Civilinė byla Nr. e2-1736-767/2022
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00072-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 10 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sonatai Uržaitei,
dalyvaujant ieškovui J. P., jo atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei,
atsakovei A. Š., jos atstovei advokatei Egidijai Vėbraitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. patikslintą ieškinį atsakovei A. Š. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovas J. P. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. Š.: 1) 8 000 Eur skolos; 2) 16 595,89 Eur išlaidų, ieškovo patirtų vykdant pavedimo sutartį pagal 2010 m. liepos 12 d. įgaliojimą (notarinio registro Nr. 4415), už atsakovę sumokant žemės sklypų kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartis: 4 045,79 Eur skolos likutį (už žemės sklypo kainą ir notaro paslaugas) pagal 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš V. V. atsakovės vardu nupirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 16 500 Lt (4778,73 Eur); 8 457,20 Eur skolą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuria J. D. ir J. D. atsakovės vardu nupirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 900 Lt (8370 Eur) ir sumokėta 87,20 Eur už notaro paslaugas; 2 896,20 Eur skolą pagal 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš P. Š. atsakovės vardu nupirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt (2 896,20 Eur); 1 196,67 Eur skolą pagal 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš E. S. atsakovės vardu nupirktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 900 Lt (1 129,51 Eur) ir sumokėta 67,16 Eur už notaro paslaugas; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jei prievolė bus neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas pateikė pradinį ieškinį dėl 8 000 Eur skolos iš atsakovės priteisimo pagal 2019-08-30 mokėjimo pavedimą, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis „skolinami pinigai, be procentų“, tačiau atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad šią skolą ieškovui yra grąžinusi, 2020-01-30 mokėjimo pavedimu ieškovui pervesdama 1 000 Eur, o 2020-02-28 mokėjimo pavedimu pervesdama 7 000 Eur. Ieškovas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi šie atsakovės pavedimai buvo skirti ne paskolintų pinigų grąžinimui, o skolos grąžinimui už ieškovo atsakovės vardu pagal pavedimą nupirktus žemės sklypus. Paaiškino, kad atsakovė yra jauniausia ieškovo duktė, įgijusi tik vidurinį išsilavinimą, neturinti profesijos, todėl tėvai nuolatos ją rėmė. Ieškovas yra ūkininkas, buvo pajėgus teikti atsakovei paramą. Atsakovei pasiūlė įregistruoti jaunojo ūkininko ūkį, pažadėjo kartu su atsakovės broliais, ieškovo sūnumis, jai padėti. Ūkio įkūrimui reikėjo turėti žemės, todėl ieškovas su sutuoktine (atsakovės mama) ir pačia atsakove susitarė, kad ieškovas suras, nupirks atsakovės vardu žemės sklypų, o už juos sumokėtus pinigus atsakovė atiduos, kai pradės iš žemės ūkio veiklos gauti pajamas. 2010-07-12 atsakovė sudarė įgaliojimą, kurio pagrindu be kita ko įgaliojo ieškovą sudaryti žemės pirkimo–pardavimo sutartis už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti ir sumokėti pinigus, sumokėti privalomus mokesčius. Pagal šį įgaliojimą ieškovas atsakovės vardu nupirko žemės sklypų: 1) 2013-03-27 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą iš A. S. už 500 Lt (144,81 Eur), visą kainą sumokėdamas grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, bei sumokėjo 89,65 Lt (25,96 Eur) už notaro paslaugas; 2) 2013-03-29 pirkimo–pardavimo sutartimi iš E. B. nupirko žemės sklypą už 6 000 Lt (1 737,72 Eur), visą kainą sumokėdamas grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, bei sumokėjo 129,25 Lt (37,43 Eur) už notaro paslaugas; 3) 2013-04-17 pirkimo–pardavimo sutartimi iš Ž. J. nupirko žemės sklypą už 9 000 Lt (2 606,58 Eur), visą kainą sumokėdamas grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, bei sumokėjo 251,80 Lt (72,92 Eur) už notaro paslaugas; 4) 2013-06-12 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą iš P. K. už 9 000 Lt (2 606,58 Eur), 8 160 Lt (2 363 Eur) pervesdamas bankiniu pavedimu, o 840 Lt (243,28 Eur) sumokėdamas grynaisiais pinigais, bei sumokėjo 348,90 Lt (101,04 Eur) už notaro paslaugas; 5) 2013-08-06 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą iš Z. T. už 1 213 Lt (351,30 Eur), visą kainą sumokant grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, bei sumokėjo 155 Lt (44,02 Eur) už notaro paslaugas; 6) 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartimi iš V. V. nupirko žemės sklypą už 16 500 Lt (4 778,73 Eur), 16 359 Lt (4 737,89 Eur) pervedant bankiniu pavedimu, o 141 Lt (40,83 Eur) – grynaisiais pinigais, taip pat sumokėjo 133,65 Lt (38,70 Eur) už notaro paslaugas; 7) 2013-10-29 pirkimo–pardavimo sutartimi iš J. D. ir J. D. nupirko žemės sklypą už 28 900 Lt (8 370 Eur), visą kainą sumokant grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį, taip pat sumokėjo 301,10 Lt (87,20 Eur) už notaro paslaugas; 8) 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutartimi iš P. Š. nupirko žemės sklypą už 10 000 Lt (2 896,20 Eur), visą kainą sumokant grynaisiais pinigais prieš pasirašant sutartį; 9) 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi iš E. S. nupirko žemės sklypą už 3 900 Lt (1 129,51 Eur), visą kainą sumokant bankiniu pavedimu, taip pat sumokėjo 231,90 Lt (67,16 Eur) už notaro paslaugas. Iš viso ieškovas už atsakovę sumokėjo 85 013 Lt (24 621,46 Eur) už nupirktą žemę ir 474,43 Eur už notaro paslaugas, bendra patirtų išlaidų suma – 25 095,89 Eur. Atsakovė visas skolas pripažino ir žadėjo grąžinti. Teigia, kad faktiškai yra nupirkęs atsakovei kur kas daugiau žemės sklypų, tačiau neturi išlikusių tai patvirtinančių duomenų. Atsakovė, vykdydama susitarimą, 2015 m. įregistravo ūkininko ūkį, o ieškovas padėjo jai, rėmė pinigais. Kadangi atsakovės ūkis veikė pelningai, ieškovas 2019 m. gruodį paprašė atsakovės grąžinti skolą – sumokėtus pinigus už nupirktus žemės sklypus. Atsakovė dalį skolos grąžino, t. y. 2020-01-30 į ieškovo sąskaitą pervedė 1 000,00 Eur, 2020-02-28 – 7 000,00 Eur, 2020-08-05 – 500 Eur. Šiais mokėjimo pavedimais atsakovė atsiskaitė su ieškovu už žemės sklypus ir notaro paslaugas pagal 2013-03-27, 2013-03-29, 2013-04-17 ir 2013-06-12 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, o taip pat sumokėjo dalį skolos, t. y. 771,64 Eur, pagal 2013-08-06 pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi atsakovė ieškovei grąžino 8 500 Eur, likusią skolą už atsakovei nupirktus žemės sklypus ir notaro paslaugas sudaro 16 565,89 Eur. Be to, 2019-08-30 ieškovas atsakovei paskolino 8 000,00 Eur sumą, pervesdamas ją į atsakovės sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „skolinami pinigai, be procentų“. 2021-12-08 ieškovas elektroniniu paštu pareikalavo atsakovės grąžinti skolą iki 2021-12-21, bet atsakovė neatsiliepė, skolos negrąžino. Todėl ieškovas prašo priteisti ir šią skolą. Nors atsakovė nurodo, kad šią skolą yra grąžinusi, jos pervesti pinigai yra skolos grąžinimas už nupirktus žemės sklypus ir apmokėtas notaro paslaugas atstovaujant atsakovę pagal pavedimą. Pažymėjo, kad tuo metu, kai atsakovė pervedė ieškovui skolą, ieškovas dar nebuvo pareikalavęs 2019-08-30 paskolintų pinigų grąžinimo, tačiau buvo pareikalavęs grąžinti skolą už nupirktus žemės sklypus. Todėl atsakovė neturėjo teisės be ieškovo sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, vietoje prievolės, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pervesdama ieškovui skolą atsakovė nenurodė, kad grąžinama būtent 2019-08-30 skola, taip pat ji neprašė ieškovo sutikimo šią skolą grąžinti anksčiau už senesnes skolas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas J. P. patikslintą ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė yra jo dukra. Po vidurinės mokyklos dukra įstojo į medicinos kolegiją, bet mokytis nebenorėjo ir grįžo į namus. Pagyvenusi pas juos, jų išlaikoma, apie 2009 m. laikinai išvyko į (duomenys neskelbtini). Ten dirbo prie gėlių, bet sunkiai sekėsi. Kelis mėnesius pabuvusi grįžo į Lietuvą, nes nebuvo darbo nuolatos, nieko neuždirbo. Jie su žmona prašė dukters eiti mokytis ar dirbti, žadėjo padėti, bet ji neturėjo jokios specialybės. Tuomet susirado pirmą vyrą, vėl išvažiavo kartu su juo į (duomenys neskelbtini). Bet vėl jiems ten nesisekė. 2010 m. jis su žmona ir sūnumis su atsakove sutarė, kad atsakovei reikia įkurti ūkį, kad užsidirbtų ant duonos. Sutarė, kad jis nupirks jai žemės, o dukra, vėliau iš ūkio uždirbusi, pinigus jam atiduos. Dukra surašė jam įgaliojimą, kuriuo suteikė jam teisę pirkti jos vardu žemės sklypus. Žemės sklypų ieškojo jis, tarėsi pats. Pinigus vieniems pardavėjams mokėjo grynaisiais, kitiems – pavedimais, kaip žmonės norėjo. Į bylą yra pateikęs ne visas sutartis, nereikalauja už kitus sklypus sumokėtų pinigų. 2013 m. dukra jau buvo grįžusi į Lietuvą, augino vaikiuką. Tais metais ji ištekėjo už A.. Jie su žmona jiems iškėlė vestuves, davė pinigų. Dukra pati pinigų neturėjo. Grįžusi į Lietuvą ji niekur nedirbo. Remdavo ją broliai abu. Už vaiką Sodros išmokų negavo, nes nebuvo niekur dirbusi. Atsakovės vyras dirbo tuo metu (duomenys neskelbtini), bet trūko darbo, nedaug uždirbdavo. Dirbti ūkyje atsakovė iš pradžių negalėjo, nes augino vaiką, jai padėjo brolis A.. Jie su žmona rėmė atsakovę pinigais. Ūkininko veiklą atsakovė pradėjo 2015 m., pradėjo iš veiklos gauti pinigus. 2019 m. dukra paprašė jo ūkiui paskolinti pinigų, nes vykdė projektus pagal paramą, norėjo įsigyti technikos. Jis paskolino dukrai 8 000 Eur. 2019 m. gruodį paprašė dukros už žemes pradėti grąžinti pinigus, nes ji jau kelerius metus ūkininkavo. 2020 m. sausį dukra jam pervedė 1 000 Eur, vasarį – dar 7 000 Eur ir vėliau rugpjūčio mėnesį – dar 500 Eur. Šie pinigai buvo grąžinti už nupirktą jos vardu žemę. Vėliau 2020 m. paprašė grąžinti ir paskolintus 8 000 Eur, tačiau ji nereagavo, į laišką nieko neatsakė. Jų santykiai būdavo labai geri. Kai jis susirgo, užrašė jai namą (duomenys neskelbtini), taip pat nupirko jai kitą namą, davė pinigus. Su žentu apžiūrinėjo namus, žentas pats išsirinko. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir nupirko. Jis sumokėjo už namą su žeme, o A. pasirašė. 2014 m. davė pinigų namo remontui, kad įsirengtų. Stengėsi padėti, kiek galėjo. Kai jis paprašė pagal pažadą grąžinti pinigus, nebenorėjo su juo bendrauti. Pinigų, už kuriuos pirko sklypus, nedovanojo. Dėl paskolintų 8 000 Eur konkretaus susitarimo, kada grąžins nebuvo. Planavo atsakovė paskolą grąžinti 2021 metais. Už žemes grąžino dalį pinigų, t. y. 8 500 Eur, o likusių negrąžino. Jei būtų norėjęs žemes dovanoti, būtų pirkęs savo vardu ir notarinę dovanojimo sutartį tvirtinęs. Su pardavėjais atsiskaitė iš savo lėšų. Vieniems pardavėjams grynais pinigais mokėjo, kitiems, su vaikų pagalba – pavedimais. Perkant žemes iš B., dalį sklypo kainos sumokėjo už juos kaip skolą, o likusius pinigus padavė. Su atsakove buvo kalba, kad pinigus už žemės sklypus atiduos pradėjus ūkininkauti. Ūkininkauja nuo 2015 m. Broliai jai padėjo ūkininkauti. Iš viso jai nupirkta 21,5 ha dirbamos žemės. Iki 2020 m. santykiai buvo geri. Pirmas vyras buvo geras. Vėliau susirado kitą vyrą. Net su anūke bendrauti neleidžia. Sūnus J. kartu su dukra atsiskyrė ir puola ant brolio A., kuris jiems padėjo. Jam tėtis sakė, kad viską perrašytų A., kad turės problemų su J. ir A.. Bet jis visus vienodai mylėjo. J. irgi išleido į mokslus, po 6 metų grįžo nieko nebaigęs, visą laiką melavo. Mano, kad nori jį po teismus patampyti, kad jis greičiau „nusprogtų“ ir nereiktų pinigų atiduoti. Tai nebe pirmas teisminis procesas. Yra apgavęs J. ir brolį A.. A. kartu su A. yra pirkę technikos, bet popieriai buvo sutvarkyti ant dukros, ir čia jį apgavo. A. vienintelis pabaigęs mokslus, padėjo ir broliui įsikurti. Praeitais metais atsakovė susituokė su antru vyru, dabar turi su juo sūnų. Grynuosius pinigus pastoviai imdavo iš banko, parsiveždavo namo ir laikydavo, kad turėtų, jei reiktų žemę pirkti. 2014 m. jis jai padėjo namą įsirengti, dėl to taip pat gryninosi pinigus. Be to, jam buvo išoperuotas inkstas, jis turėjo nuolatos važinėti pas daktarus. Pinigus savo darbu uždirbo. Dirbo statybos inžinieriumi, vadovavo statyboms. Vėliau išėjo ūkininkauti. Įsisteigti ūkį jam padėjo tėtis su savo broliu. Grynųjų pinigų dar gaudavo ir pieno supirkimo punkte. Laikė ir karves, ir kiaules. Žmona gamindavo visiems valgyti. Ūkininko veiklą nutraukė 2009 m. Gaudavo europinę paramą už ankstyvą pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos, taip pat gaudavo invalidumą. Paramą gauna iki šiol, taip pat ir pensiją. V. pinigus pavedimu nors vėliau pervedė, tie pinigai už tą pačią žemę yra. Pervesti pinigus visada prašydavo kažkurio vaiko. Gali būti, kad pavedimą padarė vėliau. Iš V. nieko daugiau nėra pirkęs. Pas notarą pasirašant sutartis atsakovė niekada su juo nebuvo. Būtų pati pasirašiusi. Notarui jis mokėjo, netiesa, kad ji mokėjo. Ji neturėjo pinigų, už viską jis mokėjo. Ant atsakovės jam padarytų pavedimų parašyta, kad tai skolos grąžinimas. Viskas jam aišku, kad pinigai buvo grąžinami už žemę. Jie buvo taip susitarę, kad tuos pinigus grąžins. Jis buvo jos pareikalavęs, kad pradėtų grąžinti. O 2021 m. parašė, kad grąžintų tuos 8 000 Eur, kuriuos buvo paskolinęs. Dukra už sklypus jam grąžino 8 500 Eur. Dėl sklypų įsigijimo kainų su dukra nekalbėdavo. Dukra į tuos reikalus nesikišdavo. Kainą mokėdavo rinkos kainomis, daug dar nusiderėdavo. Pinigus grynindavosi nuo senų laikų, nuolatos turėjo pinigų namuose. Grynaisiais pinigais dukra jam nėra grąžinusi už žemes. Jis ją rėmė pinigais. Piniginės lėšomis rėmė ne tik dukrą, bet ir kitiems vaikams padėjo. Reikalavimą pateikė tik 2022 m., nes anksčiau ji nebuvo pradėjusi gerai ūkininkauti. Pinigus dukra pradėjo gauti 2015 m., vėliau pradėjo jai geriau sektis. Elektroniniu laišku paprašė tik 8 000 Eur, nes už žemę ji jau buvo pradėjusi mokėti. Būtų sutikęs, kad grąžintų tik 8 000 Eur, o už žemes pinigų būtų palaukęs. Dėl pinigų grąžinimo už žemes pretenzijos raštiškai nėra rašęs.
4. Atsakovė A. Š. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalaujama priteisti 8 000 Eur paskola yra grąžinta, 1 000 Eur pervedant ieškovui 2020-01-30, ir 7 000 Eur pervedant 2020-02-28. Nepaisant to, 2021-12-08 ieškovas kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu reikalaudamas pakartotinai grąžinti skolą. Kadangi atsakovė skolą ieškovui buvo pilnai grąžinusi, jokio atsakymo nepateikė. Atsakovė mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė, kokiu pagrindu ir tikslu mokami pinigai, o ieškovas niekada neprieštaravo dėl tokios įmokų paskirstymo tvarkos. Teigia, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra prieštaringas, kadangi vienur nurodoma, kad už 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartį reikalaujama suma mažinama 771,64 Eur ir prašoma priteisti 4 007,09 Eur, o kitur jau prašoma priteisti visą 4 778,73 Eur sumą. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis, o ne atsakovė sumokėjo pinigus pardavėjams pagal visas pirkimo–pardavimo sutartis. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas sumokėjo pagal 2013-10-29, 2013-12-27 sutartis. Atsakovė buvo išvykusi į užsienį, kur užsidirbo pinigų ir grynaisiais pinigais yra atlikusi mokėjimus ieškovui ir/ar nekilnojamojo turto pardavėjams. Ieškovas, teigdamas, kad jis sumokėjo 28 900 Lt (8 370,02 Eur) pagal 2013-10-29 pirkimo–pardavimo sutartį ir 10 000 Lt (2 896,20 Eur) pagal 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartį, turi pateikti tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovė, o ne ieškovas buvo suinteresuota sklypų pirkimu, todėl ji ir dengė jų įsigijimo išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartyje nurodoma, kad pinigai už perkamą nekilnojamąjį turtą yra perduoti iki sutarties pasirašymo, o ieškovas pateikė įrodymą, kad pardavėjai pinigus pervedė sekančią dieną po sutarties pasirašymo, todėl šis mokėjimas nėra susijęs su 2013-08-28 sutartimi. Ieškovo pateikti sąskaitų išrašai nepatvirtina ir atsiskaitymo grynaisiais pinigais pagal 2013-10-29 ir 2013-11-21 sutartis su žemės sklypų pardavėjais. Per 2013 m. spalio mėnesį ieškovas išsigrynino tik 800 Lt sumą, nors įrodinėja, kad turėjo 28 900 Lt. Per 2013 m. lapkričio mėnesį ieškovas išsigrynino 500 Lt, nors 2013-11-21 neva sumokėjo 10 000 Lt. Vien tai, kad ieškovas atskirais laikotarpiais gryninosi pinigus, niekaip neįrodo, kad jo, o ne atsakovės lėšomis buvo atsiskaitoma už žemės sklypus. Laikotarpiu nuo 2013-05-30 iki 2013-07-26 ieškovas išsigrynino 43 000 Lt, tačiau šiuo laikotarpiu jokios sutarties atsakovės naudai nebuvo sudaryta, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. vasario ieškovas išsigrynino 17 000 Lt, tačiau ir šiuo laikotarpiu jokios sutarties atsakovės naudai nesudarė. Pateikti ieškovo sąskaitų išrašai tik patvirtina, kad 2013 m. ieškovas vedė prabangų gyvenimo būdą. Nėra jokių įrodymų, kad pagal 2013-10-29 ir 2013-11-21 sutartis ieškovas sumokėjo ne atsakovės, bet savo pinigais. Šiuo laikotarpiu jo išgrynintos sumos nėra artimos pagal sandorius sumokėtoms sumoms, niekaip su jomis nekoreliuoja. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo lėšomis mokėjo už notaro paslaugas, kadangi šias išlaidas dengė atsakovė savo pinigais. Todėl išlaidos už notaro paslaugas taip pat negali būti priteistos. Mano, kad šioje byloje ieškovui maksimaliai galėtų būti priteisiama 629,52 Eur suma pagal 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal 2013-08-28 sutartį ieškovo reikalaujama suma negali būti priteisiama, nes ieškovas pateikė įrodymus apie mokėjimą sklypo pardavėjai mažesnėje sumoje nei sklypo kaina, mokėjimas atliktas vėliau, nei sudaryta notarinė sutartis, todėl nėra su ja susijęs. Pagal 2013-10-29 ir 2013-11-21 sutartis sumos negali būti priteisiamos, nes nėra jokių įrodymų, kad už sklypus sumokėta ieškovo, o ne atsakovės pinigais. Pagal 2013-12-27 sutartį gali būti priteisiama maksimaliai 629,52 Eur suma, nes ieškovas pats nurodė, kad atsakovė jam grąžino ne tik 8 000 Eur paskolą, bet ir sumokėjo 500 Eur, todėl šia suma mažintina sutarties kaina (1 129,52 Eur – 500 Eur). Be to, ieškovas nepateikė įgaliojimo, taip pat ataskaitų už atliktą veiklą ir įrodymų apie jų įteikimą atsakovei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.760, 2.150 straipsnius. Ieškovas reikalavimus pateikė po to, kai šalių santykiai tapo konfliktiški, po to, kai atsakovės inicijuotame ikiteisminiame tyrime ieškovui buvo pareikšti įtarimai.
5. Atsakovė A. Š. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti visiškai. Nurodė, kad žemės pirkimai buvo vykdomi ir iš jos pinigų, kuriuos ji buvo užsidirbusi (duomenys neskelbtini). Be to tėtis jai žadėjo padėti ir neprašė pinigų. 2019 m. tėtis jai paskolino 8 000 Eur, bet juos ji grąžino 2020 m. Už ką dar 500 Eur grąžino neprisimena. Jokio susitarimo nebuvo apie tai, kad ji turės grąžinti pinigus už žemes. Jis sakė jai, kad padės. Parama buvo ne tiek iš tėvų, kiek iš dėdės iš (duomenys neskelbtini). Jis padėdavo ir ieškovui. Su vyru (duomenys neskelbtini) tam ir dirbo, kad užsidirbtų žemei ir galėtų pradėti ūkininkauti. Duodavo pinigų ieškovui žemėms. Buvo pasiskolinusi pinigų ir iš kito brolio J., nes jam geriau sekėsi. Pas notarus nevykdavo su ieškovu. Jis jai pasakydavo, kada už kiek kokią žemę pirks. Už visus sklypus yra mokėta jos pinigais. Tėtis davė pinigų tik už sklypą, pirktą iš E. S.. Bet neprašė šitų pinigų grąžinti. Juk jis padėjo ir broliams. Reikalavimas ieškovo gal ir pagrįstas, kur bankinius pavedimus padarė. Jis pats žino, kad gaudavo pinigų iš jos ir iš vyro. Mano, kad už sklypus tėčiui skolinga apie 6 000 Eur. 8 000 Eur paskolą yra grąžinusi. Dėl 5 800 Eur sumos sutinka. Ji viską nuo mažens dirbo ūkyje, ir traktorius vairuodavo, viską darydavo. Visus metus ieškovas į minusą dirbdavo, jam padėdavo dėdė iš (duomenys neskelbtini). Daug pinigų sumokėjo tėtis už dantis. Tėčiui duodavo pinigus už sklypus iš (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų ir dar J. žodiniu sutarimu buvo paskolinęs. Tėčiui duodavo grynaisiais pinigais. Kai tėčiui pervedė 8 000 Eur, jis juos priėmė, negrąžino. Reikalavimas grąžinti sumas už žemės sklypus atsirado tik teisme. Dar buvo elektroniniu paštu pareikalavęs grąžinti tuos 8 000 Eur. Iki tol jokio reikalavimo grąžinti pinigus nebuvo. Tėtis atbuline data sudarė susitarimą su jos nuomininke dėl sutarties nutraukimo, dėl to ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas kenkia jai. Nesitikėjo, kad tėtis gali reikalauti iš jos sumokėtų pinigų. Užsienyje dirbo su vyru apie 2 metus, nuo 2011 m. galo iki 2013 m. pradžios. Užsidirbo apie 20 000 svarų. Tai jų abiejų uždirbti pinigai. Ji dirbo fabrike, laisvu laiku eidavo papildomai dirbti. Dirbo ir nelegaliai. Žemės sklypai buvo pirkti jai vienai, be vyro. Atsiskaitė už sklypus už bendrai su vyru uždirbtus pinigus. Su vyru buvo sudariusi vedybinę sutartį, kuri numatė, kad kiekvieno turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Vyras dėl sklypų pirkimo už bendrus pinigus pretenzijų nereiškė. Tėčiui už sklypus mokėdavo įvairiai, ir prieš sutarties sudarymą, ir po jos. Duodavo tada, kai turėdavo pinigų. Tiksliai neprisimena, kada davė. Viską aptardavo prieš sutarties sudarymą, pinigus paduodavo. Būdavo, kad pas notarą ir kartu važiuodavo. Ji pati sutarčių nesirašydavo, nes jis sakydavo, kad pradėjo viską tvarkyti ir pabaigs. Yra apmokėjusi notarui už paslaugas ir pati. Pas notarą pinigai nėra mokami, ji išrašo kvituką ir tada susimoki. Iš V. jokių objektų ji daugiau nėra pirkusi. V. kada ir kiek sumokėjo ji neatsimena. Ji pati nėra mokėjusi pinigų nei vienam pardavėjui, bet duodavo pinigus ieškovui. Tiksliai nebeatsimena. Galės pateikti sąskaitų išrašus, kad ji disponavo didelėmis pinigų sumomis. Ar notarė jai buvo siuntusi nors vieną sutartį susipažinti neatsimena. Nebuvo deklaravusi išvykimo į užsienį. Uždirbtų užsienyje pinigų nedeklaravo. (duomenys neskelbtini) buvo atsidariusi sąskaitą.
6. Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jos vyras, o atsakovė – dukra. Dukra nebuvo baigusi mokslų, nenorėjo dirbti, todėl jai pasiūlė, kad reikia nupirkti jai žemės, kurią galėtų dirbti. Atsakovė sudarė įgaliojimą jos vyrui. Ieškovas žemių ieškojo, pirko jas už jų pinigus. Dukra nedavė pinigų. Ji neturėjo pinigų. Jai ir išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) davė pinigų, ir ten siuntė. Ūkyje dukra padėjo labai mažai. 2011 m. vyras sužinojo savo onkologinę diagnozę, atsakovei padovanojo savo gyvenamąjį namą. Po operacijos taip pat nepadėjo, išvyko su savo pirmuoju vyru. Jie dukrai padėjo viskuo. Vyras su dukra dėl žemės sklypų pirkimo susitarė, kad kai jau dukra pradės ūkininkauti, dukra pinigus grąžins. Tikslaus laiko nebuvo sutarę. Tai buvo žodinis susitarimas. Sklypus vyras daugiausiai pirko 2013 m. Sklypai buvo perkami ir dukrai būnant užsienyje. Sklypai buvo perkami jai pagal įgaliojimą. Norėjo, kad dukra įsikurtų. Pas notarą vykdavo vyras, nežino, ar dukra yra vykusi kada kartu. Vyras veždavo ir žemių pardavėjus. Už sklypus mokėjo ieškovas jų bendrai uždirbtais pinigais. Atsakovė tikrai neduodavo pinigų. Ji neturėjo pinigų, jie dar ją rėmė. Iš užsienio ji taip pat neparsivežė pinigų. Išvykimai buvo trumpalaikiai. Dukra ištekėjo 2013 m. vasarą. Tais metais jie ir vestuves iškėlė, ir ant kostiumo žentui davė. Grįžusi atsakovė nedirbo, laukėsi kūdikio. Už vaiką ar gavo kokias išmokas, nežino. Už žemės sklypus dukra kažkiek vyrui grąžino. Vieną sykį 1 000 Eur, paskui 7 000 Eur, dar 500 Eur. Kiek ji žino, tai buvo už žemes grąžinami pinigai. 2019 m. vasarą vyras buvo paskolinęs dukrai 8 000 Eur ūkio reikmėms. Jos žiniomis šios skolos dukra vyrui nėra grąžinusi. Vyras yra sakęs, kad grąžino dalį už žemes. Yra pati girdėjusi kaime pokalbį tarp vyro ir dukters, kad kai bus dukrai geresni laikai, kai turės pinigų, ji pradės grąžinti skolas už pirktas žemes. Pokalbis vyko didžiajame kambaryje prieš kažkurias šventes. Tikriausiai 2019 m. gruodį buvo šis pokalbis. Pinigai paimti žemėms iš vyro sąskaitos ir grynaisiais vyras mokėjo. Vyras nevedė prabangaus gyvenimo. Vyrą išoperavo dėl onkologinės ligos, pas daktarus važinėjo, prižiūrėjo seną vyro seserį. Jie niekur nekeliaudavo, nevažiavo. Net sanatorijos vyras atsisakė. Jie abu su vyru dirbo, ūkininkavo, turėjo pinigų. Vyras išėjęs į priešankstinę, gauna pinigų. Vyras yra paveldėjęs iš tėvų turto: ir žemių, ir pastatų, ir pinigų. Kokią tiksliai pinigų sumą dukra yra skolinga nežino. Ji taip pat dalyvavo tariantis dėl žemių pirkimo. Atsakovė įsipareigojo palaipsniui grąžini visus pinigus. Kai pamatė, kad atsakovė daugiau išlaidauja, paprašė grąžinti pinigus. Ūkis jos buvo sukurtas 2015 m. Broliai jai padėjo. Dabar jau jai tikrai gerai sekasi. Dukra pradėjo nebebendrauti. Vyras ir elektroniniu paštu prašė grąžinti pinigus. Pirmą kartą dukros už sklypus pinigus paprašė grąžinti 2019 m. prieš šventes. Dukra pravedė 2020 m. tris kartus, iš viso 8 500 Eur.
7. Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas yra jo tėtis, o atsakovė – sesuo. Sesuo tėčiui yra davusi įgaliojimą. Pagal jį tėtis pats pirkdavo sesei žemes, pats mokėdavo už jas. Tėtis labai norėjo padėti sesei, kad ji prasikurtų. Yra nupirkęs ir sodybą sesei, jo prašė sesei padėti. Sesuo pinigų neturėjo. Ji ir jo prašydavo pinigų. Jis yra siuntęs jai pinigų net ant cigarečių. Sesuo buvo išvykusi į užsienį. Užsienyje nelabai jai sekėsi. Sesuo neatidavusi tėčiui pinigų, ji pati prašydavo duoti pinigų ir jo, ir tėčio. Ir grįžusiai nedidelėmis sumomis duodavo jai pragyvenimui. Lėšų pirktis žemės sklypus sesuo tikrai neturėjo. Yra girdėjęs pokalbį prieš porą ar trejetą metų, kad tėtis prašė sesers grąžinti pinigus už nupirktus žemės sklypus. Jis ir pats skoloje yra tėčiui, atiduota nuolatos pinigus. Nebuvo sutarimo, kad tėtis kažką duoda atsakovei be pareigos grąžinti. Sesuo žinojo, kad tėčiui turi grąžinti pinigus už sklypus, pati yra jam tai sakiusi. Tėtis yra minėjęs, kad sesuo 2020 m. pradžioje kažkiek yra grąžinusi. Žino, kad dar 8 000 Eur tėtis buvo paskolinęs atsakovei, kiek jam žinoma, ji jų negrąžino. Tėtis prašė elektroniniu laišku juos grąžinti. Jis padėjo jam parašyti laišką. Pinigai, kuriuos sesuo tėčiui pervedė, buvo skirti grąžinti skolai už nupirktas žinias. Pats yra girdėjęs tarp jų susitarimą, kad kai jai pradės sektis ūkininkauti, ji pinigus grąžins. Dar ant sodybos tėtis yra davęs sesei pinigų. Tėtis pats ir surado sodybą, finansavo remontus darbus. Fiziškai darbus atliko sesers buvęs vyras. Sodybą pirko sesei, kad ji turėtų kur gyventi, sesuo pati neturėjo už ką įsigyti turto. Kiek jam žinoma, ji nedirbo. Vaikas gimė lyg 2013 m. spalio mėnesį. Jis turi savo ūkį. Ūkį įsirengė savo lėšomis ir daug tėvai dovanojo, apie 40 ha. Juo pasitikėjo, nes jis pabaigė mokslus, nemelavo kaip brolis ir sesuo. Nors tėvai dovanojo jam žemę, jis įsipareigojo padėti jiems visapusiškai senatvėje. Padeda kiek reikia tėvams. Jis jaučiasi tėvams skolingas. Apie susitarimą tarp šalių dėl žemės sklypų pirkimo žino iš abiejų šalių, kalbėdavo apie tai visi dažnai kaime. Tai nebuvo skubus sprendimas. Mano, kad šiai dienai sesuo tėčiui skolinga vien už žemės sklypus apie 140 000 Eur. Žino, kad ir jis pats tėvams turi atiduoti pinigų, padėti jiems. Su atsakove apie jos ir tėčio susitarimą dėl sklypų pirkimo kalbėjo ne kartą. 2019 m. kalbėjo jau konkrečiai apie pinigų grąžinimą. Konkrečios sumos jis nežino, net nežino tiksliai, kiek sklypų pirko.
8. Liudytoja Z. T. parodė, kad ji turėjo nedidelį žemės sklypą ir 2013 m. pardavė ieškovui J. P.. Sužinojo, kad nupirko J. dukrai namą. Ji turėjo nedidelį sklypą šalia ir jam pasiūlė jį nupirkti. J. sutiko nupirkti. Pas notarą vyko su J. P.. Pinigus ieškovas jai sumokėjo mašinoje. Notarui už paslaugas sumokėjo J. P..
9. Liudytojas K. A. parodė, jog žino, kad vyksta konfliktas tarp šalių dėl pinigų už žemės pirkimą. Su atsakove išsiskyrė, bet palaiko gerus santykius. Susituokę buvo nuo 2013 m. iki 2016 m. Draugavo apie 7 metus. Vyko su atsakove į užsienį. Apie pusantrų metų ten dirbo ir gyveno, nuo 2011 m. galo iki 2013 pradžios. Dirbo per kelis darbus, ir nelegaliai. Parsivežė bendrai apie 20 000 svarų. Pusę pinigų A. savo reikmėms leido, o jo pusę – bendroms šeimos reikmėms. A. naudojo savo dalį investicijoms į ūkį. Sklypams pirkti A. panaudojo visus savo pinigus. Galėjo būti apie 40 000 litų. A. davė tėčiui pinigus už sklypų pirkimą. Perdavė juos keliais kartais, ne visus iš karto. 2013 m. antroje pusėje pasibaigė lėšos, o pirko dar apie 4 sklypus. Tada dar skolinosi iš brolio J. pinigus, kurie buvo skirti investicijai į ūkį. Skolinosi žemėms pirkti. Kiek žino, nupirkta buvo apie 9 sklypus. Prisimena, kad įdomumo dėlei skaičiavo, tai A. dar buvo likusi skoloj savo tėčiui už nupirktus sklypus apie 4 000 Lt. Bet niekad tėtis neprašė jos atiduoti pinigų. Vaikams visi padeda. Apie atidavimą niekas nekalbėjo. Kitoje apimtyje buvo atsiskaičiusi. Iš užsienio iš pradžių jie grįžo gyventi į kaimą, gyveno pas J. (duomenys neskelbtini). Paskui nupirko namą iš J. pinigų. Remontavo namą jis, samdė žmones. Iš jų lėšų buvo tvarkoma. Kartais padėdavo simboliškai. 2013 m. buvo pirkta 5 ar daugiau sklypų. Jie buvo pirkti atsakovės lėšomis. Žino, nes su ja gyveno. Dokumentus pirkimo tvarkė atsakovės tėvas pagal įgaliojimą. Jis į tuos reikalus nesikišo. Užsienyje kai buvo dar nebuvo susituokę. Sąskaitos bendros neturėjo. Atskiras turėjo. Kiek kuris uždirbo negali pasakyti, dalino viską per pusę. Gavo pinigus ir nelegaliai. 2013 m. grįžtant į Lietuvą kiek sąskaitose turėjo pinigų nepamena. Išsigrynindavo pinigus, kad Lietuvoje nebūtų išgryninimas apmokestintas. Pinigų atsiveždami į Lietuvą nedeklaravo. Pinigus Lietuvoje laikė grynaisiais. Lietuvoje žmona ar oficialiai dirbo negali pasakyti. Padėjo ūkyje. Pragyveno iš lėšų, kurias buvo užsidirbę, iš ūkio dar gaudavo. Dirbo bendrame ūkyje, J. atvažiuodavo. Gimus vaikui gavo su tuo susijusias pajamas, neprisimena kiek. Apie sklypų pirkimus sužinojo iš pokalbių su atsakove. Ar pati atsakovė pardavėjams mokėjo už žemės sklypus nežino. Nelakstydavo iš paskos. Kad iš žmonos pinigų pirkti sklypai žino, nes ji sakė. Jei nebūtų mokėjusi už sklypus, būtų kažką kito įsigijusi, negalėjo kažkur kitur išleisti. Gyveno ir pasitikėjo. Savo akimis nėra matęs, kad žmona kažkam mokėtų pinigus už sklypus.
