Civilinė byla Nr. e2-375-854/2024

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00132-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

                

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 20 d.

Vilnius 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos vandenys“ ieškinį atsakovei „WTE Wassertechnik GmbH“ dėl kompensacijos ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės „WTE Wassertechnik GmbH“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“ dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei uždraudimo naudotis banko garantija,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Utenos vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovės „WTE Wassertechnik GmbH“ 362 125,44 Eur kompensaciją ir delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė „WTE Wassertechnik GmbH“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė: 1) uždrausti ieškovei UAB „Utenos vandenys“ reikšti bankui reikalavimus, pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058 ar bet kokio vėlesnio jį papildančio ir (ar) patikslinančio reikalavimo pagrindą, reikalauti piniginių sumų išmokėjimo pagal Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotą banko garantiją Nr. RL019IG400058, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti Vokietijoje registruotam bankui Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr su šiuo reikalavimu susijusius papildomus reikalavimus ir / ar dokumentus; 2) uždrausti trečiajam asmeniui Vokietijoje registruotam bankui Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr atlikti mokėjimus pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058 atsakovei UAB „Utenos vandenys“ 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058 ar bet kokio vėlesnio jį papildančio ir / ar patikslinančio reikalavimo pagrindu bei sustabdyti Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr mokėjimus pagal 2019 m. kovo 25 d. garantiją Nr. RL019IG400058 (toliau – ir garantija).

3.       Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti ieškovei UAB „Utenos vandenys“ reikšti bankui reikalavimus, pagrįstus faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058, ar bet kokio vėlesnio jį papildančio ir (ar) patikslinančio reikalavimo pagrindu reikalauti piniginių sumų išmokėjimo pagal Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotą garantiją Nr. RL019IG400058, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti Vokietijoje registruotam bankui Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr su šiuo reikalavimu susijusius papildomus reikalavimus ir / ar dokumentus; 2) uždrausti trečiajam asmeniui Vokietijoje registruotam bankui Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr atlikti mokėjimus pagal 2019 m. kovo 25 d. banko garantiją Nr. RL019IG400058 atsakovei UAB „Utenos vandenys“ 2023 m. spalio 23 d. reikalavimo dėl mokėjimo pagal garantiją Nr. RL019IG400058 ar bet kokio vėlesnio jį papildančio ir / ar patikslinančio reikalavimo pagrindu bei sustabdyti Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr mokėjimus pagal 2019 m. kovo 25 d. garantiją Nr. RL019IG400058.

4.       Atsakovės teigimu, priešieškinio reikalavimai yra preliminariai pagrįsti. Prašomomis taikyti laikinosiomis priemonėmis siekiama ieškovei uždrausti atlikti veiksmus, galinčius sukelti realią žalą atsakovei, be to, jos užtikrins ginčo šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nei vienai iš šalių nesuteiks nepagrįsto pranašumo kitos šalies sąskaita, tokia priemonė yra proporcinga ir nepagrįstai nevaržo ieškovės teisių ir teisėtų interesų. 

5.       Atsakovės vertinimu, pasinaudojimo banko garantija proceso sustabdymas iš esmės neturės neigiamos įtakos ieškovės teisėms ar interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Panevėžio apygardos teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

7.       Teismas nenustatė, kad priešieškinis būtų akivaizdžiai netenkintinas, todėl pripažino jį preliminariai pagrįstu bei sprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

8.       Teismas vertino, kad tai, jog ieškovė kreipėsi į banką dėl inicijuoto garantijos išmokėjimo proceso sustabdymo, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja ieškovės nesąžiningumas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovės teisė naudotis atsakovės pateikta banko garantija negali būti vertinama kaip nesąžiningas veiksmas ar siekis sukurti atsakovei nepalankią situaciją.

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas, o faktinės padėties užtikrinimas yra tik atsakovės siekis iki bylos išnagrinėjimo įtvirtinti jai palankią situaciją, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

10.       Atsakovė „WTE Wassertechnik GmbH“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė dėl ginčo esmės, t. y. konstatavo, kad atsakovė siekia apriboti teisėtus ieškovės veiksmus, siekiant pasinaudoti banko garantija, be to, pažymėjo, jog ieškovės teisė pasinaudoti garantija negali būti vertinama kaip nesąžiningas veiksmas, nors šios aplinkybės turi būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės ir pasisakant dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. 

11.2.                      Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ieškovės nesąžiningi veiksmai, kadangi tik atsakovei pateikus teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė kreipėsi į banką dėl garantijos išmokėjimo sustabdymo pratęsimo. Šiuo metu pasinaudojimas garantija sustabdytas iki 2024 m. balandžio 16 d., tačiau akivaizdu, kad ginčas tarp šalių iki šio termino išspręstas nebus.

11.3.                      Atsakovė byloje pareiškė prevencinį reikalavimą ir siekia, kad būtų uždrausti ieškovės veiksmai, kurie gali sukelti realią žalą atsakovei, todėl tokio reikalavimo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė, pasinaudojusi garantija, gali sukelti itin didelę žalą atsakovei.

11.4.                      Laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo principo, kadangi bankas ieškovę informavo, kad pasinaudojimo garantija sustabdymas neturi neigiamos įtakos garantijos galiojimui, t. y. garantija galioja iki bus patenkintas ieškovės reikalavimas ją išmokėti.

2.                      Ieškovė UAB „Utenos vandenys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos aplinkybes tiek, kiek būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.

12.2.                      Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovei žala nebus padaryta, kadangi priešieškinio reikalavimų patenkinimo atveju atsakovė turės teisę vykdyti išieškojimą iš ieškovės turto.

12.3.                      Ieškovės siekis pasinaudoti garantija nėra nesąžiningas veiksmas.

12.4.                      Laikinosios apsaugos priemonės pažeis proporcingumo principą, kadangi ilgą laiką bus apribota ieškovės teisė pasinaudoti garantija ir gauti išmoką.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

4.                      Ieškovė UAB „Utenos vandenys“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. balandžio 15 d. rašto, adresuoto bankui Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr ir atsakovei, kuriame prašė garanto iki 2024 m. gegužės 3 d. sustabdyti garantijos išmokėjimą, kopiją.

5.                      CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Svarbu tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

6.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė pateiktas naujas įrodymas sukurtas po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2024 m. balandžio 15 d., todėl juo grindžiamos aplinkybės neegzistavo pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį ir negalėjo būti jo vertinamos. Be to, prašomo priimti rašto turinys suponuoja išvadą, kad esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis neturi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir su atskiruoju skundu apeliantės pateikto naujo įrodymo į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

7.                      Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

8.                      Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, argumentus ir pateiktus įrodymus atsakovės reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumą – laikė įrodyta.

9.                      Dėl to apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasisakė dėl ginčo esmės ar juolab dėl atsakovės priešieškinio nepagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, teismas detaliai analizavo aplinkybes, kuriomis šalys grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (ne)egzistavimą, bei pateikė teisinį vertinimą sprendžiamo klausimo kontekste, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nutartyje padarytos išvados dėl ginčo esmės. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą teismas atlieka tik preliminarų byloje pareikštų reikalavimų vertinimą, o ir šiuo atveju konkrečios skundžiamos nutarties turinys nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas ginčo klausimu pasisakė iš esmės.

10.                      Apeliantė teigia, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui patvirtina ieškovės nesąžiningi veiksmai, kadangi tik atsakovei pateikus teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė kreipėsi į banką dėl garantijos išmokėjimo sustabdymo pratęsimo. Be to, atsakovė byloje pareiškė prevencinį reikalavimą ir siekia, kad būtų uždrausti ieškovės veiksmai, kurie gali sukelti realią žalą atsakovei, todėl tokio reikalavimo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės.

11.                      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).

12.                      Bet kokia ieškovės komunikacija su garantiją išdavusiu banku savaime negali būti vertinama kaip nesąžininga. Tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo (esamos padėties) nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).

13.                      Minėta, kad byloje pareikštu priešieškiniu atsakovė iš esmės siekia Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotos banko garantijos Nr. RL019IG400058 išmokėjimo ieškovei sustabdymo, kadangi įrodinėja, jog ieškovės ieškinio reikalavimai, grindžiami netinkamu rangos sutarties vykdymu, yra nepagrįsti ir ieškovė nėra įgijusi teisės į kompensaciją bei į garantijos išmoką. Nagrinėjamu atveju, viena vertus sutiktina, kad garantija yra besąlyginis garanto įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdo (netinkamai įvykdo) sutartinius įsipareigojimus ir kad garantiją išdavęs subjektas (šiuo atveju bankas), gavęs kreditorės – ieškovės, reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Tačiau kita vertus, byloje yra kilęs ginčas dėl (ne)tinkamo rangos sutarties vykdymo (darbų (ne)atlikimo) ir šiuo pagrindu ieškovės kreipimosi į banką dėl garantijos išmokėjimo, kaip rangos sutarties vykdymo užtikrinimo.

14.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė – garantijos sumos išmokėjimo ieškovei sustabdymas – užtikrintų, kad šalių padėtis bylos nagrinėjimo metu nepasikeistų, t. y. garantijos išmokėjimo vykdymo sustabdymas nesudarytų sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui šalims nei neigiamos pasekmės, galinčios atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių. Pažymėtina, kad ieškovė yra pateikusi prašymą išmokėti garantiją iki jos galiojimo termino pabaigos (2023 m. spalio 23 d.), todėl sutiktina su apeliante, kad sustabdžius garantijos išmokėjimo vykdymą ir tuo atveju, jei atsakovės reikalavimai bus atmesti, ieškovei yra užtikrintas garantijos išmokėjimas ir ji nepraras galimybės pasinaudoti garantija. Be to, konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos ir (ar) neproporcingos, priešingai, sustabdžius garantijos išmokėjimą ieškovei, yra išsaugoma bylos šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas.

15.                      Pažymėtina, kad šiuo atveju sustabdžius banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotos garantijos Nr. RL019IG400058 išmokėjimo vykdymą atsakovės priešieškinio atmetimo atveju ieškovės atliktas veiksmas – kreipimasis į banką dėl sumų, užtikrintų garantija, išmokėjimo lieka galioti ir sustabdyto reikalavimo įvykdyti prievolę už skolininkę vykdymas atsinaujintų.

16.                      Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių suformuluotas ypač plačiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo stadijoje pakanka atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, t. y. iki bylos išnagrinėjimo sustabdyti banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotos garantijos Nr. RL019IG400058 išmokėjimo vykdymą, ir ši laikinoji apsaugos priemonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcinga susidariusioje situacijoje, užtikrinanti status quo išsaugojimą, nepažeidžiant šalių teisių ir pareigų, užkertanti kelią didesnės žalos kilimui bylos nagrinėjimo metu.

17.                      Nustatęs, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir išsprendžia klausimą iš esmės – tenkina iš dalies atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

18.                      Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiam klausimui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti iš dalies atsakovės Vokietijos bendrovės „WTE Wassertechnik GmbH“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Iki galutinio teismo procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Vokietijoje registruoto banko Sparkasse Essen c/o S-International Rhein-Ruhr 2019 m. kovo 25 d. išduotos garantijos Nr. RL019IG400058 sumos išmokėjimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos vandenys“.

 

 

Teisėja                                                

Giedrė Čėsnienė