Administracinė byla Nr. N575-1518/2011

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05262-2009-9

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. liepos 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimo L. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.

L. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji savo vadovaujamojoje antstolių kontoroje buhalterės pareigoms nelegaliai įdarbino ir leido dirbti V. K., kuri nuo 2009 m. pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2009 m. liepos 7 d. dirbo be darbo sutarties, bet esant susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio. Tokiu būdu L. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 95 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio reikalavimus ir padarė  administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. birželio 7 d. nutarimu nutarė L. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 5000 Lt baudą. Teismas pripažino neabejotinai įrodyta, kad L. N. leido V. K. dirbti savo vadovaujamojoje antstolių kontoroje buhaltere, nepasirašiusi su ja darbo sutarties ir neįteikusi antrojo šios sutarties egzemplioriaus bei neišdavusi darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento. Remiantis liudytojų duotais parodymais, byloje esančiu L. N. paaiškinimu bei kita bylos medžiaga, nustatyta, jog V. K. antstolės L. N. kontoroje realiai atliko darbo funkcijas.

Apeliaciniu skundu L. N. (toliau – ir Apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad byloje nenustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų būtinųjų darbo sutarties buvimo ar nebuvimo požymių. Apeliantės teigimu, V. K. buvimas antstolių kontoroje neatliekant jokių darbo funkcijų nėra pakankamas pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo buvimo faktą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius prašo palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimą. Mano, kad L. N. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-292 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 3) seka, kad šioje byloje L. N. kaltinama ATPK 413 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes. Byloje įrodyta, kad V. K. realiai dirbo Antstolės L. N. kontoros naudai – tvarkė antstolės depozitinę sąskaitą, pervedinėjo pinigines lėšas (b. l. 6, 11, 12, 46-52). Su šiuo asmeniu rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta, pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nebuvo pateiktas. Faktiškai dirbdama V. K. turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, teisingai nustatė, kad L. N. ir V. K. santykiuose buvo visi DK 93 straipsnyje numatyti darbo sutarties požymiai. Pati L. N. savo paaiškinime pripažino, kad V. K. pervedinėjo ir pervedinėja pinigus (b. l. 6), t. y. atlieka buhalterės funkcijas. Tokie V. K. veiksmai buvo atliekami su L. N. žinia, jei leidus, todėl daroma išvada, kad darbas buvo dirbamas L. N. ir V. K. susitarus. Iš L. N. paaiškinimo, jog V. K. į darbą ateina vieną kartą per savaitę (b. l. 6), akivaizdu, kad buvo nustatyta tam tikra darbo tvarka, susitarta dėl darbo grafiko.

Visi byloje surinkti įrodymai ir išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių buvimą. Taigi, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip. 

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti liudytojų Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausiųjų specialistų E. G. ir A. R. parodymų patikimumu, kadangi tiek surašyti neeilinio patikrinimo akte, tiek duoti teismo posėdžio metu parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi. Tuo tarpu L. N. pirminis paaiškinimas (b. l. 4 „Kaip buvusi buhalterė ji pervedinėjo bei pervedinėja pinigus. Ji ateina per savaitę vieną kartą“) ir teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 35-36 „Aš neturėjau buhalterės, pati tvarkiau buhalterinę apskaitą.“, „Nesutinku su tuo paaiškinimu.“, „Pinigų V. K. nepervedinėdavo. V. K. ateidavo asmeniniais reikalais.“) skiriasi. Tai sudaro pagrindą abejoti L. N. parodymų patikimumu.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

                                                                      Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius