Civilinės bylos Nr. e2-3542-653/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00875-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.1; 3.2.1.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,
sekretoriaujant Aleksui Navickui,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ atstovui adv. Andriui Būdvyčiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ atsakovui adv. Albertui Štopui, trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui adv. Andriui Bambalui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Santermita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Santermita“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Via sportas“ (toliau – atsakovė), prašydama ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 65 619,33 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso komercinės, gyvenamosios patalpos bei automobilių parkavimo vietos, esančios pastate adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), iš viso atsakovei nuosavybės teise priklauso 46,6 procentai viso Pastato. 2017 m. balandžio 11 d. Pastato bendrojo naudojimo objektams valdyti buvo įsteigta Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), kuri vykdydama savo pareigas, nustatytas teisės aktuose ir įstatuose įgyvendina Pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. 2017 m. birželio 28 d. ieškovė ir Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija sudarė sutartį Nr.- (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai Sutartyje nurodytas Pastato bendrojo naudojimo objektų ir Pastatui priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitas paslaugas, o Pastato patalpų savininkai (bendraturčiai) įsipareigojo sumokėti už paslaugas. Be to, Sutarties šalys susitarė, jog tuo tikslu ieškovė sudaro sutartis su paslaugų tiekėjais, tokių sutarčių pagrindu apmoka tiekėjams už prekes, paslaugas ir/ar darbus ir nustatyta tvarka išskirsto mokėtinas sumas Pastato patalpų savininkams (bendraturčiams) (Sutarties 3 punktas). 2017 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2761-592/2018 pagal atsakovės ieškinį ieškovei bei Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti nepagrįstai priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškinyje atsakovė laikėsi pozicijos, kad neturi prievolės mokėti mokesčių už Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų priežiūrą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu nusprendė atsakovės ieškinį atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime pripažino, kad atsakovė, kaip 46.60 proc. visų Pastato patalpų savininkė, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų Pastatui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir būtiniems jų pagerinimams atlikti. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019 paliko minėtą teismo sprendimą.
3. Atsakovė ieškovei nesumokėjo ir liko skolinga 65 619,33 Eur priskaičiuotų mokesčių už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, administravimo paslaugas bei kitų mokesčių (rinkliavų), susijusių su Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove kyla Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1, 3 dalių, 4.83 straipsnio 3 dalies, 6.38 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4. Atsakovė UAB „Via sportas“ nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad Pastatas yra mišrios paskirties. Pastato Komercinėje dalyje patalpas nuosavybės teise turi tik ieškovė. Pastato Komercinė dalis ir Gyvenamoji dalis naudojamos bei funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, nurodytos Pastato dalys turi atskirus įėjimus ir išėjimus. Faktas, kad Pastatas funkciškai turi atskiras (savarankiškas) dalis, nėra įregistruotas NTR, nes tokie duomenys nėra registruojami.
6. Nurodo, kad Pastato Komercinė dalis (Pastato C korpusas) ieškinyje nurodytu laikotarpiu (2017 m. liepos – 2018 m. rugsėjo mėn.) buvo aptarnaujama ir prižiūrima tik pačios atsakovės, už paslaugas, suteiktas paslaugų teikėjų pagal su jais atsakovės sudarytas sutartis, atsiskaitė tik atsakovė, o Pastato Gyvenamosios dalies patalpų savininkams jokie mokesčiai už Pastato Komercinės dalies priežiūrą bei Pastato Komercinei daliai suteiktas komunalines paslaugas neskaičiuojami ir iš Pastato Gyvenamosios dalies patalpų savininkų neimami.
7. Atsakovė nėra bendrijos narė. Pastate yra 177 butų ir kitų patalpų savininkai, iš kurių Bendrijos nariai yra tik 68. Nurodo, kad samdyti ieškovę nusprendė ne Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o Bendrijos narių susirinkimas; sudaryti Sutartį su ieškove taip pat nusprendė ne Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o Bendrijos valdyba.
8. Pastato Komercinės dalies patalpų naudojimas niekaip nesusijęs su Pastato Gyvenamosios dalies naudojimu ir atvirkščiai, todėl administravimo paslaugos, susijusios su Pastato Gyvenamosios dalies bendrojo naudojimo objektų (Pastato Gyvenamojoje dalyje esančių liftų, šilumos punkto, šildymo ar kašto vandens sistemų) priežiūra, pastato Gyvenamosios dalies patalpų savininkų atliekų išvežimu, bendrųjų patalpų valymu, kilimėlių keitimu, fizine apsauga ir Pastato stebėjimu kameromis ir etc., susijusios be išimties su Pastato Gyvenamosios dalies butų savininkų, tarp jų atsakovės, kaip Pastato Gyvenamojoje dalyje esančių 12 butų savininkės, interesais ir poreikiais. Ieškovė nepagrįstai siekia apmokėjimo už paslaugas, kurių ji atsakovei, kaip Pastato Komercinėje dalyje ir Pastato Požeminiame garaže esančių patalpų savininkei, nėra suteikusi.
9. Atsakovė ieškovei ir Bendrijai yra sumokėjusi Sąskaitose nurodytų mokesčių sumų dalis, kurių pagrįstumo neginčija ir kurios susijusios su paslaugomis, susijusiomis su atsakovės, kaip Pastato Gyvenamojoje dalyje esančių butų savininko, poreikių patenkinimu. Tačiau tokiu mokėjimu atsakovė nepripažino skolos už paslaugas, susijusiomis su komercinės paskirties patalpomis.
10. Nurodo, kad iš prie ieškinio ieškovės pridėtų sąskaitų matyti, kad dalis sąskaitų atsakovei yra išrašytos ieškovės, o dalis Bendrijos. Taigi ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės tam tikras sumas pagal ne ieškovės, o Bendrijos atsakovei išrašytas Sąskaitas. Nurodo, kad Sutartis nepatvirtina ieškovės teisės reikalauti, kad ieškovei būtų iš atsakovės priteistos Bendrijos atsakovei išrašytose Sąskaitose nurodytos pinigų sumos, įskaitant Bendrijos pirmininko atlyginimą. Ieškovė byloje tiek, kiek ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo yra pagrindžiami Bendrijos atsakovei išrašytomis Sąskaitomis, neturi tinkamo materialinio teisinio suinteresuotumo ir dėl to negali būti laikomas tinkama bylos šalimi.
11. Sutartis ieškovės iniciatyva nuo 2018 m. spalio 1 d. yra nutraukta, todėl ieškovė neturi teisės Byloje iš atsakovės reikalauti kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo. Tuo labiau ieškovė neturi teisės reikalauti, kad tokio pobūdžio lėšos būtų priteisiamos jai, o ne į atskirą Pastato patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą, kurioje esančias lėšas turėtų administruoti 2017 m. balandžio 11 d. dieną įsteigta Bendrija. Šioje ieškinio dalyje ieškovė taip pat laikytina netinkama Bylos šalimi.
12. Sutartį, kurios 5 straipsniu buvo sulygtos tik kai kurių ieškovės paslaugų kainos, su ieškove pasirašė Bendrijos pirmininkas, įgaliotas tokią Sutartį su ieškove sudaryti tik Bendrijos valdybos sprendimu, o ne Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu. Todėl Sutartis įpareigojo tik jos šalis.
13. Atsakovei negali priklausyti teisinė pareiga mokėti už tą patį rezultatą ne vienam, o dviem subjektams. Su ieškiniu ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, be ieškovės, būtų teikusi Bendrija. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei tenka teisinė pareiga sumokėti Sąskaitose nurodytas Bendrijos išlaidas, kurias sudaro Bendrijos pirmininko mėnesinė alga (tarifas: 0,0632 EUR/1 kv. m.). Nurodo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą, jos dydį apskaičiuojant, taikant ne tik Sąskaitose nurodytą administravimo ir buhalterinės paslaugos tarifą (0,0297 EUR/1 kv. m.), bet ir Bendrijos išlaidų tarifą (0,0632 EUR/1 kv. m.) tarifą, neturi teisinio pagrindimo.
14. Bendrijos narių 2017 m. gruodžio 17 d. susirinkime priimtas sprendimas dėl Namo bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, iki tol galiojo UAB „Namų priežiūros centras“ 2016 m. spalio 20 d. dieną patvirtintas Pastato bendrojo naudojimo objektų aprašas.
15. Nurodo, kad Sąskaitose yra nurodytos tokios paslaugos kaip Pastato fizinė apsauga, Pastato stebėjimo kameromis paslaugos, Pastato kilimėlių keitimas, Pastato bylos dublikatas, kitos išlaidos, sklypo, aplinkos tvarkymas, teisinės paslaugos ir pan. Atsakovei, nesančiai Bendrijos nare, priklauso piniginė prievolė apmokėti ieškovės reikalaujamus mokesčius tik tuo atveju, jeigu nurodytos paslaugos yra susijusios būtent su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (jų vykdymu). Minėtos paslaugos nėra susijusios su privalomaisiais reikalavimais, todėl pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį atsakovė tokių paslaugų apmokėti neprivalo, nes nedavė savo sutikimo ir dėl jų nėra priimtas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84, 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (sprendimą dėl tokių paslaugų tarifų nustatymo 2017 m. gruodžio 17 d. priėmė Bendrijos narių susirinkimas - subjektas, kuris įstatymo neįgaliotas tokį klausimą spręsti ir kuris negali perimti Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo kompetencijos, įtvirtintos įstatyme). Be to, nurodytas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas patvirtina, kad tokių paslaugų tarifai buvo patvirtinti tik 2017 m. gruodžio 17 d., jokių patvirtintų tarifų, kurie buvo nurodyti Sąskaitose už 2017 m. liepos - lapkričio mėn. suteiktas paslaugas, šiuo laikotarpiu nebuvo.
16. Trečiasis asmuo Namo savininkų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
17. Nurodė, kad Bendrija, siekdama įgyvendinti jai teisės aktais nustatytą pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti Namo bendrojo naudojimo objektus, 2017 m. birželio 26 d. sudarė Sutartį su ieškovu. Nepriklausomai nuo Atsakovo argumentų, kad jo asmenine nuosavybe valdomų patalpų atžvilgiu buvo teikiamos įvairios paslaugos, tai nepašalina Atsakovo kaip Namo bendraturčio CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. nustatytos pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas Namui išlaikyti ir išsaugoti.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu c.b. Nr. e2-2761- 592/2018, kuris įsiteisėjo 2019 m. gegužės 16 d., pažymėjo, kad „byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymu, kad Pastato patalpos gali funkcionuoti be bendro naudojimo patalpų ar turi atskirus inžinierinius nesusietus tarpusavyje inžinierinius tinklus, kurie užtikrina ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų (ne tik butų) savarankišką funkcionavimą [...]. Nurodo, kad atsakovės argumentus paneigia NTR išrašas, kuriame nurodyta, kad yra tik vienas administracinės paskirties pastatas, kuris neturi jokių „Gyvenamųjų dalių“ ar „Komercinių dalies“. Atsakovė jokių tai paneigiančių įrodymų nėra pateikusi. Tad, kad atsakovė savo atsiliepime teigia, jog tariamai ji yra sudariusi sutartis dėl savo vidaus patalpų priežiūros, tai nepaneigia atsakovės kaip Pastato bendraturtės pareigos mokėti už Namo bendrojo naudojimo objektų (bendrųjų konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir bendrojo naudojimo patalpų ir kitų pastato dalių, kurios nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) išlaikymą, priežiūrą ir išsaugojimą.
19. Atsakovės nurodomos „Komercinės patalpos“ yra susietos su Pastatu pagrindinėmis Pastato konstrukcijomis, bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine techninė ir kitokia įranga, todėl pagal LAT 2013 m. balandžio 17 d. nutartį c.b. Nr. 3K-3-228/2013 atsakovė privalo mokėti už Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaidas, nepriklausomai nuo to, kad jo patalpų paskirtis yra „komercinė“. Atsakovė neneigia, kad ieškovės pateiktuose pranešimuose nurodytos Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros paslaugos buvo teiktos.
