Civilinė byla Nr. e2-792-1136/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00029-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.14; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vitalijai Kliukienei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (toliau – ir ieškovė, poliklinika) atstovui advokatui Virginijui Kaupui, atsakovui J. M., jo atstovui advokatui Dariui Staškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ieškinį atsakovui J. M. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti teisėtu ieškovės atsisakymą išmokėti atsakovui neturtinės žalos atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. kovo 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. M. nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigose. 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybė, siekiant užtikrinti sklandesnį ieškovės darbą, kad būtų teikiamos kokybiškos paslaugos ir užtikrinamas paslaugų prieinamumas, poliklinikoje įsteigė naują pareigybę - radiologo technologo padėjėjo.
3. Paaiškino, kad poliklinikoje susiklostė faktinė situacija, kad 2023 m. pradžioje liko dirbti tik viena rentgeno technologė ir dėl šios priežasties - žmogiškųjų išteklių trūkumo, buvo pakeistas rentgeno kabineto darbo laikas, jį sutrumpinant. Pažymėjo, jog rentgeno kabinetui dirbant ne visą poliklinikos darbo laiką, tapo neefektyvu išlaikyti visus gydytojus ortopedus traumatologus.
4. 2023 m. liepos 17 d. poliklinikos vyriausiasis gydytojas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad vieno gydytojo (duomenys neskelbtini) atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės dėl darbo organizavimo pakeitimų, atskiru įsakymu pavedė sudarytai komisijai vykdyti atleidžiamo gydytojo (duomenys neskelbtini) atranką ir teikti siūlymus dėl darbuotojo atleidimo. Komisija įvykdė atranką ir pasiūlė atleisti iš darbo atsakovą J. M.. 2023 m. spalio 19 d., pasibaigus įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminui, darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta.
5. Nurodė, kad atsakovui J. M. pasikreipus į Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – ir darbo ginčų komisiją) dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, 2023 m. lapkričio 22 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti atsakovo atleidimą neteisėtu, negrąžinti jo į buvusį darbą, išieškoti sumas, susijusias su neteisėtu atleidimu iš darbo, bei 3 000 Eur neturtinę žalą.
6. Sutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos priteisimo, teigė, kad ieškovė pagrindė svarbią priežastį, kodėl atsakovo atliktos darbo funkcijos buvo perteklinėmis, o atsakovo nurodyti teiginiai dėl jam daryto psichologinio spaudimo yra tik samprotavimai ir prielaidos. Pažymėjo, kad atsakovo veikla poliklinikoje nebuvo esminė gyvenimo sritis, nuo kurios priklausė atsakovo socialinė, materialinė gerovė, atleidimas iš darbo nesukūrė darbo santykių nestabilumo jausmo, neužtikrintumo savo ateitimi. Teigė, kad darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl darbdavio padarytų tam tikrų pažeidimų konstatavimo yra pakankama satisfakcija dėl tokio atleidimo, todėl nesutinka mokėti atsakovui neturtinę žalą.
7. Atsakovas prašė ieškinį atmesti.
8. Nurodė, kad darbo ginčų komisijos sprendimas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo netiesėtu nebuvo užginčytas, yra įsiteisęs ir įvykdytas, tačiau ieškovė kvestionuoja įsiteisėjusią minėto sprendimo dalį ir laikosi nuomonės, kad atsakovas buvo teisėtai atleistas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teigė, jog įsiteisėjusi darbo ginčų komisijos sprendimo dalis vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas ir įsiteisėjusioje sprendimo dalyje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl sprendžiant klausimą dėl neturinės žalos atlyginimo, būtina remtis darbo ginčų komisijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis.
9. Tvirtino, jog įsiteisėjusiu darbo ginčų komisijos sprendimu nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės patvirtino, kad atsakovas patyrė ilgalaikį darbdavės psichologinį spaudimą savanoriškai susimažinti darbo krūvį, buvo bloginamos jo darbo sąlygos buvo diskriminuojamas kitų darbuotojų atžvilgiu, buvo siekta nutraukti darbo sutartį būtent tik su atsakovu.
10. Teigė, kad ieškovės taikytas psichologinis spaudimas, tyčinis atsakovo darbo sąlygų bloginimas, tiesioginė diskriminacija, vertinamas kaip atsakovo atžvilgiu taikytas mobingas, dėl kurio atsakovas patyrė ilgalaikį stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimas, reputacijos sumažėjimą. Tai, kad atsakovas dirba keliose darbovietėse, nepanaikina nei atsakovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, nei sudaro pagrindą mažinti darbo ginčų komisijos nustatytą neturinės žalos dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
11. ieškinys atmestinas.
12. Nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. nuo 2016 balandžio 5 d. pradėjo eiti gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigas VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje. 2023 m. spalio 19 d. darbo sutartis su J. M. buvo nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir jam išmokėta nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacija. 2023 m. spalio 25 d. J. M. kreipėsi į Panevėžio darbo ginčų komisiją su prašymu dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo. Panevėžio darbo ginčų komisija 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. prašymą iš dalies patenkino: pripažino J. M. atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžino jo į buvusį darbą, laikė, kad darbo sutartis tarp J. M. ir VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, nusprendė išieškoti iš VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos J. M. naudai pinigines sumas už priverstinę pravaikštą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos, kompensaciją pagal darbo santykių trukmę, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 3 000,00 Eur sumą neturtinei žalai kompensuoti.
13. Byloje nėra ginčo, kad darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalis, susijusi su pripažinimu neteisėto atleidimo iš darbo, negrąžinimo į buvusį darbą bei su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimu atsakovui J. M., yra įsiteisėjusi ir įvykdyta. Ieškovė prašo pripažinti jos atsisakymą mokėti atsakovui 3 000,00 Eur neturtinę žalą pagrįstu.
14. DK 218 straipsnis, be kita ko, numato neturtinės žalos priteisimą pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
15. Grįsdama su nesutikimą mokėti atsakovui neturtinę žalą, ieškovė iš esmės argumentuoja tuo, kad pats atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumo fakto patvirtinimas yra pakankama satisfakcija patirtiems išgyvenimams atlyginti, atsakovo darbas pas ieškovę nebuvo esminė gyvenimo sritis, turinti įtakos socialinei, finansinei atsakovo gerovei.
16. Atsakovas, pagrįsdamas neturtinės žalos egzistavimą, rėmėsi darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime nustatytais faktais, aplinkybėmis.
17. Pagal DK 229 straipsnį, darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus kodekse nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė teisme ieškinio. Jei darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. DK normos nereglamentuoja, kokią reikšmę įrodinėjimo prasme, turi įsiteisėjęs darbo ginčų sprendimas ar jo dalis.
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių (prejudicinių faktų), nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
19. Sprendimo 17-18 punktuose nurodytos teisės normos tiesiogiai nenumato darbo ginčų komisijos priimto ir įsiteisėjusio sprendimo įrodomosios reikšmės, t. y. įsiteisėjus sprendimui, nustatytos aplinkybės tampa prejudiciniais faktais. Tačiau vertinant tuo aspektu, kad darbo teisiniai santykiai yra civilinių teisinių santykių rūšis ir tai, kad darbo ginčų komisijos įsiteisėjęs sprendimas nustato privalomus vykdyti įpareigojimus ginčo šalims, darbo ginčų komisijos įsiteisėjusio sprendimo įrodomoji reikšmė turėtų būti prilyginama CPK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytai civilinėje byloje priimto sprendimo įrodomajai reikšmei. Toks aiškinimas, kad darbo ginčų komisijos įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės tampa prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
20. Nagrinėjamoje byloje, kaip nurodyta 13 punkte, dalis darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo yra įsiteisėjusi, todėl joje nustatytos aplinkybės laikytinos turinčiomis prejudicinę galią.
21. Kaip nurodyta sprendimo 15 punkte, ieškovė nesutinka su neturtinės žalos atsakovui mokėjimu ir laiko, kad atleidimo iš darbo neteisėtumo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.
22. Teismų praktikoje yra laikoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
23. 2023 m. lapkričio 22 d. sprendime darbo ginčų komisija, spręsdama atsakovo atleidimo iš darbo aplinkybes, nustatė, kad poliklinika tikslingai siekė nutraukti darbo sutartį būtent su atsakovu.
