Civilinė byla Nr. e2YT-44294-541/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37380-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.5.1.; 3.4.5.11. (S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, antstolė Virginija Meškauskienė.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas pateiktame skunde, prašo panaikinti antstolio patvarkymą (2017 m. rugsėjo 14 d.) dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, bei grąžinti skolininkui nurašytas lėšas, jei tokių buvo. Pareiškėjas nurodo, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su vykdymo išlaidomis, ir tvirtina, jog analogiškoje byloje jo skundas buvo patenkintas, pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais (e. b. l. 6-9).

Antstolė Virginija Meškauskienė 2017 m. spalio 9 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo skundą, nurodydama, kad vykdant vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. N. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai, 2017 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-24785, patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-24783, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-24786 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S1-24782. Antstolės tvirtinimu, jokie apribojimai, susiję su skolininko teise įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, skundžiamame patvarkyme nėra nustatyti, skolininkas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje yra piniginių lėšų, nepateikia tokių lėšų kilmę, dydį, periodiškumą pagrindžiančių įrodymų, poreikių, kuriems lėšos reikalingos pagrįstumą, o dėsto tik deklaratyvius teiginius. Pažymėjo, jog išskaitų iš skolininko pajamų pataisos namai neatlieka ir jokių piniginių lėšų šiuo metu įkalinimo įstaiga į antstolės depozitinę sąskaitą nėra pervedusi. Antstolės teigimu, vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, o procesiniai dokumentai skolininkui buvo siunčiami jo paties vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu, tačiau jie buvo nepriimami (e. b. l. 1-5).

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0015/15/16506, Nr. 0015/15/17077, Nr. 0015/15/19392, Nr. 0015/15/19506, Nr. 0015/15/19509, Nr. 0015/15/19899 ir Nr. 0015/15/19900 duomenimis nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo 2015 m. gegužės 3 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60098612, 2015 m. gegužės 13 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60100681, 2015 m. birželio 30 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60108987, 2015 m. liepos 2 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60109309, 2015 m. liepos 2 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60109315, 2015 m. liepos 8 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60110327 ir 2015 m. liepos 8 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60110329 dėl baudų išieškojimo iš skolininko A. N. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (e. b. l. 59, 62, 65, 68, 71, 74, 77). Vykdydama vykdomuosius dokumentus antstolė atliko vykdymo veiksmus, nustatė skolininko buvimo vietą (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) (e. b. l. 24) bei 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-24783, nurodydama, jog areštuoja 130,00 Eur skolos ir 282,39 Eur vykdymo išlaidų, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (e. b. l. 16). Taip pat antstolė 2017 m. rugsėjo 14 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1-24785, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1-24786 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S1-24782 (e. b. l. 17-21), kurie buvo išsiųsti skolininkui į įkalinimo įstaigą (e. b. l. 15).

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, jog pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Antstolė Virginija Meškauskienė Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui nusiųstame 2017 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S1-24785, vadovaudamasi išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 611, 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (e. b. l. 17). Taigi, antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog antstolės patvarkymu yra pažeidžiama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Be to, remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.

Siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat ginčija vykdymo išlaidas, kadangi jos yra labai didelės. Pažymėtina, jog prasidėjus vykdymo procesui, antstolis pagal CPK 609-611 straipsnių nuostatas įgyja teisę išieškoti iš skolininko susidariusias vykdymo išlaidas, kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, o vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Taigi, nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu Nr. S1-24786 antstolė pagrįstai nutarė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (e. b. l. 19), kurios detalizuotos 2017 m. rugsėjo 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S1-24782 (e. b. l. 20-21), vykdymo išlaidos apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais įkainiais bei atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarka, taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog vykdymo išlaidos pareiškėjui apskaičiuotos neteisėtai ar yra nepagrįsto dydžio. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kitu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas, nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog šioje civilinėje byloje antstolės veiksmai taip pat yra neteisėti. 

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė, vykdydama vykdomąsias bylas ir atlikdama jose išieškojimą iš pareiškėjui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje, neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 443, 513 straipsniais,

n u t a r i a :

pareiškėjo A. N. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Jolanta Vėgelienė