Baudžiamoji byla Nr. 2K–40/2009
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.7.4; 2.4.5.2.1; 2.3.4.10; 2.4.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjams advokatams Gintarui Andrijauskui, Žygimantui Rutkauskui,
išteisintajam D. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl D. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagysčių iš gyvenamųjų namų, duomenys neskelbtini) ir BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų – pasų – vagystės) ir priimtas naujas nuosprendis – D. S. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
To paties nuosprendžio dalis dėl D. B. nuteisimo pakeista: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė įvykdant vagystes iš gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini); D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus.
Nuteistajam D. B. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmės sumažintos: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – už vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – iki vienerių metų devynių mėnesių, už vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – iki dvejų metų, už vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – iki dvejų metų trijų mėnesių; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – už dokumentų vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – iki vienerių metų dešimties mėnesių, už dokumentų vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – iki dvejų metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes, D. B. paskirtas šiuo nuosprendžiu už nusikaltimus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus dalinio sudėjimo būdu, o už nusikaltimus pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinus apėmimu būdu, nustatyta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėjus dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, D. B. nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.
Pakeista nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš D. B. ir D. S., priteisiant nukentėjusiajai V. P. 3138 Lt turtinės žalos atlyginimą iš D. B.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu D. S. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: už turto vagystę iš gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams, už turto vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – už dokumentų vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. B. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
D. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį (dėl turto ir dokumentų vagystės iš gyvenamo namo, duomenys neskelbtini) išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
D. B. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį: už turto vagystę iš gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams, už turto vagystę iš gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, už turto vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį: už dokumentų vagystę iš gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams, už dokumentų vagystę iš gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), – laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė D. B. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Iš D. B. ir D. S. solidariai priteista V. P. 3138 Lt, iš D. B. J. A. – 9000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo D. S. ir jo bei nuteistojo D. B. gynėjų, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu D. S. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl J. P. ir N. M. turto vagysčių) ir 302 straipsnio 1 dalį (dėl dokumentų vagystės iš N. M. gyvenamojo namo), panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pagal šiuos BK straipsnius buvo nuteistas už tai, kad: veikdamas bendrininkų grupe su D. B., 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 11.00 val., įsibrovė į J. P. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 3138 Lt; taip pat už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. B., 2007 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., įsibrovė į N. M. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 1820 Lt, bei Lietuvos Respublikos piliečių pasus (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotus M. M., N. M. ir P. M. vardu.
Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (apeliacinės instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nepakeitė) D. S. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, kur jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 12.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su D. B., įsibrovė į J. A. gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 9300 Lt, bei Lietuvos Respublikos piliečių pasus (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotus K. A., K. A. ir L. A. vardu.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, pašalinant bendrininkų grupės požymį, D. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad:
2007 m. rugsėjo 24 d., apie 11.00 val., įsibrovė į J. P. gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų ir pinigų, kurių bendra vertė 3138 Lt;
2007 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., įsibrovė į N. M. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 1820 Lt.
Be to, D. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. spalio 18 d., apie 12.00 val., įsibrovęs į N. M. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), pavogė Lietuvos Respublikos piliečio pasus (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotus M. M., N. M. ir P. M. vardu.
Be to, D. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas (apeliacinės instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nepakeitė):
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 12.00 val., įsibrovė į J. A. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė įvairių daiktų, kurių bendra vertė 9300 Lt;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. rugsėjo 24 d., apie 12.00 val., įsibrovė į J. A. gyvenamą namą, (duomenys neskelbtini), ir pavogė Lietuvos Respublikos piliečio pasus (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotus K. A., K. A. ir L. A. vardu.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad, nagrinėjant bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos patikrinti ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Išteisintojo D. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo įrodyta ne tik specialistų išvadomis apie avalynės pėdsakus, rastus įvykio vietose (prie namų (duomenys neskelbtini) gatvėse), bet ir nuteistojo D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2007 m. spalio 23 d.), apie tai, kad vagystę iš N. M. namo (duomenys neskelbtini), jis padarė kartu su D. S. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi D. B. aiškinimu, kad šiuos S. S. kaltinančius parodymus jis davęs todėl, kad policijos pareigūnas už tai pažadėjo paleisti jį iš suėmimo, tačiau ir po tokių parodymų kardomoji priemonė (suėmimas) D. B. nebuvo pakeista į švelnesnę. Kasatoriaus manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino D. S. parodymus (esą jis nedalyvavo darant nusikaltimus) ir juos atmetęs priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje neatlikti objektų tyrimai siekiant nustatyti įvykio vietose rastų biologinių pėdsakų tapatybę (šios užduotys buvo atšauktos, nes kalti asmenys nustatyti ir byla perduota teismui) bei rastų rankų pėdsakų (jie daktiloskopuoti) priklausomybę konkretiems asmenims, nepagrįstai nurodė, kad nesant prokuroro prašymo atlikti papildomą įrodymų tyrimą, o nuteistiesiems apeliaciniais skundais prašant sušvelninti jų padėtį, bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva atlikti didelės apimties procesinių veiksmų, nes priešingu atveju esą pažeistų BPK 7 straipsnyje numatytą rungimosi principą. Nepateikęs užduoties atlikti objektų tyrimą teismas nepasinaudojo BPK 287 straipsnio 1 dalyje ir 324 straipsnio 7 dalyje jam suteiktomis teisėmis ir galimybėmis išsiaiškinti, kiek tai įmanoma, visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.
Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 11 punkte nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali (BPK 324 straipsnio 6 dalis), bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti aplinkybes, kurių netyrė pirmosios instancijos teismas, ar pakartotinai ištirti kitus, turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kai jie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio atitinkamų įrodymų ištyrimo.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nepateikęs užduoties atlikti objektų tyrimą, padarė skubotą ir nepagrįstą išvadą, kad D. S. dalyvavimas padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neįrodytas. Teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo tokia apimtimi, kokia buvo būtina jį atlikti, taip pat nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tokie BPK (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies) pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą teisės taikymo aspektu, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad teismo sprendimas turi turėti objektyvų pagrindą, kuris susiformuoja tik išsamiai ir visapusiškai ištyrus bei patikrinus bylos duomenis, laikantis baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Tai yra tais atvejais, kai ne visi galimi įrodymai ištirti ir ne visos reikšmingos aplinkybės išsiaiškintos, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kitaip negali būti nustatytas apeliacinių skundų pagrįstumas bei tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumas, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, privalo ištirti visus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybes. Šių BPK reikalavimų Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų apeliacinius skundus, nesilaikė.
Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. S. išteisintas, o dėl D. B. priimtas sprendimas pašalinti aplinkybę, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe (t. y. bendrai su D. S.). Teismas padarė išvadą, kad D. S. dalyvavimas darant nusikaltimus – neįrodytas. Be to, teismas nurodė, kad atlikus įvykio vietų, kur buvo įvykdytos vagystės – prie J. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir J. A. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), – apžiūras, buvo rasti ir paimti biologinės kilmės pėdsakai, taip pat įvykio vietoje – N. M. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje – rastas rankos piršto pėdsakas, kuris daktiloskopuotas, o specialisto išvadoje nurodyta, kad jis tinkamas tapatybei nustatyti; be to, buvo paimti įtariamų asmenų (tarp jų – D. S. ir D. B.) pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai. Nepaisant to, reikiami tyrimai, siekiant identifikuoti įvykio vietose rastų pėdsakų priklausomybę, nebuvo atlikti (ikiteisminio tyrimo metu paskirtos užduotys atlikti DNR tyrimą – atšauktos, o rankos piršto pėdsako tyrimas specialistams nepaskirtas). Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo institucijos šioje byloje nesilaikė BPK 2 straipsnio reikalavimų imtis visų įstatymų numatytų priemonių surinkti visus įmanomus duomenis apie nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, o prokuroras, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, neprašė atlikti papildomų procesinių veiksmų, konstatavo, kad savo iniciatyva negali atlikti tokių didelės apimties veiksmų, nes kitaip, atsižvelgus, jog apeliacinius skundus padavė nuteistieji, būtų pažeistas BPK 7 straipsnyje numatytas rungimosi principas. Teisėjų kolegija pažymi, kad taip išnagrinėtoje byloje liko neišaiškinta dalis aplinkybių, nepatikrinti duomenys ir nesurinkta įrodymų, kurie turi svarbią reikšmę sprendžiant D. S. ir D. B. kaltės ir atsakomybės klausimus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų apeliacinius skundus, nepatikrino jų argumentų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatose.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje netinkamai interpretuotas BPK 7 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo rungimosi principas. Šis baudžiamojo proceso principas reiškia šalių teisių procesinę lygybę teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir, pažymėtina, turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Tačiau nei BPK 7 straipsnio nuostatos, nei BPK 2 straipsnyje nustatyta pareiga prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai atskleisti nusikalstamas veikas ar nevisiškai tinkamas šios pareigos vykdymas neprieštarauja ankščiau šioje nutartyje išdėstytų BPK normų, reglamentuojančių teisminį bylos nagrinėjimą ir teismo sprendimų priėmimą, nuostatoms. Be to, BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas atliekamas pagal šio kodekso XXI skyriuje nustatytas taisykles. Pagal šias taisyklės (BPK 287 straipsnis) teismas turi teisę atlikti bet kokį proceso veiksmą, numatytą BPK XIV skyriaus 2–ajame, 3–iajame, 4–ajame ir 5–ajame skirsniuose; tai reiškia, kad teismas turi teisę atlikti apklausas, objektų tyrimą (BPK 205 straipsnis) ir kt. BPK 287 straipsnyje nurodyta, kad jeigu procesinių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo, kitaip tariant, nepatikrino reikšmingų bylos duomenų, gautų daiktinių įrodymų, siekiant nustatyti įvykio vietose aptiktų ir paimtų pėdsakų tapatybę.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai yra esminiai ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 3 dalis).
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje yra prieštaravimų bei netikslumų sprendžiant bendrininkų grupės buvimo (pripažinimo ar nepripažinimo) klausimą nusikalstamoje veikoje, kurios metu įvykdyta dokumentų (pasų) vagystė iš N. M. gyvenamojo namo. Pažymėtina ir tai, kad, subendrinant bausmes, būtina nuosekliai ir tiksliai laikytis BK 63 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje bendrinant bausmes, paskirtas D. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, šių nuostatų nesilaikyta. Nenurodyta, kokia bausmė nustatyta pritaikius dalinio sudėjimo būdą ir kokia – subendrinus apėmimo būdu. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirtos bausmės bendrintos apėmimo būdu, tačiau neaišku, kokiu pagrindu; tuo atveju, jei vienu iš nurodytų (BK 63 straipsnio 5 dalis – kai yra idealioji nusikaltimų sutaptis), tai toks įstatymo taikymas prieštarauja to paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kad, pagrobiant dokumentus iš N. M. gyvenamojo namo 2007 m. spalio 18 d. ir J. A. gyvenamojo namo 2007 m. rugsėjo 24 d., įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, nesant jų idealios sutapties.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Egidijus Bieliūnas
Dalia Bajerčiūtė