24. Ieškovė nurodė, kad siekiant palengvinti rentgeno diagnostikos kabineto darbą, Panevėžio rajono savivaldybė 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsteigė naują pareigybe – radiologo technologo padėjėją, tikslu radiologijos technologo funkciją pavedant atlikti radiologijos technologo padėjėjui.
25. Analizuojant įvykių seką, matyti, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio atsakovo pacientų vizitui skirtas laikas buvo sumažintas. Bylos pateikti dokumentai rodo, jog kitų tos pačios rūšies gydytojų pacientų vizitui skirtas laikas nekito. Ieškovė nepateikė jokių pakankamų įrodymų dėl atsakovui sumažinto pacientų vizitui skirto laiko įforminimo, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti sekančiame teismo posėdyje. Iš pateiktos darbo bylos medžiagos matyti, jog atsiliepime į atsakovo skundą, ieškovė nurodė, kad atsakovas pats pasiūlė sutrumpinti pacientams skirto vizito laiką, o 2023 m. lapkričio 20 d. raštu darbo ginčų komisijai ieškovė jau nurodė, kad sutrumpintas vizito laikas poliklinikos direktorės buvo suderintas su atsakovu.
26. Atsakovas nuosekliai tvirtino, kad poliklinikos direktorė darė neleistiną poveikį (psichologinį spaudimą) atsakovui svarstyti klausimą dėl turėto etato susimažinimą. Nagrinėjant darbo bylą, poliklinikos atstovė iš esmės neneigė, kad atsakovui buvo teikiami duomenys apie galimai nuostolingą darbą, tik kitokiu dokumentu nei atsakovas tvirtino.
27. Lygiai pat, kaip ir nagrinėjant atsakovo skundą darbo ginčų komisijoje, atsakovas tvirtino, kad iš kolegų yra sulaukęs klausimų, kas tokio nutikęs tarp jo ir poliklinikos direktorės, kuo atsakovas direktorę yra supykdęs. Šie atsakovo parodymai leidžia teigti, kad nesutarimai tarp atsakovo ir poliklinikos buvo žinomi ir kitiems asmenims, todėl labai tikėtina, jog atsakovo reputacija galėjo būti suabejota. Tai, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo turėjus sveikatos sutrikimų, nepanaikina neturtinės žalos atsiradimą, juo labiau ieškovė pati tvirtino, kad atleidimo iš darbo neteisėtumo pripažinimas pakankama satisfakcija, kas reiškia, jog ieškovė sutiko, kad atsakovui buvo padaryta neturtinė žala. Atsakovas pripažino, kad nesikreipė į specialistus - psichiatrus, baimindamasis, kad toks kreipimasis gali turėti įtakos jam vykdyti gydytojo pareigas, tačiau apie nemalonumus yra kalbėjęs su draugu – šeimos gydytoju.
28. Sprendimo 23-27 punktuose nurodytos aplinkybės neleidžia abejoti, kad nevienkartiniai ieškovės veiksmai prieš atsakovą prasidėjo poliklinikai susidūrus su radiologijos specialistų trūkumu, atsakovas papildomai savo pažeistas teises turėjo ginti darbo ginčų komisijoje, kas neabejotinai atsakovui sukėlė dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą darbe, menkino savivertę, reputaciją, taigi, vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas atsakovo pažeistai teisei apginti. Pripažintina, jog tai yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
29. Byloje pateikta atsakovo darbo sutartis rodo, kad poliklinikoje atsakovas neterminuotai ėjo antraeiles (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas savo kaip gydytojo (duomenys neskelbtini) pareigas eina ne vienoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovas minėtų aplinkybių neneigė. Šiuo atveju pagrįstai ieškovė teigė, kad atleidimas iš poliklinikos atsakovui nesukūrė nestabilumo jausmo ir neužtikrintinumo savo ateitimi, todėl teismo vertinimu, neturtinės žalos 1 500,00 Eur dydis yra pakankamas kompensuoti neigiamus atsakovo patyrimus ieškovei neteisėtai jį atleidus iš darbo (CPK 185 straipsnis).
30. Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 109,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 064,80 Eur atstovavimo išlaidas.
31. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 1 452,00 Eur atstovavimo išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos, juridinio asmens kodas 302705738, atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct) neturtinę žalą, 1 452,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Loreta Miltenytė