20. Nurodo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nes ieškovė, net ir nutraukus Sutartį nuo 2018 m. spalio 1 d., išlaikė tokią teisę CK 6.221 str. 3 d. pagrindu; nes ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti skolą už Pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymą ir priežiūrą CK 6.50 str. pagrindu.
21. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas apmokėjo sąskaitas, susijusias su gyvenamosios paskirties patalpomis (tame tarpe ir kaupiamąsias lėšas), nereikalavo pagrįsti faktinių išlaidų, jų neginčijo ir kitoje išnagrinėtoje byloje, todėl ir šioje byloje patvirtino, kad išlaidos yra pagrįstos. Šioje byloje atsakovas iš dalies pripažino skolą, todėl pripažino, kad ieškovas turi reikalavimo teisę.
22. Teismo posėdyje trečiasis asmuo prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis neginčija ieškovo teisės reikšti ieškinį šioje byloje. Trečiasis asmuo gauna mokėjimus iš ieškovo. Atsakovas neginčija patvirtintų tarifų.
23. Teismo posėdyje atsakovas pripažino ieškinį 9157,58 Eur sumos dalyje, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Per baigiamąsias kalbas ieškovas patikslino pripažinto ieškinio dalį – nurodė, kad pripažįsta 9348,41 Eur ieškinio reikalavimų dalį, t.y. už Pastato techninę priežiūrą, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, kodinės spynos montavimo darbus.
Ieškinys tenkinamas visiškai
Teismas
k o n s t a t u o j a :
24. ieškovė ir trečiasis asmuo Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija 2017 m. birželio 28 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atklikti bendrosios nuosavybės objektų administravimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros ir kitų Sutarties sudarymo dieną namo, adresu (duomenys neskelbtini), teiktų paslaugų teikimą. Sutartis ieškovės 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 1 d. nutraukta.
25. Iš byloje esančių Bendrijos įstatų nustatyta, kad Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės objektai yra daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
26. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise priklauso gyvenamosios, komercinės ir kitos paskirties patalpos. Šios bylos dalykas nėra susijęs su atsakovo, kaip gyvenamųjų patalpų savininku, prievole apmokėti už paslaugas (ieškovas teigė, kad šioje dalyje atsakovas sąskaitas apmokėjo).
27. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovei buvo pateiktos sąskaitos už komunalines ir kitas paslaugas.
28. Iš teismui pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018 nustatyta, kad atsakovė UAB „Via sportas“ buvo kreipusi į teismą su ieškiniu atsakovėms Bendrijai ir UAB „Santermita“, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovių reikalavimą sumokėti komunalinius mokesčius už 2017 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius 13 431,55 Eur sumai, įpareigoti atsakoves neskaičiuoti komunalinių mokesčių už jai priklausančias pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), komercinės dalies patalpas, tačiau ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą.
29. Iš byloje esančių mokėjimų suvestinių nustatyta, kad atsakovė dalį jai teiktų sąskaitose nurodytų sumų yra apmokėjusi: Bendrijai 2017 – 2018 metais – 3 465,81 Eur; ieškovei 2018 metais 1 742,01 Eur.
30. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais šiais esminiais aspektais: atsakovo teigimu, ieškovas neturi reikalavimo teisės; atsakovas neprivalo apmokėti skolos dalies, nes komercinės patalpos funkciškai yra atskiros ir inžinierinės sistemos gali būti naudojamos atskirai, paslaugos nėra susijusios su šių patalpų aptarnavimu; ieškovas neįrodė paslaugų suteikimo fakto ir kad jis patyrė faktines išlaidas šioms paslaugoms teikti; išlaidos už liftų techninės priežiūros paslaugas ir liftų remonto darbus neturi būti apmokamos, nes 2016-10-20 Namo bendrojo naudojimo apraše liftai nėra priskirti naudotis ir valdyti namo korpusui, kuriame yra atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos, o 2017-12-17 patvirtintas aprašas panaikintas teismo sprendimu, be to, tarifai buvo patvirtinti 2017-12-18, todėl už liftų techninės priežiūros paslaugas (kaip ir už buhalterinės apskaitos paslaugas) ieškovas galėjo paskaičiuoti įsiskolinimą nuo 2017-12-18 iki 2018-09-30 ir jį sudarytų 2169,05 Eur suma, o ne 3356,20 Eur; dalis paslaugų (kilimėlių keitimas, namo fizinė apsauga, namo vaizdo stebėjimas, teisinių paslaugų išlaidos, pastato dublikato parengimo išlaidos, atliekų išvežimo išlaidos) nėra susijusios nei su namo išlaikymu, išsaugojimu, atnaujinimu, būtinųjų pagerinimu atlikimu, nei su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu; už tos pačios administravimo paslaugos teikimą negali būti mokama du kartus – ir Bendrijai, ir ieškovui (bendrijos pirmininko darbo užmokestis, Socialinio draudimo suma); ieškovas negali reikalauti, nes neturi reikalavimo teisių, Bendrijos išlaidų, kaupiamųjų įmokų (5396,57 Eur) ir kaupiamųjų įmokų ūkio išlaidos ir eksploatacijai (1 127,19Eur).
31. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, pagal kurį skaičiuojama jam tenkanti išlaidų bendrojo naudojimo objektams tvarkyti dalis, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta pareiga butų ir kitų patalpų savininkui teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-378/2020 civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Santermita“ ir namo savininkų bendrijai dėl reikalavimo sumokėti priskaičiuotus komunalinius mokesčius pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nustatyta, kad ieškovo reikalavimai buvo grindžiami ieškovės įrodinėtomis aplinkybėmis, kad Pastato komercinė ir gyvenamoji dalys turi atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas; Pastato korpusai (komercinis ir du gyvenamieji) gali funkcionuoti visiškai atskirai ir gauti energiją bei kitas komunalines paslaugas nepriklausomai vienas nuo kito; yra galimybė atskirai komercinei ir gyvenamosioms Pastato dalims skaičiuoti įmokas už per Pastate esančias inžinerines sistemas tiekiamą energiją (elektros ir šilumos) bei vandenį ir šių sistemų priežiūrą; ieškovė tiesiogiai su paslaugų teikėjais sudarė sutartis dėl Pastato komercinės dalies aptarnavimo ir priežiūros paslaugų. Teismas konstatavo, kad vadovaujantis Bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 7 punktu, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tiek esantys, tiek nesantys bendrijos nariais, nesutinkantys su bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ar kitais butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimais, gali ginčyti juos teisme. Tuo atveju, jei nurodyti sprendimai neginčijami, juos privaloma vykdyti. Byloje nustatyta, kad yra vienas teisėtas viso Pastato, įskaitant jo komercinę ir gyvenamąsias dalis, bendrojo naudojimo objektų valdytojas – Bendrija, kito valdytojo nėra. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą reglamentavimą, ieškovei neginčijant Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu renkamos ginčo įmokos, Bendrija turi teisę reikalauti iš visų Pastato patalpų savininkų, įskaitant ieškovę, kaip 46,60 proc. Pastato patalpų savininkę, teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nereiškė reikalavimo pripažinti negaliojančiais Bendrijos priimtų sprendimų, kurių pagrindu atsakovės reikalauja iš ieškovės mokėti ginčo įmokas. Taip pat teismas konstatavo, kad teisė priimti atskirus sprendimus dėl kai kurių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymo yra siejama su sąlyga, kad tokie objektai būtų nurodyti bendrojo naudojimo objektų apraše kaip naudojami ne viso gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkų, o tik jų dalies poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų įvykdytos CK 4.85 straipsnio 3 dalyje ir Bendrijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos daliai Pastato patalpų savininkų priiminėti atskirus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo. Teismas pažymėjo, kad Bendrijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies bei CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostatos nesudaro pagrindo ieškovei atsisakyti apmokėti bendrojo naudojimo objektų valdytojo jau patirtas išlaidas.
