Civilinė byla Nr. 2A-169-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00130-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.7.; 2.6.8.11.1.; 2.6.11.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-394-413/2016 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams D. J. K., R. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė AB DNB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. B. 2014-02-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 2-6), kuriame prašė: 1) nutraukti 2013-10-30 notarės R. Siliūnienės patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. 2-11686, kuria atsakovai D. K. ir R. K. pardavė ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius statinius: sodo pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovus solidariai grąžinti ieškovei 62 268,30 Eur (215 000 Lt) sumą, gautą už parduotus nekilnojamuosius daiktus, o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovams žemės sklypą su statiniais.
2. Ieškinyje nurodė, kad nors pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisė buvo perduota ieškovei ir ieškovė žinojo, jog namo baigtumas yra 96 proc., atsakovai liko gyventi name, įsipareigoję nekilnojamąjį turtą atlaisvinti per 20 dienų po ieškovės visiško atsiskaitymo, t. y. po spalio 30 d. Atsakovams išsikėlus 2013 m. gruodžio pabaigoje ir perdavus ieškovei visus su gyvenamojo namo statyba susijusius dokumentus, ieškovė pastebėjo drėgmę pastato viduje ir pelėsį. Ieškovei siekiant užbaigti apdailą ir apsisaugoti nuo pastebėtų defektų, jos pasikviestas meistras konstatavo, kad gyvenamasis namas turi labai daug defektų dėl statybos technologijų pažeidimo ir nukrypimo nuo namo projekto sprendinių.
3. Buvo nustatyta, kad name nėra ventkanalų, neteisingai įrengta sienų ir lubų garso izoliacija, galimai per mažas sienų termoizoliacinis sluoksnis, nesandarus stogas, dūmtraukis neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, neteisingai įrengta elektros instaliacija, namo vidinės pertvaros neatitinka projekto sprendinių. Trūkumų ištaisymui preliminariais duomenimis reikėtų 100 000 Lt.
4. Nurodyti defektai yra paslėpti, net ir apžiūrint namą jų nebuvo įmanoma pastebėti ir suvokti be specialisto pagalbos, o ieškovė neturėjo patirties statybose ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoryje dalyvavo pirmą kartą. Atsakovai turėjo patirties ne tik nekilnojamojo turto rinkoje, bet ir nekilnojamojo turto statybose.
5. Ieškovė tikėjosi, kad jai teks atlikti tik kai kuriuos namo vidaus apdailos darbus ir ieškovė galės jame gyventi. Namui nupirkti ieškovė paėmė 52 804,97 Eur dydžio kreditą iš AB DNB banko. Dėl nurodytų trūkumų namo negalima naudoti pagal paskirtį, o norint defektus pašalinti, reikia faktiškai iš naujo perstatyti visą namą. Jeigu ieškovė būtų žinojusi šias aplinkybe anksčiau, pirkimo–pardavimo sandorio nebūtų sudariusi.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apygardos teismas 2016-06-17 sprendimu (t. 3, b. l. 118-123) ieškinį patenkino: 1) nutraukė ieškovės S. B. ir atsakovų D. J. K., R. K. 2013-10-30 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-11686, kuria ieškovė įsigijo žemės sklypą, sodo pastatą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtą 62 268,30 Eur (215 000 Lt) sumą, o ieškovę įpareigojo grąžinti atsakovams pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą žemės sklypą, sodo pastatą ir gyvenamąjį namą; 2) priteisė iš atsakovų D. J. K. ir R. K. ieškovei S. B. lygiomis dalimis po 2 706,83 Eur bylinėjimosi išlaidų ir po 11,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; 3) Iki sprendimo įvykdymo paliko galioti Kauno apygardos teismo 2014-02-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad pagal sutarties sąlygas atsakovai turėjo perduoti ieškovei kokybišką prekę ir garantuoti, kad jos kokybė atitiks tokios rūšies prekei keliamus reikalavimus. Teismo ekspertas nustatė 15 esminių gyvenamojo namo paslėptų defektų, kuriuos galima pašalinti parengus naują projektą ir atlikus darbus, kurių kaštai 2013 m. kainomis sudarytų 29 810,01 Eur (102 928 Lt). Teismas vertino, kad namo defektams nustatyti neturi reikšmės aplinkybė, jog namo statyba nėra užbaigta 100 proc.
8. Ekspertizės aktu nustatytų trūkumų lokalizacija, jų pobūdis bei mastas pirmosios instancijos teismui leido vertinti, kad gyvenamasis namas neatitinka kokybinių rodiklių, pagal savo prigimtį nėra tinkamas naudoti ir pažeidžia esminius statinio reikalavimus.
9. Tokiu atveju ieškovė, kaip nekilnojamojo daikto pirkėja, įrodžiusi esminius daikto trūkumus, pagrįstai siekia pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei 6.399 straipsnyje garantuojama teise atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.   
10. Kauno apygardos teismo 2016-08-17 papildomu sprendimu (t. 3, b. l. 155-156) nustatė tokią  Kauno apygardos teismo 2016-06-17 sprendimo vykdymo tvarką: vykdant teismo sprendimą dėl 62 268,30 Eur grąžinimo ieškovei S. B., įpareigoti atsakovus R. K. ir D. J. K. sumokėti 52 804,97 Eur į AB DNB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, o likusią dalį 9 463,33 Eur – į ieškovės S. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB.
11. Ši tvarka nustatyta atsižvelgus į ieškovės baigiamojoje kalboje nurodyta prašymą ir trečiojo  asmens akcinės bendrovės AB DNB bankas 2016-07-07 prašyme priimti papildomą sprendimą nurodytus argumentus. 

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12. Atsakovai D. K. ir R. K. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 125-133) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas pažeidė šalių rungimosi principą, nes nepagrįstai atsisakė skirti atsakovės D. K. prašymu reikalautą pakartotinę ekspertizę nebaigto statyti namo trūkumams nustatyti. Teismo sprendimas, kad namas pastatytas pažeidus esminius statinio reikalavimus, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, kadangi atsakovų šeima iki turto pardavimo gyveno ginčo name. Pastato tinkamą techninę būklę patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-04-14 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NSP-20-110414-00169, kuri kaip valstybės institucijos išduotas dokumentas, turi didesnę įrodomąją galią. Teismo ekspertizės akte yra nustatyta 15 esminių statinio paslėptų defektų, tačiau nepateikta duomenų, kodėl šie defektai yra esminiai. Ekspertas visiškai nevertino aplinkybės, kad parduotas namas yra nesudėtingas statinys, kuriam nekeliami tokie griežti reikalavimai: rengiamas tik statinio supaprastintas projektas, nereikalingas statybos leidimas, o vietoj jo reikalingas valstybės įgalioto asmens pritarimas. Statiniui nėra privaloma projekto vykdymo priežiūra, neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, ir netgi nėra privaloma pripažinimo tinkamais naudotis procedūros.
2. Teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė name negyveno, jo neprižiūrėjo, nešildė, nors buvo du šildymo sezonai, nebaigė namo statyti. Atsakovų vertinimu, šios aplinkybės sąlygojo bendrą nebaigto statyti statinio būklės pablogėjimą. Ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2013-10-30, o teismo ekspertizės aktą su nustatytais trūkumais teismui pateikė 2015-12-19. Ieškovė buvo informuota apie namo trūkumus, o būtent neįrengtą drenažą ir ventiliaciją, kurie sąlygojo nebaigtą statybą ir pardavimo kainą, todėl ieškovė prisiėmė riziką savo lėšomis pabaigti darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, sužinojusi apie daikto trūkumus, į atsakovus nesikreipė ir nepasinaudojo nei viena iš CK 6.334 straipsnyje numatytų pirkėjo teisių.
3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė už gyvenamąjį namą (tik vieną iš perkamų pastatų) sumokėjo 14 481 Eur (50 000 Lt). Kainą sąlygojo dalies statybinių darbų neatlikimas ir neužbaigimas. Atsakovai nurodo, kad eksperto išvados dėl defektų šalinimo kaštų – 29 810,01 Eur (102 928 Lt), yra  nepagrįstos. Ekspertas kaštus skaičiavo darbus atliekant rangos būdu, samdyti rangovus atlikti darbus nesudėtingam statiniui yra visiškai nenaudinga ir neprotinga. Kaštai turėjo būti skaičiuojami darbus atliekant ūkio būdu.
