Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-04-30][nuasmenintas baudžiamasis įsakymas byloje][1-1524-1049-2019].docx
Bylos nr.: 1-1524-1049/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bendroji dalis
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Teismo baudžiamojo įsakymo procesas
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
Specialioji dalis
Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.)
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Kiti nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
Nušalinimas baudžiamajame procese
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Bylų supaprastintas procesas (BPK XXXI skyrius)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-1524-1049/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03264-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 

1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4;

(S)

img1 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. balandžio 29 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje M. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), padarymu.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

 

M. A., 2019 m. sausio 23 d., apie 12.20 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, panaudodama savo šeimos nario – motinos R. A. atžvilgiu fizinį smurtą – įdurdama vieną kartą peiliu jai į nugarą dešinėje pusėje, padarydama aštriu – pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu durtinę – pjautinę nugaros žaizdą, sukėlė nukentėjusiajai R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat ji 2019 m. vasario 16 d., apie 1.30 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu su savo šeimos nariu – motina R. A., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą – ne mažiau 5 – 6 smūgius suduodama nukentėjusiajai R. A. į veido ir galvos sritis, po to pastarajai gulint ant lovos, užlipdama ant jos, apsižergdama kojomis ir ant jos užguldama, abejomis rankomis suspausdama iš priekio kaklą, tokiu būdu jį smaugdama, sukėlė nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą.

 

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

 

Kaltinamoji M. A., ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. sausio 22 d., vakare, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune vartojo alkoholinius gėrimus – vyną ir brendį, o sausio 23 d. rytą, nuėjusi į parduotuvę nusipirko lašišos, du butelius vyno ir grįžusi į namus, virtuvėje, kur buvo jos mama, pjaustė lašišą ir gėrė vyną. Jos mama taip pat išgėrė vieną vyno taurę. Nurodė, kad jai darant sumuštinius, išgėrus nusipirktą vyną, tarp jos ir mamos kilo konfliktas, kadangi M. A. nurodė vyksianti į Švediją, po ko jos mama pradėjo jai priekaištauti, kad ši nesitvarko savo gyvenimo. Atsimena, kad konflikto metu mamai pasakė „toj tau dursiu“, o ši atsakė „durk, durk“, dėl ko M. A., peiliu, kuriuo pjaustė lašišą, vieną kartą bakstelėjo mamai dešinėje pusėje į nugarą, ties pečiu, o jai nurodžius, kad nieko nejaučia, bakstelėjo dar kartą ir po to trečią kartą įdūrė mamai į nugarą. Po šio dūrio mama pasakė, kad jaučia šilumą ir kad ji tikrai įdūrė, o M. A., pamačiusi bėgantį kraują, nuėjo ieškoti binto ir purškalo, kurio nerado. Netrukus į namus atvyko brolis L., kurį, galėjo iškviesti jos mama ir greitoji bei policijos pareigūnai, kurie ją sulaikė. Po dūrio į nugarą aplinkybes atsimena per miglą, nes buvo išsigandusi ir apsvaigusi nuo alkoholio. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 15 d., atėjo pas mamą į namus, kuri ją į butą įsileido, nors M. A. jame nei būti nei gyventi negalėjo. Būdama pas mamą namuose gėrė vyną ir greičiausiai brendį, nes jo namuose visada būdavo, tačiau buvo apsvaigusi ir elgėsi neadekvačiai. Kažkuriuo momentu, ji pradėjo konfliktuoti su mama ir  sakė mamai, kad ją prismaugs. Nepamena, kad būtų sudavusi smūgius, tačiau galimybės neatmeta, kad mamą smaugė, kad sudavė smūgius, kadangi ankščiau ir dabar pasireiškia agresyvumo priepuoliai, kai yra neblaivi. Jeigu mama nurodė, kad taip buvo, vadinasi taip ir buvo. Tomis dienomis nemažai gėrė, maišė alkoholį. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio ir sutinka gydytis. nori gyventi blaiviai, gailisi dėl savo nusikalstamų veikų ir savo mamos ne kartą atsiprašė (2 t., 90–91).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusioji R. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune kartu su dukra M. A., kuri 2019 m. sausio 22 d., vakare vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. sausio 23 d., R. A. sėdėjo virtuvėje, o apie 12.20 val., pabudo M. ir atėjo į virtuvę. R. A., sėdėdama ant kėdės pajuto nugaroje, kad bėga kraujas, jautė dūrį ir paklausė M., ką ji daro, o ši, šypsodamasi, atsakė, kad tikrina, kiek gali įlysti peilis. Nurodė, kad skausmo nejuto, nes buvo daug apsirengusi. Po trijų dūrių jai labai pradėjo bėgti kraujas, todėl ji prašė M., atnešti ką nors, kad galėtų pristabdyti kraujavimą, tačiau ši numojo ranka ir pasakė, kad nenukraujuos, dėl ko R. A. paskambino sūnui L., kad jis ką nors darytų, nes jai bėgo stipriai kraujas. Po to ji buvo GMP nuvežta į gydymo įstaigą, kur jai buvo susiūta žaizda ir sustabdytas kraujavimas. Nurodė, kad tarp jos ir M. konflikto nebuvo, prieš dūrį M. krovėsi daiktus ir sakė kad vyks į užsienį bei prašė duoti bent 1000 eurų, kadangi ji 15 metų nedirba. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. vasario 15 d., apie 17.00 val., pas ją į namus atėjo dukra M., kuri labai prašėsi įleidžiama į namus, todėl  ją į namus įsileido, nes jos pagailo. Būdama namuose, M. pradėjo be priežasties prie jos kabinėtis žodžiais, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko būnant svetainėje M. 5-6 kartus kumščiais sudavė R. A. į veido ir galvos sritį, sukeldama jai fizinį skausmą, prakirsdama lūpos gleivinę. Po to R. A. gulint lovoje, M. ant jos užlipo, apsižergė ir užgulsi, suėmusi abiem rankomis jai už kaklo iš priekio, pradėjo spausti, dėl ko R. A. jautė smaugimo jausmą ir oro trūkumą.  Taip ji smaugė apie 1-2 min. Kadangi M. buvo girta, R. A. ją nustūmė ir išsilaisvinusi paskambino sūnui L. ir paprašė, kad iškviestų policiją, nes labai išsigando, kai M. pradėjo ją smaugti. Atvykę pareigūnai M. išsivežė, tačiau ji buvo labai išvargusi ir neturėjo jėgų rašyti pareiškimo, tačiau įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 119–122,134–135, 182–184).

