Civilinė byla Nr. e2A-208-464/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00415-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.20.4; 3.1.7.6; 3.2.8.1; 3.3.1.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I MA S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bitė Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bitė Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tele2“ dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir įpareigojimo ją vykdyti, išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Bitė Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba) 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. TN-94;
1.2. pripažinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl skambučių nukreipimo tarp ieškovės ir atsakovės UAB ,,Tele2“ sudaryta;
1.3. įpareigoti atsakovę tęsti 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties dėl skambučių nukreipimo vykdymą;
1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės atstovai kelis mėnesius derino sutarties dėl skambučių nukreipimo sąlygas, galutinį sutarties tekstą atsakovės atstovas pateikė ieškovės atstovui pasirašyti 2022 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. persiuntė atsakovei pasirašytą sutartį, kurią atsakovė 2022 m. rugsėjo 1 d. pradėjo vykdyti. Pagal šalių sudarytą ir pradėtą vykdyti sutartį atsakovė įsipareigojo visus iš savo klientų gautus skambučius trumpuoju numeriu 1501, kuriuo ieškovė teikia savo klientų aptarnavimo paslaugas, peradresuoti ir persiųsti ieškovei. Tačiau 2022 m. rugsėjo 20 d., t. y. praėjus 19 dienų nuo sutarties vykdymo pradžios, atsakovė informavo ieškovę, kad trumpasis numeris bus išjungiamas jos vadovų nurodymu.
3. Ieškovė 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą su reikalavimu įpareigoti atsakovę tęsti 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties vykdymą, tačiau Ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. TN-94 šis prašymas buvo atmestas. Ieškovės teigimu, jos prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai ir neteisingai, nepagrįstai nustačius, kad šalys sutarties nebuvo pasirašiusios. Tai, kad šalis faktiškai siejo sutartiniai teisiniai santykiai, patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė sutartį pradėjo vykdyti – persiuntė paskambinusių 1809 ieškovės klientų skambučius ieškovei. Sutartį atsakovė nutraukė neteisėtai, siekdama pakenkti toje pačioje rinkoje veikiančiai savo konkurentei, nors ši sutartis viešoji ir atsakovė privalėjo ją sudaryti bei vykdyti. Todėl Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas panaikintinas, sutartis pripažintina sudaryta, o atsakovė įpareigotina ją vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Bitė Lietuva“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Tele2“ iš ieškovės 5 552, 82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties sudarymo aplinkybių ir jos galiojimo, skirtingai vertina, kuri iš jų buvo oferentė, o kuri – akceptantė, ar atsakovės atstovo veiksmai ikisutartinėse derybose įpareigoja atsakovę vykdyti sutartį ir ar faktas, kad atsakovė pradėjo teikti paslaugas, patvirtina sutarties sudarymą.
6. Iš šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovės atstovas T. M. 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į atsakovės atstovą D. D., teiraudamasis, ar Tele2 tinkle yra laisvas numeris 1501 ir kokiomis sąlygomis galima jį įsigyti, numerio paskirtis – klientų informacijos numeris. Atsakovės atstovas D. D. informavo, kad standartinės trumpųjų numerių suteikimo sąlygos yra skelbiamos internete https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/trumpi-numeriai, taip pat nurodė, kad 1501 trumpasis numeris yra laisvas, bet istoriškai 15XX serijos numerius Tele2 naudojo savo vidiniam naudojimui (paslaugų užsakymams ir pan.), todėl jam dar reikėtų pasitarti. Šalys derybas dėl paslaugos tęsė nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovės atstovas T. M. nurodė, kad visgi siekia įgyti teisę naudotis trumpuoju numeriu 1501, domėjosi laikotarpiu, per kurį paslauga galėtų būti įjungta, kokia būtų taikoma kainodara, kaip būtų skaičiuojami mokesčiai, nurodė, kokį tarifą pageidautų taikyti ir į kokį ilgąjį ieškovės numerį turėtų būti nukreipiami skambučiai. Atsakovės atstovas D. D. informavo, kad paslaugos įkainiai trumpajam numeriui nesikeitė, dėl prašomo nustatyti tarifo turės pasitarti, o nukreipimus bus galima aktyvuoti 2022 m. rugsėjo 1 d.
7. Iš šalių atstovų elektroninio susirašinėjimo taip pat buvo nustatyta, kad atsakovės atstovas D. D. 2022 m. rugpjūčio 16 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovės atstovui T. M. sutarties projektą, laiške patvirtinęs susitarimą skambučių nukreipimus aktyvuoti nuo rugsėjo 1 d., nurodė, kad laukia pasirašytos sutarties. Ieškovės atstovas T. M. 2022 m. rugpjūčio 29 d. laiške pasiteiravo, ar sutartis yra gerai užpildyta ir ar galima ją pasirašyti, o atsakovės atstovas D. D. patvirtino, kad viskas yra gerai ir sutartį galima pasirašyti. Tą pačią dieną ieškovės atstovas T. M. elektroniniu paštu grąžino atsakovės atstovui D. D. pasirašytą sutarties projektą.