4. Teismas neteisėtai pritaikė restituciją, kurią pritaikius asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį buvusią iki jo teisės pažeidimo. Restitucija negalima, nes grąžinamas turtas nėra tokios būklės, kurios jis buvo 2013-10-30. Be to, ieškovė namą yra įkeitusi AB DNB bankui už suteiktą paskolą, todėl atsakovų padėtis pablogėtų, nes atsakovai gautų įkeitimu apsunkintą daiktą. Restitucija taikoma, kai asmuo privalo grąžinti turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento). Nagrinėjamu atveju atsakovai yra sąžiningi turto pardavėjai, o sandoris nepripažintas negaliojančiu, todėl nėra pagrindo restitucijos taikymui.
5. Teismas nepagrįstai į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Siliūnienės, patvirtinusios 2013-10-30 pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi notarė išaiškino visas sutarties sąlygas sutarties šalims, nutraukus sutartį notarei gali kilti neigiamos pasekmės, nes kiekviena iš šalių gali kreiptis į notarę dėl žalos atlyginimo.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos teismo 2016-06-17 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė neturi specialių žinių, todėl negalėjo nustatyti namo trūkumų. Apklausos metu ekspertas patvirtino, kad visi paslėpti trūkumai atsirado statybos procese, kai namą statė atsakovai. Trūkumai buvo paslėpti vėliau atliktais statybos darbais, įrengtomis konstrukcijomis. Ieškovė neginčija fakto, jog turėjo užbaigti gyvenamojo namo statybą, tačiau statybos užbaigti negalėjo dėl namo paslėptų trūkumų. Ekspertas patvirtino, kad namo nešildymas ar netolygus šildymas negalėjo turėti įtakos drėgmės atsiradimui. Liudytojai patvirtino, kad namas buvo šildomas, nors ieškovė jame negyveno.
2. Ekspertizės akte nurodyta, kad pastatas pagal visumą techninių parametrų ir konstrukcinių požymių negali būti laikomas nesudėtingu statiniu. Namas yra neypatingas statinys, kurio statybos darbams reikalingas projektas ir  kitas statybą leidžiantis dokumentas.
3. Atsakovų nurodomi namo defektai – atsiradusi drėgmė – jau buvo namo perdavimo ieškovei metu.
4. Atsakovų prašymas įtraukti į bylą notarę R. Siliūnienę yra nepagrįstas, nes nėra nurodomi kokie nors notarės padaryti neteisėti veiksmai dėl kurių būtų vertinamas jos teisių ir pareigų klausimas. Atsakovai nenurodė sandorio patvirtinimo pažeidimų, o vien nutraukto sandorio patvirtinimas notarine tvarka nesudaro pagrindo įtraukti notarę trečiuoju asmeniu.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo teismo šalių ginčą spręsti taip, kad sprendimas nepažeistų banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų. Trečiasis asmuo sutinka su teismo vertinimu, jog notarę R. Siliūnienę įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

     Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų, kai perduodamas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas

15. Ieškinio reikalavimai nutraukti tarp ieškovės ir apeliantų sudarytą 2013-10-30 pirkimo-pardavimo sutartį, įpareigojant atsakovus solidariai grąžinti ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 62 268,30 Eur (215 000 Lt), o ieškovę – grąžinti atsakovams sutartimi įgytą nekilnojamąjį turtą, buvo grindžiami tuo, kad atsakovai pastatė ir ieškovei pardavė netinkamos kokybės daiktą (sodo pastatą, gyvenamąjį namą), kurie neatitinka esminių reikalavimų, keliamų gyvenamajam būstui. Ieškovė įrodinėjo, kad gyvenamasis namas negali būti naudojamas pagal paskirtį, kuriai buvo įsigytas, nes pastatas yra su defektais, visame name tvyro drėgmė, jaučiasi pelėsio kvapas, neteisingai įrengta sienų ir lubų izoliacija ir esama kitų defektų. Tokią namo būklę ir jo defektus ieškovė vertino kaip esminį pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą, leidžiantį jai atsisakyti nuo šios sutarties.
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) su apeliantais (pardavėjais) sudarė 2013-10-30 pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 9-19), pagal kurią ieškovė nusipirko žemės sklypą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.1. p.), pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.2. p.) ir pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (sutarties 2.1.3. p.), esančius (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties 9.1.4 punktu pardavėjai pirkėjai užtikrino, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos. Pirkimo–pardavimo sutarties 9.5. punktu šalys patvirtino, kad jos viena kitai atskleidė visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės šios sutarties sudarymui ir vykdymui.
17. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Analogiški reikalavimai daikto kokybei ir pardavėjų atsakomybei nustatyti ir nekilnojamojo daikto pardavimo atveju (CK 6.399 str.).
18. Reikalavimą nutraukti 2013-10-30 pirkimo–pardavimo sutartį ir įpareigoti apeliantus grąžinti sumokėtą sutarties kainą ieškovė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu pareiškė praėjus vos trims mėnesiams po sutarties sudarymo ir vos vienam – po apeliantų išsikraustymo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal šią teisės normos nuostatą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus vertinamuosius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir tuo aspektu , kad alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 str.). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).
20. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad  ieškovė, sužinojusi apie daikto trūkumus, į atsakovus nesikreipė ir nepasinaudojo nei viena iš CK 6.334 straipsnyje numatytų pirkėjo teisių, ir faktiškai, ir teisiškai nepagrįsti. Ieškovė pasirinko vieną iš alternatyviųjų jos teisių gynimo būdų ir per teismą prašė apginti jos teisę atsisakyti nuo sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo ir įpareigoti grąžinti sumokėtą kainą.

Dėl sutarties pažeidimo įvertinimo esminiu

21. Ieškovė, siekdama įrodyti ginčo objekto trūkumus, kurie išaiškėjo vos nusipirkus nekilnojamąjį turtą ir dar prieš pradedant juo naudotis, prašė civilinėje byloje paskirti nekilnojamojo turto ekspertizę. Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nutartimi ieškovės prašymas patenkintas ir civilinėje byloje paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, šią ekspertizę pavedant atlikti ekspertui V. G. (t. 2, b. l. 42-45). Nekilnojamojo turto ekspertizei atlikti buvo taikyti dokumentinis tyrimo metodas, natūrinis tyrimo metodas ir lyginamasis tyrimo metodas (t. 2, b. l. 63). Teismo ekspertizės akte, be kitų ginčo objekto trūkumų, konstatuota, kad gyvenamojo namo statybos darbai yra atlikti su nukrypimais nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurių baigtinis sąrašas nurodytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje (t. 2, b. l. 98). Taip pat nurodyta, kad objekte yra paslėptų defektų (defektai, paslėpti vėliau atliktais statybos darbais įrengtomis konstrukcijomis arba kuriems nustatyti yra reikalingi specialūs tyrimo metodai ir / ar inžineriniai skaičiavimai) (t. 2, b. l. 93-95). Ekspertizės akte nurodyta, kad pastato būklė neatitinka reikalavimų dėl ventiliacijos objekte nebuvimo, gaisrinės saugos neatitikimo reikalavimų, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, higienos, sveikatos reikalavimų neatitikimų ( t.2, b. l. 84-90). Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad sienų konstrukcijoje, jos cokolinėje dalyje, kaupiasi drėgmė. Drėgmės kaupimosi išorinėse sienose priežastys yra trys (dvi – statybos technologijos ir viena – konstrukcinė) (t. 2, b. l. 96). Ekspertizės objekte – gyvenamajame name nėra įrengta jokia ventiliacija: nei pritekamoji, nei natūrali ištraukiamoji, nei projekte numatyta, nei projekte nenumatyta, nei ventiliacijos kanalais, nei naudojant lanksčius ortakius (t. 2, b. l. 97). Papildomai ekspertas V. G. teismo posėdžio metu, kuris įvyko 2016-04-14,  patvirtino, kad ekspertizės metu buvo nustatyta 15 objekto defektų, kurie detalizuoti ekspertizės akte.
