Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1022-993/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01957-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.8.1; 21.10.4

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J. ir jo atstovui advokatui Ignui Dargužui,

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei N. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. J. skundą dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir institucija) vyr. specialistės N. B. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 4K-3 (2.26.).

Teismas

nustatė:

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyr. specialistės N. B. nutarimu E. J. nubaustas 390 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad E. J. buvo nubaustas po tai, kai institucijoje buvo gauti pareiškėjų skundai dėl neteisėtų jų asmens duomenų tvarkymo. Atsižvelgdama į gautus skundus, institucija kreipėsi į E. J., prašydama pateikti informaciją, reikalingą skundų nagrinėjimui. E. J. atsakė į institucijos raštą, tačiau nenurodė, iš kur gavo ieškinyje nurodytus trečiųjų asmenų duomenis, todėl institucija kelis kartus papildomai kreipėsi į E. J. raštais, tačiau E. J. taip ir neatsakė į institucijos raštuose pateiktus klausimus. Inspekcija vėlesniu raštu pakartotinai kreipėsi į E. J., reikalaudama informacijos pateikimo ir pabrėždama, jog siekiant nustatyti, ar nebuvo padarytas pažeidimas, asmuo turi nurodyti, kaip gavo asmenų duomenis. Tačiau E. J. nurodė vadovautis jo prieš tai pateiktais atsakymais. Institucija vėl kreipėsi į E. J. su analogišku paklausimu, į kurį jis atsakė, kad realizuodamas savo teisę į gynybą naudojosi teisininko (advokato) pagalba. Institucijai užklausus, kokio teisininko pagalba naudojosi pareiškėjas, jis raštu atsisakė atsakyti į klausimą. Nepateikdamas institucijos reikalaujamos informacijos E. J. kliudė institucijos specialistams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises bei atlikti jiems pavestas pareigas.

Pareiškėjas E. J. skunde prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 4K-3(2.26) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesat administracinio nusižengimo požymių.

Skunde nurodo, kad jis atsakė į visus institucijos siųstus raštus, nurodydamas, kad duomenis pateikė tik teismui kartu su ieškiniu, naudodamasis savo teise į gynybą. Pareiškėjas duomenis tvarkė užsiimdamas išimtinai asmenine/namų ūkio veikla. Jo veiksmų teisėtumui nedaro įtakos aplinkybė, kokio teisininko (advokato) paslaugomis jis naudojosi. Institucija nenustatė, kad jis būtų naudojęs trečiųjų asmenų duomenis kitu tikslu, nei siekiu pasinaudoti savo teise į gynybą. Pareiškėjas institucijai nurodė, kad asmens duomenis tvarkė išimtinai savo reikmėmis, užsiimdamas asmenine, namų ūkio veikla, todėl Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (toliau – BDAR) jam neturėtų būti taikomas. Rinkdamas duomenis E. J. neturėjo pareigos fiksuoti, kokiais būdais buvo gauta informacija. Be to, E. J. ir skundus padavusius asmenis sieja ilgametė veikla Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmuose, taigi panaudoti duomenys pareiškėjui gali būti žinomi ir dėl to, jog jis kai kuriuos asmenis pažįsta daugiau nei 40 metų. Be to, net septynių raštų parengimas gali būti vertinamas kaip spaudimo darymas pareiškėjui. Institucija reikalauja atskleisti duomenis prieš save. Pareiškėjas aiškiai atskleidė savo turimų asmens duomenų naudojimo tikslą ir apimtį. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai buvo įvertinti kaip netinkami, nors pareiškėjas atsakė į visus institucijos raštus. Institucija negalėjo tikrinti pareiškėjo teismui pateiktų duomenų teisėtumo.

Atsiliepime į E. J. skundą Valstybinė duomenų inspekcija nurodė, kad institucija nenagrinėjo gautų skundų dalyje dėl asmens duomenų atskleidimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Institucija šiuo atveju turėjo kompetenciją vertinti duomenų tvarkymą, įskaitant rinkimą bei duomenų valdytojui nustatytų pareigų įgyvendinimą. Pareiškėjas raštuose aiškino, kad trečiųjų asmenų asmens duomenis naudojo tam, kad galėtų apginti savo pažeistas teises teisme, asmens duomenimis naudojosi išimtinai asmeniniais tikslais. Institucija dar du kartus pakartotinai kreipėsi į E. J., nurodydama, kad siekiant nustatyti, ar skundus padavusių asmenų duomenys buvo tvarkomi užsiimant išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla, asmuo turi nurodyti, iš kur gavo asmens duomenis, kada juos gavo ir kokiu pagrindu juos rinko. Vėliau E. J. nurodė, kad realizuodamas savo teisę į gynybą naudojosi teisininko pagalba, atsižvelgdama į tai, institucija raštu pareikalavo nurodyti teisininką, kurio paslaugomis naudojosi pareiškėjas. Institucija gavo atsakymą, jog pareiškėjas jokių rinkimo ar saugojimo veiksmų su skundus padavusių asmenų duomenimis neatliko. Duomenys buvo nurodyti išimtinai tik teismui pateiktame ieškinyje. Be to, nurodė, jog asmens duomenų tvarkymo teisėtumo niekaip neįtakoja advokato asmuo. Aplinkybė, kad pareiškėjas su skundą pateikusiais asmenimis yra tarybos narys ir kai kuriuos iš jų pažįsta beveik 40 metų nebuvo nurodytos pareiškėjo atsakymuose. Vis dėl to, ši aplinkybė nepaaiškina, kaip pareiškėjas galėjo žinoti kitų asmenų asmens kodus. Paaiškinimų teikimas inspekcijai, nurodant, kad jam taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta išimtis, bet nepaaiškinant, kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo surinkti skundus pateikusių asmenų duomenys negali būti laikomas tinkamu nurodymų vykdymu. Taigi, E. J. paaiškinimų nepateikė, tyčia vengė atskleisti prašomą informaciją apie skundą pateikusių asmenų asmens duomenų gavimo aplinkybes ir tokiu būdu padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prašoma palikti institucijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 4K-3(2.26.) nepakeistą.