10. Liudytojas M. Š. parodė, kad 2019 m. A. dėl projekto pasiskolino iš tėvo 8 000 Eur, o 2020 m. grąžino. Nėra girdėjęs, kad ji skolinga tėvui už žemes. Kodėl buvo grąžinta 8 500 Eur nežino. Gal suklydo. Žmona pasakojo, kad J. turėjo įgaliojimą pirkti sklypus. Anksčiau apie tai nekalbėjo, nes nebuvo problema iškilusi. Sakė, kad J. pirko, bet ji duodavo pinigų. Nežino, ar už viską atsiskaičiusi. Niekada nebuvo kalbos, kad A. skolinga J.. Keistai atrodo, kad pačiai mylimiausiai dukrai paskolino pinigus, o sūnums dovanojo. Susipažino 2017 m. Susituokė 2021 m. Atsakovės santykiai su šeima tuo metu buvo geri. Pablogėjo 2020 m. dėl to, kad J. iš J. P. pareikalavo pinigų. Nuo 2017 m. dalyvavo šeimos šventėse, susibūrimuose. Neteko girdėti, kad tėvai būtų kalbėję apie A. skolas. Pirma pretenzija buvo dabar teisme. Iki ieškinio pretenzijų dėl žemės sklypų nebuvo. Kalbėjo su atsakove apie tai. Ji sakė, kad viską tėvui yra atidavusi. Sakė, kad užsidirbusi yra, užsieny dirbo. 2017 m. jo žmona ar turėjo dar skolų nežino. Sudarant santuoką žmona nebuvo daugiau niekam skolinga. Žino, kad gyvenant santuokoje žmona J. atidavė skolą. Žmona gavo el. laišką sumokėti skolą. Ar į laišką atsakė nežino.
11. Liudytojas A. B. parodė, kad jo žmona pardavė žemę, ėjo pas notarą. Kas mokėjo notarui nežino. Pinigus už žemės sklypą mašinoje sumokėjo ieškovas, atsakovės kartu nebuvo. Žmona yra mirusi.
12. Liudytojas J. P. parodė, kad J. baisiai nori pinigų. Jis bando išsipešti iš sesers pinigus. Jie turėjo didelį investuotoją iš užsienio, tiek jam, tiek A. davė 200 000 Lt. J. pats pinigų neturėjo, imdavo iš jų. Ūkininkauti ieškovui baisiai nesisekė. Jis buvo net kaimynams, seneliams skoloje. Žino, kad sesė sklypus pirko iš savo pinigų, o kiek jai trūko, jis skolino. Jis iki ūkininko veiklos pradėjimo dirbo statybose, daug užsidirbdavo. Prieš sandorio sudarymą J. visada būdavo pinigai paduoti. Jis kadangi nieko nedirbdavo, tai važiuodavo į (duomenys neskelbtini) sandorį sudaryti. Keliuose sandoriuose gal buvo ir atsakovė pažiūrėti, kokia situacija. Sesuo buvo išvažiavusi į užsienį dirbti. Prieš tai ir grįžusi iš užsienio dirbo ūkyje įvairius darbus. Užsienyje dirbo apie 2011-2012 metus. Kiek žino, pavyko seseriai užsidirbti. Kiek pamena, buvo virš 20 000 svarų. Šie pinigai buvo skirti žemės pirkimui, dalis namo remontui. Iš jo skolinosi pinigus žemėms. Skolinosi ne tik iš jo. Skolinosi vieną kartą mažiau nei 20 000 Lt, o kitą kartą – virš 20 000 Lt. Kada tiksliai skolino negali pasakyti. Skolinosi atsiskaitymui su tėčiu. Jo žiniomis, sesuo tėčiui nėra likusi skoloje. J. praktiškai net pragyventi negalėjo, neturėjo pinigų. Atsakovė ir maisto tėčiui dar duodavo, jam padėdavo. Tikrai nėra skolinga. Ieškovas yra grasinęs jam ir A.. Baisus žmogus yra. Iki bylos nebuvo pretenzijų dėl skolos už žemės sklypus grąžinimo. Tėtis jo žiniomis yra paskolinęs A. kažkiek pinigų, bet sesuo juos jau yra grąžinusi. Skolino greičiausiai iš dėdės pinigų. Dėdė visiems įsikūrimui duodavo. Ir jam, ir broliui, ir sesei duodavo dėdė pinigų. Žino, kad tėvai yra padovanoję sesei namus (duomenys neskelbtini). Už tą sodybą nemokėjo sesuo. Su žemių pardavėjais sesuo ar bendravo nežino. Yra matęs, kad sesuo J. duodavo pinigus visada. Prieš išvažiuojant sandorį sudaryti paduodavo. Po sandorio sudarymo neduodavo, nebent trūkdavo po sutarties sudarymo, pavyzdžiui už notaro paslaugas. Ir pats yra davęs J. pinigų žemei pirkti. 2013 m. atsakovei paskolino pinigų grynais. Pinigų paskolinimo sutartys nebuvo įformintos notariškai. Pinigų skolinimo nedeklaravo. 2013 m. pajamas deklaravo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
13. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2010-07-12 atsakovė A. P. sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo ieškovą J. P., be kita ko, savo nuožiūra ir patartomis sąlygomis ir kaina nupirkti nuosavybės teise mano vardu bet kuriuos nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (žemės sklypus, patalpas, pastatus, statinius, traktorius ir kt.). Veikdamas šio įgaliojimo pagrindu ieškovas J. P., atstovaudamas atsakovę, jos vardu 2013-03-27 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš A. S. už 500 Lt (144,81 Eur), sutartyje nurodyta, kad sklypo kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjai prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 179,30 Lt (51,93 Eur), šalys sumokėjo lygiomis dalimis; 2013-03-29 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš E. B. už 6 000 Lt (1 737,72 Eur), sutartyje nurodyta, kad visą žemės sklypo kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 258,50 Lt (74,87 Eur), šalys sumokėjo lygiomis dalimis; 2013-04-17 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Ž. J. už 9 000 Lt (2 606,58 Eur), sutartyje nurodyta, kad visą sklypo kainą pirkėjas sumokėjo pardavėjui prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 251,80 Lt (72,93 Eur), sumoka pirkėjas; 2013-06-12 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš P. K. už bendrą 9 000 Lt (2 606,58 Eur) kainą, sutartyje nurodyta, kad visą kainą pirkėjas pardavėjui sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 348,90 Lt (101,05 Eur), sumoka pirkėjas; 2013-08-26 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Z. T. už 1 213 Lt (351,31 Eur), sutartyje nurodyta, kad pirkėjas visą kainą pardavėjui sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 155 Lt (44,89 Eur), sumoka pirkėjas; 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš V. V. už 16 500 Lt (4 778,73 Eur), sutartyje nurodyta, kad visą sklypo kainą pirkėjas pardavėjui sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 267,30 Lt (77,42 Eur), šalys moka lygiomis dalimis; 2013-10-29 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš J. D. ir J. D. už bendrą 28 900 Lt (8 370,02 Eur) kainą, sutartyje nurodyta, kad kainą pirkėjas pardavėjams lygiomis dalimis sumokėjo prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 301,10 Lt (87,20 Eur), moka pirkėjas; 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš P. Š. už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainą, sutartyje nurodyta, kad visą kainą pirkėjas pardavėjui sumokėjo prieš pasirašant sutartį; 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartimi nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš E. S. už 3 900 Lt (1 129,52 Eur), sutartyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo visą žemės sklypo kainą pardavėjui prieš pasirašant sutartį, o išlaidas už notaro paslaugas, kurios sudaro 231,90 Lt (67,16 Eur), moka pirkėjas. 2019-08-30 ieškovas atsakovei bankiniu pavedimu pervedė 8 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: „skolinami pinigai, be procentų“. 2020-01-30 atsakovė ieškovui pervedė 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis skolos grąžinimas“, 2020-02-28 atsakovė ieškovui pervedė 7 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“, 2020-08-05 atsakovė ieškovui pervedė 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“. 2021-12-08 elektroniniu laišku ieškovas pareikalavo atsakovės iki 2021-12-08 grąžinti paskolintus 8 000 Eur, nurodydamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismą.
14. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), kreditorius turi reikalavimo teisę tol, kol skolininkas visiškai įvykdo prievolę. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
15. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymuose nurodytus sandorius. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu (CK 2.132 straipsnio 2 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo teisinis santykis kyla pavedimo sutarties pagrindu (CK 6.756 straipsnis).
16. Pagal CK 6.756 straipsnio 1 dalį, pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Remiantis CK 6.759 straipsnio 1 dalimi, įgaliotinis privalo vykdyti jam duotą pavedimą pagal įgaliotojo nurodymus, o pagal CK 6.761 straipsnio 3 dalį, įgaliotojas privalo aprūpinti įgaliotinį priemonėmis, reikalingomis pavedimui įvykdyti, atlyginti įgaliotiniui išlaidas, kurios buvo būtinos pavedimui tinkamai įvykdyti.
17. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas, atstovaudamas atsakovę pagal įgaliojimą ir jos vardu pirkdamas žemės sklypus, už juos atsiskaitė su pardavėjais bei už notaro paslaugas mokėjo ieškovės lėšomis ar savo lėšomis, bei jei buvo mokėta ieškovo lėšomis – ar atsakovė privalo jas grąžinti.
18. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad ieškovas, veikdamas pagal atsakovės išduotą įgaliojimą, 2013 m. jos vardu nupirko devynis žemės sklypus. Į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis iš savo sąskaitos 2013-06-12 pervedė žemės sklypo pardavėjai P. K. 8 160 Lt (2 363,30 Eur), 2013-08-29 pervedė 16 359 Lt (4737,89 Eur) žemės sklypo pardavėjai V. V., 2013-12-27 pervedė 3 900 Lt (1 129,52 Eur) žemės sklypo pardavėjai E. S.. Teismas sprendžia, kad šios lėšos buvo pervestos už nupirktus žemės sklypus. Nors atsakovė teigia, kad V. V. pervestos lėšos nėra susijusios su 2013-08-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi pavedimas padarytas viena diena vėliau nei pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pirkėjas pardavėjai pinigus sumokėjo iki sutarties pasirašymo, teismo tokia pozicija neįtikina. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek liudytojas A. P. patvirtino, kad pavedimus ieškovui atlikti padėdavo kažkuris iš vaikų, todėl teismas sprendžia, jog labiau tikėtinos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pavedimas padarytas vėliau, kadangi jį ieškovas atliko ne pats. Be to, į bylą pateiktas V. V. rašytinis patvirtinimas (V. V. parašo tikrumas patvirtintas notaro), kuriame nurodoma, kad jai J. P. pervesti pinigai buvo būtent pagal 2013-08-28 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, skolų J. P. jai neturėjo, kitų sklypų ji jam nėra pardavusi. Patvirtinime taip pat nurodyta, kad pinigai jai buvo pervesti vėliau, kadangi pavedimą atliko J. P. sūnus A., o pasirašant sutartį tiek ji, tiek ieškovas buvo įsitikinę, kad pinigai jau yra pervesti.
19. Sprendžiant klausimą, kieno lėšomis buvo apmokėta už 2013 m. atsakovės vardu nupirktus sklypus bei ar tarp šalių buvo susitarimas dėl lėšų grąžinimo, svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli, parodymai išsamūs ir aiškūs. Tiek jis, tiek liudytojai R. P., A. P. parodė, kad ieškovas, kaip tėvas, stengėsi padėti visiems vaikams susikurti pragyvenimo šaltinį. Kadangi atsakovė nesimokė, nedirbo, buvo priimtas bendras sprendimas įkurti jai ūkį. Šalys susitarė, kad ieškovas atsakovės jam išduoto įgaliojimo pagrindu pirks atsakovės vardu žemės sklypus, o atsakovė, pradėjusi gauti iš ūkio veiklos didesnes pajamas, pinigus, sumokėtus už žemės sklypus grąžins. Kad toks susitarimas egzistavo, paliudijo ne tik pats ieškovas, bet ir liudytojai R. P., A. P.. Tuo tarpu atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, duodama parodymus ji galėjo paaiškinti ne visas aplinkybes, jos parodymuose buvo prieštaravimų. 2021-03-08 rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad pinigų už nupirktus žemės sklypus ieškovas niekada nereikalavo, jokių pretenzijų nuo 2013 m. nereiškė, kad ji yra ieškovo dukra ir šalys buvo sutarę, kad šių pinigų J. P. iš atsakovės nereikalaus, tačiau tokio susitarimo raštu neįformino dėl artimų tėvo ir dukters santykių, apie šį reikalavimą pirmą kartą sužinojo tik 2022-02-11, kuomet gavo J. P. rašytinius paaiškinimus. Iš šiuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytos pozicijos matyti, kad atsakovė neginčijo, jog jos vardu nupirkęs žemės sklypus J. P. už juos sumokėjo savo lėšomis, tačiau nesutiko, kad šias lėšas ji turi grąžinti, kadangi tokio susitarimo nebuvo. Vėliau, atsiliepime į patikslintą ieškinį, atsakovė jau nurodė, kad sklypų įsigijimo išlaidas dengė ji pati bei teigė, kad maksimaliai iš jos ieškovui galėtų būti priteisiama 629,52 Eur suma pagal 2013-12-27 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. 2022-04-07 teismo posėdžio metu duodama parodymus atsakovė jau sutiko, kad ji ieškovui už nupirktus žemės sklypus yra skolinga apie 5 800 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė 2022-04-07 posėdžio metu nurodė, kad pritrūkus pinigų duoti ieškovui už perkamus žemės sklypus, ji žodiniu susitarimu pasiskolino pinigų iš brolio J. P., tačiau vėliau į bylą jau pateikė rašytinių jų 2013-10-15 sudarytą susitarimą dėl 17 500 Lt (5 068,35 Eur) paskolinimo. Nors liudytojas J. P. deklaravo pajamas už 2013 m. šių pinigų paskolinimo faktas nebuvo deklaruotas.
