Administracinė byla Nr. AS-552-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02012-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. B. 2020 m. birželio 9 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM, Ministerija) sutvarkyti ekologinės paramos teisinę bazę, kad nebūtų prieštaravimų tarp išleistų įsakymų ir jie atitiktų teisinių aktų norminius reikalavimus; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM, 100 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. liepos 2 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti, kokius konkrečius ŽŪM veiksmus ir (ar) sprendimus jis siekia apskųsti, suformuluoti reikalavimą dėl pridėtų raštų ir pateikti informaciją, kada juos gavo, jei praleido terminą skundui paduoti – pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodyti, dėl kokių konkrečiai veiksmų kilo žala ir kodėl prašo atlyginti būtent tokio dydžio žalą.

2020 m. birželio 23 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame jis prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją panaikinti neteisėtas kliūtis jam teisėtai gauti priklausančią ES paramą ekologiniams lazdynų sodams ir daugiamečių pievų priežiūrai; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, 100 000 Eur neturtinę žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo G. B. skundą laikė nepaduotu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą ir nustatytų pirminio skundo trūkumų pobūdį, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nustatyta tvarka tinkamai visų skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas nesuformulavo pirmojo skundo reikalavimo atsižvelgiant į teismo galimų priimti sprendimų rūšis, reikalavimas yra neaiškus ir nenuoseklus, todėl nesuprantamas byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Antrasis skundo reikalavimas, teismo vertinimu, nepakankamai individualizuotas ir pagrįstas. Pareiškėjas turėjo konkrečiai ir aiškiai pagrįsti, dėl kokių konkrečiai įstaigų veiksmų ar sprendimų jam kilo žala, kaip jis nustatė kilusios žalos dydį, tačiau to nepadarė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ŽŪM 2015 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 3D-286 ir 2011 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-301 prieštarauja vienas kitam, nes viename tarp remiamų ekologinių sodo augalų lazdynai ir graikiniai riešutmedžiai yra, o kitame – nėra. Dėl to pareiškėjui neteisingai mokama ekologinė parama. Taip pat viena kitai prieštarauja ŽŪM 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 ir 2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182 nuostatos dėl daugiamečių pievų priežiūros. Dėl minėtų prieštaravimų jis kreipėsi į ŽŪM, bet ji nieko nedarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. B. skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-128-502/2016; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Įvertinus pirminio pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas yra nepatenkintas Ministerijos veiksmais (skunde pareiškėjas nurodė, kad Ministerija daug metų neteisingai administruoja ES paramą, taip pat paminėjo ŽŪM 2020 m. gegužės 26 d. raštą Nr. 3IN-464(8.1 E)), tačiau skunde nenurodė konkrečių Ministerijos sprendimų, kuriuos skundžia, nesuformulavo reikalavimų dėl pridėtų raštų ir nenurodė, dėl kokių galbūt neteisėtų ŽŪM veiksmų kilo žala pareiškėjui ir kaip apskaičiavo 100 000 Eur neturtinę žalą. Kadangi pareiškėjas nenurodė esminių skundo aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Ministeriją sutvarkyti ekologinės paramos teisinę bazę, kad nebūtų prieštaravimų tarp pačios išleistų įsakymų ir jie atitiktų teisinių aktų norminius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014). Šiuo atveju duomenų, kad pareiškėjas su tokiu prašymų būtų kreipęsis į Ministeriją, o ši pareikėjo reikalavimo netenkino, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas padėti pareiškėjui tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, pasiūlė nurodyti, kokius konkrečius ŽŪM veiksmus ir (ar) sprendimus jis siekia apskųsti.

Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą atkreiptinas dėmesys, jog pirminiame skunde pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą kildiną iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, veiksmų, tačiau nepaaiškino, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų prašo priteisti neturtinę žalą.

Be to, pareiškėjas patikslintame skunde pakartojo savo pirminiame skunde nurodytus reikalavimus (įpareigoti Ministeriją sutvarkyti ekologinės paramos teisinę bazę, kad nebūtų prieštaravimų tarp išleistų įsakymų ir jie atitiktų teisinių aktų norminius reikalavimus bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos ŽŪM, 100 000 Eur neturtinę žalą), tačiau nesuformulavo reikalavimo dėl ŽUM sprendimų ir nepaaiškino, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų prašo priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas neištaisė teismo nurodytų trūkumų (t. y. nesuformulavo reikalavimų dėl Ministerijos sprendimų, nenurodė dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų prašo priteisti neturtinę žalą), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą pagrįstai laikė nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškintina, jog 2020 m. birželio 29 d. priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl netenkinančių Ministerijos (ir (ar) kito viešojo administravimo subjekto) veiksmų (neveikimo) pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 29 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė