Baudžiamosios bylos Nr. 1-443-1023/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10904-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.2; 1.1.8.14;

1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.2.25.4.2.6;

2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis Dvaro (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį – 3 MGL bauda;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 5 MGL bauda;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu ir 5 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams.

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinant su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant, ir skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL baudą;

5) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti darbo biržoje ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M. 2018 m. kovo 7 d., apie 18.15 val., Prienuose, J. Basanavičiaus gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Mogo LT“ priklausantį R. K. lizinguojamą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,12 promilės etilo alkoholio), t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju A. M. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 78-79, 80, 83-84), kad 2018 m. kovo 7 d., pietų metu, su draugu R. K., jo namuose gėrė degtinę, vakare jį ir R. K. nepažįstamas vyriškis atvežė iki Prienų, nes jie norėjo perstatyti R. K. automobilį „AUDI A6“, kuris buvo paliktas prie „Maxima“ parduotuvės. R. K. jo paprašė sėsti už jo automobilio vairo ir vairuoti. Jis sutiko, atsisėdo į automobilio „AUDI A6“ vairuotojo vietą, R. K. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. Automobiliu pradėjo važiuoti nuo Prienuose esančios mažos „Maxima“ parduotuvės gatve link Prienų miesto centro. Pavažiavus apie 10 metrų atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „PEUGOT“, kurį vairavo mergina. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes ji atimta.

Liudytoja I. N. parodė (b. l. 43-44), kad automobiliu „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Prienų mieste, J. Basanavičiaus gatve link Birštono. Važiuojant pastebėjo, kad paskui važiuojantis automobilis „AUDI“ keistai manevruoja. Sustojo prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie J. Basanavičiaus gatvės sankryžos su Vytauto gatve. Tik sustojus prie pėsčiųjų perėjos minėtas automobilis trenkėsi į jos automobilio galą. Iš automobilio „AUDI“ vairuotojo vietos išlipo vyras. Jam priėjus arčiau pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Priekinėje „AUDI“ automobilio keleivio vietoje sėdėjo keleivis vyras. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo.

Liudytojas R. K. parodė (b. l. 47-49), kad 2018 m. kovo 6 d., sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „Mogo LT“ dėl automobilio „AUDI A6“ įsigijimo. 2018 m. kovo 7 d., automobilį pastatė Prienų mieste prie „Maxima“ parduotuvės, esančios Basanavičiaus g. ir išvažiavo į namus, esančius Prienų r., Ašmintos sen., Ašmintos k., Dvaro g. 1, kur su kaimynu A. M. gėrė degtinę. Apie 17.30 val., kaimyno D. paprašė pavežti iki Prienų, nes reikėjo perstatyti automobilį. D. jį ir A. M. atvežė iki Prienuose palikto automobilio. Kadangi pats buvo išgėręs alkoholio, automobilį „AUDI A6“ sutiko pavairuoti A. M., nors jis taip pat buvo gėręs alkoholio. A. M. atsisėdo vairuotojo vietoje, jis pats atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. Padavė automobilio užvedimo raktą A. M., kuriuo jis užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti. A. M. automobiliu pavažiavo apie 10 metrų ir atsitrenkė priekiu į priekyje važiavusio automobilio „PEUGOT“ galą. Nežino ar A. M. turi vairuotojo pažymėjimą ir teisę vairuoti transporto priemonę.

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, liudytojų I. N. ir R. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

• 2018 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-7), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų mieste, J. Basanavičiaus gatvėje prie 18-ju numeriu pažymėto namo;
• 2018 m. kovo 22 d. daiktų apžiūros protokolas (b. l. 8-13), kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu;
• 2018 m. kovo 12 d. savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 20-21), kuriame nurodyta, kad R. K. pateikė automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo sutarties, pirkimo - pardavimo sutarties ir įsipareigojimų kopijas;
• 2018 m. kovo 6 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-34), kurioje nurodyta, kad automobilio „AUDI A6“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2003 m., vertė 1810,00 Eur. Automobilis UAB „Mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, perduodamas valdymui ir naudojimui R. K.;
• 2018 m. kovo 22 d. pakvitavimas (b. l. 14), kuriame nurodyta, kad automobilis „AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), gražintas valdytojui R. K. su pasižadėjimu, kad automobilis bus saugomas ir neiškomplektuotas, kol byla bus baigta nagrinėti teisme;
• 2018 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A2416/2018(01) (b. l. 41), kurioje nurodyta, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,12 promilės etilo alkoholio.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2018 m. kovo 7 d., apie 18.15 val., Prienuose, J. Basanavičiaus gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Mogo LT“ priklausantį R. K. lizinguojamą automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 3,12 promilės etilo alkoholio. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už A. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis A. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 87-91).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,12 promilės etilo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, taip sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. M. praeityje teistas (b. l. 66-70), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, 3 kartus baustas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam (b. l. 60-65), nedirba (b. l. 57), registruotas darbo biržoje (b. l. 58), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 53). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, kuri teismo vertinimu, yra tinkama bausmės rūšis.

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 65 straipsnio pagrindu bendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos laivės apribojimo bausmės dalimi.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 3 kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, A. M. vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. A. M. padaryti KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 3,12 promilės etilo alkoholio (sunkus girtumo laipsnis), veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje įtvirtintą maksimalų terminą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis A. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,12 promilės alkoholio), vairavo UAB „Mogo LT“ priklausantį, R. K. lizinguojamą, automobilį „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors A. M. vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės A. M. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. A. M. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad A. M. vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tačiau pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik tada, kai perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Mogo LT“ (b. l. 15, 22-35), kuris ją lizingo sutarties pagrindu perdavė valdyti R. K.. Konstatuotina, kad UAB „Mogo LT“ nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, todėl iš asmens, kuriam nebuvo žinoma apie jam priklausančio turto naudojimą padarant nusikalstamą veiką, konfiskuoti šio turto negalima (BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šiuo atveju pažymėtina, kad automobilis „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi ekonominę vertę (b. l. 22), todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes dėl automobilio priklausymo trečiajam asmeniui, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymą, nagrinėjamu atveju iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – A. M., konfiskuotina automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1810,00 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio  21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017 ir kt.).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, A. M. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką A. M. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2018 m. kovo 7 d. 18.20 val. iki 2018 m. kovo 8 d. 10.28 val. (b. l. 72-73).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir A. M. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 7 d. 18.20 val. iki 2018 m. kovo 8 d. 10.28 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo konfiskuoti automobilio „AUDI A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1810,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dešimt eurų 00 ct).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Vaida Baumilė