Liudytojas L. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 23 d., 12.20 val., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino mama R. A. ir pasakė, kad jai iš nugaros bėga kraujas, bet nenurodė, kad ją sužalojo, o L. A., išgirdęs per telefono ragelį kaip sesuo M. rėkauja šalia mamos, supratęs, kad ji ją galimai sužalojo, pranešė apie tai specialiosioms tarnyboms ir pats nuvyko pas mamą. Atvykus į mamos namus, policijos pareigūnai jau buvo sulaikę M., kuri elgėsi neadekvačiai, rėkavo, atrodė akivaizdžiai neblaivi, o medikai apžiūrinėjo mamą. Taip pat paaiškino, kad po šio įvykio M. buvo paskirta kardomoji priemonė 0 įpareigojimas gyventi skyriumi ir ji buvo atsistojusi pas kaimynę 23 bute, bet paskui mama ją priėmė atgal. 2019 m. vasario 15 d., apie 23.00, telefonu kalbant su mama ši paprašė būti „ant laido“, nes M. buvo neblaivi ir neprognozuojama. Skambinant vėliau Mama neatsiliepė, todėl jam pasidarė neramu. 2019 m. vasario 16 d., apie 1.30 val., jam paskambinusi mama iš M. telefono pasakė, kad M. jos telefoną sudaužė ir ją gulinčią puolė mušdama kumščiais bei smaugė ir prašė pranešti apie tai tarnyboms, todėl jis nelaukdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir apsirengęs nuvyko pas mamą. Jam atvykus M. jau buvo išvežta policijos pareigūnų, o mama buvo susijaudinusi. Paaiškino, kad sesuo M. gausiai vartoja alkoholinius gėrimus, o būdama girta tampa labai agresyvi. Mama toleruoja tokį sesers elgesį, todėl patiria sesers smurtą (1 t., b. l. 138–139, 144–146, 189–190).