34. Taigi, minėtoje kitoje byloje ieškovas (šioje byloje - atsakovas) ieškinį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis atsikerta į šioje byloje į jam pareiktą ieškinį. Dėl to 33 p. nurodyti išaiškinimai yra taikytini ir šioje byloje, be to, nustatytos minėtoje kitoje byloje aplinkybės neturi būti iš naujo įrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Kadangi atsakovas nenuginčijo Bendrijos sprendimų, kurių pagrindu atsakovui paskaičiuota skolos suma, taip pat teismine tvarka nebuvo panaikintas 2017 m. bendrojo naudojimo objektų aprašas, todėl atsakovo argumentai (kad atsakovas neprivalo apmokėti skolos dalies, nes komercinės patalpos funkciškai gali būti naudojamos atskirai ir paslaugos, už kurias prašoma apmokėti, nėra susijusios su šių patalpų aptarnavimu, kad atsakovas dėl nurodytų argumentų neturi mokėti už liftų techninės priežiūros paslaugas ir liftų remonto darbus) atmestini. Dėl išdėstyto konstatuojama, kad atsakovas, nepriklausomai nuo to kokios paskirties patalpos jam priklauso, nepriklausomai nuo to ar jis naudojasi paslaugomis ar nesinaudoja, turi pareigą proporcingai turimam patalpų plotui prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi išlaidas (CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d.).
35. Taip pat vadovaujantis minėtais išaiškinamais bei atsakovui nenuginčijus Bendrijos sprendimų, dėl ko jie tapo privalomi vykdymui, atsakovas privalo apmokėti ir už tokias paslaugas, kaip kilimėlių keitimas, namo fizinė apsauga, namo vaizdo stebėjimas, teisinių paslaugų išlaidos, pastato dublikato parengimo išlaidos, atliekų išvežimo išlaidos. Pažymėtina, kad atsakovas faktiškai pripažino, jog atitinkamos paslaugos buvo suteiktos, neginčijo šių paslaugų kainos, teikimo trukmės, ieškovo teisės gauti mokėjimus, nes už paslaugas apmokėjo proporcingai turimam gyvenamosios paskirties patalpų plotui. Esant konstatuotai aplinkybei, kad atsakovas privalo prisidėti prie visų išlaidų, susijusių su bendro naudojimo turto tvarkymu, išlaikymu, naudojimu, dėl kurių buvo priimti Bendrijos sprendimai, darytina išvada, kad atsakovui, kaip gyvenamųjų patalpų savininkui, neprieštaraujant dėl šių paslaugų apmokėjimo, jis tokiu būdu negali ginčyti prievolės apmokėti už šias paslaugas proporcingai turimam negyvenamosios paskirties patalpų plotui.
36. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
37. Dėl aukščiu nurodytų motyvų bei vadovaujantis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas neįrodė, kad patyrė faktines išlaidas šioms paslaugoms teikti: aukščiu aptarti atsakovo, kaip gyvenamųjų patalpų savininko, veiksmai (sutikimas apmokėti analogiškas paslaugas), taip pat galimybė susipažinti su skolos apskaičiavimo dokumentais vykstant šalių deryboms dėl taikos sutarties sudarymo – liudija, kad atsakovas pripažino faktą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja apmokėti už paslaugas, be to, atsakovas papildomai turėjo galimybę įsitikinti reikalaujamos priteisti skolos apskaičiavimo pagrįstumu. Dėl išdėstyto darytina išvada, jog atitinkamas atsakovo nesutikimo su ieškiniu argumentas laikytinas nepagrįstas.
38. Sutarties šalys (ieškovas ir Bendrija) susitarė, jog ieškovė sudaro sutartis su paslaugų tiekėjais, tokių sutarčių pagrindu apmoka tiekėjams už prekes, paslaugas ir/ar darbus ir nustatyta tvarka išskirsto mokėtinas sumas Pastato patalpų savininkams (bendraturčiams) (Sutarties 3 punktas). Taip pat sutartyje buvo nustatyti teikiamų paslaugų tarifai ( 5 p.) bei numatyta ieškovo teisė didesnę nei 100 Eur įsiskolinimą išieškoti iš patalpų savininkų teismine tvarka (6.3 p.).
39. Pažymėtina, kad Sutartis buvo sudaryta 2017-06-23 Bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų pagrindu. Bendrijos pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti su ieškovu sutartį. Sutartis nėra nuginčyta, ji galiojo iki jos nutraukimo (2018-10-01), todėl atsakovas privalo atsiskaityti už paslaugas sutartyje numatytais įkainiais. Nors, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, bendrijos narių susirinkimas tik 2017-12-17 patvirtino tarifus (įkainius), skaičiuojamus nuo kv.m. savininkams priklausančio patalpų ploto, tačiau atsakovas neginčijo, jog šie tarifai atitinka sutarties, sudarytos 2017-06-28, sąlygas, be to, kaip minėta, sutartis galiojo nuo 2017-06-28 ir atsakovas pripažino paslaugų teikimą iki 2017-12-17, apmokėdamas už paslaugas kaip gyvenamųjų patalpų savininkas. Dėl išdėstyto atsakovas nepaneigė savo prievolės atsiskaityti su suteiktas paslaugas sutarties galiojimo laikotarpiu sutartyje nurodytais tarifais. Tai, kad sutartis buvo nutraukta, nepanaikina ieškovo sutartyje numatytos teisės reikalauti įsiskolinimo, susidariusio sutarties galiojimo laikotarpiu, tuo labiau, kad sutarties šalis – Bendrija – šios teisės neginčija (CK 6.50 str., 6.211 str. 3 d.).
40. Sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo teisės šioje byloje bei dėl taikytino bendrojo naudojimo objektų aprašo, yra aktualūs 2020-10-21 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-265-403/2020), priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Via sportas“ ieškinį atsakovei namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais, konstatuotos aplinkybės ir išaiškinimai.
41. Minėtoje byloje teismas išaiškino, kad jog tais atvejais, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos sudaro sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriais, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, daugiabučių namų savininkų bendrijos išlieka daugiabučių namų valdymo forma, užtikrinančia daugiabučių namų savininkų, o kartu ir viešąjį interesą tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Aiškinant DNSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 šio įstatymo straipsnio 1 dalį teismas darė išvadą, kad šiose normose įtvirtintas teisinis reguliavimas nustato teisę bendrijos narių visuotiniam susirinkimui priimti sprendimus dėl sutarties sudarymo su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, kadangi bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis tik paties bendrijos valdymo organo tiesiogiai atliekamą bendrojo naudojimo objektų valdymą. Esant įsteigtai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, sutartį su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi sudaro bendrija, bet ne patalpų savininkai. Bendrijos susirinkimas nagrinėjamu atveju turėjo teisę patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. gruodžio 17 d. Bendrijos susirinkimo sprendimą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą pripažino negaliojančiu, o apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai paliko nepakeistą. Ieškovės mokėtinų sumų už bendrojo naudojimo objektų administravimą dydį lemia ne bendrojo naudojimo objektų aprašo turinys ar tokio aprašo patvirtinimas, bet jos, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kuri nustatoma pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.
42. Taigi, minėtoje byloje pateikti išiaiškinimai ir prejudicinę reikšmę turintys faktai sudaro pagrindą atmesti atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės bei, kad šiuo atveju reikia vadovautis 2016-10-20 patvirtintu bendrojo naudojimo objektų aprašu, nes, atsakovo teigimu, 2017-12-17 aprašas buvo panaikintas teismo sprendimu.
43. Atsakovo teigia, kad už tos pačios administravimo paslaugos teikimą negali būti mokama du kartus – ir Bendrijai, ir ieškovui (bendrijos pirmininko darbo užmokestis, Socialinio draudimo suma). Tačiau, nežiūrint į sąskaitų išrašymo galimus netikslumus (kaip nurodė atsakovas, kai kurios sąskaitos išrašytos Bendrijos vardu), atsakovas nepateikė įrodymus, kad ieškovas ir Bendrija reikalauja iš atsakovo dvigubo tos pačios skolos apmokėjimo. Priešingai, iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį ir paaiškinimų matyti, jog ieškovas, vykdydamas su bendrija pasirašyta administravimo sutartį, perveda Bendrijai jai priklausančias sumas, tame tarpe pirmininko darbo užmokestį, Bendrija patvirtino, kad ieškovas savo vardu turi teisę reikalauti iš patalpų savininkų skolos sumokėjimo. Atsakovas, nesutinkantis su tokia bendrojo naudojimo objektų administravimo tvarka, galėjo šioje byloje prašomą priteisti skolą apmokėti Bendrijai, tačiau to nedarė. Taigi, nesat ginčo tarp Sutarties šalių, lėšų sumokėjimas ieškovui pagal Bendrijos ir ieškovo sudarytą sutartį, nedaro jokios įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms.
44. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 16 p. už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teisę pareikšti ieškinius dėl priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimo priteisimo, patikėtojų pripažinimo indėlininkais ir draudimo išmokų jiems išmokėjimo kredito įstaigos bankroto atveju. Pagal tokius ieškinius priteistos lėšos pervedamos į bendrojo naudojimo objektų valdytojo nurodytą kaupiamųjų lėšų sąskaitą.
45. Šiuo atveju, kaip buvo minėta, bendrijos sudaryta sutartis su bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, nepriklausomai nuo administravimo paslaugų, kurias pagal tokias sutartis įsipareigoja teikti administratoriai, apimties, nepakeičia daugiabučių namų savininkų bendrijos daugiabučių namų valdymo formos. Sudaryta Sutartis patvirtina, kad ieškovo įsipareigojimas išieškoti skolą (kaupiamąsias lėšas) savo esme vykdytinas trečiojo asmens naudai, nes ieškovo funkcijos yra susijusios su bendrijos valdymo organo atliekamo bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimu. Pagal sutarties 4.1.1.14 p. ieškovas organizuoja kaupiamųjų lėšų apskaitą, tvarkymą ir panaudojimą Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtina tvarka. Ieškovas neneigia savo prievoles priteistas sumas pervesti Bendrijai, vykdant sutarties 4.1.1.14 p. įsipareigojimą, pripažįstam kad šios lėšos priklauso Bendrijai, o ieškovas pagal sutartį tik įsipareigojo jas surinkti. Aiškinant Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 390 16 p., nėra pagrindo teigti, jog bendrojo naudojimo objekto valdymo administratoriui draudžiama reikšti ieškinį dėl kaupiamųjų lėšų išieškojimo vykdant valdymo organizavimo funkcijas. Dėl minėtų motyvų, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi reikalavimo teisę dėl kaupiamųjų lėšų priteisimo.
46. Esant nustatytoms esminėms bylos aplinkybėms ieškinys pripažįstamas pagrįstu, todėl tenkinamas.
47. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos palūkanos 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
48. Ieškovas prašo priteisti 8228 EUR patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Teismo vertinimu šios išlaidos, nors ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, turi būti mažinamos: byla nėra ypač sudėtinga, nėra didelės apimties, joje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai; pateikiant pagrindinį procesinį dokumentą – ieškinį, kuomet vyksta esminis atstovo pasirengimas ginčo nagrinėjimui teisme, ieškovas prašė priteisti 968 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, dėl ko likusi išlaidų suma, kuri iš esmės yra susijusi su bylos nagrinėjimu teismo posėdžiuose, laikytina neproporcinga didelė. Dėl išdėstyto iš atsakovo ieškovo naudai priteistinų išlaidų suma mažintina iki 5000 (CPK 98 straipsnis). Taip pat ieškovas patyrė 1209 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti.
49. Trečiasis asmuo patyrė 326,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 93 str., 98 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „VIA sportas“ ieškovo UAB „Santermita“ naudai 65 619,33 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6209Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo UAB „VIA sportas“ trečiojo asmens Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai 326,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Jelena Šiškina