Civilinė byla Nr. e2-18453-1116/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11297-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.2.8.5; 2.6.38

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Dalia Staugienė, 

sekretoriaujant Eglei Valikonienei,

dalyvaujant ieškovui K. P.,

ieškovo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

atsakovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei L. P., dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), , Kauno r. sav., priteisti ieškovui K. P.; 2) priteisti iš ieškovo 100 Eur dydžio kompensaciją L. P. už ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.

2.       Atsakovė L. P. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

3.       Kauno apylinkės teisme 2021 m. liepos 27 d. buvo gauta ieškovo ir atsakovės pasirašyta taikos sutartis.

4.       Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovas ir atsakovė prašė patvirtinti šalių sudarytą 2021 m. liepos 23 d. taikos sutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys bylą gali baigti taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukia. Šalims turi būti žinomos bylos nutraukimo pasekmės. Teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). 

6.       Remiantis rašytiniais bylos įrodymais ir šalių paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad K. P. ir L. P. susituokė 1989 m. gegužės 26 d. Jų santuoka buvo nutraukta 1997 m. sausio 14 d. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. balandžio 19 d. išrašo matyti, kad butas, dėl kurio padalijimo kreipėsi ieškovas, buvo įgytas santuokos metu, t.y. 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Nuosavybės teisė į minėtą butą buvo įregistruota K. P. vardu. Ieškovo pateiktas NT išrašas ir Kauno miesto apylinkės teismo 1997 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329/1997 nuorašas patvirtina, kad santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas.

7.       Ieškovo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta galiojant 1969 m. liepos 16 d. priimtam, įsigaliojusiam 1970 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – ir SŠK). Jis galiojo iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo naujos redakcijos Civilinis kodeksas. SŠK 23 straipsnyje buvo nustatyta, jog turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (žr., pvz., LAT 2002 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57, kt.). Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.       Teismo posėdyje ieškovas K. P. paaiškino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), , Kauno r. sav., buvo skirtas ieškovui kaip tarnybinis butas, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini),  daržininkystės tarybiniame ūkyje ir turėjo šeimą. Ieškovas privatizavo butą už savo investicinius čekius ir jo sesers paskolintas lėšas. Skola seseriai yra grąžinta. Butas įsigytas santuokos su atsakove metu. Ieškovas šiame bute gyveno nuolat iki 1992 metų. Atsakovė bute nuolat niekada negyveno, tik atvažiuodavo santuokos metu. Butą išlaikė ir juo rūpinosi vienas ieškovas.

9.       Teismo posėdyje atsakovė L. P. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis butą įsigijo už savo investicinius čekius ir jo sesers skolintas lėšas, kad atsakovė šiame bute niekada nuolat negyveno, kad butą išlaikė ir juo rūpinosi vienas ieškovas. Atsakovė teigė, kad dėl to, jog butą įsigijo ir juo rūpinosi vienas ieškovas ji laiko, kad tai yra jo asmeninė nuosavybė, dėl to sutinka su mažesne kompensacijos suma ir taikos sutartyje nurodytu turto padalijimu. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ateityje pretenzijų nei dėl kompensacijos dydžio, nei dėl turto padalijimo nereikš.

10.       Šioje byloje iš NT registro išrašo matyti, kad butas, kurį siekia pasidalinti sutuoktiniai nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržyta nuosavybės teisė. Teismui patikrinus Antstolių informacinės sistemos registrus duomenų apie ieškovo ir atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus nerasta. Šią aplinkybę patvirtino ir šalys. Taigi byloje nėra duomenų apie tai, kad turto padalijimas galėtų pažeisti šalių kreditorių teises ar interesus. Atsakovė teismo posėdyje, pasirašiusi pasižadėjimą, patvirtino, kad sutinka su taikos sutartyje nurodytu buto padalijimu, supranta, kad jai atitenka mažesnė santuokoje įgyto turto dalis ir sutinka su kompensacijos dydžiu ir mokėjimo tvarka. Ieškovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas atsakovei pervedė Taikos sutartyje nurodytą kompensacijos sumą ir pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 630660, patvirtinantį, kad į L. P. sąskaitą buvo pervesta 100,00 Eur suma.

11.       Įvertinus šias aplinkybes nenustatyta, kad šalių pasirašyta Taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, ar viešajam interesui, prieštarautų šalių teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog Taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla Nr. e2-18453-1116/2021 nutrauktina (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 5 punktas).

12.       Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgus į šalių prašymą (Taikos sutarties 4 punktas), bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos.

13.       CPK 87 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75,00 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, ieškovui grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos 24,00 Eur (32,00 Eur x 75 proc. =24,00 Eur) (CPK 87 straipsnis). Ieškovui išaiškinama, jog žyminį mokestį, remdamasi teismo nutartimi, grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

14.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (tenkanti dalis, įvertinus Taikos sutarties sąlygas), valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290 su pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, teismas,

nutaria:

prašymą tenkinti. 

Patvirtinti ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, ir atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, 2021 m. liepos 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

„1. K. P. ir L. P. sutaria ir prašo, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 1500 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), , Kauno raj.sav., registruotą VĮ REGISTRŲ CENTRAS K. P. vardu, teismas pripažintų asmenine K. P., a.k. (duomenys neskelbtini),  nuosavybe.

2. K. P. įsipareigoja per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti L. P. 100,00 (vieną šimtą) Eur kompensaciją už jam atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

3. L. P. sutinka, kad K. P. sumokėtų jai per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo 100,00 (vieno šimto) Eur kompensaciją už K. P. atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį.

4. Sutarties šalys sutaria, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo viena šalis iš kitos šalies priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovas K. P. ir atsakovė L. P. prašo patvirtinti Taikos sutartį rašytinio proceso tvarka ir civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 5 d. pagrindu, t.y. šalims sudarius Taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus.

6. Šalims bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. yra žinomos“.

Civilinę bylą Nr. e2-18453-1116/2021 nutraukti.

Grąžinti ieškovui K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini),, 2021 m. liepos 2 d. AB Šiaulių banke mokėjimo nurodymu Nr. 624592 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) (iš viso sumokėta 32,00 Eur).

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Šią teismo nutartį per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja                                                                                             Dalia Staugienė