Liudytoja G. S., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai dirbant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinėje,  laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. kovo 16 d., tiksliai dienos nepamena, nakties metu iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad dukra smurtauja prieš mamą. Atvykus į vietą, bute buvo dvi moterys, t. y. moteris senyvo amžiaus – kaip vėliau paaiškėjo R. A. ir moteris apie 40 metų amžiaus – kaip vėliau paaiškėjo senyvo amžiaus moters dukra – M. A., kuri buvo visiškai neblaivi, su kuria bendravo G. S. kolega A.. R. A. paklausta apie įvykį kalbėjo sunkiai, padrikai, buvo susijaudinus, negalėjo paaiškinti, kas tiksliai įvyko. Moteris minėjo, kad jos dukra turi kažkokią kardomąją priemonę, kad ji negali artintis, tačiau vis tiek atėjo. Taip pat minėjo, kad nenori, kad dukra čia būtų. Matė, kad pas senyvo amžiaus moterį aplink lūpas padžiūvęs kraujas, o paklausus moters iš kur pas ją kraujas ant lūpos ir ar tai dukra taip padarė, moteris ne vieną kartą pamojo ranka, kelis kartus pasakė „ai“, paaiškindamas, kad čia taip pastoviai stumdosi, mušasi ir nepaneigė, kad kraujas aplink lūpas yra dėl to, kad dukra smurtavo (1 t., b. l. 195–196).

Liudytoja G. A., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra M. A. brolio L. A. žmona ir nuo 2019 m. balandžio 5 d., yra R. A. įgaliota atstovė. R. A. nuo 2019 m. balandžio 7 d.,  pasidarė blogai ji guli Raudonojo kryžiaus ligoninėje (Antrojo klinikinėje ligoninėje) reanimacijoje, komos būsenoje, nustatytas sepsis, atlikinėjami tyrimai, nustatinėja kokios kilmės, dėl kokių priežasčių atsidaro ir kur yra židinys. Paaiškino, kad 2019 m. vasario 16 d., apie 21.00 – 22.00 val., sulaukė skambučio iš R. A., tačiau suprato, kad paskambino netyčia, o fone girdėjo, kaip R. sakė: „ką aš tau padariau, M. už ką tu mane nori nužudyti“, kelis kartus pakartojo klausimą „už ką“. Girdėjosi, kad M. kažką mamai atsako, tačiau neįmanoma buvo suprasti ką sako. Iš M. balso ir kalbėjimo suprato, kad M. yra neblaivi. Po šio skambučio buvo dar vienas skambutis, bet ji davė telefoną L. (b. l. 1, b. l. 149–150).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2019 m. vasario 22 d. nutarimu sujungti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-0655-19, ir Nr. 01-1-03264-19, tyrimui paliekant Nr. 01-1-03264-19, kadangi abejuose ikiteisminiuose tyrimuose nusikalstamas veikas padarė tas pats asmuo – M. A. (1 t., b. l. 1).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. sausio 23 d., išrašo matyti, kad 2019 m. sausio 23 d., 12.30 val., apie įvykį pranešė L. A., nurodydamas, kad jo mamą R. A., 78 m., prieš 5 minutes sužalojo neblaivi dukra, peiliu durdama į nugarą, dėl ko ji kraujuoja (1 t., b. l. 9).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2019 m. sausio 23 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad R. A. užfiksuota kraujuojanti žaizda (1 t., 87–90).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. vasario 6 d., kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, darytas 2019 m. sausio 23 d., įvykio vietoje (1 t., b. l. 96–97).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. sausio 23 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur koridoriuje, ant kilimo ir grindų, ties durimis vedančiomis į vonią rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Vonioje rastas šlapias rankšluostis, ant kurio taip pat yra raudonos spalvos dėmės. Koridoriuje, link virtuvės ir virtuvėje ties įėjimu, ant grindų (plytelių) rastos raudonos spalvos skysčio, galimai kraujo, dėmės, prie kurių rastas rusvos spalvos rankšluostis, ant kurio rastos raudonos spalvos dėmės bei baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis ir  dvi baltos spalvos popierinės servetėlės, ant kurių rastos raudonos spalvos dėmės. Virtuvėje ant stalo rasti šviesiai pilkos spalvos marškinėliai, trumpomis rankovėmis, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės. Ant minėto stalo rastas virtuvinis peilis, medine rankena, kurio geležtės priekis nulaužtas. Prie stalo ant grindų matyti raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės, taip pat ant vienos kėdės, ties atlošu, matyti raudonos spalvos dėmės. Apžiūros metu paimta rusvos spalvos rankšluostis, supakuotas popieriniame voke, baltos spalvos marškinėliai, supakuoti popieriniame voke, šviesiai pilkos spalvos marškinėliai, supakuoti popieriniame voke, du peiliai su medinėmis rankenomis, supakuoti popieriniuose vokuose , apžiūrėti Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. kovo 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 12–13, 16–21, 22–29).

Iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. kovo 13 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-301 matyti, kad ant peilių, paimtų 2019 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasta kraujo pėdsakų (1 t., b. l. 37).

 Iš Kauno AVPK Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. kovo 13 d. specialisto išvados Nr. 20-IS1-304 matyti, kad išimti įvykio vietoje peiliai yra buitinės paskirties (1 t., b. l. 38–39).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 22 d., daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2019 m. sausio 23 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai: chalatas, ant kurio rastos raudonos spalvos dėmės, megztinis, marškinėliai trumpomis rankovėmis, antklodė, kelnės, penkios poros kojinių, ant kurių: 1. margų-juodai baltų, matyti  tamsiai raudonos spalvos dėmės; 2. megztų – matyti tamsios spalvos dėmės, galimai kraujo; apatinių kelnaičių priekyje, dešinėje pusėje matyti tamsiai raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, kitoje pusėje, ties liemeniu, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 48–64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. vasario 4 d., specialisto išvados Nr. G337/2019(02), matyti, kad R. A. konstatuota durtinė – pjautinė nugaros žaizda, atitinkanti nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 86).

Iš 2019 m. vasario 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. A. pateikė analogiškus paaiškinimus, duotus apklausos metu. Apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (2 t., b. l. 1–3).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. vasario 16 d. išrašo matyti, kad 2019 m. vasario 16 d., 1.40 val., apie įvykį pranešė L. A., nurodydamas, kad pas jo motiną dabar atėjo dukra M. A., kuriai paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie motinos, ir grasina ją pasmaugti (1 t., b. l. 157).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. kovo 27 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro 2019 m. vasario 16 d., informacinėje sistemoje užfiksuoti pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 176–178).

Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. vasario 16 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t., b. l. 159–163).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio 2019 m. vasario 16 d., tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad R. A. užfiksuotas patinimas lūpoje, atvykus pareigūnams ji buvo patyrusi didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę (1 t., b. l. 167–170).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12670 matyti, kad M. A. 2019 m. sausio 23 d., 13.27 val., nustatytas 3,50 promilių girtumas (2 t., b. l. 94).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 96 matyti, kad M. A. 2019 m. vasario 16 d., 2.23 val., nustatytas 3,09 promilių girtumas (2 t., b. l. 107).

 

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. A. dėl 2019 m. sausio 23 d., nežymaus savo šeimos narės – mamos R. A. sveikatos sutrikdymo ir 2019 m. vasario 16 d., fizinio skausmo sukėlimo šeimos narei – mamai R. A., pasitvirtino. Kaltinamoji M. A. abejuose nusikalstamos veikos epizoduose veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti. 

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji M. A. 2019 m. sausio 23 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 3,50 promilių girtumo laipsnis, tyčia, be aiškios priežasties, panaudodama savo šeimos nario - motinos R. A. atžvilgiu fizinį smurtą - įdurdama vieną kartą peiliu jai į nugarą dešinėje pusėje, nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamoji M. A. šioje dalyje savo kaltę pripažino pilnai, paaiškindama, kad abipusio žodinio konflikto metu su mama R. A., jos išprovokuota kelis kartus dūrė jai į dešinę nugaros pusę, tačiau mamai atsakius, kad nieko nejaučia, trečią kartą įdūrė stipriau, po ko pamačiusi bėgantį kraują ėjo ieškoti tvarsčių ir purškalo. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai būnant virtuvėje ir sėdint ant kėdės, kaltinamoji be aiškios priežasties jai dūrė virtuviniu peiliu, o paprašius atnešti tvarsčių ji tai daryti atsisakė, dėl ko ji skambino sūnui L. A., kuris iškvietė specialiąsias tarnybas. Kaltinamosios M. A. kaltė šioje dalyje įrodyta ir liudytojų L. A. bei G. S. parodymais apie įvykio aplinkybes ir jos parodymus patvirtinančiais rašytiniais duomenimis: įvykio vietos apžiūros bei daiktų apžiūros protokolais iš kurių matyti, kad įvykio vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune, bute, koridoriuje, taip pat vonioje bei virtuvėje ant grindų, virtuvėje buvusios kėdės, taip pat nukentėjusiosios drabužių aptiktos raudonos spalvos dėmės, specialisto išvada Nr. 20-IS1-301, patvirtina, kad ant peilių, paimtų 2019 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros metu, rasta kraujo pėdsakų, taip pat specialisto išvada Nr. G337/2019(02) patvirtina, kad R. A. padaryta durtinė – pjautinė nugaros žaizda, atitinkanti nežymų sveikatos sutrikdymą, kas priežastiniu ryšiu sietina būtent su kaltinamosios M. A. atliktais smurtiniais veiksmais panaudojant buitinės paskirties peilį, taip pat pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamajai nustatytas 3,05 promilių girtumas ir kita bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta ir tai, jog kaltinamoji M. A., 2019 m. vasario 16 d., nakties metu, apie 1.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio  ankščiau minėtame bute, konflikto metu su savo šeimos nariu – motina R. A., panaudodama jos atžvilgiu fizinį smurtą – ne mažiau 5 – 6 smūgius suduodama nukentėjusiajai R. A. į veido ir galvos sritis, po to pastarajai gulint ant lovos, užlipdama ant jos, apsižergdama kojomis ir ant jos užguldama, abejomis rankomis suspausdama iš priekio kaklą, tokiu būdu jį smaugdama, sukėlė nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą.

Kaltinamosios kaltė šioje dalyje patvirtinta ne tik jos prisipažinimu dėl atliktų smurtinių veiksmų, bet ir nukentėjusiosios R. A. parodymais, apie tai, kad įvykio dieną M. A. be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie jos žodžiais ir koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, po ko R. A. būnant svetainėje, prie jos priėjusi M. sudavė į veido ir galvos sritis 5-6 smūgius rankomis, prakirsdama jai lūpą ir sukeldama fizinį skausmą, o nukentėjusiajai gulint lovoje kaltinamoji užlipusi ant jos ir ją apsižergusi, suėmė jos kaklą rankomis ir pradėjo jį smaugti, dėl ko ji juto oro trūkumą ir fizinį skausmą. J. S. parodymais apie tai, kad kaltinamasis V. S., kiemo viduryje sugriebė jį rankomis už kaklo, dėl ko jis juto fizinį skausmą, oro trūkumą ir galvos svaigimą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojų L. A., G. S. bei G. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio naktį kaltinamajai nustatytas 3,09 promilių girtumas, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyt, kad po įvykio nukentėjusioji patyrė didelį susijaudinimą ir akivaizdžią baimę. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. A. kaltei pagrįsti.

 

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

 

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, aktyviais tyčiniais veiksmais smurtavo nukentėjusiosios R. A. atžvilgiu, kuomet 2019 m. sausio 23 d., panaudodama buitinės paskirties peilį, juo įdurdama vieną kartą peiliu nukentėjusiajai į nugaros dešinę pusę, padarė durtinę – pjautinę nugaros žaizdą, sukėlusią nukentėjusiajai R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir 2019 m. vasario 16 d., tyčia 5-6 suduodama rankomis nukentėjusiajai į veido ir galvos sritį prakirto jai lūpą ir, nukentėjusiajai gulint, užlipusi ant jos ir savo rankomis suėmusi nukentėjusiajai už kaklo, jį smaugė, taip sukeldama R. A. fizinį skausmą.

