| Civilinė byla Nr. e2-4403-351/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01754-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.6.2. |
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 7 d.
Šilutė
n u s t a t ė :
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 27,12 Eur žalos atlyginimo. Nurodo, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2018-10-18 atsakovei L. A. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 27,12 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018-09-30. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2018 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovei 2019-07-15 buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti, tačiau atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Formaliai ištyrus įrodymus ir pasitvirtinus jų turiniui, yra pagrindas priimti tokį sprendimą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovei L. A. 2018-10-18 buvo suteiktos paslaugos UAB „Šilutės MTC“: akušerio ginekologo paslaugos. Bendra paslaugų kaina – 27,12 Eur. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2018-09-30. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2018 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. 2019-07-15 ieškovė rašytiniu pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyje nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c. papunktis).
Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad
turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, žala nuostoliais taip pat gali būti pripažįstama nauda, kurią dėl neteisėtų veiksmų gavo už juos atsakingas asmuo. Kadangi atsakovei buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, jai kilo pareiga, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, sumokėti sveikatos draudimo įmoką. Atsakovė neatlyginusi PSDF biudžeto išlaidų, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių PSDF biudžetui buvo padaryta 27,12 Eur žala. Taigi, nustačius, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 27,12 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 82, 92 straipsniais, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eurų žyminis mokestis valstybės naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 285 - 287 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,12 Eur (dvidešimt septynis eurus 12 ct) žalos atlyginimo, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Atsakovė L. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.
Teisėja Virgina Pankauskienė