Civilinė byla Nr. 2S-800-254/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23668-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4.; 78.2.1.;110.1.;110.5.;122.4.;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2147-947/2014 pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo K. J. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

n u s t a t ė :

I . Ginčo esmė

Ieškovė B. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Nurodė, kad atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, o jo turtinė padėtis pagal byloje esančius įrodymus negali būti laikoma bloga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą po 300,00 Lt (86,88 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Teismas sprendė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus pažeisti nepilnamečių vaikų K. J. ir P. J. interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes atsakovas K. J., nepilnamečių vaikų motinos teigimu, šiuo metu vaikams išlaikymo visiškai neteikia. Teismas sumažino prašomą priteisti laikino išlaikymo sumą, nes, teismo vertinimu, minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 300,00 Lt kas mėnesį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir taikyti naują reikalavimo apsaugos priemonę - leisti vaikams uzufrukto teisėmis naudotis ieškovės nuomojama atsakovo namo dalimi, kurios nuoma su komunalinėmis paslaugomis yra įvertinta 600 Lt per mėnesį. Apelianto teigimu, jis visiškai išlaiko savo vaikus, nes jie gyvena atsakovui priklausančiame name, už kurio priežiūrą moka atsakovas. Pažymima, kad ieškovė nuomos sutarties pagrindu naudojasi atsakovo namo dalimi ir kiekvieną mėnesį privalo mokėti 600 Lt nuomos mokesčio, tačiau šios pareigos nevykdo. Be to, ieškovė neprisideda prie vaikų išlaikymo. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas yra neįgalus, jo gaunama pensija yra 790 Lt. Pasak apelianto, palikus galioti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, atsakovas bus priverstas iš jam priklausančio namo iškeldinti ieškovę su vaikais ir namo dalį išnuomoti kitiems asmenims.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė pažymi, kad atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie gyvenamojo namo nuomos sutarties buvimą tarp ieškovės ir atsakovo. Priešingai, byloje yra duomenys, kad ieškovė su vaikais negyvena atsakovui priklausančiame name, nes 2015-01-06 Šilutės rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė bei jos nepilnamečiai vaikai gyvena Šilutės rajono savivaldybės administracijos jiems išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis gauna mažas pajamas nesusiję su nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimu ir jų būtinųjų poreikių tenkinimu. Dėl atsakovo prašymo – leisti vaikams uzufrukto teisėmis naudotis ieškovės nuomojama atsakovo namo dalimi, pažymima, kad byloje keliamas vienintelis klausimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl nėra pagrindo kalbėti apie nesamus nuomos santykius tarp ieškovės ir atsakovo. Ieškovės teigimu, atsakovas neįrodė, kad teikia išlaikymą vaikams.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki sprendimo byloje priėmimo – teisėtumo ir pagrįstumo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams P. J. ir K. J. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos, jos prašymas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies ir priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliantas nesutinka su priteistu laikinu išlaikymu, akcentuodamas, kad jis teikia išlaikymą vaikams, jie gyvena jam priklausančiame name, be to, jo mažos pajamos.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius.

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Be to, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuomet, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda, todėl esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą teikti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikymo būtinybę, galimybes) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir, ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.). Todėl tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto (b. l. 10) ir transporto priemonių (b.l. 11) neturi, jos darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 1500 Lt (434,43 Eur) (b. l. 15), o 2015-01-01 - 2015-01-31 buvo 344,48 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13), taip pat jis yra paveldėjęs piniginių lėšų (b. l. 14), darbinių pajamų neturi, tačiau gauna 790,15 Lt (228,84 Eur) invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b. l. 35-36). Ieškovė nurodė, kad vidutiniškai vaikų poreikiams per mėnesį reikia skirti apie 1100 Lt kiekvienam vaikui (b. l. 23), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbinės pajamos didesnės, laikytina, kad jai tenka didesnė išlaikymo suma nei atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt kiekvienam vaikui. Pastebėtina, kad atsakovas priešieškinyje taip pat prašė priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės po 100 Eur kiekvienam vaikui, kas patvirtina, kad pats atsakovas pripažįsta, kad vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikia skirti apie 300-345 Lt. Pažymėtina, jog apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo gaunamų mažų pajamų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikams. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinama gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Atsakovas teigia, kad jis visiškai išlaiko savo vaikus, o ieškovė prie jų išlaikymo neprisideda, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kiek per mėnesį skiria nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui.

Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė ir šalių vaikai nuomos sutarties pagrindu naudojasi atsakovo namo dalimi ir privalo atsakovui mokėti 600 Lt nuomos mokestį, todėl taip atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra sudaryta nuomos sutartis ir ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Priešingai, byloje pateiktame Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Vilijampolės seniūnijos 2013-08-06 rašte nurodyta, kad šalių vaikai K. J. ir P. J. nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 84), Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2015-01-06 rašte pateikta informacija, kad ieškovė su vaikais nuomos sutarties pagrindu gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 91-94). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju tikslingiau būtų taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – leisti vaikams uzufrukto teisėmis naudotis ieškovės nuomojama atsakovo namo dalimi, kadangi tai nėra laikinoji apsaugos priemonė, kuri gali būti taikoma sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.65 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tarp šalių sudarytos nuomos sutarties, ieškovė taip pat nereiškia reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir išlaikymo vaikams priteisimo ir taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš ieškovės. Kauno apylinkės teismas 2015-01-21 prašymą atmetė. Taigi, atsakovo pareikštų reikalavimų užtikrinimui taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra išspręstas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams, kurio dydžio negali įtakoti nustatyto laikinojo išlaikymo dydis. Be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiek dėl vaiko poreikių, tiek dėl šalių turtinės padėties, laikinosios apsaugos priemonės mastas – laikino išlaikymo dydis gali būti pakeistas (CPK 145 str. 1 d. 11 p., 2 d., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.).   

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                             Dalė Burdulienė