22. Ieškinio reikalavimams pagrįsti ieškovė į bylą pateikė ir antstolės R. Stašenienės 2016-02-17 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 3, b. l. 12-25), kuriame faktinės aplinkybės konstatuotos namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti šie pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), defektai: namo apatinė dalis vietomis pažaliavusi, vietomis matosi tamsesnės dėmės, vietomis tinkas nubyrėjęs; vieno lietvamzdžio apatinė dalis nukritusi, namie sienos aptinkuotos nelygiai, vietomis (lopais) tinko nėra, matosi tinklelis, vietomis tinkas įtrūkęs; prie vieno lango kampo tinkas nuimtas, matosi įsiklijuoti putų polistirolo gabaliukai, ant jų uždėtas oranžinės spalvos tinklelis ir užteptas baltos spalvos glaistas; prie kito lango angokraščio nėra dalies tinko, matosi pagadintas tinklelis ir išgremžta ar kitaip pašalinta polistirolo dalis; apgadintas tinklas ir tinklelis virš vieno lango kampo; nuo stogo apačios nuplėšta apsauginė plėvelė apgadintas tinkas ties sienos ir stogo susijungimo vieta; kaminas neapskardintas; pamatuose ir sienoje padarytos nenustatytos paskirties skylės (ertmės). Pamatuose padarytos skylės užpurkštos statybinėmis putomis. Sienoje išpjautoje ertmėje (išpjautas polistirolo sluoksnis), ant sienos išpurkšta ar užtepta rudos spalvos medžiagos nelygi juosta (gali būti klijai). Prie namo mėtosi nutrupėję tinko gabalai.
23. Atsižvelgdama į tokius objektyvius duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant ginčo daikto (namo) atitikties formaliems kokybės reikalavimams (2011-04-04 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NSP-20-110414-00169), ieškovei yra neįmanoma jame gyventi dėl susidariusio pelėsio ir drėgmės. Vadinasi, daiktas (gyvenamasis namas) neatitinka kokybinių rodiklių pagal savo prigimtį ir nėra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantams buvo žinoma, kokiu tikslu ieškovė perka daiktą, t. y. kad būstas skirtas ieškovei gyventi, būsto pirkimo ir įrengimo išlaidoms padengti yra imamas kreditas, todėl negalėjimas naudoti daikto pagal tą tikslą, kuriam buvo įgytas, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas esminiu pirkėjos interesų ir sutarties sąlygų pažeidimu. Esant esminiam sutarties sąlygų pažeidimui, sutarties nutraukimas ir sumokėtos kainos grąžinimas laikytinas proporcinga priemone pažeistoms pirkėjos teisėms apginti (CK 6.217 str. 1 d., 6.222 str.).
24. Apeliantų nurodyti argumentai, kad teismo ekspertas visiškai nevertino aplinkybės, jog parduotas namas yra nesudėtingas statinys, kuriam nekeliami tokie griežti reikalavimai, o tik rengiamas statinio supaprastintas projektas, nereikalingas statybos leidimas, o vietoje to reikalingas valstybės įgalioto asmens pritarimas, taip pat statiniui nėra privaloma projekto vykdymo priežiūra, neprivaloma statinio statybos techninė priežiūra, ir netgi nėra privaloma pripažinimo tinkamais naudotis procedūros, byloje analizuojamoje konkrečioje situacijoje nėra reikšmingi ir patys savaime nesuponuoja kitokio faktinių aplinkybių nustatymo bei jų teisinio įvertinimo, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
25. Vien nuoroda į tai, kad ginčo objektas buvo statomas paprastesniu būdu, neatleidžia apeliantų nuo pareigos atsakyti už jų pačių statyto (t. 1, b. l. 40-44), kurį laiką naudoto ir vėliau parduoto ieškovei daikto trūkumus, juolab kai apeliantai pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjai suteikė garantijas, kad nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių jų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas žinodamas apie šiuos trūkumus nepirktų jų, arba mokėtų mažiau už juos (pirkimo–pardavimo sutarties 9.1.4.).
26. Namo statybos trūkumų buvimu leidžia įsitikinti ir apeliantų rengta projektinė dokumentacija. Statybų procese privalu buvo vadovautis įstatymais ir statybų techniniais reglamentais (STR), o statytojai (apeliantai) savo parašais šį faktą taip pat pripažino (t. 1, b. l. 58). Statinyje buvo reikalinga įrengti ventiliaciją ir vėdinimą (aiškinamasis raštas; t. 1, b. l. 60), apdoroti statyboje naudojamą medieną specialiomis sertifikuotomis priemonėmis ir antiseptikais (t. 1, b. l. 62), naudoti izoliacines medžiagas (t. 1, b. l. 63), juo labiau, kaip teigiama projektinėje dokumentacijoje,  statinys buvo suprojektuotas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms, įskaitytinai ir dėl drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose, jame  turėjo būti sudaromos normalios gyvenimo sąlygos  – užtikrinamas optimalus temperatūrinis ir drėgmės rėžimas, patalpų šildymas ir vėdinimas (18.0 „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, t. 1, b. l. 65). 
27. Neabejotina, kad pirmiausiai šio objekto statybų organizatoriams (apeliantams) teko pareiga statybų procese laikytis projektinės dokumentacijos ir joje nurodytų sprendinių, vėliau šio objekto naudotojams (taip pat apeliantams) naudotis namu taip, kad nekiltų padarinių, akivaizdžiai matomų jau vien iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 80-93), padarytų ieškovei perėmus valdymo ir naudojimo teisę iš pardavėjų (apeliantų). Pažymėtina, kad pirkėja (ieškovė) turėjo pagrįstą lūkestį, kad statinys, kurio statytojai ir pardavėjai šiuo atveju sutapo,  atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos.                             
28. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog ieškovė name negyveno, jo neprižiūrėjo, nešildė, nors buvo du šildymo sezonai, taip pat nebaigė namo statyti, akcentuodami  nekilnojamojo turto įgijimo momentą – 2013-10-30 ir teismo ekspertizės aktą su nustatytais trūkumais pateikimo teismui momentą – 2015-12-19. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymi, kad ekspertizės aktu byloje konstatuota, kad dalis objekto defektų yra paslėpti (t. 2, b. l. 93-95), vadinasi, jų negalima buvo identifikuoti paprastos apžiūros metu. Be to, kaip nurodyta pirmiau, ieškinys teismui dėl atsisakymo nuo sutartis pateiktas vos po kelių mėnesių nuo sutarties pasirašymo ir jau tuo metu buvo nustatyti tokie daikto trūkumai bei defektai, kurie kliudė naudotis šiuo objektu pagal jo paskirtį. Teismo ekspertizės metu buvo tik patvirtintas tokios ieškovės pozicijos teisingumas ir pagrįstumas.  
29. Atitinkamai nepagrįstais pripažintini ir apeliantų skundo argumentai, kad ieškovė, nusipirkusi ginčo turtą, dalį jo pagerinimo darbų (drenažo ir ventiliacijos darbus) įsipareigojo atlikti pati. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad ketino atlikti tik vidaus namo apdailos darbus, tačiau nesitikėjo, kad gyvenamojo namo nebus galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad pirkimo–pardavimo sutarties šalys nesulygo, kad dalį objekto darbų ieškovė atliks pati, tokių įrodymų byloje nėra. Taip pat apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė buvo informuota apie tokio masto objekto trūkumus/ defektus jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Todėl pripažintina, kad ieškovė, įsigydama turtą, apie objekto esminius trūkumus nežinojo.

      Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo

30. Apeliantai apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti jų prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę nebaigto statyti namo trūkumams nustatyti. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.
31. Kaip jau nurodė apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje, Kauno apygardos teismo 2014-05-26 nutartimi ieškovės prašymu buvo paskirta nekilnojamojo turto ekspertizė, šią ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui V. G. (t. 2, b. l. 42-45). Tiek ieškovė, tiek apeliantai savo klausimus ekspertui turėjo galimybę užduoti raštu. Be to, teismo ekspertas V. G. papildomai dėl ekspertizės akte padarytų išvadų teikė paaiškinimus ir 2016-04-14 teismo posėdžio metu, todėl proceso šalys turėjo visas galimybes pateikti ekspertui reikiamus klausimus, susijusius su ekspertizės atlikimu (t. 3, b. l. 59-63).                                                                                                                                                              
32. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo paskirtas ekspertas tam tikra prasme tampa kvaziarbitru, nuo kurio išvados didele dalimi priklauso bylos baigtis. Atsižvelgiant į tai, eksperto skyrimo procedūra civilinėse bylose turi atitikti esminius civilinio proceso principus, be kita ko, garantuojančius šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl ekspertinių tyrimų eigos (proceso) trūkumų, siūlant (parenkant) ekspertų kandidatūras, užduodant (suformuluojant) ekspertams klausimus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizės akto įrodomosios reikšmės bei eksperto išvadų patikimumo vertinimas, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo byloje poreikis yra būtent teismo diskrecijos teisė.
33. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, kad minėta teise pirmosios instancijos teismas pasinaudojo tinkamai taikydamas ir aiškindamas civilinio proceso įstatymo normas, o netenkindamas apeliantų prašymo dėl papildomos nekilnojamojo turto ekspertizės paskyrimo byloje, įvertinus tai, kad apeliantams buvo suteikta teisė pateikti klausimus į posėdį iškviestam ekspertui dėl jo atliktos ekspertizės ir raštu (t. 3, b. l. 47 48), ir žodžiu, šalių procesinio lygiateisiškumo principo nepažeidė. Nagrinėjamu aspektu aktualu dar ir tai, kad toks ieškovės prašymas skirti ekspertizę buvo suformuluotas jau ieškinyje, o apeliantai savo atsiliepime į ieškinį nurodė apskritai nematantys tokios ekspertizės paskyrimo poreikio, nustatinėjant paslėptus trūkumus (defektus) ir šių trūkumų atsiradimo priežastis (t. 1, b. l. 123), taigi išreiškė nepritarimą dėl ekspertizės skyrimo namo būklės įvertinimui. Todėl jų pasikeitusi po ekspertizės akto gavimo pozicija, iš esmės nemotyvuotai  siekiant dar vienos ekspertizės paskyrimo, nėra suderinama ir su proceso ekonomiškumu bei operatyvumu (CPK 7 str.).     

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ekspertas defektų pašalinimo kaštus skaičiavo darbus atliekant rangos būdu, tačiau, pasak apeliantų, samdyti rangovus atlikti darbus nesudėtingam statiniui yra visiškai nenaudinga ir neprotinga. Jų teigimu kaštai turėjo būti skaičiuojami darbus atliekant ūkio būdu (kaip ir pastatytas pats namas). Viena vertus, šiuo aspektu pažymėtina, kad ekspertizės akte nustatytų gyvenamojo namo defektų šalinimo kaštai, apskaičiuoti 2013 metų spalio mėnesio skaičiuojamosiomis rinkos kainomis, yra 29 810,01 Eur (102 928 Lt) (t. 2., b. l. 91-92). Pašalinti nustatytus defektus yra privalu parengti naują statinio projektą ir jį įgyvendinti. Projekto kaina ekspertizės akte yra apskaičiuota vadovaujantis bendraisiais ekonominiais normatyvais, įregistruotais Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro nustatyta tvarka VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ 2013-10-28 įsakymu Nr. B-13-022 (t. 2, b. l. 92), todėl toks apskaičiavimas yra tinkamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad objekto statymas ar objekto defektų šalinimas reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, todėl tokių įgūdžių neturint statybos darbams atlikti, priešingai nei nurodo apeliantai, yra reikalingi rangovai. Nors apeliantai pateikė savo defektų šalinimo kaštų paskaičiavimą (t. 3, b. l. 83-86), tačiau šis paskaičiavimas nepaneigia ekspertizės akte nurodyto defektų paskaičiavimo pagrįstumo.
35. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įrodymai dėl objekto defektų šalinimo kaštų galėtų būti reikšmingi tik tuomet, jeigu ginčas tarp šalių kiltų dėl nuostolių atlyginimo, kainos sumažinimo ir pan., t. y. siekiant apginti pirkėjos (ieškovės) tesies kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkėjo teisių gynimo būdais. 
36. Teisėjų kolegija kaip teisiškai nepagrįstus taip pat atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl restitucijos netaikymo sutarties nutraukimo atveju. Priešingai nei tvirtinama skunde, restitucija yra ne tik sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet ir sutarties nutraukimo pasekmė (CK 6.222 str.). 
37. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas (pavyzdžiui, grąžintinas objektas neišlieka) ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Kadangi ieškovė pareiškė reikalavimą apeliantams CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, o netinkamos kokybės daikto (gyvenamojo namo) pardavimas, kaip esminis sutarties sąlygos pažeidimas, šioje nutartyje jau konstatuotas, daikto grąžinimas natūra apeliantams yra galimas. Ir nors nuo pirkimo–paradavimo sutarties sudarymo, t. y. 2013-10-30, daikto būklė galimai yra pakitusi, tokių pasikeitimų rizika tenka patiems apeliantams, pažeidusiems sutartį ir nepateikusiems pirkėjai reikiamos informacijos apie tikrąją namo būklę. 
38. Kitokio vertinimo dėl restitucijos taikymo ir šalių grąžinimo į ankstesnę padėtį nesuponuoja ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su namo įkeitimu trečiajam asmeniui AB DNB bankui už suteiktą paskolą, kas, sugrąžinus įkeitimu apsunkintą daiktą jo pardavėjams, reikštų apeliantų padėtis pablogėjimą. Pirma, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu apeliantams buvo žinoma, kokiu tikslu yra perkamas namas ir kad gyvenamasis namas yra perkamas už skolintas pinigines lėšas iš AB DNB banko. Todėl sutarties pažeidimo, už kurį atsakingi patys apeliantai, padariniai tenka jiems patiems, atgaunat  hipoteka apsunkintą daiktą. Antra, pirmosios instancijos teismas šį klausimą faktiškai išsprendė priimdamas papildomą sprendimą bei įpareigodamas apeliantus lėšas, vykdant sprendimą, grąžinti tokian tvarka: dalį pirkėjai, o dalį tiesiogiai bankui, labiau tikėtina, dėl nepamokėtos paskolos, suteiktos ginčo objektui įsigyti, dalies. Tokiu atveju įvykdę teismo sprendimą ir sugrąžinę skolą už pirkėją apeliantai galėtų inicijuoti hipotekos panaikinimo procedūrą. Vadinasi, ar liks ginčo objektas apsunkintas kita prievole ir kiek laiko, taip pat priklauso nuo pačių apeliantų elgesio bei operatyvumo, grąžinant pardavėjai ir bankui jiems sumokėtą ginčo objekto kainą.          
39. Nėra prielaidų sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas į civilinės bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti sandorį patvirtinusią Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notarę R. Siliūnienę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas notarės R. Siliūnienės civilinės atsakomybės klausimas, nebuvo vertinami kurie nors notarės atlikti (neatlikti) veiksmai, o pirmosios instancijos teismas dėl jos teisių ir pareigų nesprendė ir nenusprendė. Todėl apeliantų 2016-02-04 pareikštas  prašymas (t. 2, b. l. 188), įvertinant tai, kad būsimas teismo sprendimas niekaip nesusijęs su notarės R. Siliūnienės teisėmis ar pareigomis, pirmosios instancijos teismo buvo netenkintas pagrįstai.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Ieškovė S. B. prašo priteisti jai 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2016-08-05 mokėjimo nurodymą Nr. 393. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
41. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų dydis už atliktus procesinius veiksmus neviršija rekomenduojam dydžių, ieškovei jos turėtos išlaidos kompensuotinos pilnai, priteisiant jas iš apeliantų lygiomis dalimis.
42. Apeliantų D. J. K. ir R. K. prašymas dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir teisinių paslaugų) atlyginimo, atsižvelgiant į jų skundo išnagrinėjimo rezultatą bei CPK 93 straipsnio ir 98 straipsnio nuostatas, netenkintinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovei S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi  išlaidų.

              Priteisti ieškovei S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi  išlaidų.