Administracinė byla Nr. eA-2501-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118653 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo nuspręsta nepakeisti leidimo nuolat gyventi, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo; 2) panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S119460 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo nuspręsta panaikinti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvada, kuria sprendimus grindė Migracijos departamentas, yra itin deklaratyvi ir nesusijusi su konkrečia pareiškėjo situacija. VSD išvada ir Migracijos departamento sprendimai, yra paremti bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo buvusias darbovietes Rusijoje, tačiau VSD nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo konkrečius anksčiau ar šiuo metu egzistuojančius ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Pareiškėjo darbovietę po studijų baigimo nulėmė ne jo tariamos simpatijos Sovietų Sąjungos režimui, o tuo metu egzistavusi darbų bei pareigų paskirstymo sistema. Pareiškėjas buvo įgijęs fiziko išsilavinimą ir dirbo mokslininku. Jo darbo pobūdis, kurio aktyvus laikotarpis baigėsi prieš 27 m., buvo susijęs su sprogimo vystymosi fizikinių ir matematinių problemų sprendimu. Su įslaptinta informacija pareiškėjas dirbo tik iki 1998 m. Nuo 2008 m. iki 2014 m. pareiškėjas nedirbo plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“, o tik teikė epizodines konsultacijas fizikos klausimais.

3.       Pareiškėjo vertinimu, VSD išvada turi būti personalizuota, skirta individualiam atvejui. Todėl neindividualizuotas VSD raštas, kuriame pateikiamas bendro pobūdžio siūlymas Migracijos departamentui priimant sprendimus dėl visų užsieniečių, kurie dirbo Rusijos Federacijos valstybės institucijose ir valstybės kontroliuojamose organizacijose, tokius užsieniečius vertinti kaip asmenis, kurie gali būti išnaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai asmenys, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, negali būti prilyginamas UTPĮ nustatytai VSD išvadai, kuri turi būti skirta konkrečiam asmeniui.

4.       Migracijos departamento atliktas vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo atliktas formaliai ir paviršutiniškai. Be to, Migracijos departamentas yra nenuoseklus, nes nuo 2015 m. iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas nebuvo laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui.

5.       Aplinkybė, jog pareiškėjui mokama senatvės pensija, nereiškia, jog su Rusijos Federacija pareiškėją sieja ryšiai, nes senatvės pensiją moka ne Rusijos institucijos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VSDFV).

6.       Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neįvertino individualių pareiškėjo situacijos aplinkybių, be kita ko, fakto, kad pareiškėjas yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti senyvo amžiaus ir sunkiai sergančia sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Ši aplinkybė, vertinant visų kitų aplinkybių kontekste (šiuo atveju nėra jokių duomenų apie konkrečius pareiškėjo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, pareiškėjas nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios su sutuoktine persikėlė gyventi į Lietuvą, Rusijoje pardavė savo turėtą būstą ir naują būstą įsigijo Vilniuje, išmoko lietuvių kalbą ir tokiu būdu integravosi į Lietuvos visuomenės gyvenimą) neabejotinai sudaro pagrindą pareiškėjui pakeisti (atnaujinti) leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

7.       Pareiškėjas gali būti laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui tuo atveju, jeigu ši grėsmė yra ne teorinio, o realaus pobūdžio. Būtina nustatyti, ar pareiškėjas gali dominti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas, ir ar pareiškėjas sutiktų su jomis bendradarbiauti. Pareiškėjas gali būti pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, nustačius dviejų aplinkybių sutaptį: a) tikimybė, kad Rusijos žvalgybos tarnybos bandys užverbuoti pareiškėją, yra didesnė už tikimybę, kad Rusijos žvalgybos tarnybos pareiškėjo užverbuoti nebandys; ir b) tikimybė, kad verbavimo atveju pareiškėjas sutiks bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, yra didesnė už tikimybę, kad tokio bendradarbiavimo pareiškėjas atsisakys. Tačiau skundžiamuose sprendimuose nėra jokių argumentų, kurie pagrįstų šias nurodytas aplinkybes.

8.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturi motyvų bendradarbiauti su priešiškų valstybių žvalgyba. Jo finansinė padėtis yra labai gera, jo neslegia skolos (turi būtą (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, seniai išėjęs į pensiją, todėl nejaučia nusivylimo karjera. Jis nebijo diskredituojančios informacijos paviešinimo, nes tokios informacijos nėra. Priešingai, pareiškėjas, neslėpdamas, pats paviešino savo ankstesnius darbinius santykius. Taip pat aiškiai, nedviprasmiškai išdėstė poziciją, kad nepalaiko Rusijos agresijos Ukrainoje, prieštarauja Putino režimo vykdomai politikai. Jis jaučia simpatijas Lietuvos visuomenei, žmonėms, dėl to išmoko lietuvių kalbą. Negana to, jis yra per senas, kad galėtų sėkmingai atlikti tokio pobūdžio veiksmus. Todėl akivaizdu, kad, atsižvelgiant vien į pareiškėjo amžių bei jo sveikatos būklę, bet kokios išvados, kad jis gali būti užverbuotas kaip Rusijos agentas kontržvalgybos veiksmams, yra visiškai nepagrįstos ir nelogiškos.

9.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10.       Atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas vadovaujasi kompetentingo asmens – VSD – užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimu. Šį vertinimą būtent VSD įpareigojamas atlikti vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi. Taigi Migracijos departamentas pagrįstai vadovaujasi VSD vertinimu.

11.       Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad neatliktas individualus su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas. Tiek VSD vertinime, tiek ginčijamuose sprendimuose yra įvertinta individuali pareiškėjo situacija, susiejant ją su šiandienine geopolitine situacija, pareiškėjo individualiomis aplinkybėmis.

12.       Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių užsieniečio neteisėtų veiksmų. Tokiais Migracijos departamento sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai siekia, jog būtų taikomas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokio pobūdžio bylai ir esant tokiai geopolitinei situacijai.

13.       Ginčijamuose sprendimuose Migracijos departamentas detaliai išnagrinėjo su pareiškėju susijusias faktines aplinkybes bei pateikė jų įvertinimą. Tai, kad pareiškėjo netenkina Migracijos departamento priimti sprendimai, nereiškia, kad atsakovas vertinimo neatliko. Buvo įvertinta ne tik VSD išvada, bet ir įvertinti šeiminiai ryšiai, apklausos metu gauta informacija.

14.       Atsakovo vertinimu, asmens socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių Lietuvoje pobūdis ir buvimo Lietuvoje laikotarpis neatsveria grėsmės nacionaliniam saugumui svarbos. Vadovaujantis proporcingumo principu, pasveriant valstybės interesą, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir asmens teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybės interesas yra svarbesnis už asmens galbūt patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes.

15.       Dirbti 30 metų buvo pareiškėjo pasirinkimas, juo labiau, kad ir valstybė, kurioje jis, kaip nurodo, į šį darbą buvo paskirtas, buvo Sovietų Sąjunga, o po 1991 m. gruodžio 25 d. pareiškėjas, manytina, nebe „paskirtas“, tęsė darbą Rusijos gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje jau nebe Sovietų Sąjungos, o Rusijos Federacijos įstaigoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 1990 m. iki 2003 m. „nuolat turėdavo problemų darbe dėl kelionių į Lietuvą pas sutuoktinę ir gimines“, tačiau tai tik įrodo, jog pareiškėjas vis tik turėjo galimybę keliauti, kas suponuoja išvadą, kad jis buvo laikomas lojaliu Rusijos Federacijai.

16.       Asmens santuoka su Lietuvos piliete buvo sudaryta dar (duomenys neskelbtini), tačiau gyventi į Lietuvos iš Rusijos sutuoktiniai persikėlė tik 2015 m. Migracijos departamento vertinimu, nei tas faktas, kad asmens sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, nei asmens Lietuvoje pragyventas laikotarpis (10 m.) nėra besąlyginiai pagrindai, leidžiantys užsieniečiui apsigyventi Lietuvoje. Asmuo darbinių santykių Lietuvoje niekada neturėjo, todėl jo integracija Lietuvos Respublikoje vertintina kaip silpna, o jo šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančia Lietuvos piliete ir Lietuvoje pragyventas laikas negali būti vertinami aukščiau už asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui. Tai, kad pareiškėjas yra vienintelis šeimos narys, galintis pasirūpinti savo garbaus amžiaus sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, nepašalina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

17.       Pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, todėl jam netaikomos nuostatos dėl grėsmės būti užverbuotam, kurios galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams. Asmens motyvai bendradarbiauti su priešiškos valstybės žvalgyba pareiškėjo atveju reikštų bendradarbiavimą su žvalgyba šalies, kurios pilietis jis yra. Pareiškėjo teiginys, jog jis dėl amžiaus negalėtų gauti žvalgybos tarnybas dominančios informacijos ar negalėtų būti patikimas Rusijos žvalgybos tarnyboms, yra deklaratyvus.

18.       Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinė turi nustatytą neįgalumą ir (ar) specialiuosius poreikius. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nauji argumentai dėl sveikatos sutrikimų nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

20.       VSD nurodė, kad ginčijami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

21.       Pareiškėjas, dirbdamas (duomenys neskelbtini) institute, specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

22.       VSD vertino pareiškėjo socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuva, kiek tai susiję su užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui. Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

II.

23.       Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino skundžiamus Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 25S119460 ir 2025 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 25S118653, įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat iš atsakovo Migracijos departamento priteisė pareiškėjo naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

24.       Teismas nustatė šias ginčui svarbias aplinkybes:

24.1.                      Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, galiojantis iki 2025 m. birželio 17 d., tuo pagrindu, kad jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys. Nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki šiol asmens gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje.

24.2.                      Pareiškėjas Migracijos departamentui 2025 m. sausio 2 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi, nes pasibaigia ankstesnio leidimo nuolat gyventi galiojimas.

24.3.                      Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, įvertino asmens socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie pareiškėjo vaikus Migracijos departamentas neturi. Siekiant įvertinti pareiškėjo ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas.

24.4.                      Klausimyne pareiškėjas nurodė, kad 1971–2003 m. dirbo moksliniu bendradarbiu (duomenys neskelbtini) institute, pareigos – jaunesnysis mokslo darbuotojas, vyresnysis mokslo darbuotojas, sektoriaus vadovas, vadovaujantis mokslo darbuotojas. 2008–2014 m. jis dirbo moksliniu bendradarbiu specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), pareigos – sektoriaus vadovas.

24.5.                      Migracijos departamentas 2025 m. vasario 21 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-2130 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui (toliau – ir Išvada).

24.6.                      2025 m. kovo 4 d. Migracijos departamente buvo atlikta asmens apklausa. Asmuo apklausos metu nurodė, kad 1971 m. baigė Maskvos fizikos-technikos institutą, 1971 m. gavo paskyrimą dirbti (duomenys neskelbtini) institute, kuris priklauso Rusijos gynybos ministerijai. Darbas buvo susijęs su fizikos užduočių atlikimu. 1987 m. tapo fizikos mokslų daktaru. Iki 1998 m. dirbo ir su įslaptinta informacija ((duomenys neskelbtini)). 2008–2014 m. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo konsultantu fizikos klausimais. Į Lietuvą atvyko gyventi 2015 m., nes į tėvynę norėjo grįžti jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Asmuo nurodė, kad nei artimųjų, nei nekilnojamojo turto Rusijoje neturi, paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2019 m. Gyvena su sutuoktine iš senatvės pensijos.

24.7.                      Įvertinęs apklausos rezultatus ir visas faktines aplinkybes, Migracijos departamentas 2025 m. kovo 6 d. VSD pateikė papildomą informaciją ir paprašė dar kartą įvertinti, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui. 2025 m. gegužės 12 d. Migracijos departamentas gavo atsakymą, kad įvertinus naujai pateiktą papildomą informaciją, VSD vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui nesikeičia.

24.8.                      Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 21 sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalimi, nusprendė nepakeisti leidimo nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

24.9.                      Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu, vadovaudamasis UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė panaikinti turimą leidimą nuolat gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

25.       Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas 1971–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas skunde teigė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui, nes yra senyvo amžiaus, ligotas, nutraukė visus ryšius su Rusija, todėl yra mažai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos pareigūnai juo domėtųsi (t. y. verbuotų ir pan.). Be to, pareiškėjas teismui pateikė naujų argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamente, priimant ginčijamus sprendimus, t. y. duomenis apie pareiškėjo sutuoktinę (jos sveikatos būklę) ir jos šeimos narius, duomenis apie pareiškėjo sūnų iš pirmosios santuokos. Migracijos departamentas taip pat teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, susijusius su pareiškėjo pateiktais naujais prašymais Migracijos departamentui.

26.       Teismo vertinimu, skundžiamuose sprendimuose, VSD Išvadoje, taip pat atsakovo ir VSD atsiliepimuose pagrįstai pasisakoma dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos ir Rusijos Federacijos vykdomos politikos esminės grėsmės Lietuvos valstybei ir dėl šios valstybės piliečių lojalumo kilmės valstybės valdžiai, vykdomai politikai tuo atveju, kai asmuo yra dirbęs (tarnavęs) valstybės ar jos kontroliuojamose institucijose. Nors pareiškėjo ilgalaikis darbas Rusijoje, turint teisę dirbti su slapta informacija, tikėtinai pagrindžia pareiškėjo potencialų pavojų Lietuvos saugumui, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, kartu įvertinant ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Lietuvoje susikurtais šeiminiais ryšiais. Procesiniuose dokumentuose šalių iškelti nauji argumentai ir nauji rašytiniai įrodymai turi esminės reikšmės vertinant pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje pagrįstumą ir sprendžiant dėl turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo. Atsakovo atliktas pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas, teisme pateikus naujų duomenų dėl pareiškėjo šeimos ir juos patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebegali būti laikomas tinkamu ir visapusišku. Taip pat persvarstytini atsakovo motyvai dėl pareiškėjo integracijos į Lietuvos visuomenę lygio naujų įrodymų visumoje, taip pat įvertinus ir tai, kad asmuo moka lietuvių kalbą, gali ja reikšti mintis, ją supranta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog skundžiamuose sprendimuose negali būti laikoma, jog atliktas išsamus pareiškėjo šeimos gyvenimo, privatumo ir humaniškumo užtikrinimo santykio su valstybės interesu ginti nacionalinį saugumo interesą įvertinimas.

27.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nelaikytina, jog tinkamai nustatyta pareiškėjo situacija, susijusi su jo šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmeninis, ginčijamuose sprendimuose nėra individualizuojančių faktinių aplinkybių, byloje pateikta daug naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamentui priimant ginčijamus sprendimus, todėl atsakovo sprendimai, neįvertinus naujų įrodymų, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, kadangi nebuvo tinkamai ištirtos visos administraciniam sprendimui įtakos galėjusios turėti aplinkybės.

III.

28.       Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis sprendimo priėmimo metu buvusiais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyti. Tai, kad vėliau pareiškėjas pateikė papildomų įrodymų, kurie nesusiję su konstatuota pareiškėjo grėsme valstybės saugumui, nesudaro pagrindo vertinti, kad ši grėsmė yra išnykusi.

30.       Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjas 1971–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuris yra radijo ryšio sistemų ir sistemų astronautams kūrėjas ir tiekėjas, instituto produkcija naudojama Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijose, jis bendradarbiauja su RAO „Gazprom“, Geležinkelių ministerija, Gynybos ministerija, Federaline muitinės tarnyba, bendrovėmis „LUKoil“ ir „Neftegazspetsstroy“, o 2003 m. lapkričio 18 d. Rusijos Federacijos Vyriausybės sprendimu „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirtas pagrindiniu mokslo centru specialios paskirties palydovinio ryšio sistemų, kosminio ryšio sistemų su orbitiniais pilotuojamais erdvėlaiviais, skaitmeninės radijo relinės stočių sistemų srityse. VSD vertinimu, asmuo, dirbdamas (duomenys neskelbtini) institute, specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas leidimą dirbti su įslaptinta informacija, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

31.       Migracijos departamentas pareiškėjo šeiminius ryšius įvertino tinkamai ir į juos atsižvelgė, o teismas, vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius labiau už viešąjį interesą užtikrinti nacionalinį saugumą, padarė esminę aplinkybių vertinimo klaidą ir taip nukrypo nuo aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus.

32.       Atsakovo manymu, teismas neturėjo pagrindo laikyti, jog pareiškėjo pateiktų duomenų, susijusių su pilnamečiais pareiškėjo ir jo sutuoktinės vaikais, pateikimas leidžia Migracijos departamento atliktą pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimą laikyti nepakankamu. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės vaikai yra pilnamečiai, gyvena atskirai ir nei pareiškėjas, nei jo sutuoktinė nėra jų išlaikomi. Atsisakymas pakeisti leidimą nuolat gyventi savaime neužkerta kelio teikti Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Pareiškėjo gebėjimas kalbėti lietuviškai ir kitos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos ginčijamuose sprendimuose, nepatvirtina jo integracijos Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kaip nereikšmingos. Ginčijamuose sprendimuose buvo įvertinta ne tik VSD Išvada, kurioje atsižvelgta į pareiškėjo darbinę veiklą, privalomą lojalumą kilmės valstybės režimui ir asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, bet ir įvertinti šeiminiai ryšiai, apklausos metu gauta informacija.

33.       Teismas nepagrįstai nurodė, jog Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti naujai paaiškėjusias papildomas aplinkybes, kurios jam nebuvo žinomos apie pareiškėją (jo sveikatą, šeiminius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, įvertinti ir kitus pareiškėjo argumentus, susijusius su jo nurodomais šeiminiais ryšiais), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą, nes šios naujai paaiškėjusios aplinkybės (nė viena iš jų) nepaneigia pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumo. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta naujų įrodymų, kurie leistų ginčijamuose sprendimuose konstatuotą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui ir viešąjį interesą užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę vertinti kaip mažiau reikšmingus nei pareiškėjo asmeninį interesą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

34.       Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos, neatsižvelgdamas į svarbią ginčijamų sprendimų aplinkybę, kad pareiškėjas turėjo leidimą ne laikinai, bet nuolat gyventi Lietuvoje. LVAT praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi, asmenims pagrįstai yra keliami aukštesni reikalavimai, kiek tai susiję su grėsmėmis valstybės saugumui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad gyventojo statusą turintis asmuo gali dalyvauti rinkimuose, Lietuvos politiniame gyvenime, o leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turintis asmuo neturi tokių galimybių. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir kruopščiai patikrinus, ar yra visos reikiamos sąlygos išduoti tokį leidimą ir nėra pagrindų, dėl kurių leidimą atsisakytina išduoti. Išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui gali būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant leidimą laikinai gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti.

35.       Atsakovo teigimu, teismas nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nes nenurodė, kaip būtent Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pažeidė proporcingumo principą. Teismo sprendime nėra motyvų, kodėl prižiūrėti savo sutuoktinę pareiškėjas galėtų geriau turėdamas leidimą nuolat gyventi, o ne vizą, o taip pat – kodėl pareiškėjui turi būti palikta galimybė dalyvauti politiniame valstybės gyvenime, kai VSD pripažinta grėsmė nebuvo paneigta. Tai, kad pareiškėjas yra vienintelis šeimos narys, galintis pasirūpinti savo sutuoktine, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, nepašalina pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui.

36.       Migracijos departamentas tinkamai įvykdė savo pareigą ištirti faktines aplinkybes ir jas argumentuoti, taip pat atsižvelgė į visus svarbius veiksnius, kurie turėjo reikšmės priimant ginčijamus sprendimus bei tinkamai išdėstė faktines aplinkybes ir sprendimo priėmimo motyvus ginčijamuose sprendimuose, taip pat susiejo faktines aplinkybes su teisės normomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad yra pagrindas Migracijos departamento sprendimus naikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi nagrinėti iš naujo.

37.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo administracinė bylą nutraukti, nes buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti, o teismui nematant pagrindo nutraukti bylą – atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38.       Pareiškėjas teigia, jog atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas tą pačia dieną, t. y. 2025 m. liepos 15 d., o apeliacinis skundas buvo paduotas tik liepos 30 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

39.       Pareiškėjas pažymi, jog pagal LVAT praktiką Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau jis, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, turi jį pagrįsti objektyviais duomenimis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad Migracijos departamento sprendimuose padaryta išvada apie pareiškėjo gyvenimo keliamą grėsmę valstybės saugumui yra grindžiama iš esmės vienintele aplinkybe – pareiškėjas 1971–2003 m. dirbo (duomenys neskelbtini) institute, kur turėjo teisę dirbti su įslaptinta informacija, 2008–2014 m. dirbo specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), todėl privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nors pareiškėjo biografijos faktas apie darbą (duomenys neskelbtini) institute ir specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“ gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Migracijos departamentui neįrodinėti aplinkybių, jog asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui ir negali būti vertinama atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų.

40.       Atsakovas pripažino, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva yra ilgalaikiai, stiprūs, neginčijo pareiškėjo šeiminių ryšių realumo, ilgalaikiškumo (santuokoje sutuoktiniai gyvena (duomenys neskelbtini) m.) ir tai, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, šeima Lietuvoje gyvena nuo 2015 m. Sprendimuose nėra motyvų, kodėl pareiškėjo, kaip ilgalaikio gyventojo, statusas, socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai, reali integracija į Lietuvos visuomenę vertintini kaip nepakankami ir neatsveria iš esmės vienos aplinkybės – darbo (duomenys neskelbtini) institute ir specialiame plėtros centre „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodoma kaip realios grėsmės valstybės saugumui prielaida. Pareiškėjo ryšys su kilmės valstybe yra visiškai nutrūkęs. Jis pardavė visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą Rusijoje, nutraukė visus ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis, po 2019 m. kilmės valstybėje nesilankė, o atsakovas nesurinko duomenų, patvirtinančių, kad iki šio laikotarpio pareiškėjo vizitai į kilmės valstybę buvo ilgalaikiai ir / ar reguliarūs.

41.       Atsakovas nesivadovavo naujausia ir aktualiausia teismų praktika, suformuota bylose dėl užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Atsakovas taip pat nevertino, ar tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, ES pilietės, egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio jo sutuoktinė būtų priversta lydėti pareiškėją ir išvykti iš ES teritorijos. Atsakovas nevertino, ar skundžiamais sprendimais būtų pakenkta ES pilietybės veiksmingumui, ar iš pareiškėjo sutuoktinės faktiškai būtų atimta galimybė naudotis pagrindinėmis šio statuso teikiamomis teisėmis, kokios pasekmės kiltų pareiškėjo sutuoktinei. Atsakovas nevertino grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybės ir padarinius pareiškėjo šeimos padėčiai proporcingumo principo taikymo kontekste.

42.       Pareiškėjas pažymi, jog net išdavus nacionalinę vizą, Migracijos departamentas turėtų teisę ją panaikinti, jeigu pareiškėjas būtų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Be to, nacionalinės vizos išdavimas, o ne leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas, pablogintų pareiškėjo padėtį, medicininių paslaugų prieinamumą.

43.       Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose išsamiai išdėstė poziciją, kodėl jis negali būti tinkamas nedraugiškų valstybių žvalgybos tarnybų verbavimo subjektas. Pareiškėjas galėtų būti laikomas keliantis grėsmę valstybės saugumui tuo atveju, jeigu ši grėsmė būtų ne teorinio, o realaus pobūdžio. Atsakovas ir VSD taip pat nenustatė pareiškėjo galimybių gauti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją arba atlikti kitas užduotis. Pareiškėjas yra senyvo amžiaus, ligotas. Jis neturi galimybės gauti žvalgybos tarnybas dominančią informaciją, neturi prieigos prie informacinių šaltinių, todėl neturėtų net objektyvios galimybės rinkti informaciją.

44.       Atsakovas pareiškėjo apklausų metu nesidomėjo jo šeimyniniu gyvenimu, ryšiu su sutuoktine, taip pat jos neapklausė. Migracijos departamentas nenustatė ir nevertino, kad pareiškėjo sutuoktinė yra pensinio amžiaus, serga sunkia lėtine liga, dėl kurios negali pasirūpinti savimi.

45.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti Migracijos departamento apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

46.       VSD nurodo, kad šioje byloje teismas pasielgė neįprastai, nes nepateikė jokių motyvų, kodėl šioje byloje egzistuoja išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą nukrypti nuo įprastos administracinių teismų praktikos, pagal kurią bylose dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui pateikus naujų, Migracijos departamento neįvertintų įrodymų, jie nevertinami kaip procesinė kliūtis išnagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme ir pateikti teismo vertinimo dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui egzistavimo. Be to, teismo sprendime apsiribojama tik abstrakčiais motyvais, nenurodant, kokios konkrečios faktinės aplinkybės ir (ar) jas pagrindžiantys konkretūs įrodymai skundžiamuose Migracijos departamento sprendimuose nebuvo įvertinti ar įvertinti nepagrįstai.

47.       Pareiškėjas, kaip Rusijos fizikos mokslų daktaras, eidamas pareigas Rusijos Federacijos valstybiniuose subjektuose, tiesiogiai savo veiksmais prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) srityje plėtojimo. Be to, pareiškėjo eitos pareigos Rusijos Federacijos valstybiniuose subjektuose buvo susijusios su disponavimu specifinio pobūdžio duomenimis – Rusijos valstybės paslaptį sudarančia informacija. Pareiškėjas pagal pareigas disponavo ne bet kokia nedidelės svarbos įslaptinta informacija, o aukščiausio lygmens įslaptinta informacija apie (duomenys neskelbtini). Net jeigu šiuo metu įslaptinta informacija, kuria eidamas nurodytas pareigas disponavo pareiškėjas, yra išslaptinta, tai nereiškia, kad jis, einant pareigas, susijusias su disponavimu įslaptinta informacija, nebuvo keliami patys aukščiausi lojalumo Rusijos valdžiai, patikimumo reikalavimai. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuolat turėdavo problemų darbe dėl reguliarių kelionių į Lietuvą, o tai tik patvirtina, jog imamasi visų būtinų priemonių Rusijos valstybiniuose subjektuose dirbančių asmenų lojalumui Rusijos valdžiai užtikrinti.

48.       LVAT 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo gauti atsakovo Migracijos departamento papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas pagrįstai teikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas rašytinius paaiškinimus grindžia šiais argumentais:

48.1.                      Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus individualizuoto tyrimo, tačiau byloje esanti medžiaga paneigia pareiškėjo tvirtinimą. Priimant ginčijamus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta detali individualių su pareiškėju susijusių aplinkybių analizė, o pareiškėjas iš esmės rėmėsi ne nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios sudarė pagrindą ginčijamų sprendimų priėmimui, tačiau vėliau pateiktais įrodymais, be to, priimant ginčijamus sprendimus buvo įvertinta VSD pažyma ir galimos grėsmės valstybės saugumui, o atsižvelgiant į pareiškėjo individualią situaciją ir apklausos duomenis buvo prašoma pakartotinio VSD vertinimo ir tik įvertinus aplinkybių visetą buvo priimti ginčijami sprendimai. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikta naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti priimant ginčijamus sprendimus, negali būti vertinama kaip faktinė aplinkybė, jog Migracijos departamentas tinkamai įrodymų nesurinko. Proceso metu pateiktos medicininės pažymos yra išduotos po ginčijamų sprendimų priėmimo, o aplinkybes dėl savo sveikatos pareiškėjas nurodė tik 2025 m. birželio 9 d. išduotoje sveikatos pažymoje (pareiškėjo skundas teismui surašytas 2025 m. gegužės 30 d.). Taigi, Migracijos departamentas negalėjo, priimdamas ginčijamus sprendimus, įvertinti aplinkybių, kurios nebuvo konstatuotos medikų ir nebuvo pateiktos iki ginčijamų sprendimų priėmimo, taip pat ir pareiškėjo apklausos metu. Be to, vadovaujantis LVAT praktika, pareiškėjo atsiliepime kartojami ankstesni paaiškinimai dėl jo darbo vadovaujančiose pareigos (įskaitant darbą su įslaptinta informacija) gynybos ministerijos federalinėje valstybinėje įstaigoje, suteikia pagrindą vertinti potencialios grėsmės galimybę.

48.2.                      Pareiškėjo santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas su sutuoktine daugiau nei 30 m. gyveno ir dirbo Rusijoje ir tik 2015 m. persikėlė gyventi į Lietuvą. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam žinoma Lietuvos okupacijos ir patirtų represijų istorija, kurias pareiškėjas smerkia, tačiau deklaratyviai nagrinėjant bylą išreikštas sprendimas pareiškėjui netrukdė daugiau nei 30 m. dirbti valstybei, kuri, okupavusi Lietuvą, vykdė represijas Lietuvoje, o teisminio proceso metu nebuvo varžomasi spekuliuoti sutuoktinės tėvo, kaip nukentėjusio nuo sovietinio režimo vykdytų represijų, padėtimi, nors šis asmuo nei su ginčijamais sprendimais, nei tiesiogiai su pareiškėju nėra susijęs. Todėl nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų dėl sutuoktinės tėvo (beje, jau mirusio), pareiškėjo sūnaus iš pirmosios santuokos (beje, ne Rusijos, o Ukrainos piliečio – taigi, taip pat su pareiškėju tiesiogiai nesusijusio, suaugusio ir savarankiško žmogaus, šiuo metu gyvenančio (duomenys neskelbtini)) kaip turinčių ryšį su ginčijamais sprendimais ar pareiškėjo galima grėsme valstybės saugumui, nes tai neatskleidžia pareiškėjo politinių įsitikinimų.

48.3.                      Nors pareiškėjo nurodyta, kad „Migracijos departamentas iš esmės apsiribojo formaliu aplinkybių apie pareiškėjo šeiminius bei socialinius ryšius išvardinimu, tačiau neatliko individualaus vertinimo pareiškėjo keliamos grėsmės pasireiškimo tikimybės proporcingumo jo atskyrimo nuo šeimos pasekmių aspektu,“ tokie argumentai neatitinka tikrovės, o juos paneigia Migracijos departamento atlikti jau nurodyti veiksmai –pareiškėjo atlikta apklausa, siekiant detaliai išsiaiškinti su pareiškėju susijusias aplinkybes, prašymas pakartotinai pateikti VSD vertinimą po atliktos apklausos, ir, be kita ko, faktinės aplinkybės, kad, nepaisant galimos pareiškėjo grėsmės, jam išduota nacionalinė viza, kuri suteikia galimybę pareiškėjui ir toliau gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktine.

48.4.                      Nors pareiškėjas nurodė, kad pagal naujausią teismų praktiką vertintina, kokias pasekmes patirtų ES valstybės pilietis, jeigu jo šeimos nariui – trečiosios šalies piliečiui – būtų atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ES valstybėje narėje, todėl labai svarbu įvertinti, ar tarp trečiosios šalies piliečio ir atitinkamo Sąjungos piliečio, jo šeimos nario, egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio tas Sąjungos pilietis būtų priverstas lydėti minėtą trečiosios šalies pilietį ir išvykti iš visos Sąjungos teritorijos. Atsakovas su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka kaip su absoliučiai nepagrįstu, nes pareiškėjui ginčijami sprendimai tokių pasekmių nesukėlė ir sukelti negalėjo – į pareiškėjo šeiminę situaciją buvo atsižvelgta, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas sprendimas dėl išsiuntimo ar įpareigojimo savanoriškai išvykti ir nebuvo prielaidų, kad pareiškėjo sutuoktinė dėl ginčijamų sprendimų priėmimo būtų turėjusi išvykti iš savo kilmės valstybės į Rusijos Federaciją.

48.5.                      Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju trečiosios šalies piliečio, kuris yra Sąjungos piliečio šeimos narys, t. y. pareiškėjo, atžvilgiu nėra priimta sprendimų dėl grąžinimo ar išsiuntimo. Priešingai, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, priimtas sprendimas išduoti nacionalinę vizą. Tai, kad pareiškėjui panaikintas leidimas nuolat gyventi, nesuteikia dingsties pareiškėjo atstovui atsiliepime argumentuoti, jog Migracijos departamentas nevertino, ar tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, Sąjungos pilietės, egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio pareiškėjo sutuoktinė būtų priversta lydėti pareiškėją ir išvykti iš Sąjungos teritorijos.

48.6.                      Visiškai neturi pagrindo pareiškėjo argumentai, kad neva sprendžiant klausimą dėl sprendimų proporcingumo prioritetas teikiamas tam, jog būtų išvengta neigiamų padarinių sutuoktinės teisinei padėčiai, o ne keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybei, nes dėl ginčijamų sprendimų pareiškėjo sutuoktinės teisinei padėčiai nebuvo padaryta jokios įtakos ir nekilo jokių pasekmių, tik pats pareiškėjas nebeturės teisės dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime kaip asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Atsakovo nuomone, įvertinant galimą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, tokie Migracijos departamento sprendimai yra pagrįsti ir proporcingi.

48.7.                      Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad dėl ginčijamų sprendimų neva pareiškėjo sutuoktinei vėl pasikartotų šeimos tragedija, nes panaikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar išsiuntus sutuoktinį (pareiškėją) į Rusiją, vėl būtų išskirta jos šeima, kaip tai įvyko 1951 m., mano, jog tokie pareiškimai vertintini kaip nepagrįstos spekuliacijos, nes pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimami sprendimai dėl išsiuntimo ar įpareigojimo išvykti, ginčijamais sprendimais pareiškėjas nebuvo išsiunčiamas iš Lietuvos, ir, be kita ko, pareiškėjui išduota nacionalinė viza, kuri suteikia pareiškėjui galimybę teisėtam ilgalaikiam buvimui Lietuvoje. Nors pareiškėjas ypač neigiamai vertina šį Migracijos departamento sprendimą (kuris nėra ginčijamas šioje byloje) ir nurodo, kad nacionalinė viza galėtų būti panaikinta pripažinus pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui, tačiau Migracijos departamentas neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos išsaugoti pareiškėjui išskirtinę teisę turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, nesuteikia pagrindo vertinti, kad jam ir toliau leidimas turėjo būti išduotas, VSD konstatavus, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo metu kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Tokie asmenys yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms, be kita ko, per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Todėl tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.

48.8.                      Informacija apie tai, kad pareiškėjui 2008 m. birželio 19 d. Rusijos Federacijoje buvo (duomenys neskelbtini), pateikta tik su skundu pirmosios instancijos teismui, be to, tai neįpareigoja Migracijos departamento išduoti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jau atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir dar neturėdamas leidimo gyventi Lietuvoje šias aplinkybes žinojo, turėjo visą reikalingą informaciją ir galėjo priimti sprendimą dėl savo sveikatos būklės ir perspektyvų. Tai, kad pareiškėjui, praėjus 7 m. po (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, neįpareigojo Migracijos departamento priimant ginčijamus sprendimus atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę, apie kurią iki pareiškėjo skundo padavimo Regionų administraciniam teismui net nebuvo informuotas.

48.9.                      Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas „gudrauja“, „elgiasi ciniškai“ ir pan., tačiau Migracijos departamentas grindžia ginčijamus sprendimus objektyviu vertinimu ir racionaliais argumentais, o gudravimu ir neetišku elgesiu galima būtų įvardyti ne Migracijos departamento išsakytus argumentus, o pareiškėjo mėginimus visomis įmanomomis priemonėmis siekti ne teisėto ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje, bet būtent ilgalaikio gyventojo statuso ir leidimo nuolat gyventi teikiamų galimybių. Be kita ko, nors pareiškėjas nurodė, jog Migracijos departamentas priėmė ginčijamus sprendimus neįvertinęs visų įrodymų, tačiau nei Migracijos departamentas, nei kuri nors kita institucija negalėtų įvertinti įrodymų, kurie ne tik kad nebuvo pateikti, bet kai kurie iš jų net buvo ir parengti po ginčijamų sprendimų priėmimo (pavyzdžiui, sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai). Tokių aplinkybių klaidingas vertinimas pirmosios instancijos teisme buvo viena iš priežasčių, kodėl Migracijos departamentas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Migracijos departamento atliktas pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas, teisme pateikus naujų duomenų dėl pareiškėjo šeimos ir juos patvirtinančių įrodymų, nagrinėjamu atveju nebegali būti laikomas tinkamu ir visapusišku. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neįvertino aplinkybių, jog pareiškėjo sutuoktinė sunkiai serga ir nurodė, kad į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog sutuoktinei nustatytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau į bylą pateikti įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – ir EPP) nurodyti kaip užregistruoti 2025 m. liepos 16 d., o gauti 2025 m. liepos 17 d., t. y., ne tik kad po ginčijamų Migracijos departamento sprendimų priėmimo, bet įkelti į EPP jau ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo individualią situaciją ar nesurinko visų jo asmenybę, šeimos padėtį charakterizuojančių įrodymų, jų nevertino. Tokie pareiškėjo reikalavimai pertekliniai, o Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi surinktų duomenų visetu ir tinkamai vertino faktines aplinkybes, taip pat tinkamai taikė teisės normas ir vadovavosi teismų praktika.

48.10.                      Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Migracijos departamentas praleido procesinį terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes iš apeliacinio skundo metaduomenų matyti, jog skundas pasirašytas 2025 m. liepos 29 d. 08:36:53 val., tačiau dėl tą dieną buvusių EPP veiklos sutrikimų skundo pateikimas buvo apsunkintas, be to, pareiškėjo pateikta ekrano nuotraukos kopija yra būtent šio paslaugų sutrikimo pasekmė, kai galimai buvo nepagrįstai įvertinta, kad Migracijos departamentas nepateikė apeliacinio skundo. Taigi, apeliacinis skundas yra pateiktas laiku, o tai, kad gavimo data nurodoma 2025 m. liepos 30 d., nėra pagrindas vertinti, jog apeliacinis skundas pateiktas pavėluotai. Be to, dėl EPP sutrikimų Migracijos departamentas papildomai 2025 m. liepos 29 d. 14:45 val. po pietų pateikė apeliacinį skundą ir elektroniniu paštu, todėl skundo pateikimo data – 2025 m. liepos 29 d. yra tinkama, o pareiškėjo argumentai dėl netinkamo skundo pateikimo termino laikytini nepagrįstais. Atsižvelgiant į pareiškėjo išsakytus argumentus, atsakovas mano, kad jie nulemti pareiškėjo pasirinktos gynybinės taktikos laimėti pasitelkiant visas įmanomas priemones, o ne objektyvaus faktų vertinimo.

48.11.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo padaryta klaida vertinant byloje esančią medžiagą bei vadovaujantis pareiškėjo pateikta informacija dėl šeiminių aplinkybių, kurias jo atstovas taip pat nurodo ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Priimdamas ginčijamus sprendimus Migracijos departamentas ne tik kad neturėjo pareigos, bet neturėjo ir jokių galimybių įvertinti aplinkybes, kurios ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo ir negalėjo būti Migracijos departamentui žinomos, o kai kurios iš jų dar nebuvo medikų konstatuotos.

49.       LVAT 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už rašytinio paaiškinimo parengimą. Pareiškėjas rašytinius paaiškinimus grindžia šiais argumentais:

49.1.                      Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad „<...> bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikta naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti priimant ginčijamus sprendimus, negali būti vertinama kaip faktinė aplinkybė, jog Migracijos departamentas tinkamai įrodymų nesurinko“, nes tai, jog į bylą buvo pateikti papildomi įrodymai, patvirtina tiek teismo, tiek pareiškėjo poziciją, kad prieš priimant ginčijamus sprendimus, atsakovas nesurinko, neįsigilino ir neįvertino visų aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėjo asmenybę, jo ryšius su sutuoktine. Pareiškėjas apklausos metu Migracijos departamente siūlė papasakoti apie jo sveikatos būklę, tačiau apklausą vykdęs pareigūnas tuo nesusidomėjo. Pareiškėjas į apklausą atvyko kartu su sutuoktine ir siūlė kviesti ją apklausti, nes ji galėjo pateikti informaciją apie jos ryšius su pareiškėju, tačiau toks pasiūlymas taip pat buvo atmestas. Todėl pareiškėjas ir jo sutuoktinė buvo priversti informaciją apie savo sveikatą, tarpusavio ryšius ir kitą informaciją pateikti bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu bei rašytiniuose paaiškinimuose. Atsakovo teiginiai, kad Migracijos departamentas negalėjo, priimdamas ginčijamus sprendimus, įvertinti aplinkybių, kurios nebuvo konstatuotos medikų ir nebuvo pateiktos iki ginčijamų sprendimų priėmimo, taip pat ir pareiškėjo apklausos metu, yra nepagrįsti, nes jeigu atsakovas būtų norėjęs, visą informaciją apie pareiškėjo, jo sutuoktinės sveikatos būklę, jų tarpusavio ryšius galėjo surinkti iki ginčijamų sprendimų priėmimo, be to, tikėtina, kad gavęs tokią informaciją, atsakovas būtų priėmęs humaniškus sprendimus.

49.2.                      Kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad proceso metu pateiktos medicininės pažymos yra išduotos po ginčijamų sprendimų priėmimo, o aplinkybes dėl savo sveikatos pareiškėjas nurodė tik 2025 m. birželio 9 d. išduotoje sveikatos pažymoje (pareiškėjo skundas teismui surašytas 2025 m. gegužės 30 d.). Atsakovas klaidina teismą, nes ne visi medicininiai duomenys, patvirtinantys pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatos būklę, buvo gauti tik po ginčijamų sprendimų priėmimo. Pareiškėjui teisės aktai nedraudžia po ginčijamų sprendimų priėmimo pateikti papildomus įrodymus, kurie būtų ištirti bylos nagrinėjimo teisme metu. Pasak pareiškėjo, ginčas dėl medicininių dokumentų pateikimo laiko nekiltų, jeigu atsakovas būtų domėjęsis pareiškėjo sveikatos būkle, būtų jį ir sutuoktinę apklausęs dėl jų sveikatos būklės, diagnozuotų ligų, planuojamų tyrimų, operacijų ir pan. Kai kurie vėliau į bylą pateikti medicininiai duomenys nepaneigia fakto, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra ligoti, senyvi asmenys, turintys rimtų sveikatos problemų.

49.3.                      Pareiškėjas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad teisminio proceso metu neva buvo spekuliuojama jo sutuoktinės tėvo, kaip nukentėjusio nuo sovietinio režimo vykdytų represijų, padėtimi, nors šis asmuo nei su ginčijamu sprendimu, nei tiesiogiai su pareiškėju nėra susijęs. Faktinių aplinkybių apie pareiškėjo sutuoktinės tėvą, kuris nukentėjo nuo sovietinio režimo vykdytų represijų, pateikimas byloje negali būti prilyginamas spekuliavimui. Tokie įrodymai patvirtina pareiškėjo sutuoktinės šeimos patirtą tragediją, kai 1951 m. pareiškėjos sutuoktinės šeima buvo išskirta, o šeimos išskyrimo grėsmė kyla ir dabar. Pasak pareiškėjo, ginčijamais sprendimais siekiama ne tik atsisakyti išduoti leidimą ar panaikinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, bet ir pripažinti pareiškėją keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Palikus galioti ginčijamus sprendimus, kiltų reali grėsmė pareiškėjo šeimos išskyrimui, nes dėl sveikatos būklės pareiškėjo sutuoktinė negalėtų lydėti jo, taip pat netektų jai pagalbą teikiančio asmens. Taigi, pareiškėjo sutuoktinei pasikartotų šeimos tragedija, ji patirtų neigiamas psichologines, emocines ir fizines pasekmes, nes panaikinus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, vėl būtų išskirta jos šeima, todėl buvo būtina pateikti ir nagrinėti įrodymus apie pareiškėjo sutuoktinės tėvo tremtį, o Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo vertinti pareiškėjo sutuoktinės padėtį.

49.4.                      Atsakovas tvirtina, kad nepaisant galimos pareiškėjo grėsmės, jam išduota nacionalinė viza, kuri suteikia galimybę pareiškėjui ir toliau gyventi Lietuvoje kartu su sutuoktine, tačiau tokie atsakovo tvirtinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje bei išdavus nacionalinę vizą, būtų pabloginta pareiškėjo teisinė padėtis bei padidintas jo gyvenimo Lietuvoje neapibrėžtumas, be to, išdavus pareiškėjui vizą, jį prilygintų prie asmenų, nuolat negyvenančių Lietuvos Respublikoje su iš to kylančiomis pasekmėmis, t. y. vyresnio amžiaus žmogui būtų apsunkintas reikalingų dokumentų gavimo klausimas (vairuotojo pažymėjimo keitimas, medicininių pažymų gavimas ir kt.), pareiškėjas negalėtų naudotis bankų sistema, prisiimti mokestinės naštos pagal nuolatinio gyventojo statusą. Be kita ko, išdavus nacionalinę vizą, Migracijos departamentas turėtų teisę ją panaikinti, jeigu pareiškėjas būtų pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, taip pat nacionalinės vizos išdavimas, o ne leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimas, pablogintų pareiškėjo padėtį, medicininių paslaugų prieinamumą. Pareiškėjui panaikinus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ar išdavus nacionalinę vizą, jis netektų teisinio pagrindo pretenduoti į (duomenys neskelbtini) pakeitimą, nes tokio lygio operacijos atliekamos tik užsieniečiams, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad reali grėsmė kiltų ne valstybės saugumui, bet pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

49.5.                      Kadangi pareiškėjo sutuoktinė nebuvo apklausta, atsakovas objektyviai negalėjo vertinti, ar tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės, Sąjungos pilietės, egzistuoja toks priklausomumo ryšys, dėl kurio pareiškėjo sutuoktinė būtų priversta lydėti jį ir išvykti iš Sąjungos teritorijos, pareiškėjas dėl to taip pat nebuvo apklaustas. Ginčijamais sprendimais yra siekiama pripažinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, o tai padarius, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, viza gali būti panaikinama, be kita ko, privalo būti priimti ir sprendimai dėl pareiškėjo grąžinimo ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Kadangi ginčas tarp šalių kilo ne dėl vizos (ne)išdavimo pagrįstumo, vizos išdavimo klausimai nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas ir neturėtų būti nagrinėjimo dalykas šioje byloje.

49.6.                      Nors atsakovas grindžia leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą siekiu apriboti pareiškėjo teisę dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime, pareiškėjas su tokia pozicija nesutinka. Nei atsakovas, nei VSD į bylą nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, rinkimuose ar toks dalyvavimas keltų grėsmę valstybės saugumui, taip pat nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas darė įtaką valstybės politikai ar tokia įtaka keltų grėsmę valstybės saugumui. Atsakovo cituojamoje administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010 ginčas kilo dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, bet ne dėl keitimo, o nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas nuolat gyventi jau buvo išduotas, todėl ginčas kilo dėl jo keitimo. Be to, pasak pareiškėjo, siekiant apriboti jo dalyvavimą Lietuvos politiniame gyvenime, pripažįstant jį keliančiu grėsmę valstybės saugumui ir panaikinant leidimą nuolat gyventi, yra visiškai neproporcinga priemonė, nes apriboti užsieniečio dalyvavimą politiniame gyvenime galima ir kitomis priemonėmis.

49.7.                      Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad tai, jog pareiškėjui, praėjus 7 m. po (duomenys neskelbtini), buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje, neįpareigojo Migracijos departamento priimant ginčijamus sprendimus atsižvelgti į jo sveikatos būklę, apie kurią iki pareiškėjo skundo padavimo Regionų administraciniam teismui jis nebuvo informuotas. Pasak pareiškėjo, toks teiginys patvirtina, kad atsakovas jo sveikata nesidomėjo nei išduodant leidimą nuolat gyventi, nei apklausos metu prieš priimant ginčijamus sprendimus. Pagal suformuluota LVAT praktiką, atsakovas privalėjo įvertinti visas su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, taip pat ir sveikatos būklę, ryšius su sutuoktine. Atsakovo pozicija, kad priimant ginčijamus sprendimus Migracijos departamento neįpareigojo atsižvelgti į pareiškėjo sveikatos būklę, yra neteisinga. Atsakovui nesidomėjus pareiškėjo sveikata, jis savo iniciatyva turėjo pateikti medicininius duomenis teismui, nors šią informaciją privalėjo surinkti atsakovas.

49.8.                      Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad į bylą pateikti įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) EPP nurodomi kaip užregistruoti 2025 m. liepos 16 d., o gauti 2025 m. liepos 17 d., t. y., ne tik kad po ginčijamų sprendimų priėmimo, bet ir įkelti į EPP jau ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes įrodymai dėl (duomenys neskelbtini) EPP buvo įkelti 2025 m. liepos 14 d., o gauti 2025 m. liepos 15 d., t. y. iki teismo sprendimo priėmimo. Tokį faktą patvirtina išrašas iš EPP sistemos. Be to, apie pareiškėjo sutuoktinės (duomenys neskelbtini) nustatymą buvo nurodyta advokato 2025 m. liepos 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose, o tai reiškia, kad atsakovo nuomonė dėl minėtų įrodymų pateikimo laiko yra visiškai nepagrįsta.

49.9.                      Pareiškėjas tvirtina, kad faktų objektyvumą vertina teismas, o įrodymų pateikimas teismo proceso metu yra teisėta pareiškėjo veikla, juo labiau, kad įrodymus atsakovas ignoravo. Priešingai nei nurodė atsakovas, susidaro įspūdis, kad ne pareiškėjas visais įmanomais būdais siekia išsaugoti leidimą nuolat gyventi, bet atsakovas siekia panaikinti leidimą nuolat gyventi, o tai apsunkina gyvenimą bei kelia stresą senyviems, ligotiems pareiškėjui ir jo sutuoktinei.

49.10.                      Atsakovas, tvirtindamas, kad teismas, vertindamas byloje esančią medžiagą, padarė klaidą ir cituodamas LVAT 2025 m. gegužės 21 d. priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, sau prieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu atliko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 80, 86 ir 87 straipsniuose nurodytus veiksmus, t. y. aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas, taip pat teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

50.       LVAT 2025 m. rugsėjo 9 d. buvo gauti atsakovo Migracijos departamento rašytiniai paaiškinimai, kurie grindžiami šiais argumentais:

50.1.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeiminių santykių. Kadangi paaiškinimuose nurodyta, kad Migracijos departamentas nesurinko, neįsigilino ir neįvertino visų aplinkybių, charakterizuojančių pareiškėjo asmenybę, jo ryšius su sutuoktine, atsakovo nuomone, nėra pagrindo vertinti, jog Migracijos departamentas turėjo pareigą gilintis į pareiškėjo ir jo sutuoktinės tarpusavio ryšius. Pasak atsakovo, paaiškinimuose nenurodyta, kokias būtent svarbias ginčijamų sprendimų priėmimui aplinkybes turėjo nustatyti Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo ir jo sutuoktinės ryšius bei pareiškėjo asmenybę. Aplinkybės dėl ginčijamų sprendimų priėmimo negali būti siejamos su pareiškėjo ir jo sutuoktinės tarpusavio santykiais, šeiminių ryšių tvirtumu ar kitomis pareiškėjo, kaip sutuoktinio, savybėmis, kadangi tokie vertinimai yra su ginčijamais sprendimais nesusijęs perteklinis reikalavimas. Migracijos departamento pareiga – vykdyti funkcijas, susijusias su užsieniečių teisine padėtimi. Migracijos departamentas nėra socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaiga, kuri turi specialistus ir kompetencijas nuosekliai surinkti ir įvertinti pareiškėjo ir jo sutuoktinės ligos istoriją, tarpusavio santykius, asmenybę. Todėl Migracijos departamentas neturi ir negali „norėti“, kaip nurodyta pareiškėjo paaiškinimuose, priimant pareiškėjo atžvilgiu sprendimus panaikinti jam leidimą nuolat gyventi ir atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikai, surinkti platų spektrą duomenų, susijusių su užsieniečio ir jo sutuoktinės sveikata, tarpusavio santykiais, asmenybės vertinimu ar šeimos istorija. Pasak atsakovo, tai nepagrįsti reikalavimai Migracijos departamentui kaip įstaigai, kuri įsteigta įgyvendinti valstybės politiką migracijos klausimais, Lietuvos pilietybės klausimais, asmens dokumentų išdavimo klausimais ir atlieka būtent su šiais klausimais nustatytas funkcijas.

50.2.                      Migracijos departamentas neteikia klaidinančios informacijos, nurodydamas, kad dokumentai dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės sveikatos buvo teikiami tik teismui. Tai, kad pareiškėjas turėjo kai kuriuos iš šių dokumentų, nesuteikia pagrindo vertinti, jog jie buvo pateikti Migracijos departamentui.

50.3.                      Nors pareiškėjo paaiškinimuose apie kai kuriuos dokumentus nurodyta, kad dokumentas „buvo priimtas“, tačiau tai nėra suprantama, kadangi Migracijos dokumentas nurodytų dokumentų nėra gavęs, taigi, negalėjo jų priimti, taip pat neturi nei kompetencijos, nei tikslo rinkti duomenis, susijusius su užsieniečių sveikata, todėl tokių dokumentų nei duomenų pareiškėjas Migracijos departamentui nėra pateikęs. Kadangi administraciniame teisme byla pradėta pareiškėjui pateikus skundą dėl ginčijamų sprendimų, kuriuos Migracijos departamentas priėmė 2025 m. gegužės 21 d. ir 2025 m. gegužės 22 d., tai medicininių dokumentų atžvilgiu vartojamos sąvokos „buvo priimtas 2024-11-27“ ar „buvo priimta 2008-06-19“, manytina, turėtų reikšti dalykus, nesusijusius su administracine byla dėl ginčijamų sprendimų. Pareiškėjo argumentai, kad ginčas dėl medicininių dokumentų pateikimo laiko nekiltų, jeigu atsakovas būtų domėjęsis pareiškėjo sveikatos būkle, būtų jį ir sutuoktinę apklausęs dėl jų sveikatos būklės, diagnozuotų ligų, planuojamų tyrimų, operacijų ir pan., vertintinas kaip nepagrįstas ir perteklinis reikalavimas, nes Migracijos departamentas spręstų užsieniečių gyvenimo klausimus, nesusijusius su jam priskirtomis funkcijomis, todėl atsakovas nesutinka, kad privalėjo surinkti informaciją ir medicininius duomenis apie pareiškėjo sveikatą, planuojamus tyrimus ar operacijas.

50.4.                      Migracijos departamentas neginčija pareiškėjo teisės teikti įrodymus teismui, taip pat ir susijusius su sveikata, tačiau Migracijos departamentas, net ir vertindamas bet kokius pareiškėjo pateiktus duomenis, nebūtų galėjęs atsižvelgti į dokumentus, kurie ginčijamų sprendimų priėmimo metu neegzistavo, nes dar nebuvo surašyti, todėl toks reikalavimas negali būti keliamas.

50.5.                      Migracijos departamentas neginčija fakto dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės amžiaus ar sveikatos būklės ir neturi kompetencijos vertinti pareiškėjo ar jo sutuoktinės sveikatos būklės rimtumo. Atsakovo nuomone, paaiškinimuose nepagrįstai teigiama, jog Migracijos departamentas, vertindamas aplinkybes dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, privalo įvertinti užsieniečio ir jo sutuoktinės sveikatos būklę, santykius su kitais šeimos nariais, faktines aplinkybes apie 1951 m. represuotą sutuoktinės tėvą. Tačiau ginčijamais sprendimais nebuvo priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, pareiškėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvą.

50.6.                      Nors paaiškinimuose nurodyta, kad neva Migracijos departamentas atsisakė apklausti pareiškėjo sutuoktinę, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo vertinti pareiškėjo sutuoktinės padėtį, ypač kai sutuoktinė yra kilusi iš tremtinių šeimos, yra Lietuvos Respublikos pilietė, o dėl pareiškėjo galimos grėsmės valstybės saugumui, kiltų pavojus šeimos išsaugojimui, tačiau Migracijos departamentas neturi pareigos apklausti užsieniečio sutuoktinį, priimant užsieniečio atžvilgiu nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, o pareiškėjo sutuoktinė yra šališkas asmuo, todėl abejotina, ar priimant sprendimą dėl jos sutuoktinio keliamos grėsmės valstybės saugumui galėtų pateikti objektyvios informacijos, be to, iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų Migracijos departamentui buvo žinoma, kad pareiškėjo sutuoktinė serga, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), ji negali viena kažkur nuvykti, turi judėjimo problemų. Taigi, priimant ginčijamus sprendimus pareiškėjo sutuoktinės gyvenimo kokybei žala nebuvo padaryta, o didesnę žalą pareiškėjo sutuoktinė galėjo patirti dėl streso, kurį patirtų apklausų metu, nei dėl to, kokiu pagrindu jos sutuoktiniui suteikta teisė būti Lietuvoje.

50.7.                      Paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl vizos vertintini kaip nesusiję su ginčijamais sprendimais, nes pareiškėjui nėra atsisakyta išduoti vizą ilgalaikio buvimo Lietuvoje pagrindu, be to, pareiškėjas ginčija sprendimus atsisakyti pakeisti leidimą nuolat gyventi ir panaikinti leidimą nuolat gyventi, o ne sprendimą dėl vizos išdavimo.

50.8.                      Paaiškinimus teikia ne pats užsienietis, kurio asmeninė savijauta ir emocinė būklė galėtų pateisinti pasikartojančius ir emocionalius paaiškinimus, bet profesionalus advokatas, kuris savo darbe turėtų vadovautis, be kita ko, ir bendraisiais teisės principais, tokiais, kaip protingumo, sąžiningumo, proporcingumo. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimuose neišsakyta racionalių ir pagrįstų argumentų, kurių pareiškėjo atstovas nebūtų išdėstęs anksčiau, atsakovas prašo neprijungti pareiškėjo atstovo pateikiamos sąskaitos prie reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo atveju, jei priėmus Migracijos departamento atžvilgiu nepalankų sprendimą Migracijos departamentas būtų įpareigotas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

51.        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo 1, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Sprendimo 2, kuriuo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas teismui taip pat suformulavo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

52.        Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino, pažymėdamas, kad ilgalaikis pareiškėjo darbas Rusijoje, turint teisę dirbti su slapta informacija, tikėtinai pagrindžia pareiškėjo potencialų pavojų Lietuvos saugumui, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus, kartu įvertinant ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjo Lietuvoje susikurtais šeiminiais ryšiais. Teismo sprendime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo nustatyta pareiškėjo situacija, susijusi su jo šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmeninis, ginčijamuose sprendimuose nėra individualizuojančių faktinių aplinkybių, be to, byloje pateikta daug naujų įrodymų, kurie nebuvo įvertinti Migracijos departamentui priimant ginčijamus sprendimus.

53.        Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis sprendimo priėmimo metu buvusiais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyti, o tai, kad vėliau pareiškėjas pateikė papildomų įrodymų, kurie nesusiję su konstatuota pareiškėjo grėsme valstybės saugumui, nesudaro pagrindo vertinti, jog ši grėsmė yra išnykusi. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjo šeiminiai ryšiai buvo įvertinti tinkamai ir į juos buvo atsižvelgta, o teismas, vertindamas pareiškėjo šeiminius ryšius labiau už viešąjį interesą užtikrinti nacionalinį saugumą, padarė esminę aplinkybių vertinimo klaidą ir taip nukrypo nuo aktualios praktikos.

54.        Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog atsakovas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta.

55.        Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią pradėti skaičiuoti ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas trisdešimties kalendorinių dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, kada jis buvo proceso šaliai įteiktas. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012; 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012; 2019 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-293-502/2019, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-629/2020, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-163-261/2021).

56.        Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliacinį skundą padavė dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimo, kuris, pagal UTPĮ 140 straipsnio 4 dalį, gali būti skundžiamas LVAT per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos. Byloje nustatyta, kad atsakovo apeliacinis skundas teismui buvo paduotas ne 2025 m. liepos 30 d., kaip teigia pareiškėjas, o 2025 m. liepos 29 d. 9.00 val., todėl terminas nebuvo praleistas.

57.        Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

58.        Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ, kurio 4 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei.

59.        Atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui pagrindai yra nustatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje, vienas iš jų – jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.). Pagal UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

60.        LVAT praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais; jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1387-968/2024).

61.        LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

62.        Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2395-624/2023 yra išaiškinęs, jog UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso nuostatas bei aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja pareigą institucijai, sprendžiančiai dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo pagrindu, numatytu UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatyti, kad: 1) jis ar ji kelia realią ir pakankamai rimtą grėsmę valstybės saugumui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apibrėžtis „reali ir pakankamai rimta grėsmė valstybės saugumui“, skirtingai nuo „grėsmės valstybės saugumui“, t. y. mažiau apibrėžto tiek pagal lygį, tiek pagal pasekmes situacijos, konteksto apibūdinimu, susijusi su situacijos, kurioje konkretus veiksmas arba įvykis kelia tiesioginę ir rimtą grėsmę valstybės saugumui, apibūdinimu; 2) ar tokie veiksniai, kaip užsieniečio gyvenimo šalies teritorijoje trukmė, jo amžius, pasekmės jam ir jo šeimos nariams, ryšiai su Lietuvos Respublika ir ryšių su kilmės šalimi buvimas, nebuvimas, nedaro sprendimo, kuris yra pagrindas priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiųsti jį iš šalies (UTPĮ 125 str. 1 d. 1 p., 126 str. 1 d. 3 p.), neproporcingu konkrečioje situacijoje (taip pat žr. 2024 m. sausio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024, 2024 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1049-575/2024, 2025 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2126-822/2025). LVAT, nagrinėdamas bylas dėl leidimo nuolat gyventi ilgalaikio gyventojo statusą įgijusiam užsieniečiui panaikinimo, yra pasisakęs, jog tokiais atvejais ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjo teisinei padėčiai (pvz., 2024 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1529-821/2024 ir kt.).

63.        Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors pareiškėjo ilgalaikis darbas Rusijos institutuose, turint teisę dirbti su slapta informacija, gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, tačiau tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, būtina įvertinti visas aplinkybes, individualizuojančias pareiškėjo situaciją. Būtent dėl šių kitų aplinkybių (pareiškėjo, taip pat jo sutuoktinės, sveikatos, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėjo integracijos) ir naujai pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų, kurie nebuvo vertinti priimant sprendimus, įvertinimo būtinumą pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, kadangi nebuvo tinkamai ištirtos ir taikant proporcingumo principą įvertintos visos administraciniams sprendimams įtakos galėjusios turėti aplinkybės.

64.        Atsakant į atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos, kurioje pabrėžiama, kad nacionalinis saugumas – viešasis interesas ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus, pažymėtina, kad ginčai dėl atitinkamų Migracijos departamento sprendimų, kurie priimti vertinant net ir panašias situacijas, yra individualūs, skiriasi tam tikros faktinės aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju būtina išsamiai įvertinti. Migracijos departamento apeliaciniame skunde nurodyta LVAT praktika suformuota bylose, kuriose nustatytos faktinės nėra tapačios aplinkybėms, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje.

65.        Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįpareigojo Migracijos departamento priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Šiuo atveju teismo įpareigojimas apsiribojo tik nurodymu Migracijos departamentui iš naujo atlikti veiksmus, t. y. laikantis proporcingumo principo įvertinti visas administraciniams sprendimams įtakos galėjusias turėti aplinkybes.

66.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti Migracijos departamento apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu nėra. Atskirai neaptarti Migracijos departamento apeliacinio skundo ir paaiškinimų argumentai šiuo konkrečiu atveju teisiškai nereikšmingi, nes jie niekaip nekeičia šioje teismo nutartyje padarytų apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų. Todėl Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

67.        Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

68.        Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo pateikta sąskaita ir apmokėjimo dokumentai patvirtina pareiškėjo patirtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. V. (A. V.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Iveta Pelienė

        Skirgailė Žalimienė