Civilinė byla Nr. 3K-3-401/2006 Procesinio sprendimo kategorija
78.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo turtu priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškinio pareiškimu ieškovė D. B. prašė teismo nustatyti nepilnametės dukters D. B., gimusios 19990 m. kovo 10 d., gyvenamąją vietą su ja ir priteisti vaiko išlaikymui už trejus metus iki pilnametystės iš atsakovo R. B. jam asmenine nuosavybe priklausančią 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovui – dukters tėvui – buvo taikytas prevencinis sulaikymas, vėliau jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurią atlikęs atsakovas neprisideda materialiai prie vaiko išlaikymo, dėl to tikslinga būtų priteisti vaiko išlaikymui turtą natūra.
Atsakovas neprieštarauja, kad duktė gyventų su motina, vaiko išlaikymui skiria kas mėnesį 250 Lt ir skirs šias lėšas ateityje. Atsakovo teigimu, išnuomojus jam priklausančią buto dalį, iš gautų pajamų galėtų teikti išlaikymą vaikui iki pilnametystės.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: teismas nusprendė nustatyti nepilnametės D. B. gyvenamąją vietą su motina D. B. ir priteisti iš atsakovo R. B. D. B. dukters išlaikymui nuo 2001 m. rugpjūčio 20 d. iki jos pilnametystės kas mėnesį po 500 Lt, nustatant priverstinę hipoteką atsakovo turtui – 1/2 daliai buto (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nustatė tokias bylos aplinkybes: šalims 1990 m. kovo 10 d. gimė duktė D. B.; šalys santuoką nutraukė 1999 m. vasario 2 d.; ieškovė su atsakovu atsidalijo po 1/2 dalį 85 700 Lt vertės trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini); ieškovė dirba pagal išsiimtus patentus ir verslo liudijimus, iš atsakovo nėra duomenų apie jo gaunamas pajamas; atsakovas nuo 2004 m. gruodžio mėnesio skiria dukters išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį; nepilnametė duktė mokosi vidurinėje mokykloje, papildomai turi matematikos, chemijos ir anglų kalbos užsiėmimų, kuriuos apmoka ieškovė, lanko Kauno modelių agentūros ,,Modelina” mokyklą, šoka ,,Žuvėdros” sportinių šokių kolektyve, vaiką gydanti gydytoja rekomenduoja nupirkti maisto papildų, vitaminų.
Teismas sprendė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį skirtini 1000 Lt, šiam tikslui vien ieškovės pajamų nepakanka, nes jai vienai tenka buto išlaikymo išlaidos. Kadangi neįrodyta, kad atsakovas nuolat teikia išlaikymą dukteriai ir nėra garantijų, kad teiks reikiamo dydžio nuolatinį išlaikymą, tai jo turtui taikytina priverstinė hipoteka.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino, atsakovo – atmetė ir nutarė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir šią ieškinio dalį tenkinant pripažinti D. B. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad geriausiai vaiko interesus atitiks atsakovui priklausančio turto natūra priteisimas vaiko išlaikymui. Priteistino turto vertė iš esmės atitinka išlaikymui skirtinų lėšų dydį. Atsakovas nuolatinių pajamų neturi, dėl to negali teikti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Sumažinti išlaikymo dydžio dėl atsakovo įkalinimo nėra teisinio pagrindo, nes tokia situacija susidarė dėl neapdairaus ir neatsakingo atsakovo elgesio.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas R. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 6 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti išlaikymo dydį iki 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai nesilaikė tėvų lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų statuso 6 straipsnyje, CK 3.156 straipsnyje, 3.192 straipsnio 3 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Abudu tėvai privalo išlaikyti nepilnametį vaiką, tuo tarpu iš atsakovo priteista neproporcinga suma.
2. Apeliacinės instancijos teismas taikė nepagrįstą išlaikymo formą, priteisdamas buto dalį. Atsakovas turėtų galimybę nuomoti jam priklausančią buto dalį ir gautas pajamas skirti vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi galimybės mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis.
3. Neteisinga nustatyti tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kad jis, išlaikomas ir kito iš tėvų, būtų materialiai aprūpintas daug geriau už išlaikymą teikiantį tėvą; teismai negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia sunki tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1434/2002). Kadangi atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo turtinė padėtis yra sunki, tuo tarpu ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, nekonkretizavo išlaikymo išlaidų.