8. Ieškovės argumentus, kad ji prisijungė prie sutarties, t. y. kad vadovavosi atsakovės viešąja oferta, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Nors atsakovės trumpųjų numerių paslaugos teikimo sąlygos ir yra skelbiamos viešai adresu https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/trumpi-numeriai, kas galėtų būti laikoma viešąja oferta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.171 straipsnio 1 dalį, tačiau, teismo vertinimu, internete skelbiamos trumpųjų numerių užsakymo sąlygos, neatitinka „visiems skirto pasiūlymo“ kriterijų. Priešingai, ši paslauga atsakovės internetiniame tinklalapyje yra pristatoma kaip išskirtinė, t. y. pažymima, kad trumpieji numeriai gali būti suteikiami „paslaugų tiekėjams, partneriams“, o kas yra partneris nėra apibrėžta, tai priklauso nuo subjektyvaus oferento vertinimo. Todėl teismas konstatavo, kad toks pasiūlymas nėra besąlyginis įsipareigojimas sudaryti sutartį su visais besikreipiančiais asmenimis, o reiškia tik informaciją apie paslaugą ir galimybę dėl jos susitarti. Juo labiau kad šalys derėjosi dėl paslaugos teikimo sąlygų, o tai paneigia ieškovės argumentus, kad sutartis buvo sudaryta pagal viešos ofertos sąlygas prisijungimo būdu.
9. Pagrįstais teismas pripažino ir atsakovės argumentus, kad sutarties iniciatore buvo ieškovė, o tai, kad ieškovės atstovas rengė sutarties projektą, savaime nereiškia, jog sutarties sudarymo iniciatyva pasikeitė ir dėl to sutartis turėtų būti laikoma sudaryta nuo to momento, kai ieškovės atstovas pasirašė sutarties projektą ir jį grąžino atsakovei.
10. Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės darbuotojas D. D. neturėjo įgaliojimų sudaryti sutartį, t. y. neturėjo įgaliojimų ją pasirašyti, o tai ieškovei buvo žinoma. Būtent tokią teismo išvadą lėmė atsakovės paaiškinimai bei faktas, kad pačiame sutarties projekte buvo nurodytas konkretus asmuo – P. M., turintis ją pasirašyti atsakovės vardu. Be to, ieškovės prašymu apklaustas liudytojas J. M. patvirtino, kad jis, kaip T. M. vadovas, žinojo apie jo vedamas derybas, kad anksčiau jis taip pat dirbo produktų vadovu, t. y. ėjo tas pačias pareigas, kurias dabar eina D. D., ir dėl to jam yra žinoma, jog sutarčių pasirašymas nepriklausė darbuotojui, einančiam tas pareigas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad D. D. veikė tik kaip atsakovės atstovas, įgaliotas derėtis dėl sutarties sąlygų, bet neįgaliotas sudaryti sutartį.
11. Nepagrįstais teismas pripažino ir tokius ieškovės argumentus, kad sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, 2022 m. rugsėjo 1 d. faktiškai pradėjus teikti užsakytas paslaugas ir apie jų išjungimą pranešus tik 2022 m. rugsėjo 20 d. Pažymėjo, kad tarp šalių tokios sutarčių sudarymo praktikos nebuvo, visos iki tol jų sudarytos sutartys buvo rašytinės. Be to, telekomunikacijų bendrovėse nėra neįprasta paslaugas pradėti teikti anksčiau nei sudaryta sutartis, o faktinė paslaugų teikimo pradžia paprastai reiškia techninį sprendimą, o ne šalies valią sudaryti sutartį. Paslaugos įjungimo terminas buvo suderėtas atskirai, bet šis klausimas nebuvo tiesiogiai siejamas su sutarties patvirtinimu. Atsakovės atstovo D. D. sprendimas aktyvuoti paslaugą buvo aiškiai pateiktas kaip atskiras techninis sprendimas, o ne kaip sutarties patvirtinimas.
12. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad terminas, per kurį atsakovė turėjo išreikšti sutikimą dėl sutarties sudarymo, gavus sutarties projektą su ieškovės atstovo parašu, nėra nustatytas nei susitarimu, nei teisės normomis, todėl atsakovė, po 19 dienų pareikšdamas nesutikimą sudaryti sutartį, jokių įsipareigojimų nepažeidė. Atsakovė, kaip viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) kalbinio ryšio paslaugų teikėja, neturi įstatyminės pareigos sudaryti sutartį dėl trumpojo numerio 1501, o su tuo susijusias aplinkybes išsamiai išdėstytos Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktoje išvadoje. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB ,,Bitė Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino ir taikė dvi skirtingas teisines sąvokas – sutarties sudarymo iniciatyvą ir ofertą. Sutarties sudarymui esminę reikšmę turi ofertos teisinė kategorija, o ne tai, kieno iniciatyva pradėtos derybos dėl sutarties sudarymo ar kokia informacija buvo skelbiama atsakovės internetiniame puslapyje. Teismas visiškai nevertino tokių faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovė išreiškė aiškią ir neabejotiną ofertą sudaryti sutartį, kurią ieškovė akceptavo. Šią aplinkybę patvirtina šalių atstovų veiksmai persiunčiant viena kitai galutinį sutarties tekstą.
13.2. Šalys susitarė dėl visų esminių sąlygų, kurios būdingos paslaugų teikimo sutarčiai. Sutartyje aiškiai nurodytas jos dalykas – atsakovės klientų skambučių trumpuoju numeriu 1501 nukreipimas į telefono numerį ieškovės tinkle (sutarties 1.1, 2.1, 2.2 papunkčiai). Taip pat buvo susitarta ir dėl paslaugų atlygintinumo ir atlyginimo dydžio – ieškovė sutiko, kad būtų taikomos standartinės atsakovės paslaugų kainos (sutarties 2.2, 2.6 papunkčiai). Tai, kad šalys nesusitarė dėl kainos, kurią atsakovės klientai mokės už skambučius trumpuoju numeriu ir jų nukreipimą į ilgąjį numerį, neturi reikšmės, nes tai yra antraeilė, o ne pagrindinė, sąlyga.