20. Į bylą pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad jis turėjo lėšų žemės sklypams nupirkti. Nors lėšos nebuvo išgryninamos prieš pat sandorių sudarymą, o nuolatos, teismas, atsižvelgęs į ieškovo kartos žmonių įpročius, mano, kad yra tikėtina, jog ieškovas grynuosius pinigus laikė namuose. Be to, iš pateiktų ieškovo sąskaitos išrašų matyti, kad jis atsakovei 2013 m. pervedinėjo nedideles sumas, taip pat didesnę – 3 000 Lt (868,86 Eur) sumą. Atsakovė, siekdama pagrįsti, jog žemės sklypai buvo pirkti jos lėšomis, nurodė, kad ji iš užsienio parsivežė apie 20 000 svarų sterlingų, tačiau pažymėtina, jog tokios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Užsienyje turėtos banko sąskaitos išrašo atsakovė negalėjo pateikti, parsivežamų didelio kiekio pinigų įvažiuodama į Lietuvą ji nedeklaravo. Į bylą pateikti duomenys apie jos darbines pajamas užsienyje patvirtina tik tai, kad 2010 m. ji dirbo dvi savaites ir jai buvo išmokėta už vieną savaitę 331,75 svarų sterlingų, o už kitą – 228,41 svarų sterlingų. Liudytojų parodymai apie atsakovės užsienyje uždirbtus pinigus buvo prieštaringi: liudytojai R. P., A. P. teigė, kad atsakovei nesisekė, ji nieko neuždirbo, reikėjo netgi siųsti pinigus iš Lietuvos, tuo tarpu liudytojai K. A., J. P. patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes apie 20 000 svarų parsivežimą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašų ir mokėjimo pavedimų kopijų matyti, kad 2010 m. sausio mėnesį, 2010 m. kovo mėnesį, 2013 m. gegužės mėnesį ji gavo lėšų iš giminaičio užsienyje, kad turėjo banko sąskaitoje lėšų, kurias išsigrynindavo, tačiau pažymėtina, kad į bylą pateiktos pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, jog ji pati savo vardu 2013-07-25, 2013-07-26 įsigijo nekilnojamojo turto už 32 000 Lt (9 267,84 Eur). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, teikdama savo banko sąskaitos išrašus, siekė nuslėpti, kad 2013-01-28 gavo 400 Lt (115,85 Eur) pavedimą iš brolio A. P., 2013-03-18 gavo 3 000 Lt (868,86 Eur) pavedimą iš ieškovo, kadangi šių mokėjimo pavedimų paskirtis ir siuntėjas užtušuoti. Tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovė nėra visiškai sąžininga. Be to, nėra duomenų, kad atsakovė grįžusi iš užsienio būtų kažkur dirbusi ir gavusi nuolatines, pastovias pajamas, todėl akivaizdu, kad ji turėjo skirti lėšų iš santaupų, jei tokių turėjo, ir pragyvenimui.
21. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog ieškovas 2013 m. atsakovės vardu, veikdamas pagal jos suteiktą įgaliojimą, nupirko 9 žemės sklypus, už kuriuos sumokėjo savo lėšomis, taip pat pagal sutartis padengė išlaidas notarui, o atsakovė buvo įsipareigojusi šias lėšas grąžinti ieškovui, kai pagerės jos finansinė padėtis, iš žemės ūkio veiklos pradės gauti didesnes pajamas. Iš viso ieškovas už atsakovę už nupirktus žemės sklypus bei sumokėtas išlaidas notaro paslaugoms sumokėjo 25 096,80 Eur (144,81 Eur pirkimo kainą ir 25,96 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-03-27 pirkimo–pardavimo sutartį, 1 737,72 Eur pirkimo kainą ir 37,43 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-03-29 pirkimo–pardavimo sutartį, 2 606,58 Eur pirkimo kainą ir 72,93 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-04-17 pirkimo–pardavimo sutartį, 2 606,58 Eur pirkimo kainą ir 101,05 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį, 351,31 Eur pirkimo kainą ir 44,89 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-08-26 pirkimo–pardavimo sutartį, 4 778,73 Eur pirkimo kainą ir 38,71 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-08-28 pirkimo–pardavimo sutartį, 8 370,02 Eur pirkimo kainą ir 87,20 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-10-29 pirkimo–pardavimo sutartį, 2 896,20 Eur pirkimo kainą pagal 2013-11-21 pirkimo–pardavimo sutartį, 1 129,52 Eur pirkimo kainą ir 67,16 Eur už notaro paslaugas pagal 2013-12-27 pirkimo–pardavimo sutartį). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovui 2020-01-30 pervedė 1 000 Eur, 2020-02-28 – 7 000 Eur, 2020-08-05 – 500 Eur. Nors atsakovė teigia, kad 1 000 Eur ir 7 000 Eur pavedimai buvo skirti paskolos, suteiktos 2019-08-30, grąžinimui, teismas su tokia pozicija nesutinka.
22. Pažymėtina, kad remiantis CK 6.55 straipsnio 1 dalimi, skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimas užtikrintas. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo – seniausia skola. Jeigu nė vieno iš šių kriterijų taikyti negalima, įmoka paskirstoma proporcingai visoms skoloms.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-08-30 mokėjimo pavedimu ieškovas atsakovei paskolino 8 000 Eur. Ieškovas nurodo, kad šios paskolos atsakovė jam nėra grąžinusi, o atsakovė teigia, kad šią prievolę yra įvykdžiusi, kadangi 2020-01-30 ir 2020-02-28 pavedimai buvo skirti būtent šios paskolos grąžinimui.
24. Atsižvelgiant į sprendimo 21 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei tai, kad atsakovė ieškovui pervedė ne tik 1 000 Eur ir 7 000 Eur, bet vėliau ir dar 500 Eur, kurių mokėjimo paskirties paaiškinti negalėjo, teismas sprendžia, kad visos šios sumos buvo skirtos padengti išlaidoms už nupirktus žemės sklypus ir apmokėtas notaro paslaugas, kaip teigia ieškovas. Pažymėtina, kad atsakovė mokėjimo pavedimuose nurodė, kad tai yra „dalinis skolos grąžinimas“ ir „skolos grąžinimas“, tačiau nebuvo tiksliai įvardinta, kokia būtent skola yra grąžinama. Pripažinus, kad atsakovė turėjo prievolę grąžinti ieškovui išlaidas, patirtas jos vardu perkant žemės sklypus, konstatuotina, kad ši prievolė atsirado anksčiau nei 2019-08-30 suteikta paskola. Konkretaus prievolių įvykdymo termino šalys nebuvo sutarę nei dėl žemės sklypų įsigijimo išlaidų, nei dėl suteiktos paskolos, o ieškovas nurodė, kad 2019 m. gruodį buvo pareikalavęs grąžinti išlaidas už nupirktus žemės sklypus. Todėl spręstina, kad mokėjimo pavedimais atsakovė grąžino dalį ankstesnės prievolės, t. y. grąžino dalį lėšų, ieškovo išleistų už atsakovės vardu nupirktus žemės sklypus ir notaro paslaugas.
25. Ieškovas patikslintu ieškiniu už nupirktus žemės sklypus ir apmokėtas notaro paslaugas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 16 595,86 Eur. Teismo skaičiavimu, pagal šią prievolę atsakovė ieškovui yra skolinga 16 596,80 Eur (25 096,80 Eur – 8 500 Eur). Kadangi ieškovas prašo priteisti mažesnę sumą, patikslintas ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas visiškai.
26. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8 000 Eur pagal 2019-08-30 suteiktą paskolą. Dėl paskolos suteikimo fakto byloje ginčo nėra. Pripažinus, kad atsakovės ieškovui pervestos lėšos buvo skirtos jo patirtoms išlaidoms už žemės sklypų nupirkimą kompensuoti, šioje dalyje patikslintas ieškinys taip pat tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovui priteistina 8 000 Eur skola.
27. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (24 595,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas byloje patyrė 1 553,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. sumokėjo 553,40 Eur žyminį mokestį ir 1 000 Eur už advokato pagalbą. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismo vertinimu, išlaidos už advokato paslaugas nėra pernelyg didelės atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą. Atsižvelgiant į tai, patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis, 93 straipsnis).
29. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 17,92 Eur (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 16 595,86 Eur (šešiolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt penkių eurų 86 ct) ieškovo patirtas išlaidas vykdant pavedimo sutartį pagal 2010-07-12 įgaliojimą;
- 8 000,00 (aštuonių tūkstančių eurų 00 ct) skolą;
- 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (24 595,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-01-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 1 553,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Teisėja Vilma Šiukštienė