Civilinė byla Nr. e2S-1529-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01667-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.18.2.11.; 3.3.1.18.2.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apieliantės (atsakovės) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei R. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su vaiku pakeitimo tvarkos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: (i) pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1791-424/2015 nustatytą šalių nepilnametės dukros K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ją nustatant su jos tėvu M. L.; (ii) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-459-983/2019 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovės R. B. nepilnametės dukros K. L. išlaikymui po 200,00 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, bei dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
2. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės R. B. nepilnametei dukrai K. L. laikiną išlaikymą po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Atsakovė R. B., su kuria šalių taikos sutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko K. L. gyvenamoji vieta, nesirūpina dukra, dėl ko nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su ieškovu M. L..
2.2. Nepilnametė dukra su ieškovu gyvena jau kelis mėnesius, t. y. nuo 2020 m. gegužės mėn., kai atsakovė paliko dukrą ir buvo dingusi iš namų ir visą tą laikotarpį nebuvo įmanoma su ja susisiekti.
2.3. Atsakovė nepilnamečiu vaiku visiškai nesidomi, neteikia vaikui materialinio išlaikymo, tuo tarpu nepilnamečiam vaikui reikalingas nuolatinis išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nutarė ieškovo M. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir priteisti iš atsakovės R. B. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. po 130,00 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.
4. Teismas atsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nepilnamečiam vaikui reikalingas nuolatinis išlaikymas, o bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) R. B. nesutiko su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ir prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nutartis, kuria yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prieštarauja faktinei padėčiai, kadangi šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove (motina), jos gyvenamoji vieta nesikeičia, sąlygos yra tinkamos, tvarka nusistovėjusi, mergaitei sudaryta tinkama ir saugi aplinka. Tuo tarpu ieškovo ieškinyje nurodomos aplinkybės yra klaidinančios ir išgalvotos.
6.2. Nuo 2020 m. liepos 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 27 d., šalims susitarus, nepilnametė dukra atostogavo pas tėvą. Antroje atostogų pusėje, kuomet ieškovas sugalvojo planą pasiimti vaiką, prasidėjo konfliktai, draudimai, gąsdinimai iš ieškovo pusės.
6.3. Atsakovė, baimindamasi ieškovo grasinimų, kreipėsi pagalbos į specialistus ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. buvo surengtas posėdis Elektrėnų socialiniame skyriuje, kurio metu, dalyvaujant ir tarpininkaujant specialistams, nepilnametė dukra buvo grąžinta atsakovei.
7. Ieškovas M. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 19 priimtą nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nepilnametė dukra, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, visą vasarą gyveno su ieškovu, kadangi atsakovė nusišalino nuo pareigos rūpintis dukra, o vaikui būnant pas ieškovą, atsakovė ja nesidomėjo. Atsakovės neatsakingas elgesys iš esmės kenkia jų dukros fiziniam ir psichologiniam vystymuisi, emocinei būklei, todėl ieškovas jau kurį laiką svarstė galimybę kreiptis į teismą dėl dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, juo labiau, kad dukra ir taip dažnai pas jį būna.
8.2. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko susitikimas, kuriame mergaitė turėjo susitikti su mama. Atsakovė atvyko su savo atstove ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų buvo perduota atsakovei.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovo M. L. prašymą ir priteisė iš atsakovės R. B. laikinąjį išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. po 130,00 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
13. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas), yra laikinoji apsaugos priemonė, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
14. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 25 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1791-424/2015 nepilnametės K. L. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina R. B.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-459-983/2019 buvo iš dalies pakeista Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis ir iš M. L. nepilnamečiam vaikui K. L. priteistas išlaikymas, kas mėnesį mokant po 160,00 Eur; taip pat pakeista M. L. ir nepilnametės dukros K. L. bendravimo tvarka.
15. Ieškovas M. L. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nurodydamas, kad nepilnametė šalių dukra K. L. nuo 2020 m. vasaros pradžios (gegužės mėn.) faktiškai gyvena pas ieškovą jo namuose, ieškovas nepilnamete dukra visapusiškai rūpinasi ir ją pilnai išlaiko, tuo tarpu atsakovė R. B. neatlieka savo, kaip motinos, pareigos; dukra nesidomi, nesirūpina, jokio išlaikymo dukrai neteikia. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, tenkino ieškovo prašymą ir, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, priteisė nepilnametei K. L. iš motinos R. B. laikinąją išlaikymą. Atsakovė R. B. nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių jai pritaikymo, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pagal šalių susitarimą, kuris, anot atsakovės, buvo aiškus, šalys susitarė, kad nepilnametė dukra vasaros atostogas praleis pas ieškovą, o R. B. iš M. L. išlaikymo nepilnametei dukrai pagal 2019 m. kovo 20 d. sprendimą už laikotarpį, kol dukra gyvens pas tėvą, nereikalaus.
16. Po atskirojo skundo pateikimo, 2020 m. rugpjūčio 31 d., atsakovė taip pat pateikė teismui Elektrėnų socialinių paslaugų centro 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą pagalbos planą Nr. PŠP-2108 ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. Informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aprašymą. Pirmosios instancijos teismas dokumentus priėmė. Iš šių atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena ne su ieškovu M. L., o būtent su motina – atsakove R. B., motina vaikui sudaro tinkamas buitines ir gyvenimo sąlygas, dukra rūpinasi, aprūpina vaiką visomis mokymuisi reikalingomis priemonėmis, iš mokyklos nėra gauta informacijos dėl vaiko nepriežiūros, nebuvo pastebėti vaiko teisių pažeidimai. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime į atskirąjį skundą pats ieškovas taip pat nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje vykusio susitikimo metu nepilnametė šalių dukra buvo perduota motinai. Šias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai nagrinėjamos bylos 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, kuria ieškovo M. L. patikslintą ieškinį laikė prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vaiko laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, - ir šį ieškovo prašymą atmetė, konstatavęs, kad nepilnametė dukra gyvena su motina, o aplinkybių, kad vaikui gyvenant su motina būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar/ir daroma žala, teismas nenustatė. Ši teismo nutartis šalių nėra apskųsta. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iš esmės neneigė, jog tarp jo ir atsakovės buvo susitarimas, kad dukra vasaros atostogas leis pas tėvą ir per tą laikotarpį ieškovas neteiks dukrai piniginio išlaikymo, mokėdamas pinigus juos uzufrukto teise tvarkančiai vaiko motinai R. B., t. y. jog tuo metu, kai dukra faktiškai šalių susitarimu gyvena su tėvu, vaiko motina nereikalauja iš jo piniginio išlaikymo, kadangi toks išlaikymas natūraliai ir taip teikiamas.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo pakankamo pagrindo spręsti, jog nepilnametis vaikas nuo 2020 m. gegužės mėnesio nuolat ir nepertraukiamai gyveno pas ieškovą, o atsakovė per tą laiką visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, dėl ko egzistuotų pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę Šiuo metu šalių nepilnametė dukra tiek faktiškai, tiek teisiškai gyvena su motina, o tai reiškia, kad būtent ieškovas šiuo metu, t. y. nesant priimti įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta ir pan., privalo teikti dukrai teismo nustatytą išlaikymą.
18. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo – ieškovas kildina iš aplinkybių, kad nepilnametė dukra faktiškai gyvena (nuo 2020 m. gegužės mėn.) su juo, o atsakovė dukra nesirūpino, tuo tarpu atsakovei šias ieškovo aplinkybes paneigė objektyviais rašytiniais įrodymais (CPK 182, 187 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 2 dalis).
19. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį ginčo šalių nurodomų aplinkybių (susijusių su šalių elgesiu su vaiku, pareigų vaiko atžvilgiu netinkamu vykdymu ir pan.), kurios sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir kurios bus įvertintos teismo galutiniame procesiniame sprendime šioje byloje.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovės R. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo M. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teisėja Renata Volodko