Byla Nr. 1N–69/2010

     Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.7.

                       

                                                                           

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

  2010 m. spalio 26 d.

   Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria nuteistosios A. P. prašymą, dėl nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo termino pratęsimo, tenkino iš dalies.

            Išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokurorės skundą ir susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija,

 

nustatė:

       

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. P. pripažinta kalta  ir  nuteista pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį taikant BK 54 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (1) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį (datuotą 2002 m.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (2) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį (datuotą 2002 m.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (3) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį (datuotą 2003 m.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį (4) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį (datuotą 2003 m.) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis  paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda bei laisvės apribojimas vieneriems metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. P. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

            Nuteistoji A. P. 2010 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu leisti nuosprendžiu paskirtą baudą 2600 Lt išmokėti per trejus metus.

            Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi nuteistosios prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. P. paskirtą baudą nuteistoji privalo sumokėti per devynis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad bylos faktiniai duomenys liudija, kad A. P. sunkiai serga, yra netekėjusi, dėl ko yra apsunkintas paskirtos baudos mokėjimas. Be to, teismas konstatavo, kad bausmės tikslų pasiekimas betarpiškai nėra susijęs su baudos sumokėjimo termino nustatymu, todėl tikslinga A. P. pratęsti paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą 9 mėnesių laikotarpiui.

Prokurorė skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: nuteistosios prašymą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo atmesti. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Prokurorė skunde pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnį nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 22 straipsnio nuostatas, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį, taigi teismas gali nuosprendžiu nustatyti kitą terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Kitos šio straipsnio nuostatos reglamentuoja tik baudos vykdymo bei pakeitimo kita bausme nuostatas, tačiau nenumato teismui galimybės pakeisti nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo terminą. Prokurorės nuomone, teismas, atidėdamas baudos sumokėjimo terminą, netinkamai vadovavosi BPK 362 straipsnio nuostatomis, kadangi tokį sprendimą teismas gali priimti tik nuosprendžio vykdymo stadijoje, tuo tarpu nuteistoji prašymą pateikė dar nepradėjus vykdyti nuosprendžio.

Taip pat prokurorė skunde nurodo, kad teismas nutartimi atidėdamas baudos sumokėjimo terminą vadovavosi tais pačiais motyvais, kuriais vadovavosi ir priimdamas nuosprendį, todėl nepagrįstai tais pačiais motyvais dar kartą sušvelnino nuteistosios padėtį.

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios prašymo nagrinėjimo metu aplinkybės, kuriomis vadovavosi teismas atidėdamas bausmės sumokėjimo terminą, nuo nuosprendžio priėmimo dienos pasikeitusios nebuvo, nuteistosios materialinė padėtis taip pat nebuvo pasunkėjusi. Be to, nuteistoji prašymą, dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, pateikė praėjus laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokama savanoriškai ir  per šį laikotarpį nesumokėjusi nei vienos įmokos. Prokurorės teigimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji vengia sumokėti paskirtą baudą, nors iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji gauna pajamas, susijusias su netekto darbingumo išmokomis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis panaikinama, priimant dėl skundo naują sprendimą (Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo  2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. P. nuteista 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda bei laisvės apribojimu vieneriems metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. P. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

BVK 22 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BPK 352 straipsnyje yra nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jei bauda per nustatytą terminą nesumokama, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. BK 47 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi, iš pirmiau aptartų teisės normų matyti, kad nei baudžiamojo proceso, nei baudžiamasis, nei bausmių vykdymo kodeksas nenumato teismui galimybės pratęsti įstatymų nustatyto dviejų mėnesių ar kito teismo nuosprendžiu nustatyto baudos sumokėjimo termino.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismo rašytiniu įspėjimu, sutinkamai su BVK 22 straipsnio nuostatomis, A. P. buvo išaiškinta, kad ji jai paskirtą 2600 Lt baudą per du mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei, o laiku nesumokėjus baudos, ši bauda bus išieškoma priverstinai pagal BPK 342 straipsnio 4 punktą per antstolių kontorą. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. birželio 18 d, savanoriško baudos sumokėjimo terminas baigėsi 2010 m. rugpjūčio 18 d. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad iki pasibaigiant savanoriškam baudos sumokėjimo terminui nuteistoji A. P. nebuvo sumokėjusi nei vienos įmokos, taip pat neatlyginusi nei vienos dalies teismo priteistos sumos nukentėjusiajai. Tuo tarpu A. P. į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl jai paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo kreipėsi tik 2010 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus laikotarpiui, per kurį bauda gali būti sumokama savanoriškai.

Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nei baudžiamasis nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymas nenumato teismui galimybės paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo ar jo atidėjimo po teismo nuosprendžio įsigaliojimo, konstatuoja, kad nuteistajai baudos sumokėjimo terminas iš naujo devyniems mėnesiams nustatytas nepagrįstai.

Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas, nustatydamas naują baudos sumokėjimo terminą, nepagrįstai vadovavosi BPK 362 straipsnio nuostatomis, numatančiomis su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarką. Nustatydamas naują paskirtosios baudos savanoriško sumokėjimo terminą, pirmosios instancijos teismas pakeitė jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Be to, kolegijos nuomone, prokurorė teisi skunde teigdama, kad apygardos teismas nutartimi atidėdamas baudos sumokėjimo terminą vadovavosi tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi ir priimdamas nuosprendį bei motyvuodamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą A. P. atžvilgiu.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, dėl šių paminėtų aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis naikinama, o Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį, kuria A. P. nustatytas devynių mėnesių terminas nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimui. A. P. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo atmesti.

            Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                                Albinas Bielskis

      

Teisėjai                                                                                                                       Regina Gaudutienė

                                                                                                           

                                                                                        Kęstutis Jucys