 Kaltinamoji ir nukentėjusioji yra susietos artimais giminystės ryšiais – motina ir dukra, tai reiškia, kad jos nusikalstamų veikų padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl M. A. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

 

I. B. parinkimo ir jų skyrimo motyvai

 

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 2 t., b. l. 188), nukentėjusiajai pranešimas išsiųstas (b. l. 89), prašymų negauta.

Kaltinamosios M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji neteista (2 t., b. l. 163), administracine tvarka bausta (2 t., b. l. 161–162), nedirba (2 t., b. l. 183), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2009 m. liepos 14 – 2009 m. liepos 17 d. (2 t., b. l. 172), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 176), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 182).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvinės viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamoji M. A. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, neteista, bausta administracine tvarka, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti,  pakaltinama, nedirba.

Prokurorė siūlo kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2019 m. sausio 23 d. įvykis) skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (2019 m. vasario 16 d. įvykis) skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę ir vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, įpareigojant įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. A. parinktina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji neteista, manytina, kad laisvės apribojimo bausmė M. A. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks ją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės apribojimo bausmių trukmė nustatytina artima sankcijoje numatytam bausmės rūšies minimaliam dydžiui t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 23 d. įvykis) M. A. skiriama 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už analogiško pobūdžio kartotinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 16 d. įvykis) M. A. skiriama 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, M. A. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės (2019 m. vasario 16 d. įvykis), pridedant dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės(2019 m. sausio 23 d., įvykis), t. y. 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo ir paskirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. A. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.  Bendrinant sudedamų baudos bausmių proporcijos pasirinktos įvertinus tai, kad abi nusikalstamos veikos yra analogiškos, padarytos panašiomis aplinkybėmis prieš tą patį asmenį, kaltinamosios asmenybę, vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną ją lengvinančią aplinkybę, kilusias pasekmes.

Pagal BK 641 straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, taigi, šiuo atveju M. A. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant M. A. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvios M. A. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų rūšį – vienarūšiai tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, į tai, kad kaltinamoji abu kartus nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad M. A. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo bausmė vykdymo pradžios.

Kaltinamajai M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji M. A. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2019 m. sausio 23 d., 12.45 val., iki 2019 m. sausio 25 d., 10.47 val., (2 t., b. l. 93, 99) t. y, dvi paras, taip pat nuo 2019 m. vasario 16 d., 2.00 val., iki 2019 m. vasario 17 d., 11.48 val., (2 t., b. l. 104, 112), t. y. dvi paras, taigi iš viso keturias paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokai, kuriuose įpakuoti biologiniai pėdsakai, daktiloskopinės kortelės (1 t., b. l. 42) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini; du peiliai (1 t., b. l. 38–39), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiosios R. A. įgaliotam asmeniui; kompaktiniai diskai prie apžiūros protokolų (1 t., b. l. 21, 180), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

M. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio  dalyje (dvi veikos), ir:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. sausio 23 d. įvykis), skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 16 d. įvykis), skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. A. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. A. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. A. užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 23 d., 12.45 val., iki 2019 m. sausio 25 d., 10.47 val., taip pat nuo 2019 m. vasario 16 d., 2.00 val., iki 2019 m. vasario 17 d., 11.48 val., iš viso keturias paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti M. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vokus, kuriuose įpakuoti biologiniai pėdsakai, daktiloskopinės kortelės (1 t., b. l. 42) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti; du peilius (1 t., b. l. 38–39) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiosios R. A. įgaliotam asmeniui; kompaktinius diskus prie apžiūros protokolų (1 t., b. l. 21, 180), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

M. A. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

 

 

Teisėjas                                            Audrius Meilutis

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BK 248 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BPK 139 str. Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas
  • BPK 425 str. Bylos nagrinėjimas teisme kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva