Civilinė byla Nr. 3K-3-548-248/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04088-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.3; 2.5.8.8; 2.5.8.10; 2.5.29.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir L. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. Š. ir L. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl kreditoriaus reikalavimo pripažinimo nepagrįstu, delspinigių ir palūkanų sumažinimo, vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras G. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą ir palūkanų išieškojimą ne ginčo tvarka, notarui atliekant vykdomąjį įrašą pagal hipotekos sandorį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai prašė teismo pripažinti ieškovo D. Š. ir atsakovės AB SEB banko 2010 m. sausio 20 d. susitarimą dėl 2006 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarytu ir galiojančiu, pripažinti 2006 m. rugsėjo 8 d. hipotekos sandorį negaliojančiu nuo 2010 m. sausio 20 d. susitarimo dėl 2006 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 1 sudarymo dienos, pripažinti atsakovės 2012 m. gruodžio 14 d. reikalavimą dėl 361 896,49 Lt (104 812,47 Eur) skolos išieškojimo ne ginčo tvarka nepagrįstu, panaikinti 2013 m. sausio 24 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. atliktą vykdomąjį įrašą, įskaityti ieškovų nuo 2010 m. liepos 30 d. iki 2012 m. balandžio 16 d. sumokėtą 9400 Lt (2722,43 Eur) sumą į atsakovės apskaičiuotą 7245,99 Lt (2098,58 Eur) ir 2134,44 Lt (618,18 Eur) kreditų įmokų dalį, atitinkamai sumažinant reikalavimus, sumažinti 2006 m. rugpjūčio 7 d. kredito sutarties Bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktuose nustatytą 0,1 proc. delspinigių dydį iki 0,02 proc. ir taikyti delspinigių skaičiavimui ieškinio senatį, sumažinti atsakovės išieškomas palūkanas nuo 5 proc. iki 2,05 proc. dydžio (1,1 proc. + 0,95 proc., 2012 m. gruodžio 13 d. 6 mėn. VILIBOR) nuo atsakovės prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos (2012 m. gruodžio 14 d.) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo dienos.
3. 2006 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), kuria atsakovė suteikė ieškovui 250 000 Lt (72 405 Eur) vartojimo kreditą gyvenamajam namui pirkti, ieškovė L. Š. raštu sutiko su šios Kredito sutarties sudarymu. 2006 m. rugsėjo 8 d. hipotekos lakštu (toliau – ir Hipotekos sandoris) atsakovės naudai ieškovai įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Šilalės r., (duomenys neskelbtini).
4. 2010 m. sausio 20 d. ieškovas ir atsakovė sudarė susitarimą Nr. 1 dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo atsakovė suteikė ieškovui D. Š. 15 075,38 Eur vartojimo kreditą, skirtą pagal Kredito sutartį suteikto kredito dalinių dengimų ir palūkanų susikaupusiai skolai, ieškovės L. Š. kredito limitui kortelėje, D. Š. skolai pagal Kredito sutartį refinansuoti.
5. 2012 m. gruodžio 13 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovus apie vienašališką Kredito sutarties nutraukimą nuo 2012 m. gruodžio 10 dienos. 2012 m. gruodžio 14 d. atsakovė pateikė prašymą notarui G. B. dėl vykdomojo įrašo atlikimo dėl 244 812,31 Lt (70 902,55 Eur) pagrindinio reikalavimo sumos, 54 257,69 Lt (15 714,11 Eur) palūkanų, 61 999,69 Lt (17 956,35 Eur) delspinigių, 826,80 Lt (239,46 Eur) nuostolių, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimo išlaidomis, 5 proc. metinių palūkanų nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos iki visiško šio įrašo įvykdymo dienos.
6. 2013 m. sausio 24 d. notaras G. B. atliko vykdomąjį įrašą, jo pagrindu buvo pradėtas 361 896,49 Lt (104 812,47 Eur) skolos išieškojimo iš ieškovų procesas. 2013 m. rugpjūčio 7 d. antstolė patvarkymu priėmė vykdyti minėtą vykdomąjį įrašą.
7. Ieškovų nuomone, 2006 m. rugpjūčio 7 d. Kredito sutarties, 2010 m. sausio 20 d. Susitarimo, 2013 m. sausio 28 d. vykdomojo įrašo turinys ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, piktnaudžiaudama esamu teisiniu reguliavimu, pateikė nepagrįsto dydžio prašymą notarui dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeisdama ieškovų kaip vartotojų teises ir teisėtus interesus.  

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas nurodė, kad Kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl, nagrinėjant byloje kilusį ginčą, atsižvelgtina ir į vartotojų interesus, pažymint, jog vartotojai, kaip vartojimo santykių šalis, turi ne tik teises, bet ir pareigas. 2010 m. sausio 20 d. Susitarimu ieškovai prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kurių nevykdymas Susitarime įvardytas kaip esminis sutarties pažeidimas. Teismas sprendė, kad 2010 m. sausio 20 d. Susitarimas neįsigaliojo ir netapo privalomas atsakovei, nes ieškovai neįgyvendino jo sąlygų.
10. Teismas pažymėjo, kad hipotekos galiojimas priklauso nuo pradinės prievolės galiojimo sąlygų. Ieškovams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, hipotekos kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą pagal pagrindinę prievolę į hipoteka įkeistą turtą. Ieškovai nevykdė savo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį, neįgyvendino Susitarimu prisiimtų prievolių, todėl jų reikalavimas pripažinti 2008 m. rugsėjo 8 d. Hipotekos sandorį negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Teismas konstatavo, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra: kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas, tačiau notaro funkcijos yra siauresnės apimties, nei buvo hipotekos teisėjo. 
12. Teismas šioje byloje nustatė, kad notaras atliko visus būtinus veiksmus vykdomajam įrašui atlikti: patikrino atsakovės pateiktą prašymą, nustatė, jog jame yra visi būtini duomenys, išsiuntė pranešimą ieškovams ir po įstatymo nustatyto termino atliko vykdomąjį įrašą, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą panaikinti notaro atliktą vykdomąjį įrašą.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima mažinti sutartinių delspinigių dydį, o aplinkybė, kad ginčas kyla iš vartojimo santykių, neatleidžia vartotojo nuo pareigų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, juos ginčijant neatleidžia nuo įrodinėjimo pareigos.
14. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė Kredito sutartyje susitarė, jog už suteiktą kreditą yra mokamos kintamosios palūkanos (1,1 proc. marža, 6 mėn. VILIBOR), sutartinių palūkanų skaičiavimas sustabdytas nuo 2012 m. gruodžio 10 d., bankui nutraukus Kredito sutartį. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog hipotekos lakšte neaptartos prievolės nevykdymo pasekmės, kad sutartinės palūkanos, nustatytos hipotekos lakšte, neskaičiuojamos nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos. Kreditorius, skolininkui nevykdant prievolės, įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Hipotekos kreditoriui ši teisė taip pat suteikta.
15. Teismas pažymėjo, kad Hipotekos sandoris sudarytas 2006 m. rugpjūčio 7 d., t. y. iki įvykdytos hipotekos reformos. Teismas sprendė, kad kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog hipotekos kreditorius turi teisę į procesines palūkanas, nustatytas įstatymo, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir šioje situacijoje, nes hipotekos lakšte neaptartos prievolės nevykdymo pasekmės, o sutartinės palūkanos neskaičiuojamos nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos. Teismo teigimu, atsakovė įgijo teisę reikalauti išieškoti iš ieškovų įstatyme nustatytas procesines palūkanas, todėl ieškovų reikalavimas dėl palūkanų sumažinimo netenkintas.
16. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, tenkindama ieškinio reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo, sumažino delspinigių sumą iki 7795,50 Eur.
17. Kolegija nustatė, kad ieškovai apeliacine tvarka skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta sumažinti delspinigius ir išieškomas palūkanas, todėl kolegija sprendė tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Kolegija pažymėjo, kad kriterijus (pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės) nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kolegija nustatė, kad atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, siekdama išieškoti 361 896,49 Lt (104 812,47 Eur) skolą, kurią sudaro 244 812,31 Lt (70 902,55 Eur) pagrindinio reikalavimo suma, 54 257,69 Lt (15 714,11 Eur) palūkanos, 61 999,69 Lt (17 956,35 Eur) delspinigiai ir 826,80 Lt (239,46 Eur) nuostoliai. Pagrindinės skolos delspinigiai skaičiuoti už 856 ir 1372 dienas, nesumokėtų palūkanų – už 1554 ir 1494 dienas.
19. Kolegijos nuomone, toks ilgas delspinigių skaičiavimo laikotarpis, turint omenyje, kad ginčas kilęs iš vartojimo teisinių santykių, nepateisinamas. Bankas (atsakovė) kaip profesionaliai veikiantis juridinis asmuo (kredito įstaiga) turėjo imtis priemonių, kad ieškovų skola pagal Kredito sutartį būtų išieškota kuo operatyviau. Kolegija, pritaikiusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, sumažintą 0,05 proc. delspinigių normą, sumažino iš ieškovų išieškomą delspinigių sumą iki 7795,50 Eur.
20. Kolegija nurodė, kad jei hipotekos lakšte nėra aptartos prievolės nevykdymo pasekmės, įvertinus tai, kad sutartinės palūkanos, nustatytos hipotekos lakšte, neskaičiuojamos nuo Kredito sutarties nutraukimo dienos, kreditorius, skolininkui nevykdant prievolės, įgyja teisę reikalauti procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą sumažinti vykdomajame įraše nurodytas palūkanas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad hipotekos kreditorius turi teisę į procesines palūkanas, nustatytas įstatymo. Tačiau teismai neteisingai taikė ir aiškino CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio ir 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatų tarpusavio santykį. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į CK  6.210 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, jog terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kredito sutarties šalys aiškiai sutartimi susitarė dėl kitokio palūkanų dydžio, nei nustatyta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje. Kredito sutarties 4.16 punkte jos šalys susitarė, kad Kredito sutarties nutraukimo atveju bus mokamos specialiojoje dalyje nustatytos palūkanos, kurios galiojo sutarties nutraukimo dieną, už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo. Kasatorių mokėtinos palūkanos Kredito sutarties nutraukimo dieną (2012 m. gruodžio 13 d.) buvo lygios 2,05 proc.
2. Teismai, konstatuodami, kad Kredito sutarties nutraukimo atveju šalių sutartos palūkanos negali būti taikomos, netinkamai aiškino Kredito sutarties 4.16 punkte nurodytų palūkanų paskirtį (kompensuojamosios palūkanos), netinkamai taikė CK 6.221 straipsnio 3 dalį ir pažeidė sutarčių laisvės principą. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-7-262/2010).
3. Pagal CK 6.221 straipsnio 3 dalį, sutarties nutraukimas neturi įtakos kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kitos sutarties sąlygos, kurios nurodomos šioje nuostatoje, gali būti šalių pagrindinėje sutartyje sulygtos sąlygos dėl sutarties nutraukimo padarinių, susijusios su sutarties šalies prisiimta prievole, įsipareigojimais, įgyto ar perduoto turto disponavimu, nuostolių atlyginimu ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų  kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas  nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
4. Iš reikalavimo sumažinti vykdomajame įraše nustatytas palūkanas kylantys išvestiniai reikalavimai (pripažinti kreditoriaus reikalavimą nepagrįstu ir panaikinti šio nepagrįsto reikalavimo pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą) yra atmesti be teisinio pagrindo, kadangi tinkamas kompensuojamųjų palūkanų normos apskaičiavimas, teisingai taikant Kredito sutarties 4.16 punkto nuostatas po sutarties vienašališko nutraukimo, daro tiesioginę įtaką minėtų ieškovų reikalavimų pagrįstumui. Dėl to byla turi būti perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
22. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra susijusios, tačiau kasatoriai bando jas aiškinti atsietai vieną nuo kitos. Atsakovė reikalauja palūkanų, kurias nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalis. Kreditorius turi teisę reikalauti tiek sutartinių, tiek įstatyme nustatytų palūkanų. Įstatymo nustatytos palūkanos atlieka ne tik kompensuojamąją funkciją, bet ir skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Šių palūkanų reikalavimas atlieka ir tam tikros sankcijos vaidmenį. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje kalbama apie palūkanas už priteistą sumą. Kasatoriai pageidautų, kad būtų skaičiuojamos palūkanos tik nuo negrąžintos kredito dalies, tačiau priteista suma yra gerokai didesnė už negrąžinto kredito sumą.
2. Atsakovė pasinaudojo teise į kompensuojamąsias palūkanas, o ne į atlyginimą už naudojimąsi kredito lėšomis, kurios ir yra aptartos Kredito sutartyje bei kurių skaičiavimas sustabdytas dar 2012 m. gruodžio 10 d. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme momento (vykdomojo rašto išdavimo) iki visiško įvykdymo pagal hipotekos sandorį. Hipotekos kreditorius, reikšdamas reikalavimą išieškoti skolą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, turi teisę gauti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanas, kaip ir kiti kreditoriai, kurie piniginės prievolės nevykdymo atveju kreipiasi teisminės gynybos.
3. Šalių sudarytose Kredito ir Hipotekos sutartyse neaptartos pagrindinės prievolės įvykdymo terminų praleidimo pasekmės, susijusios su kompensuojamųjų palūkanų mokėjimu, todėl atsakovė, kasatoriams prievolės neįvykdžius laiku, įgijo teisę į įstatyme nurodytas palūkanas (CK 6.210 straipsnis), o nuo to momento, kai kreipėsi į notarą dėl skolos priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, – ir į palūkanas, nurodytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).
4. Nėra pagrindo grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui, nes teismai išsamiai ir teisingai išnagrinėjo visas bylos faktines aplinkybes.
23. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą, pateiktų įstatymo nustatyta tvarka, negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo sprendžiant, dėl kokios rūšies palūkanų susitarta sutartimi

24. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.
25. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
26. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).
27. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
28. Taigi, Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo (pelno) palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Nurodytos teisės normos (nutarties 24–27 punktai) leidžia daryti išvadą, kad bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, (mokėjimo (pelno) palūkanos), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje, CK 6.872 straipsnis, suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis), suma.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Šioje byloje šalys sutaria, kad notaro vykdomajame įraše nurodytos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, nurodytos CK 6.210 straipsnyje. Tačiau nesutampa šalių pozicijos dėl šių palūkanų dydžio: ieškovai teigia, kad Kredito sutartimi susitarta dėl 2,05 proc. kompensuojamųjų palūkanų dydžio, t. y. mažesnio, nei įtvirtina įstatymai; atsakovės nuomone, kompensuojamųjų palūkanų dydis Kredito sutartyje neaptartas, todėl taikytina įstatyme nustatyta 5 proc.  palūkanų norma.
32. Kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant išspręsti byloje kilusį ginčą, būtina tinkamai išaiškinti Kredito sutarties sąlygas ir juose įtvirtintą šalių valią.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
34. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties šalių valia dėl palūkanų skaičiavimo, nutraukus Kredito sutartį, įtvirtinta Kredito sutarties Specialiosios dalies 4.16 punkte, kuriame nurodyta, jog kredito gavėjas įsipareigoja mokėti Bankui Specialiojoje dalyje nustatytas palūkanas, galiojusias Sutarties nutraukimo dieną, už laikotarpį nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo, jei Bankas nutraukia Sutartį joje nustatytais atvejais.
35. Šalys savo ketinimus dėl šios sutarties sąlygos aiškina skirtingai: ieškovų pozicija – kad Kredito sutarties Specialiosios dalies 4.16 punkte susitarta dėl kompensuojamųjų palūkanų, atsakovės – kad dėl mokėjimo palūkanų. 
36. Aiškinant ginčijamos sutarties sąlygos turinį pagal lingvistinę jos prasmę, pažymėtina, kad palūkanų rūšis Kredito sutarties Specialiosios dalies 4.16 punkte tiesiogiai nenurodyta. Jame yra nuoroda į Specialiąją sutarties dalį, kurioje nustatytos tik mokėjimo palūkanos. Tačiau ginčijamų palūkanų mokėjimo laikotarpis – nuo bylos dėl išieškojimo iš įkeisto turto iškėlimo teisme iki teismo nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo įvykdymo – atitinka procesinėms palūkanoms (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurių paskirtis yra kompensuojamoji, taikomą terminą. Taigi, ir pagal šį aiškinimo metodą nėra vienareikšmiškai aišku, ar susitarta dėl mokėjimo palūkanų skaičiavimo po to, kai bus kreiptasi į teismą, ar dėl kompensacinių (procesinių) palūkanų mokėjimo, jų dydį susiejant su mokėjimo palūkanų dydžiu sutarties nutraukimo dieną.
37. Nutarties 33 punkte minėta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pagal įprastą kredito sutarčių sudarymo praktiką sutarties bendrosios dalies sąlygas siūlo kreditą teikiantis bankas. Be to, teismai šioje byloje nustatė, kad šalių sudaryta Kredito sutartis yra vartojimo sutartis. Dėl to neaiški sutarties sąlyga dėl palūkanų nagrinėjamu atveju aiškintina ieškovų, kaip vartotojų ir sutarties sąlygas priėmusios šalies, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, spręstina, kad  Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.16 punkte šalys susitarė dėl kompensuojamųjų (procesinių) palūkanų dydžio ir ieškovai turėjo pagrindą manyti bei tikėtis, jog ir Kredito sutarties nutraukimo atveju maksimali palūkanų norma, kurios atsakovė galės ir turės teisę reikalauti, bus ta, kuri apskaičiuojama pagal Kredito sutarties Specialiosios dalies nuostatas Kredito sutarties nutraukimo dieną.
38. Toks aiškinimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui. CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas, nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtina 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų. CK 6.210 straipsnis taip pat neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio.
39. Ta aplinkybė, kad Kredito sutarties sudarymo metu galiojusios normos dėl skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai (CK 4.192–4.196 straipsniai) nustatė skolos išieškojimą teismo tvarka (kreipiantis į hipotekos kreditorių), o pagal dabartinį reglamentavimą tokia skola išieškoma pagal notaro vykdomąjį įrašą, nepaneigia kreditoriaus teisės į kompensuojamosios paskirties palūkanas, taip pat ir už laikotarpį nuo kreipimosi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo iki visiško skolos išieškojimo. 
40. Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl priteistinų palūkanų dydžio, plačiai pasisakė dėl palūkanų rūšių ir jų taikymo atvejų, tačiau pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje ir kasacinio teismo praktikoje (33 punktas), netaikė sutarties aiškinimo vartotojo bei sutarties sąlygas priėmusios šalies naudai taisyklių. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, patenkinant ieškovų reikalavimą dėl palūkanų normos sumažinimo iki 2,05 proc. bei pakeičiant notaro atliktą vykdomąjį įrašą.
41. Pagal CK 4.192 straipsnio 4 dalį notaras patikrina hipotekos kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų atitiktį Hipotekos registro duomenims, o už šių duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) tarpusavio ginčams dėl reikalavimo pagrįstumo taikytina CK 4.1941 straipsnio 6 dalis, nustatanti teisę kreditoriaus veiksmų teisėtumą ginčyti ieškinio teisenos tvarka, o notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
42. Teismai šioje byloje nustatė, kad notaras atliko visus teisės aktuose nurodytus veiksmus, būtinus sprendžiant atsakovės prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad notaro atlikto vykdomojo įrašo keitimas, mažinant palūkanų dydį, nereiškia notaro veiksmų neteisėtumo, atliekant vykdomąjį įrašą.
43. Kasaciniame skunde prašoma panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šios bylos apeliacinio proceso dalykas buvo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl delspinigių ir procesinių palūkanų teisėtumo patikrinimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (dėl ieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimų, dalies turtinių reikalavimų atmetimo) nebuvo skundžiama, t. y. nebuvo apeliacinio proceso dalykas, dėl to ši teismų procesinių sprendimų dalis negali būti ir kasacinio proceso nagrinėjimo objektas (CPK 341 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai, kad kitų reikalavimų sprendimas priklauso nuo reikalavimo taikyti mažesnes palūkanas išsprendimo, teisiškai nepagrįsti. Dėl to kasacinio skundo prašymas panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo negali būti tenkinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Ieškovai kasaciniu skundu iš esmės ginčijo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas sumažinti procesinių palūkanų dydį iki 2,05 proc. Šioje byloje reikalavimai dėl procesinių palūkanų neapmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl nagrinėjamu atveju ieškovai neturėjo mokėti žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą. Dėl to patenkinus kasacinio skundo dalį dėl procesinių palūkanų sumažinimo, iš atsakovės valstybės naudai nepriteisiamas žyminis mokestis už kasacinio skundo padavimą.
45. Kasacinis teismas turėjo 3,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus esminę ieškovų kasacinio skundo dalį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalis dėl palūkanų ir šią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį panaikinti.

Patenkinti ieškinio reikalavimą dėl palūkanų dydžio ir pakeisti Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro G. B. 2013 m. sausio 24 d. atliktą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. GB-661, nurodant, kad iš D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai atsakingo asmens L. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotini 2,05 proc. palūkanų, skaičiuojamų nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 14 d., iki visiško vykdomojo įrašo įvykdymo dienos.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) 3,79 Eur (tris Eur 79 ct) už teismo procesinių dokumentų siuntimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                      Gražina Davidonienė

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Januškienė