E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad inspekcija savo išvadoje neteisingai nurodė, kad jis padarė nusikaltimą, nes jis padarė administracinį nusižengimą, be to, inspekcija ignoruodama jo paaiškinimus pažeidė jo teises. Visus duomenis, kurių jie prašė, jis pateikė, bendravo telefonu ir bendradarbiavo su inspekcija. Šiuo atveju jis kreipėsi į teismą dėl neteisėtai išrinktos tarybos asamblėjoje. Kreipdamasis į teismą, kaip trečiuosius asmenis jis įtraukė tarybos narius, nes kitu atveju teismas atsisakė priimti jo pareiškimą. Inspekcija su tuo nesutinka ir jį kaltina nebendradarbiavimu. Tačiau inspekcijos reikalavimai pažeidžia jo teises. Jei teismas, siųsdamas ieškinį, būtų nuasmeninęs ieškinį, asmens duomenys nebūtų paskleisti. Jis kitų asmenų duomenis pateikė tik teismui. Jis asmens duomenų netvarko ir jų neatkleidė. Jis nelaiko to, kad pateikdamas duomenis teismui jis rinko ir paskleidė asmens duomenis. Apie tai jis pasisakė ir visuose septyniuose inspekcijai siųstuose raštuose. Civiliniame ieškinyje esančius trečiųjų asmenų asmens kodus ir gyvenamosios vietos adresus pateikė jis. Duomenis jis gavo iš įvairių šaltinių, tačiau bauda jam paskirta būtent už nebendradarbiavimą. Jis institucijai neatsakė, iš kur gavo minėtus asmens duomenis, kadangi jis duomenis gavo iš įvairių šaltinių, taip pat ir iš asmeninių užrašų. Iš esmės aptariamus duomenis jis gavo iš oficialių prieinamų šaltinių. Rinkdamas duomenis jis nesinaudojo advokato pagalba. Jo nuomone, nutarimas turi būti panaikintas, be to jam nesuprantama, kodėl tokia didelė bauda paskirta.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, jog inspekcija gavo 7 pareiškėjų skundus, kuriuose pareiškėjai teigė, jog gavo pareiškimą dėl E. J. ieškinio. E. J. ieškinyje nurodė jų asmens duomenis. Skunduose buvo nurodyta, kad asmens duomenys buvo renkami neteisėtai. Todėl institucija kreipėsi į E. J. dėl asmens duomenų rinkimo. Pareiškėjas pateikė atsakymą, jog kreipėsi į teismą gindamas savo pažeistas teises ir asmens duomenis tvarkė išimtinai kaip fizinis asmuo. Inspekcija atsižvelgdama į gautus paaiškinimus dar kartą kreipėsi į E. J. ir pabrėžė, kad siekiant nustatyti, kad asmuo duomenis tvarkė išimtinai kaip fizinis asmuo, yra reikalinga išsiaiškinti, kaip duomenys buvo surinkti. E. J. į klausimus neatsakė ir liepė vadovautis prieš tai pateiktais raštais. Kitais raštais pasikartojo iš esmės analogiška informacija. Viename iš raštų E. J. nurodė, kad naudojosi teisininko pagalba. Tuomet inspekcija pareikalavo pateikti teisininko duomenis. E. J. atsisakius pateikti teisininko duomenis, inspekcija nusprendė surašyti protokolą, nes pareiškėjas nebendradarbiavo su institucija ir nepateikė informacijos, kaip jis gavo trečiųjų asmenų duomenis. Tuomet buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Pareiškėjui neapmokėjus baudos, buvo nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo nutarimą, kurio nagrinėjime pageidavo dalyvauti ir pats pareiškėjas. Žodinio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu E. J. nurodė, kad visus asmenis, kurių asmens duomenis jis nurodė ieškinyje teismui, jis pažinojo asmeniškai, kai kuriuos net 40 metų, su dauguma iš jų dirbo Kauno pramonės rūmuose. Paklausus apie advokatą, kurio paslaugomis naudojosi, pareiškėjas neatsakė nurodydamas, kad tai yra kompromituojanti informacija. Tam, kad jie nustatytų, kad asmuo užsiima asmenine fizine veikla, jie turi žinoti, kaip buvo surinkti asmenų duomenys. Pareiškėjas turėjo nurodyti advokato, su kuriuo bendradarbiavo asmens duomenis tam, kad būtų aišku iš kur advokatas gavo asmenų duomenis, ar duomenis rinko advokatas, ar pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas nenurodė prašomų duomenų, jis trukdė institucijai atlikti savo funkcijas.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. 

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, institucija, spręsdama dėl E. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, buvimo, vadovavosi E. J. pateiktais atsakymais į institucijos jam siųstus raštus, bei registrų centro informacija iš kurių padarė išvadą, kad E. J. surinko kitų asmenų asmens duomenis ir institucijai prašant pateikti informaciją apie tai, iš kur E. J. gavo kitų asmenų asmens duomenis, pareiškėjas šios informacijos nepateikė ir tokiu būdu nevykdė teisėto institucijos reikalavimo. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas, duoti paaiškinimus, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, dokumentų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje paaiškino, kad nenurodė, iš kur gavo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis, nes asmens duomenis jis naudojo išimtinai asmeninėms reikmėms, siekdamas apginti savo teises teisme. Su šiuo pareiškėjo skundo argumentu sutiktina, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog faktas, kad duomenys bus naudojami išimtinai asmeninėms reikmėms, savaime nereiškia, kad jie buvo surinkti teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad dėl asmens duomenų pažeidimo Valstybinėje asmens duomenų inspekcijoje buvo gauti net septyni skundai, kuriuose nurodyta, kad asmenys nedavė savo asmens duomenų pareiškėjui ir nežino, iš kur galėjo būti gauti duomenys, paneigia aplinkybę, kad pareiškėjas pažinojo skundus padavusius asmenis, taip artimai, kad turėjo galimybę žinoti civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis, tame tarpe ir asmens kodus. Taigi, pareiškėjo pozicija, kad jis žinojo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis iš asmeninių šaltinių ir todėl jų nenurodė institucijai, laikytina siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, pagrįstais laikytini institucijos E. J. siųsti raštai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu pareiškėjas gavo civiliniame ieškinyje nurodytų asmenų duomenis. Kaip ir visuose raštuose, siųstuose E. J., taip ir teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad asmens duomenų gavimo šaltinį yra būtina nustatyti siekiant išsiaiškinti, ar duomenys buvo gauti teisėtai. Tai, kad jie buvo panaudoti grynai asmeniniais tikslais, taip pat tai, kad jie buvo atskleisti teismui nebuvo tiriama, kadangi to institucija tirti negali. Tačiau norint išsiaiškinti duomenų gavimo teisėtumą, pareiškėjas E. J. turėjo atsakyti į institucijos raštu pateiktus klausimus. Todėl institucijos reikalavimas atskleisti, iš kur E. J. gavo trečiųjų asmenų asmens duomenis, buvo teisėtas ir pagrįstas. 

Viename iš raštų pareiškėjas nurodė, kad jo teises jam padeda ginti teisininkas (advokatas), tačiau nenurodė, koks advokatas jam padeda, o institucijai pareikalavus įvardinti konkretų asmenį, jis atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad tai yra perteklinis prašymas. Vis dėl to, esant advokato pagalbai ir esant profesinei paslapčiai, institucijai buvo galima pateikti dokumentą, įrodantį, kad su teisininku (advokatu) buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu negalima atskleisti prašomų duomenų.

Kadangi institucija gavusi skundus turėjo juos išnagrinėti ir išsiaiškinti, kaip buvo surinkti asmens duomenys, ji siuntė raštus su paklausimais E. J.. Neatsakydamas į institucijos pateiktus klausimus, E. J. trukdė institucijai atlikti savo įgaliojimus ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nepaisant to, jog asmens duomenys buvo naudojami asmeniniais tikslais, tačiau šiuo atveju E. J. turėjo nurodyti, kaip gavo asmens duomenis, o to nepadarydamas jis padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

E. J. taip pat nurodė, jog jam paskirta gerokai per didėlė nuobauda, nes mokėjimo nurodymu jam paskyrė 40 Eur, o nutarimu net 390 Eur baudą. 

Nustatyta, kad E. J. buvo paskirta 390 Eur dydžio bauda. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda yra 80 Eur, o maksimali – 780 Eur, vadinasi E. J. buvo paskirta mažesnė nei vidurkis bauda. Kaip matyti, institucija atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta E. J. nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kitų aplinkybių, kodėl bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė, todėl laikytina, kad skiriant baudą institucija nepažeidė ANK 34 straipsnyje nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. J. skundas atmestinas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyr. specialistės N. B. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimas paliktinas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

E. J. skundą atmesti.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vyr. specialistės N. B. 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 4K-3(2.26.) palikti nepakeistą.

Nutarčiai įsiteisėjus, pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Indrė Averkienė