Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1011-891/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50537-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1., 1.2.5.4.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,

kaltinamajam V. K.,

nukentėjusiajai V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-09-12 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-06-04 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 5 MGL bauda; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (už tris veikas) 9 mėnesių laisvė atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. K. 2015-09-09 apie 21 val. bute, (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka griebė nukentėjusiąją motiną V. K. už sprando, stipriai įsikibo jai į plaukus iš kairės pusės, vieną kartą koja spyrė jai į kairę koją virš kelio, po to kaire ranka sugriebė ją už dešinio peties ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji V. K. nugriuvo ant vonios kambario grindų, išklotų keramikinėmis plytelėmis, griūdama stipriai susitrenkė galvą į keramikinės sienelės kampą, nukentėjusiajai gulint ant grindų ant nugaros, viena ranka sugriebė jai už sprando ir plaukų bei ranka ne daugiau penkių kartų sudavė jai į galvą, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, padarė jai poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas smakro dešinėje pusėje, dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje, tuo sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Taip pat, kaltinamasis V. K. 2015-09-09 apie 21.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai motinai V. K. esant užsirakinusiai vonios kambaryje nuo prieš tai patirto fizinio sūnaus smurto, iš išorės atrakino vonios kambario duris, su peiliu rankoje priėjo prie ant vonios krašto sėdinčios nukentėjusiosios V. K. klausdamas, ar ji nori būti užmušta, pastūmė nukentėjusiąją į vonią, atsuko vandenį, viena ranka įsirėmė į vonios kraštą, o kitoje rankoje laikydamas virtuvinį peilį nukentėjusiajai V. K. prieš akis, kelis kartus šaukė, kad ją užmuš, taip pavojingai psichologiškai veikdamas ir keldamas nukentėjusiajai V. K. baimę grasino ją nužudyti bei sukėlė pakankamą pagrindą jai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Kaltinamasis V. K. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad vakare jie su mama buvo namie, jis žiūrėjo televizorių. Dėl žiūrimos laidos jie susipyko. Mama priėjo prie jo, paėmė už galvos, kaip ir už ausų. Kadangi jis buvo įnykęs į televizoriaus žiūrėjimą, tai supyko ant mamos, kad ji jį atitraukė nuo televizoriaus ir pastūmė ją. Ji jo išsigando ir iš virtuvės nubėgo į vonią. Jis dar bandė kaip ir trenkti, bet gavosi ne tai, kad stiprus smūgis, bet vijo ją nuo savęs. Ji įbėgo į vonią, tačiau vonią galima atrakinti ir iš išorės. Jis su mažu peiliuku atidarė duris ir vonioje jie susigrūmė, bet jis nemušė jos į veido sritį. Pastūmė ją vonios kambaryje, rėkė ant jos, kodėl ji atitraukė jį nuo laidos žiūrėjimo. Mama buvo šoke, sakė, kad tai dėl narkotikų. Jis spyrė jai į kojų sritį, trenkė į užpakalį. Paskui, būdamas emociniame šoke, jis puolė į savo kambarį, ėmė rėkti dėl susidariusios situacijos, rėkė ant viso pasaulio. Tuo metu jo mama išlindo iš vonios. Jis jautė iš jos spaudimą dėl narkotikų vartojimo. Tada ji iš savo kambario atnešė jam 20 € ir liepė nuvažiuoti nusipirkti narkotikų. Jis paėmė pinigus ir išėjo iš namų, po kelių valandų jį sulaikė. Teigia, kad mama perdėjo dėl tų smūgių, mano, kad ji jų neskaičiavo. Jo nuomone, pateiktame kaltinime neteisingai nurodyta, kad ne mažiau 10 smūgių, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, tik nepripažįsta, kad sudavė tiek daug smūgių. Į galvos sritį jis nemušė, gal vieną kartą sudavė, o į sprando sritį vieną smūgį jai sudavė nubėgant, bet tai buvo daugiau pastūmimas „bėk iš čia“, o paskui vonioje dar sykį ją pastūmė. Buvo vienas smūgis į kojas, bet nukritimo metu ji galėjo susitrenkti. Į veido sritį mamai netrenkė, taip pat netrenkė ir į pilvą ar krūtinės sritį. Mama nuo jo traukėsi ir jis tarsi čiupo ją, gal gavosi taip lyg trenkė jai į nugarą. Peilį jis turėjo rankose, bet grasinimas buvo ne toks kaip su peiliu. Peilis buvo tik tam, kad atidarytų vonios duris. Kai jie susipyksta, jis dažnai sako, kad užmuš. Tuo metu nebuvo jokio grasinimo. Vandenio jis specialiai neatsuko, grumtynių metu mama atsitraukinėdama į vonią atsisėdo, jis priėjo ją gąsdindamas ir netyčia pasuko svirtį. Ankščiau jis vartojo įvairius narkotikus, taip pat ir heroiną, bet ne kasdien. Šiuo metu narkotikų nevartoja, nes gydėsi. Turi vaiką, ėmė daugiau dirbti. Šiuo metu jam sekasi neblogai, moka vaikui alimentus, užsidirba savo išlaikymui. Jis mamos atsiprašė. Mano, kad dėl jo veiksmų mamai buvo padaryti sužalojimai.

Nepaisant to, kad kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, kaltinamojo kaltė visiškai yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada, kitais įrodymais.

Nukentėjusioji V. K. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad tą vakarą apie 21 val. ji buvo virtuvėje, o kaltinamasis buvo kambaryje. Tuo metu per televizorių rodė apie Ukrainos įvykius. Jis žiūrėjo ir reagavo į visą tai. Ji tuo metu atėjo iš virtuvės ir motiniškai pliaukštelėjau jam per veidą sakydama, kad viskas bus gerai. Tada jam viduje kilo pyktis. Jis ją pastūmė. Tada jis sugriebė ją už sprando ir spyrė į koją, blauzdos sritį. Kadangi vonia buvo atvira ir netoli, tai jis stumtelėjo ją ir ji įgriuvau į vonios kambarį. Ten yra sienelė, į ją ji atsitrenkė. Vonioje stovi tokia drabužių skalbimo dėžė, tai ji skilo. Tada kaltinamasis sugriebė ją už plaukų ir sudavė kelis smūgius: tarp sprando ir galvos bei išrovė kuokštą plaukų, kadangi buvo stipriai įsikabinęs. Ji prašė liautis ir jis iš vonios išėjo. Kai jis smūgiavo jai gulint, vienas smūgis teko į smakrą. Smūgių buvo iki 5 į galvos sritį, bet ne į veidą. Į patį veidą jis nesmūgiavo, į pakaušį, kaklo sritį. Mano, kad griūnant į sienelę susižalojo, nes skilo skalbinių dėžė. Vonioje jis jai nespyrė. Tada ji užsirakino vonioje, bet užmiršo, kad duris galima atrakinti ir iš išorės. Išgirdo kaip jis jas rakina. Pamatė jį, jis stovėjo su peiliu rankoje. Ji traukėsi nuo jo ir atsisėdo ant vonios krašto, tada jis ją stumtelėjo ir ji įgriuvo į vonią. Jis tada atsuko vandenį, gal ir nespecialiai. Ji gulėjo vonioje, jis tą peilį priartino ir klausė jos „ar nori, kad aš tave užmuščiau?“. Tą akimirką jai buvo baisu. Peilis buvo nedidelis, bet pats veiksmas jai atrodė baisus. Ji šaukė, po to iš baimės nutilo, nes bijojo kažką ir bepasakyti. Ji mano, kad kažkurią akimirką jis suprato, ką daro ir apsigręžęs, būdamas su šortais ir peiliu rankoje, išbėgo iš namų. Dar laiptinėje ant laiptų sutiko jaunesnį sūnų, kuris ją ir rado vonioje. Tada ji persirengė ir jie su jaunesniuoju sūnumi nuvažiavo į policiją. Vyro tuo metu namie nebuvo. Dabar situacija pasikeitė, nes iki to laiko jis vartojo narkotikus. Jie stengėsi jam padėti. Tuo metu jai net kilo abejonių dėl jo psichinės sveikatos, nes kalbėjo labai keistus dalykus. Išgirdo ir „blogos sielos“ ir sakė, kad ji yra „tokia maža“. Jai pasirodė, kad nelabai adekvačiai kalba. Mano, kad jis buvo pavartojęs. Šiuo metu žino, kad jis nebevartoja. Jis bandė kelis kartus stotis, baigė kursus. Jis imlus ir nori mokytis. Šiuo metu gavo gerą darbą, jie domėjosi, jį darbe giria. Jis yra darbštus ir uždirba pinigų, yra nepriklausomas. Sūnus moka alimentus anūkei, ko anksčiau negalėjo daryti. Savo dukrą jis myli ir bando išlipi iš duobės. Jei jam seksis ir supras, kad jam reikia dar baigti reabilitacijos kursus, jam tai padėtų valdyti pyktį. Jis turėjo problemų, vogė iš parduotuvių, nes vartojant reikalingi didelį pinigai.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajai V. K. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos smakro dešinėje pusėje, dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje, kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-09). Sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais į aukščiau minėtas kūno sritis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nustatytų sužalojimų lokalizacijos yra pasiekiamos nukentėjusiosios ranka (b. l. 24).

Ekspertizės akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. K. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. K. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su V. K. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. V. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b. l. 153-157).

Teismas netiki V. K. paaiškinimais, apie tai, kad jis nesudavė smūgių motinai į galvą ir jai negrasino. Jo paaiškinimai kitų bylos duomenų kontekste yra neįtikinami, todėl teismas jais nesiremia. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad sūnus jai sudavė iki penkių smūgių į galvą, bent kartą spyrė jai į koją, o į vonią užėjęs su peiliu jai grasino. Specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus patvirtina jos išsakytus teiginius. Pats kaltinamasis iš esmės sutiko, kad kažkokiu būdu motiną nuskriaudė, pripažino, kad turėjo peilį savo rankose ir tokia situacija motinai galėjo būti baugi. Kaip matyti iš bylos duomenų, jis turėjo rimtų problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, jam buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl jų vartojimo. Teismas neturi pagrindo abejoti pakankamai nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis.

Teismas mano, kad kaltinamojo V. K. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai suduodant smūgius į galvą, į koją, ją stumdant, įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat jo veiksmai su peiliu grasinant motiną nužudyti, ją įstumiant į vonią, teismo vertinimu, buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusioji V. K. turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Kaltinamasis sudavė smūgius ir stumdė savo motiną, grasino jai peiliu, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti sukeltas skausmas nukentėjusiajai, ji galėjo būti įbauginta ir to norėjo, todėl jo veiksmai, kvalifikuotini kaip padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pateiktas kaltinimas V. K. tikslintinas. Vietoj kaltinime nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis rankos kumščiu ne daugiau dešimties kartų sudavė nukentėjusiajai į galvą, nurodytina aplinkybė, kad V. K. sudavė motinai ranka į galvą ne daugiau 5 smūgių. Būtent tokias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu nurodė nukentėjusioji. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis mušdamas kumščiu motiną, tuo pat metu spyrė jai ne daugiau keturių kartų į kojas, šalintina, kadangi nukentėjusioji teismini nagrinėjimo metu paneigė, kad kaltinamasis ją spardė vonioje.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė 2 nesunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis iki šių nusikaltimų padarymo buvo teistas 4 kartus, taip pat ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, trauktas administracinėn atsakomybėn, šiuo metu dirba, nusikaltimo padarymo metu vartojo narkotines medžiagas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, dirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, kurių dydis artimesnis sankcijose numatytų dydžių vidurkiui.

Skirtinos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuos pačiu metu, yra neatskiriamos, todėl vertintina, kad yra ideali nusikaltimų sutaptis. Šiuo nuosprendžiu skirtinos ir bendrintinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintinos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvė atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikino sulaikymo laikas 2015-09-11 (viena diena) (b. l. 67, 68) ir V. K. laikas išbūtas Valstybinės tesimo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2016-09-09 iki 2016-09-28 (20 dienų) (b. l. 133, 134, 154).

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino, jog sukėlė skausmą ir sužalojo motiną, jos atsiprašė, gailisi, kad taip įvyko, dirba nuo 2016-11-24, kas, atsižvelgiant į kaltinamojo darbo istoriją, jau yra ilgas laiko tarpas (b. l. 191), teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, į nukentėjusiosios poziciją, kuri patvirtino, kad kaltinamojo elgesys smarkiai pasikeitė į teigiamą pusę, jis nebevartoja narkotinių medžiagų, jam gerai sekasi darbe, pradėjo išlaikyti savo vaiką, moka jam alimentus, t. y. bando stotis ant kojų, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. K. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, o kaltinamajam V. K. skirtini teismo įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti:

• pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
• pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei skirti V. K. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, skirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžiu skirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams ir paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir šį įpareigojimą įvykdyti per 1 (vienerius) metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Į bausmės laiką įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką 2015-09-11 (viena diena), laiką išbūtą Valstybinės tesimo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2016-09-09 iki 2016-09-28 (20 dienų) bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendį atliktą bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas              (parašas)              Arūnas Budrys

Nuorašas tikras:

teisėjas Arūnas Budrys