4. Priteisdami išlaikymą turtu natūra, teismai rėmėsi to turto ankstesne verte, nors turto vertė turėtų būti nustatoma pagal rinkos kainas, esančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai).
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į šalių turtinę padėtį, atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir vaiko geriausius interesus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Bylos šalims 1990 m. kovo 10 d. gimė duktė D. B., šalys 1999 m. vasario 2 d. nutraukė santuoką ir lygiomis dalimis atsidalijo santuokoje įgytą trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė išvadą, kad dukterimi ieškovė rūpinasi viena, tuo tarpu atsakovas nuolatinio išlaikymo neteikia ir nėra garantijų, kad tokį išlaikymą teiks ateityje.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ar nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kaip kasacijos pagrindas byloje keliamas CK 3.196 straipsnio, nustatančio išlaikymo formą ir dydį, taikymas.
Teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo ( motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau, jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).
Byloje teismų priimtuose sprendimuose nustatyta, kad atsakovas nuolatinių pajamų ir santaupų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą išlaikymo formą – kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl tuo atveju, kai tėvai neturi nuolatinių pajamų, išlaikymas turėtų būti priteisiamas iš kito turto. Nepilnamečių vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam ir dvasiniam socialiniam vystymuisi. Todėl, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo argumentu, kad išlaikymą jo nepilnametei dukteriai iš pirmesnės santuokos teiks jo sutuoktinė iš dabartinės santuokos. Kasacinio skundo argumentai šiuo aspektu negali būti laikomi teisėtais, nes prieštarauja nurodytų įstatymų (Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies, CK 3.192 straipsnio 1 dalies, Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis) nuostatoms.
Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Bylos duomenimis, nustatant šalių nepilnametei dukteriai išlaikymą pagal CK 3. 196 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą išlaikymo formą – konkrečiu turtu, t. y. 1/2 dalimi buto (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teismas į nurodytas sąlygas atsižvelgė.
Turto vertė nustatoma, remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, galiojančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 straipsniai). Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais. Šioje byloje turto rinkos vertė buvo nustatyta remiantis inventorizaciniais duomenimis, pakartotinai šie duomenys buvo patikslinti apeliacinės instancijos teismo (T. 2, b. l. 66, 67). Kitų duomenų dėl turto vertės nebuvo pateikta, dėl to teismas pagrįstai turto vertę nustatė remdamasis gautais inventorizaciniais duomenimis.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau negu už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (CK 3.200 straipsnis). Kadangi byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai yra įsiskolinęs už trejų metų laikotarpį iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2001 m. rugpjūčio 20 d. iki 2004 m. rugpjūčio 20 d., tai šį laikotarpį teismai pagrįstai įskaitė į priteistiną išlaikymą.
Teismų priimtas sprendimais nustatyti šalių nepilnametės dukros poreikiai, kurie turi būti tenkinami prisidedant abiems tėvams. D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina D. B., mokosi vidurinėje mokykloje, motina dukteriai samdo mokytojus papildomiems matematikos, chemijos ir anglų kalbos užsiėmimams, duktė lanko modelių agentūros mokyklą, šoka sportinius šokius ,,Žuvėdroje“ (T. 1, b. l. 113, 121, 128). Šie esami augančio vaiko poreikiai nulemia tai, kad atsakovo siūlomas 250 Lt išlaikymo kas mėnesį dydis yra nepakankamas realiems vaiko poreikiams tenkinti ir yra neproporcingas ieškovei tenkančiai išlaikymo daliai. Dėl to atsakovui priklausančio buto dalis yra vienintelis turtas, kuriuo gali būti priteistas reikiamas išlaikymas. Atsižvelgiant į realių išlaikymo alternatyvų nebuvimą, taip pat į atsakovo įsiskolinimą periodinėmis išlaikymo įmokomis, buto dalies priteisimas natūra nepilnamečio vaiko išlaikymui leis užtikrinti vaiko interesus naudojantis šiuo būstu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymo poreikiais tėvai turi rūpintis tinkamai tam, kad nenukentėtų vaiko interesai. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti, atsižvelgiant į vaiko interesus, normalios formos ir dydžio išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Darytina išvada, kad priteisdamas nurodytu turtu išlaikymą nepilnamečiam vaikui apeliacinės instancijos teismas teisingai išsprendė šalių ginčą. Kadangi nenustatoma pagrindų apeliacinės instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ši nutartis turi būti palikta galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Janina Januškienė
Antanas Simniškis