Civilinė byla Nr. e2S-1263-587/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07046-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui O. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. N. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui O. N. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatė nepilnamečių vaikų M. N., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. N. ir A. N. po 306 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis M. N. ir A. N. tvarką.
3. 2024 m. gegužės 27 d. ieškovė prateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė įpareigoti atsakovą gyventi skyrium iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždrausti jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai atsakovas atvyks pasiimti nepilnamečių dukrų pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką.
4. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad 2024 m. gegužės 7 d. 23.18 val. ieškovė kreipėsi į policijos pareigūnus, nes atsakovas tapo nevaldomas, kai sužinojo apie santuokos nutraukimą, dėl šios priežasties pradėjo fiziškai ir emociškai smurtauti prieš ieškovę nepilnamečių dukrų akivaizdoje. 2024 m. gegužės 8 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuriuo atsakovui uždrausta 15 dienų artintis prie ieškovės ir nepilnamečių dukrų, su jomis kontaktuoti, nurodyta išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Šalių santykiai yra įtempti, konfliktiški, į tėvų ginčus tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiamos nepilnametės dukros. Atsakovas yra nesugyvenamo būdo, santuokos metu nuolat rodė nepagarbą ieškovei, kėlė konfliktus, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, ją žemino, vadino necenzūriniais žodžiais. Nepritaikius papildomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas gali toliau smurtauti fiziškai ir emociškai, daryti psichologinį spaudimą. Ieškovės išsikraustymas su nepilnametėmis dukromis iš gyvenamosios vietos sukeltų daug sunkumų ir būtų neproporcingas, nes nepilnamečių dukrų darželis ir mokykla, poliklinika yra visai šalia gyvenamosios vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įpareigojo atsakovą gyventi skyrium iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždraudė atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesant ieškovės sutikimo.
6. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašyme pateiktus motyvus, nepilnamečių vaikų amžių, ieškovės siekį užtikrinti vaikams saugią aplinką, nusprendė, kad ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąją apsaugos priemonę ieškovė neprieštarauja dėl atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagrįstas tik ieškovės žodžiais ir subjektyviais pastebėjimais. Atsakovas stengėsi dėl dukrų ir bandė palaikyti santarvę šeimoje. Dukras kiekvieną rytą veždavo į mokyklą, su dukromis artimai bendraudavo, jos iš darbo grįžusį atsakovą visuomet pasitikdavo, apsikabindavo. Atsakovas visuomet išlaikė šeimą, nupirkdavo maisto, sumokėdavo komunalinius mokesčius, pasirūpindavo, jog mergaitės turėtų žaislų ir rūbų. Ieškovės elgesį lemia artimųjų spaudimas ir noras pakenkti atsakovo pozicijai santuokos nutraukimo byloje, kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis būstas yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Dėl buto nuosavybės dažniausiai ir kildavo nesutarimai šeimoje, kadangi ieškovė reikalavo, jog atsakovas jai padovanotų pusę šio buto.
1.2. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis yra tik prevencinė priemonė, tačiau ji nėra faktą apie smurto atvejus konstatuojanti aplinkybė. 2023 m. gegužės 7 d. susidariusi situacija yra nepagrįsta objektyviais įrodymais, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, nėra skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. Įvykęs ginčas yra šalių tarpusavio konfliktinių santykių pasekmė, šalių konfliktiškas elgesys ir poelgiai nėra nukreipti vaikų atžvilgiu. Teismas turėtų įvertinti, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovas daro žalą nepilnamečiams vaikams ar kelia grėsmę jų ir sutuoktinės saugumui.
1.3. Atsakovas neturi kito nekilnojamojo turto, nuomotis būstą neleidžia uždirbamų pajamų dydis, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui yra būtinas, nes tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta.
8. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia nurodomus faktus dėl atsakovo konfliktiško būdo, psichologinio ir fizinio smurto. Atsakovas dažnai piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, dėl to tapdavo itin konfliktiškas, neadekvatus, piktas, keliantis balsą, naudojantis smurtą. Atsakovui vairavimo teisės buvo atimtos, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsakovas dėl savo konfliktiško būdo nesugeba išlikti kultūringas, pagarbus ir geranoriškas net bendraudamas su dukromis.
2.2. Policijos pareigūnas pirmiausia atlieka tyrimą, įvertina situaciją ir tik esant realiai rizikai priima sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.
2.3. Ieškovė taip pat neturi kito nekilnojamojo turto, su dukromis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas yra šeimos būstas, išsikraustymas iš šio būsto, kuriame dukros yra įpratusios būti, sukeltų joms itin didelius emocinius išgyvenimus. Ieškovės, dukrų ir atsakovo gyvenimas tame pačiame būste yra neįmanomas, nes šalių santykiai šiuo metu yra itin konfliktiški. Panaikinus nutartį, atsakovas gali ir toliau smurtauti fiziškai ir emociškai, gali būti pavojingas ieškovės ir nepilnamečių dukrų sveikatai.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pažymos dėl mediacijos atlikimo, skundo dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties, išrašo iš Nekilnojamojo turto registro, pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopijas, ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus – garso įrašus, darželio lankomumo duomenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), aplinkybę, jog pateikti įrodymai gali būti reikšmingi, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, priima šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium ir draudimo jam lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, įpareigojant vieną sutuoktinį gyventi skyrium, uždraudžiant vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi ieškovės prašymu pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovės ir draudimą atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesant ieškovės sutikimo, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, minėtas teisės normas pritaikė tinkamai.
15. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu, t. y., priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtina taikyti efektyvias vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemones.
16. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir jam uždrausta lankytis ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesant ieškovės sutikimo, iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.
17. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės netinkamu įvardintą atsakovo elgesį šeimoje, dėl kurio ieškovei ir nepilnamečiams vaikams yra būtina laikinoji apsauga.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 8 d. atsakovui surašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0724000010238, kuriuo jis nuo 2024 m. gegužės 8 d. 00.01 val. iki 2024 m. gegužės 22 d. 23.59 val. įpareigotas laikinai išsikelti ir nesilankyti pavojų patiriančios ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m atstumu prie ieškovės ir kartu su ja gyvenančių vaikų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove ir kartu su ja gyvenančiais vaikais. Atsakovas skundė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. 0724000010238 jam surašymą, tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis tyrėjas priėmė sprendimą netenkinti skundo ir paliko galioti sprendimą dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio surašymo, kadangi nebuvo nustatyta kitų objektyvių priežasčių, galinčių paneigti priimtą sprendimą; įvykio vietoje atliktas smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimas atitiko nustatytus kriterijus ir nustatytą smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką; specializuotos kompleksinės pagalbos centro pateiktame ekspertiniame vertinime buvo nurodoma, kad yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika, dėl ko tikslinga skirti apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. 2024 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus persiųstas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2024 m. gegužės 8 d. apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000010238. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi byloje Nr. SO-48-978/2024 atmetė atsakovo skundą ir paliko galioti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000010238. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas atsakovo skundą, konstatavo, kad pagal ieškovės pranešimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnai atliko smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą ir konstatavo 7 smurto pavojaus rizikos kriterijus, specializuotas kompleksinės pagalbos centras (asociacija „Moterų informacijos centras“) pateikė 2024 m. gegužės 10 d. ekspertinio vertinimo pažymą dėl sprendimo skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000010238, kurioje nurodė, kad yra smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika ir tokią apsaugą skirti tikslinga. Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad policijos pareigūnų iškvietimo vietoje atliktas pirminis smurto artimoje aplinkoje galimos rizikos vertinimas pilnai pasitvirtino, buvo papildytas smurto rizikos kriterijais, todėl naikinti orderį nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad orderis savo esme nėra bausmė ar nuobauda dėl padaryto teisės pažeidimo, atlieka prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje funkciją, esant smurto artimoje aplinkoje grėsmei, orderio surašymu nekonstatuojama asmens kaltė, todėl surašant orderį pakanka nustatyti smurto artimoje aplinkoje rizikos buvimą, kas šiuo atveju ir buvo konstatuota.
19. Nepaisant to, kad apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio surašymu nebuvo konstatuota atsakovo kaltė, jis nėra nubaustas dėl konkretaus teisės pažeidimo, ką savo atskirajame skunde akcentuoja atsakovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti ieškovės teiginiais apie atsakovo polinkį į smurtą, nei atsakovo jokiais įrodymais nepagrįstais teiginiais apie ieškovės netinkamą elgesį ir siekį pakenkti atsakovui, taip pat leidžia spręsti apie disfunkcinius šalių santykius ir jų įtaką ieškovės ir nepilnamečių vaikų psichologinei būklei. Aplinkybę, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, patvirtina ir pats atsakovas atskirajame skunde, teigdamas, kad sutuoktinių santykiai yra pašliję, tarp šalių kyla konfliktai. Nors tėvai turi paisyti nepilnamečių vaikų interesų ir siekti užtikrinti jų teises į saugią aplinką, sudarančią galimybes jiems visapusiškai vystytis, tarp šalių kylančius konfliktus neabejotinai mato jų nepilnamečiai vaikai. Dėl to šalių nepilnamečiai vaikai gali patirti emocijas, kurios gali neigiamai įtakoti jų psichologinę būseną ir raidą.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacine tvarka vertinama pirmosios instancijos teismo nutartis šių tikslų įgyvendinimą užtikrina.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečių vaikų interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jų teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaikų interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų.
22. Atsakovo argumentas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis suvaržoma atsakovo teisė naudotis šiuo turtu, nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šis apribojimas yra laikinas ir pritaikytas siekiant užtikrinti ne tik ieškovės, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesų apsaugą bei jų saugumą. Šalims negalint gyventi kartu, pirmiausiai turi būti užtikrinami šalių nepilnamečių vaikų interesai, tarp jų ir teisė į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Situacija, kai dėl šalių negalėjimo gyventi viename būste iš jo turėtų išsikelti ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais, įvertinus tai, kad šalys neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, o nepilnamečiams vaikams įprasta gyvenamoji aplinka yra adresu: (duomenys neskelbtini), neatitinka teisėtų nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovo teisės, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra mažiau pažeistos, nei priešingu atveju šalių nepilnamečių vaikų, kadangi šalių nepilnamečių vaikų teises geriau užtikrina jų gyvenimas jiems įprastoje aplinkoje, nematant šalių konfliktų ir galimai netinkamo atsakovo elgesio.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Lina Žemaitienė