13.3. Sutartis buvo sudaryta iš esmės nederinant esminių jos sąlygų, o pagal atsakovės parengtą sutarties šabloną, kurį be jokių išlygų pasirašė ieškovė. Taigi, sutartis sudaryta prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis), kai standartinių sąlygų sutarties sudarymui pakanka prisijungiančios šalies valios pareiškimo apie tai, kad ji sutinka su pateiktomis standartinėmis sutarties sąlygomis.
13.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad atsakovės parašo sutartyje nebuvimas reiškia, jog atsakovė dar nebuvo apsisprendusi dėl sutarties sudarymo, o sutartis, atitinkamai, nelaikoma sudaryta. Priešingai, atsakovė konkliudentiniais veiksmais – pradėjusi sutartį vykdyti – aiškiai patvirtino sutarties sudarymą. Praėjus 20 dienų po sutarties vykdymo pradžios, atsakovė sprendė ne sutarties sudarymo, o jos tolesnio vykdymo ir nutraukimo klausimus. Savo parašo sutartyje nebuvimą atsakovė išnaudojo kaip formalų pretekstą nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų.
13.5. Teismo išvada, kad atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo pasirašyti sutartį, padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių aplinkybių visumos ir ignoruojant vėlesnį, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d. šalių susirašinėjimą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovės atstovas patvirtino aiškų apsisprendimą sudaryti sutartį ir nurodė, kada paslauga bus pradėta teikti. Atsakovė, paslaugą pradėjusi teikti prieš jos vadovui pasirašant sutartį, savo veiksmais atsisakė remtis sutartyje esančia išlyga, kad sutartis įsigalios ir galės būti pradėta vykdyti tik ją pasirašius jos vadovui.
13.6. Sutartį sudariusios šalys yra du iš trijų Lietuvoje veikiančių viešojo mobiliojo ryšio operatorių, kurie veiklą vykdo dešimtmečius ir gerai vienas kitą pažįsta, jų tarpusavio sutartiniai santykiai grindžiami didesniu pasitikėjimu, nei su kitomis šalimis. Todėl parašo reikalavimas absoliučiai neatitinka šalių santykių turinio bei susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos. Sutartis yra tipinė, nesudėtingų techninių paslaugų teikimo sutartis, kuri nereikalauja vadovybės sprendimų ar derinimo aukščiausiu lygiu. Be to, abiejų šalių atstovai patvirtino, kad pagal nusistovėjusią praktiką sutarties pasirašymas yra formalumas, jos pasirašomos vėliau nei pradedamos teikti paslaugos.
13.7. Atsakovė suteikė pagrindą ieškovei manyti, kad sutartis yra suderinta, sudaryta ir galiojanti. Atsakovė jokia forma neinformavo ieškovės, kad sutartį gali pasirašyti tik jos vadovas, priešingai, jos veiksmai ieškovei sudarė pagrindą manyti, kad teisę pasirašyti sutartį turi ir asmuo, su kuriuo buvo derinamos jos sąlygos, t. y. D. D., ilgametis atsakovės darbuotojas, dirbantis pas atsakovę nuo 2008 metų. Būtent su D. D. ir buvo vedamos derybos, derinamos visos sutarties sąlygos. Ieškovė nuolat domėjosi sutarties pasirašymo aplinkybėmis ir sąlygomis.
13.8. Aplinkybė, kad atsakovė tris savaites faktiškai vykdė sutartį pagal joje numatytas sąlygas, net ir tuo atveju, jeigu ji jos atstovo nebuvo pasirašyta, yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktinį sutarties sudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-969/2023).
13.9. Atsakovės elgesys, įrodinėjant, kad sutartis nėra sudaryta, neatitinka UNIDROIT principų 1.8 straipsnyje įtvirtinto nesuderinamo elgesio draudimo (angl. inconsistent behaviour), kuriame numatyta, kad šalis negali elgtis tokiu būdu, kuris būtų nesuderintas su tuo, kokį supratimą ši šalis sukėlė kitai šaliai. Be to, atsakovės pozicija šiuo atveju yra prieštaringa, kadangi ji nesiėmė priemonių savo neva pažeistoms teisėms apginti, pareiškiant ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dėl jos sudarymo suklydus ir (ar) sudarymo įgaliojimus viršijusio asmens.
14. Atsakovė UAB ,,Tele2“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
14.1. Derybas dėl sutarties sąlygų vedė atsakovės darbuotojas D. D., kuris neturėjo įgaliojimo atsakovės vardu sudaryti sutarties dėl skambučių nukreipimo, o ieškovė tai žinojo. Todėl atsakovės darbuotojas D. D. ne tik neišreiškė valios atsakovės vardu sudaryti sutartį, bet ir teisiškai negalėjo to padaryti. Pagal atsakovės vidaus taisykles sutartis jos vardu gali ir turi pasirašyti mažiausiai du asmenys – generalinis direktorius ir atitinkamo departamento ir (ar) skyriaus vadovas. Tokia sutarčių pasirašymo tvarka ieškovei buvo žinoma, nes jos darbuotojas J. M. prieš tai dirbo pas atsakovę tose pačiose pareigose, kaip ir D. D..
14.2. Tai, kad atsakovės darbuotojas neturėjo teisės pasirašyti sutarties, ieškovei turėjo ir galėjo būti suprantama iš sutarties turinio, nes joje atsakovės vardu sutartį turinčiu pasirašyti asmeniu buvo nurodytas jos generalinis direktorius. Šalių atstovų susirašinėjimo turinys, iš kurio matyti, kad atsakovės atstovas nurodė perduosiantis sutartį pasirašymui, taip pat patvirtina tokios jo teisės neturėjimą. Atsakovės darbuotojas D. D. neveikė viršydamas savo įgaliojimų, o jo elgesys neturėjo ir negalėjo ieškovei sukelti pagrįstą lūkestį, kad jis turi teisę pasirašyti sutartį.
14.3. Atsakovės darbuotojas D. D., neturėjęs įgalinimų sudaryti sutartį atsakovės vardu, negalėjo išreikšti ir ofertos jos vardu, t. y. teisiškai atsakovę įpareigojančio pasiūlymo, kurį ieškovei priėmus atsakovė būtų susaistyta sutarties. Sutarties projekto 4.2 papunktyje buvo aiškiai nurodyta, kad ji įsigalioja tik nuo to momento, kai ją abi šalys pasirašys.
14.4. Sutartis nebuvo ir negalėjo būti sudaryta prisijungimo būdu, nes šalys dėl sutarties sąlygų derėjosi individualiai. Šalys derėjosi dėl galimybės naudoti būtent numerį 1501, o ne kokį nors kitą, taip pat dėl atsakovės vartotojų mokamo tarifo, skambinant į trumpąjį numerį, dėl kurio galutinis susitarimas buvo kitoks (0,12 Eur/min.), nei tuo metu siūlomas atsakovės internetinėje svetainėje patalpintose trumpųjų numerių sąlygose (0,09 Eur/min.). Todėl sutartis negalėjo ir nebuvo sudaryta prisijungimo būdu.
14.5. Nė vienas atsakovės atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus, konkliudentiniais veiksmais ar kitokiu būdu neišreiškė valios sudaryti sutartį. Apklaustas kaip liudytojas atsakovės darbuotojas D. D. nurodė, kad sutartyje nurodytą trumpąjį numerį paprašė įjungti savavališkai ir per klaidą, negavęs patvirtinimo iš asmens, turinčio įgaliojimą sudaryti sutartį. Todėl vien aplinkybė, kad numeris buvo įjungtas, nepatvirtina sutarties sudarymo konkliudentiniais veiksmais. Tokia praktika tarp šalių ir nebuvo susiklosčiusi, o visos sutartys buvo sudaromos tik raštu.
14.6. Net jei sutartis ir būtų buvusi sudaryta, atsakovė galėtų ją nutraukti bet kada, prieš tai apie nutraukimą įspėjusi ieškovę prieš protingą terminą. Ši aplinkybė patvirtina, kad ginčą ieškovė inicijavo ne dėl to, kad yra pažeistos jos teisės, bet siekdama beprasmiškai pasibylinėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinių paaiškinimų
15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. kovo 14 d. gauti apeliantės UAB ,,Bitė Lietuva“ rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji nurodo nesutinkanti su atsakovės UAB ,,Tele2“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais dėl atsakovės teisės bet kada nutraukti sutartį, ginčo beprasmiškumo, atstovavimo instituto netinkamo taikymo.
16. Atsakovė, reaguodama į apeliantės pateiktą procesinį dokumentą, 2024 m. kovo 25 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose ji išdėstė nesutikimo su apeliantės pozicija argumentus.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, būtina atsižvelgti ir į specialias apeliaciniam procesui taikomas taisykles, t. y. į CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose nustatytus ribojimus bei draudimus.
18. CPK 323 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami ir dėl tos priežasties, kad apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį skundą bei atsiliepimą į jį. Pažymėtina, kad analogišką išvadą dėl rašytinių paaiškinimų, kuriuose yra nurodomi atsikirtimai į priešingos šalies atsiliepimą, nepriėmimo kaip nenumatyto kasaciniame procese dokumento, ne kartą yra padaręs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
19. Nagrinėjamu atveju savo rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepime į jos apeliacinį skundą nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimą į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso normos, nustatančios apeliacijos taisykles, nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė, atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, iš esmės siekia papildyti savo apeliacinį skundą naujais argumentais, todėl apeliantės rašytiniai paaiškinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Dėl tos pačios priežasties nepriimami ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ji pateikė atsiliepimą į apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Dėl ofertos ir akcepto įrodinėjimo, sprendžiant dėl atlygintinių paslaugų suteikimo sutarties sudarymo
20. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2012).
21. Sutarties sudarymo tvarką reglamentuoja CK 6.162–6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Oferta apibrėžiama kaip pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būsi sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Oferta gali būti adresuota konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui (viešoji oferta) (CK 6.167 straipsnio 2 dalis).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti sudaryta su atsakove 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl skambučių nukreipimo. Šalys skirtingai aiškina jų atliktus veiksmus, derinant sutarties sudarymo sąlygas, skirtingai interpretuoja pasiektą derybų rezultatą bei jo teisinę reikšmę jų teisėms ir pareigoms. Apeliantės teigimu, atsakovės veiksmai, kai ši jai atsiuntė pasirašyti derybų eigoje suderinto turinio sutartį, kurią apeliantė pasirašė ir grąžino atsakovei pasirašyti, o pastaroji faktiškai pradėjo teikti sutartyje numatytas paslaugas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalys išreiškė valią dėl sutarties sudarymo ir sutartis faktiškai buvo sudaryta. Atsakovė, nesutikdama su apeliantės pozicija, byloje įrodinėjo, kad galutinis susitarimas visgi nebuvo pasiektas, nes sutartis liko nepasirašyta tam įgalinimus turinčio subjekto, o paslaugos buvo pradėtos teikti per klaidą.
23. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šalių derybas (ikisutartinius santykius) ir jų rezultatą, todėl konstatuodamas, jog sutartis visgi nebuvo sudaryta, suklydo. Kitokios išvados nesuponuoja ir skundžiamo sprendimo motyvai, kad sutarties iniciatore (oferente) šiuo konkrečiu atveju buvo apeliantė, o vien tai, kad sutarties projektą parengė atsakovė, nereiškia, jog sutarties sudarymo iniciatyva pasikeitė.
24. Kaip matyti iš teisės doktrinos, į kausimą, ar kiekvienas pasiūlymas gali būti laikomas oferta, atsakoma tik išanalizavus pateikto pasiūlymo požymius. Teisės literatūroje kartais išskiriami trys būtini ofertos elementai: pirma, materialusis elementas, t. y. pats pasiūlymas arba iniciatyva sudaryti sutartį; antra, psichologinis elementas, kuris reiškia, kad oferta aiškiai siekiama sudaryti tam tikrą sutartį, t. y. turi būti aiškus oferento ketinimas įsipareigoti akcepto atveju; trečia, teisinis elementas, t. y. pasiūlyme turi būti nurodytos visos esminės sutarties sąlygos (Mikelėnas, V., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė. Vilnius: Justitia, 2003. T.1, p. 213). Kartu šių elementų visuma leidžia įsitikinti įstatymo keliamų reikalavimų ofertai – pasiūlymo pakankamo apibūdinimo ir siūlančios šalies ketinimo sudaryti sutartį pakankamo apibrėžtumo (CK 6.167 straipsnio 1 dalis) – buvimu. Doktrinoje, remiantis kasacinio teismo praktikos pavyzdžiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010) taip pat nurodoma, kad ofertai keliamas apibrėžtumo reikalavimas reiškia, kad ,,ofertoje privalo būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos. Kitaip tariant, akceptui gavus ofertą turi būti aišku, kas konkrečiai siūloma, ir nereikėtų jokios papildomos informacijos“; ,,sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis)“; „antrasis ofertos požymis – oferento ketinimų rimtumas, reiškia, jog oferentas siūlo stoti ne į bet kokius, bet į sutartinius teisinius santykius, ir suvokia arba turi suvokti, jog, priėmus pasiūlymą, tokie santykiai atsiras“ (Dambrauskaitė, A., Lyginamoji sutarčių teisė: Lietuva europiniame kontekste. IV skyrius. Sutarties sudarymas. Vilnius: Justitia, 2013, p. 93).
25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apeliantės darbuotojas T. M. 2021 m. spalio 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės darbuotoją D. D., nurodydamas, kad apeliantė domisi, ar atsakovės tinkle yra laisvas numeris 1501 ir kokiomis sąlygomis jį būtų galima įsigyti, numerio paskirtis – klientų informacijos numeris. Atsakovės atstovas 2021 m. spalio 11 d. atsakyme nurodė, kad numeris yra laisvas, bet 15xx serijos numerius atsakovė naudoja savo vidiniam naudojimui (paslaugų užsakymams ir pan.), todėl dar turi išsiaiškinti, ar galima šį numerį parduoti bei persiuntė bendrąsias trumpųjų numerių įsigijimo sąlygas (1 t., b. l. 48–49).
26. Praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po šio susirašinėjimo, apeliantės darbuotojas 2022 m. gegužės 30 d. dar kartą kreipėsi į tą patį atsakovės darbuotoją, prašydamas atnaujinti informaciją apie atsakovės tinkle naudojamą numerį 1501 bei jo rezervavimo galimybę, ir buvo patikintas, kad mokesčiai nėra pasikeitę, daugiau norinčių naudoti šį numerį nėra, o net jeigu ir būtų, pirmenybė būtų teikiama apeliantei. Apeliantės 2022 m. birželio 1 d. elektroniniame laiške yra nurodyta, kad jos sprendimas įsigyti trumpąjį numerį jau yra priimtas, taip pat teiraujamasi dėl sutarties pasirašymo procedūros, per kiek laiko numeris bus aktyvuotas ir kt. Tą pačią dieną išsiųstame atsakovės atsakyme teigiama, kad ji turi standartinę sutarties formą, kurią reikėtų pasirašyti, o paslaugos pradedamos teikti nuo sutartyje numatytos datos (1 t. b. l. 47–48).
27. Atsakovei 2022 m. liepos 2 d. išsiuntus apeliantei sutarties šabloną (1 t., b. l. 46), nuo šio momento šalys ėmė derinti konkrečias sutarties sąlygas ir jos vykdymo tvarką, t. y. tarėsi dėl įdiegimo ir abonentinio mokesčio apmokėjimo tvarkos, tarifo dydžio klientams, kainodaros, paslaugos pajungimo (1 t., b. l. 45–46). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. nusiuntė apeliantei sutartį, nurodydama, kad apeliantė į ją turi įrašyti savo duomenis bei, sutartį pasirašius, grąžinti atsakovės darbuotojui, kuris ją perduos pasirašyti atsakingiems asmenims. Be to, papildomai nurodė, kad: ,,Kaip sutarėme, nukreipimus aktyvuosim nuo 09-01“ (1 t., b. l. 44). Apeliantė 2022 m. rugpjūčio 29 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę pasiteirauti, ar sutartis gerai užpildyta ir ar galima ją pasirašyti, atsakydama atsakovė patvirtino, kad viskas gerai, galima pasirašyti, o nukreipimus paprašys įjungti nuo rugpjūčio 31 d. vakaro. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. rugpjūčio 29 d., apeliantė persiuntė atsakovei pasirašytą sutartį (1 t., b. l. 43–44).
28. Taigi, nors šis šalių susirašinėjimas leidžia įsitikinti, kad atsakovės paslaugų gavimu buvo suinteresuota būtent apeliantė, kuri ir kreipėsi į atsakovę dėl informacijos gavimo dėl galbūt būsimo sutarties sudarymo (buvo vėliau prasidėjusių šalių derybų iniciatorė), visgi šis jos kreipimasis neatitinka šioje pirmiau aptartų įstatyme, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje išskiriamų ofertos elementų, t. y. pakankamo apibrėžtumo, nurodant esmines būsimos sutarties sąlygas, ir aiškaus siūlančios šalies ketinimo sudaryti sutartį. Kitaip nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovės veiksmai, kuomet ji išsiuntė apeliantei šalių valią atitinkančią rašytinę sutartį, laikytina oferta, kurią apeliantė akceptavo, ją pasirašydama.
29. Tokią teisėjų kolegijos išvadą leidžia padaryti aplinkybė, kad šioje sutartyje, kurios tekstą parengė atsakovė, buvo aiškiai apibrėžtos šalių teisės ir pareigos, sutarties dalykas ir sąlygos, pagal kurias atsakovė siūlo teikti paslaugas apeliantei, ir būtent tokio turinio sutartį (su tokiomis joje nustatytomis sąlygomis) ir buvo siūloma apeliantei pasirašyti. Todėl atsakovė (oferentė) suvokė arba turėjo suvokti, kad, apeliantei priėmus pasiūlymą (jį akceptavus) ir sutartį pasirašius, tarp jų atsiras paslaugų teisiniai santykiai.
30. Nėra ginčo, kad šiuo atveju yra aktualios ir taikytinos atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos, atitinkamai, ir šias normas aiškinanti teismų praktika. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius; 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis; 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019, 16 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju iš šalių derybų ir atsakovės apeliantei išsiųstos bei apeliantės pasirašytos 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutarties dėl skambučių nukreipimo, taip pat iš sutarties priedo Nr. 1 (1 t., b. l. 54–58) matyti, kad šalys susitarė dėl visų pagrindinių atlygintinių paslaugų teikimo sutarties sąlygų. Sutarties 1.1 papunktyje jos šalys susitarė, kad jų susitarimo objektu yra atsakovės klientų skambučių persiuntimas į telefono numerį (-ius) Tele2 tinkle ir (ar) kitame telekomunikacijų tinkle. Atsakovės pareigos detalizuotos 2.2 papunktyje, kuriame nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis nukreipti savo klientų skambučius į apeliantei priklausantį trumpąjį telefono numerį (-ius) ir ilgąjį telefono numerį atsakovės tinkle ir kitame telekomunikacijų tinkle. Konkretus trumpasis numeris ir numeris, į kurį nukreipiama, nurodytas sutarties priede Nr. 1.
33. Be to, buvos suderinta ir šalių valią dėl paslaugų kainos. Sutarties 2.2 papunktyje yra nurodyta, kad taikomas paslaugos diegimo ir konfigūravimo vienkartinis mokestis yra 750 Eur, kuris bus įtrauktas į pirmąją už paslaugas pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Apeliantė už teikiamas paslaugas įsipareigojo kiekvieną kalendorinį mėnesį mokėti 300 Eur abonentinį mokestį, o atsakovė įsipareigojo pateikti PVM sąskaitą faktūrą už abonentinį mokestį ir priimtus skambučius ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po atskaitinio mėnesio, 10 dienos (sutarties 2.6 papunktis). Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad skambučio kaina vartotojui yra 0,12 Eur/min.
34. Akivaizdu, kad šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų – teikiamų paslaugų pobūdžio bei už tai mokėtino užmokesčio ir jo mokėjimo tvarkos.
35. Dar daugiau, atsakovė ne tik buvo pasiruošusi ir ketino vykdyti sutartį šalių suderintomis sąlygomis, bet ir pradėjo ją vykdyti – nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. teikė sutartyje nurodytas skambučių nukreipimo paslaugas. Paslaugos faktiškai buvo teikiamos nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., suteiktos 1 809 klientams, ginčo dėl to taip pat nekyla. Atsakovės pozicija, kad paslauga buvo įjungta tik siekiant ją išbandyti, tačiau per klaidą ji buvo palikta įjungta ilgiau, nepagrįsta jokiais byloje esančiais objektyviais įrodymais.
36. Pažymėtina, kad nei vykstant šalių deryboms, nei apsikeičiant sutarties tekstu nebuvo numatytas paslaugos testavimas ir jo terminas. Priešingai, sutarties priedo Nr. 1 2 punkte yra nuoroda, kad šiame priede nurodyti trumpieji numeriai aktyvuojami atsakovės tinkle per 10 dienų nuo šio priedo pasirašymo dienos. Tokiu atveju situacija, kai po apeliantės pasirašytos sutarties grąžinimo atsakovei jai buvo įjungta sulygta paslauga, suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad sutartis buvo sudaryta ir pradėta vykdyti.
37. Kaip nurodyta pirmiau, įstatymų leidėjas nenustatė privalomų reikalavimų atlygintinių paslaugų teikimo sutarties formai (CK 1.71–1.74, 6.716 straipsniai). Tokia sutartis gali būti sudaroma tiek ir raštu, tiek ir žodžiu, todėl atsakovės akcentuojama aplinkybė, kad jos įgaliotas atstovas sutarties nepasirašė, neturi reikšmės išspendžiant sutarties sudarymo fakto klausimą. Atsakovė, nors ir turėjo tokią teisę, priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), įgaliojimus viršijusio atstovo (CK 1.92 straipsnis) ar kitais CK numatytais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais nepareiškė, todėl ir atsakovės argumentai, siejami su asmens, veikusio jos vardu, įgaliojimų apimtimi ar jo teisės atstovauti atsakovei, sudarant sandorius, (ne)buvimu šiuo atveju neaktualūs ir nepaneigia teisėjų kolegijos vertinimo, kad sutartis buvo sudaryta.
38. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovė su apeliante apsikeitė oferta ir akceptu, o prieš tai derėjosi dėl sąlygų ir pasiekė susitarimą – sudarė sutartį, kurią pradėjo vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad nors pagal galiojančią bendrąją taisyklę šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005; 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-403/2024, 25 punktas).
39. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas kitokią išvadą, suklydo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės reikalavimas pripažinti 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl skambučių nukreipimo sudaryta ir įpareigoti atsakovę tęsti šios sutarties vykdymą yra atmestas, panaikinama ir šioje dalyje priimamas nauja sprendimas – ieškinys patenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
Dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nutarimą
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ir apeliantės reikalavimą panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. TN-94, kuriuo buvo atmestas kaip nepagrįstas apeliantės prašymas įpareigoti atsakovę tęsti sutarties dėl skambučių nukreipimo vykdymą.
41. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Ryšių reguliavimo tarnyba privaloma ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, taip pat tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas, ir susijusių priemonių teikėjų dėl šio įstatymo reglamentuotų visuomeninių santykių. To paties ERĮ 34 straipsnio 20 dalyje nurodyta, kad ginčo šalys per 14 kalendorinių dienų nuo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo, kuriuo ginčas išnagrinėjamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo dienos turi teisę tiesiogiai kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Tokiu atveju ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.
42. Taigi, ERĮ numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl ginčo tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių paslaugas, nagrinėjimo iš esmės, tačiau nenustatė galimybės prašyti peržiūrėti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą ir (ar) nutarimą, jį visiškai ar iš dalies panaikinant, pakeičiant ar kitaip modifikuojant. Todėl nepriklausomai nuo bet kurios iš ginčo šalių nesutikimo su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, kai ši šalis kreipiasi į teismą su ieškiniu, Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas teismo nesaisto. Ginčui persikėlus į teismą, jis nagrinėjamas civilinio proceso tvarka iš esmės, o sprendimo turinys vertinamas kitų bylos įrodymų kontekste. Vadinasi, ir reikalavimas šios institucijos sprendimą panaikinti ar pakeisti neturi ir negali būti nagrinėjamas.
43. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimas yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, jis neužkerta galimybės suinteresuotai šaliai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl to paties ginčo, o kreipimasis į teismą nereiškia Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo apskundimo. Ryšių reguliavimo tarnyba, nagrinėdama ginčus, atlieka ginčo sprendimo tarpininko funkciją. Ginčo šalies kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą reiškia ginčo nagrinėjimo perkėlimą į teismą ir jo nagrinėjimą iš esmės, neatsižvelgiant į tai, ar ginčas prieš paduodant ieškinį buvo pradėtas nagrinėti ar išnagrinėtas Ryšių reguliavimo tarnyboje ne teismo tvarka. Ryšių reguliavimo tarnybos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinio įrodymo, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013).
44. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškinyje prašoma ne tik išnagrinėti ginčą iš esmės, bet ir yra suformuluotas atskiras ieškinio reikalavimas panaikinti ikiteismine tvarka priimtą Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą, toks ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės, o byla šioje dalyje turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, jeigu šio reikalavimo teismas neatsisakė priimti išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo apeliantės reikalavimo dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo panaikinimo nagrinėti iš esmės ir spręsti dėl jo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Nurodytą pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso apeliacinės instancijos teismas ir bylos dalį dėl Ryšių Reguliavimo tarnybos nutarimo panaikinimo nutraukia (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
46. Priėmus naują teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
48. Apeliacinės instancijos teismui priėmus naują sprendimą, apeliantės ieškinio reikalavimo dalis dėl sutarties pripažinimo sudaryta ir įpareigojimo tęsti jos vykdymą yra patenkinta visiškai, o dalis dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo panaikinimo nutraukta. Viena vertus, reikalavimas dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo panaikinimo yra iš esmės identiškas reikalavimui pripažinti sutartį sudarytą ir, atitinkamai, abu šie reikalavimai bei atsikritimai į juos šalių grindžiami iš esmės identiškomis faktinėmis aplinkybėmis. Visgi pripažinus, kad toks reikalavimas iš viso negalėjo būti reiškiamas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantei atlygintina 90 proc. jos patirtų su atstovavimu susijusių išlaidų, nes ji pati pasirinko tokį savo teisių gynybos būdą (priežasties teorija). Atitinkamai, kadangi atsakovė turėjo teikti argumentus ir dėl nutrauktos ieškinio reikalavimo dalies, jai atlygintina 10 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
49. Apeliantė prašė priteisti 13 299,11 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 4–7, 85–90). Apeliantės prašomos priteisti 3 441,15 Eur ieškinio parengimo, 1 816,74 Eur dubliko parengimo, 1 288,50 Eur dviejų prašymų ir baigiamosios kalbos parengimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16, 8.17 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių. Todėl šios 6 546,39 Eur (3 441,15 Eur + 1 816,74 Eur +1 288,50 Eur) apeliantės išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis.
50. Kita apeliantės bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 6 752,72 Eur, kurią sudaro atstovavimas 2023 m. rugsėjo 21 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžiuose (5 val.), pasirengimas teismo posėdžiams (10 val.), prašymo parengimo išlaidos, viršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 papunkčiuose nurodytus maksimalius dydžius. Rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose šiuo atveju būtų 2 939,85 Eur ([1 959,90 Eur x 0,1] x 15 val.), už prašymo parengimą – 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Todėl pagrįstomis pripažįstamos maksimalių rekomenduotinų dydžių neviršijančios 3 723,81 Eur (2 939,85 Eur + 783,96 Eur) apeliantės teisinės pagalbos išlaidos.
51. Taigi, apeliantei, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atlygintina 9 243,18 Eur ([6 546,39 Eur + 3 723,81 Eur] x 90 proc.) atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnis). Be to, apeliantei iš atsakovės priteistinas ir už patenkintą ieškinio dalį mokėtinas 218 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir šio straipsnio 7 dalis). Iš viso apeliantei priteistina iš atsakovės 9 461,18 Eur (9 243,18 Eur + 218 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
52. Atsakovė prašė priteisti jai 5 555,82 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 185–189). Atsakovės prašomos priteisti 3 325,45 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo, 2 129,60 Eur tripliko ir 100,77 Eur prašymo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.16 papunkčiuose numatytų maksimalių dydžių. Todėl šios 5 555,82 Eur išlaidos laikytinos realiomis ir pagrįstomis ir, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, atsakovei atlygintina 555,58 Eur (5 555,82 Eur x 10 proc.) šių išlaidų.
53. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 8 905,60 Eur (9 461,18 Eur – 555,58 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
54. Be to, pirmiau nustačius, kad bylos dalis dėl Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimo panaikinimo nenagrinėtina teisme ir nutrauktina, apeliantei, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punkto, šio straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, grąžintinas už šią reikalavimo dalį 2023 m. balandžio 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu (1 t. b. l. 77) sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija remdamasi šiuo sprendimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
55. Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 692,57 Eur atstovavimo išlaidas ir 327 Eur žyminį mokestį, o atsakovė – 3 455,76 Eur atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos atstovavimo išlaidos joms atlygintinos pagal tą pačią tvarką bei proporciją, kaip ir pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos.
56. Apeliantės prašomos priteisti 4 692,57 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius. Pagal Rekomendacijas maksimalus užmokesčio dydis yra 3 430,94 Eur (2 018,20 Eur x 1,7). Kitos 1 739,40 Eur išlaidos, patirtos rengiant rašytinius paaiškinimus, neatlyginamos, kadangi šis procesinis dokumentas nebuvo priimtas, taigi ir išlaidos laikytinos nepagrįstomis. Taigi, apeliantei atlygintinos 3 087,84 Eur (3 430,94 Eur x 90 proc.) atstovavimo išlaidos bei už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 218 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, šio straipsnio 4 ir 7 dalys), iš viso – 3 305,84 Eur (3 087,84 Eur + 218 Eur).
57. Atsakovės prašomos priteisti 1 880,34 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 304,92 Eur išlaidos už prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 papunkčiuose nurodytų maksimalių atlygintinų dydžių. Todėl 2 185,26 Eur išlaidos (1 880,34 Eur + 304,92 Eur) pripažįstamos pagrįstomis. Kita išlaidų dalis, t. y. 1 270,50 Eur išlaidos, susijusios su rašytinių paaiškinimų parengimu, pripažintinos nepagrįstomis, kadangi šis procesinis dokumentas nebuvo priimtas. Taigi, pagrįstomis ir atlygintinomis yra 218,53 Eur (2 185,26 Eur x 10 proc.) atsakovės išlaidos.
58. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 3 087,31 Eur (3 305,84 Eur – 218,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
59. Apeliantei grąžinamas ir jos 2024 m. sausio 9 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu (2 t., b. l. 168) sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo dalį dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas panaikinti Ryšių reguliavimo tarnybos nutarimą, apskundimo. Kaip jau buvo minėta, procesas pagal tokį reikalavimą negalėjo vykti ir turėjo būti nutrauktas bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliacinis procesas pagal tokį reikalavimą taip pat negalėtų vykti, apeliantei grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
60. Taigi, iš viso apeliantei grąžinama 218 Eur žyminio mokesčio, nepagrįstai sumokėto tiek už nutrauktą bylos dalį (žr. šio sprendimo 54 punktą), tiek ir už apeliacinį skundą dėl tos dalies sprendimo (109 Eur + 109 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tele2“, juridinio asmens kodas 111471645, 2022 m. rugpjūčio 29 d. sutartį dėl skambučių nukreipimo sudaryta ir įpareigoti atsakovę tęsti jos vykdymą.
Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. TN-94 panaikinimo nutraukti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tele2“, juridinio asmens kodas 111471645, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, 8 905,60 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus penkis eurus ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tele2“, juridinio asmens kodas 111471645, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bitė Lietuva“, juridinio asmens kodas 110688998, 3 087,31 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt septynis eurus ir 31 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Danguolė Martinavičienė
Vigintas Višinskis