Civilinė byla Nr. 2-775-617/2015
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00486-2015-0 )
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1.; 116.4.; 116.6.1.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 9 d.
Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij
sekretoriaujant Agnei Usovienei
dalyvaujant ieškovei A. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir
n u s t a t ė :
Ieškovė A. K., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokinės pavardes; nustatyti nepilnametės dukros L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 116 € kas mėnesį iki dukros pilnametystės.
Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu A. K. gyveno neįregistravus santuokos. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. K.. Santuoka su atsakovu buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje atsakovas dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeima, nedalyvavo vaiko auklėjime, linksminosi su draugais, vedžiodavo draugus į namus, kur girtavo. Ji dėl atsakovo girtavimo kreipėsi į policiją ir atsakovas buvo baudžiamas. Neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ji nuo 2011-01-08 pradėjo gyventi atskirai. Nuo šio laiko ji gyvena kartu su dukra, su atsakovu nepalaiko jokių santykių. Ji viena auklėja ir rūpinasi dukra. Pastaruoju metu atsakovas su dukra nebendrauja, neteikia jai išlaikymo. Gyvenant santuokoje jie bendro turto neįgijo. Ji iš atsakovo sau išlaikymo nereikalauja. Todėl prašo ieškinį patenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 30 € žyminį mokestį ir 120 € už ieškinio surašymą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
Iš ieškovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šalys turi dukrą L. K., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 6 ). Taip pat neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2011 m. pradžios. Ieškovė yra priešiškai nusiteikusi atsakovo atžvilgiu, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovui yra žinoma apie vykstantį teismo procesą ( b.l. 24, 30 ), bet jis savo pozicijos teismui dėl pareikšto ieškinio nepateikė, todėl laikytina, jog su ieškiniu sutinka. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, nesirūpino šeima, nedalyvavo vaiko auklėjime, linksminosi su draugais, vedžiodavo draugus į namus, kur girtavo. Šias aplinkybes iš esmės
2
patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK raštas ( b.l. 7 ). LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas, nesirūpinimas šeima yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius tokius sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliekama ikisantuokinė pavardė.
Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukros L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja. Atsižvelgiant į tai, jog šalių dukra nuolat gyvena kartu su motina, kuri ja rūpinasi, į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ( b.l. 28 ), teismas šalių dukros gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.
Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas yra L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ji gyvena kartu su savo motina, kuri ją išlaiko. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia lėšų vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo po 116 € kas mėnesį dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčija prašomos priteisti sumos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jos jis neturi galimybės tinkamai išlaikyti vaiko, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 330 €. Taigi nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į vaiko interesus, amžių ( L. yra 11 metų ), ieškovės pateiktą išlaidų vaiko išlaikymui paskaičiavimo lentelę, ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas
3
dukrai po 116 € kas mėnesį iki L. pilnametystės. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Pateikiant teismui ieškinį ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, sumokėjo 30 € žyminį mokestį. Iš ieškovės pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad už patarimus ir dokumento surašymą ji advokatei R.Giruckienei sumokėjo 120 €. Šiuos ieškovės išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms, todėl, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovo ieškovei ( LR CPK 93 str. 1 d. ). Ieškovė, pateikiant ieškinį, turėjo sumokėti 41 € žyminį mokestį, iš dalies atleidus ją nuo žyminio mokesčio, ji sumokėjo 30 € žyminį mokestį. Todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 53 € ( 11 € - mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista + 42 € ( 116 x 12 x 3 proc. ) – už išlaikymo priteisimą ) žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 3,70 € teismo turėtos pašto išlaidos ( LR CPK 96 str. 1 d. ).
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).
Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.169, 3.192 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį patenkinti.
Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CMS ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokinės pavardes, t.y. A. K. – K., A. K. – B.
Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina A. K. ( po santuokos nutraukimo – B. ).
Priteisti iš A. K. dukros L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 116 € kas mėnesį nuo 2015-05-12 iki jos pilnametystės. Vaiko lėšomis disponuoja jos motina A. K. ( po santuokos nutraukimo – B. ).
Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.
Priteisti iš A. K. A. K. ( po santuokos nutraukimo – B. ) 150 € ( vieną šimtą penkiasdešimt € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš A. K. 53 € ( penkiasdešimt tris € ) žyminį mokestį ir 3,70 € ( tris € 70 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Anatolij Januševskij