Civilinė byla Nr. e2A-1340-560/2022
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nirodema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nirodema“ ieškinį atsakovei UAB „Šeimos mėsinė“ dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kainos grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Bigbank AS, veikiantis per filialą Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti jai iš atsakovės 3 199,90 Eur sumą, trečiajam asmeniui priteisti 28 7991,10 Eur, taip pat 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovės verslas yra maisto produktų ir gėrimų mažmeninė prekyba. Ieškovė turi filialą Estijoje - įmonę OU NIRODEMA, Kohtla-Jarve Malėva mieste. Ieškovė prekių gabenimui į šį filialą nusprendė įsigyti automobilį, pagrindiniai reikalingo automobilio kriterijai - patikimumas, techninė būklė ir rida - įrodanti automobilio techninius resursus. Ieškovė automobilį MERCEDES-BENZ V250 surado pagal skelbimą, jo techniniai parametrai - gamybos metai, rida atitiko lūkesčius, todėl jį ir pasirinko, automobilio pardavėja buvo atsakovė. Prieš įsigydama automobilį, 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovė atliko automobilio vertinimą, kurios metu ekspertas, remdamasis savo patirtimi, transporto priemonių rinkos tyrimais ir sandorių bei pasiūlos analize, ridos pataisos koeficientu apskaičiavo transporto priemonės rinkos vertę - 32 804,33 Eur, kuri buvo panaši į pardavėjo nurodytą vertę. Mašina atrodė techniškai patikima, todėl po eksperto įvertinimo abejonių dėl šio automobilio patikimumo nekilo. Pagal 2021 m. rugsėjo 14 d. pirkimo- pardavimo sutartį Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą, Vilnius, iš atsakovės įsigijo automobilį MERCEDES-BENZ V250, pagaminimo metai 2015, registracijos numeris (duomenys neskelbtini) produkto numeris/VIN: (duomenys neskelbtini), kilometražas 205 000 km, vieninteliu tikslu perduoti jį valdyti ieškovei lizingo sutarties pagrindu. Ieškovė nusipirko automobilį lizingo būdu iš Bigbank AS.
3. Ieškovė trečiajam asmeniui sumokėjo 450 Eur sutarties sudarymo mokestį, apdraudė KASKO draudimu, už draudimą sumokėjo 543 Eur, užregistravo VĮ „Regitra“ (105,68 Eur). Bigbank AS už automobilį atsakovei sumokėjo 28 799,10 Eur, ieškovė – 3 199,90 Eur. Praėjus vienai dienai po automobilio įsigijimo dingo automobilio trauka, užsidegė check engine lemputė, ieškovė pastebėjo, kad yra pakeistas keleivio pusės žibintas (įtarimas, kad automobilis buvo sužalotas eismo įvykyje), dar po savaitės sugedo vairo kolonėlė. 2021 m. rugsėjo 17 d. patikrinus automobilio sistemų kompiuterinį klaidų nuskaitymą ir gedimų vizualinį defektavimą UAB „Autoja“ pagal gedimo požymį - deganti klaida skydelyje (check engine) nustatė, kad sumažėjusi variklio galia, variklio elektroniniam bloke nuskaityta I klaida. Išvada: EGR sistemos gedimas. Vairo mechanizmo elektroniniame bloke nuskaityta I klaida, automobilis į vairo pasukimus reaguoja ir siunčia duomenis į valdymo blokus, išvada: elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis gedimas. Patikrinus automobilį CarVertical sistemoje paaiškėjo, kad automobilis pagamintas 2014 m. gegužės 23 d., o ne 2015 m. kovo 26 d., techninė apžiūra atlikta 2020 m. rugsėjo mėnesį Švedijoje ir 2020 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje, automobilis Švedijoje naudotas taksi paslaugoms, automobilio rida užfiksuota techninės apžiūros metu 2020 m. rugsėjo mėnesį Švedijoje – 478 470 km. ir 2020 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje – 195 232 km. Automobilio pirkimo metu ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad automobilis pagamintas 2014 m. gegužės 23 d., kad naudotas taksi paslaugoms, kad automobilio rida sumažinta apie 59 procentais. Net automobilį sutvarkius, dėl per didelės ridos - techninių resursų išnaudojimo - tikėtis tinkamo ir saugaus automobilio eksploatavimo ateityje nėra tikimybės.
4. Ieškovė nusipirkusi netinkamos kokybės daiktą atsakovės pareikalavo nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus. Atsakovė nurodė, kad jokios pretenzijos nepriimamos, automobiliui garantija nesuteikiama, ji nesutinka grąžinti pinigus ir transporto priemonės atgal nepriims. Automobilis yra iki šiol nesuremontuotas, ieškovė negali juo naudotis pagal paskirtį. Sumažėjusi variklio galia (ERG sistemos gedimas), elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis gedimas, neteisingas pagaminimo metų nurodymas ir daugiau negu per pusę sumažinta ir neteisingai nurodyta automobilio rida, automobilio eksploatavimas taksi veiklai yra paslėpti automobilio trūkumai, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, šie trūkumai pirkimo metu neaptarti ir jie yra esminis sutarties pažeidimas.
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad užsidegus įspėjančiai lemputei automobilis buvo toliau eksploatuojamas. Automobilis pirkėjui buvo perduotas 2021 m. rugsėjo 14 d., už jį pirkėjas mokėjo dalimis - 2 8799,1 Eur - perdavimo metu, likusią sumą – 2021 m. rugsėjo 16 d. Taigi, ieškovė jau nustačiusi trūkumus už jį sumokėjo likusią kainos dalį. Sutartyje yra numatyti privalomi lizinguojamo turto techninės būklės patikrinimo reikalavimai. Lizingo gavėjas privalo įsitikinti, kad turtas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir turi visą su turtu privalomą perduoti dokumentaciją. Automobilio techninės būklės patikra buvo privaloma, siekiant nustatyti įsigyjamo turto kokybę bei tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Šį faktą pirkėjas patvirtino pasirašydamas automobilio perdavimo - priėmimo aktą. Automobilį apžiūrėjo ir techninę būklę įvertino ekspertas, ataskaitoje nurodoma išvada, kad automobilis tvarkingas. Pretenzijas dėl nenustatytų automobilio būklės trūkumų ieškovės turėtų reikšti ekspertui, bet ne atsakovei. UAB „Autoja“ konstatavo degančios lemputės faktą ir jį nepagrįsdama jokiais objektyviais įrodymais interpretavo kaip sistemos gedimą. Lemputė automobilio prietaisų skydelyje gali užsidegti dėl įvairių, su automobilio gedimu nesusijusių priežasčių, tam gali daryti įtaką net oro sąlygos (drėgmė, patekusi į automobilio elektronikos kontrolės sistemą, mechaninis daviklių uždengimas ir pan.). EGR vožtuvas - tai viena sistemų, kurios skirtos apsaugoti aplinką, sistemos gedimas netrukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Išvada dėl vairo kolonėlės mechaninio gedimo taip pat negrindžiamas jokiais objektyviais įrodymais: neaiškūs variklio galios sumažėjimo objektyvūs parametrai bei fakto įtaka automobilio naudojimui pagal paskirtį. Defektiniuose aktuose nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad juose konstatuotos klaidos yra trūkumai, kad trūkumai buvo paslėpti ir egzistavo automobilio pirkimo-pardavimo metu; kad jų nebuvo galima pamatyti ir užfiksuoti automobilio įsigijimo metu; trūkumai atsirado ne kaip natūrali ir tikėtina automobilio eksploatacijos pasekmė; automobilio negalima naudoti pagal paskirtį.
6. Ieškovė klaidingą pagaminimo datą, suklastotą ridą bei automobilio naudojimą taksi paslaugoms kildina iš CarVertical svetainėje sugeneruotos ataskaitos, tačiau nėra aiškus šio informacijos šaltinio ir teikiamos informacijos patikimumas bei leistinumas: nepavyko rasti duomenų apie tai, kokiais būdais, iš kokių šaltinių, kokiu teisiniu pagrindu CarVertical renka ir viešina informaciją apie automobilius. Automobilio pagaminimo datos nustatymo paklaida yra galima paties informacijos teikėjo tvirtinimu. Ridos suklastojimo faktas yra galimas, jis nėra konstatuojamas neginčijamai, nepateikiama klastojimą pagrindžiančių objektyvų įrodymų bei fakto nustatymo kriterijų. Nėra aišku, kiek laiko, CarVertical teigimu, automobilis buvo naudojamas kaip taksi: iš pateiktos informacijos darytina išvada - galimai vieną mėnesį, t. y. 2018 m. gegužę. Tačiau net ir pasitvirtinus automobilio naudojimo taksi paslaugoms faktui, iš įrodymo duomenų matyti, kad automobilio savininkai keitėsi, todėl mažai tikėtina, kad automobilis taksi paslaugoms buvo naudojamas visą eksploatacijos laiką, tačiau net ir automobilio naudojimas taksi paslaugoms negali būti laikomas jo trūkumu. Atsakovė negalėjo ir neprivalėjo žinoti automobilio naudojimo istorijos, taigi jokios informacijos nuo pirkėjo negalėjo nuslėpti ir nenuslėpė. Atsakovė automobilį įsigijo ne Švedijoje, o Lietuvoje, automobilį naudojo savo reikmėms vykdydamas komercinę veiklą. Ieškovės nurodyti, bet objektyviais įrodymais nepagrįsti automobilio tariamai nustatyti defektai negali būti konstatuoti, nesami defektai negali būti laikomi paslėptais. Atsakovė apie galimus defektus negalėjo žinoti, taigi ir informuoti pirkėjo. Net ir ieškovei tinkamai pagrindus automobilio defektų buvimą konstatuotina, kad ieškinyje nurodyti automobilio trūkumai galėtų būti laikomi nereikšmingais, todėl jie netrukdytų ieškovei eksploatuoti automobilį ir naudoti jį pagal paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 4 129,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Šeimos mėsinė“ 2020 m. spalio 26 d. įsigijo automobilį Mercedes-Benz V250, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš MB „SwedAuto“. Iš viešoje erdvėje prieinamo buvusio išlikusio skelbimo matyti, kad rida skelbime tuo metu buvo nurodyta 180 000 km., kuri sutartyje neįrašyta. Po automobilio įsigijimo UAB „Šeimos mėsinė“ atliko automobilio remonto darbų už daugiau nei 7 000 Eur sumą.
9. UAB „Šeimos mėsinė“ ir trečiasis asmuo Bigbank AS, veikiantis per filialą, finansavęs ieškovės transporto priemonės įsigijimą, 2021 m. rugsėjo 15 dieną pasirašė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LR-LTC-21000411, kurios priede – „Turto specifikacija“ buvo nurodyta, kad jo pagaminimo data yra 2015 m. kovo 26 d., rida – 205 000 km, techninė priežiūra galioja iki 2022 m. gruodžio 1 d., transporto priemonės trūkumų nėra. Prieš sudarant ieškovės ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonę įvertino ekspertas ir surašė 2021 m. rugsėjo 9 d. vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiavo jos rinkos vertę, įvertino būklę, konstatuojant, jog transporto priemonė yra tvarkinga. Ieškovė pateikė teismui „CarVertical” svetainės duomenis, kad automobilio pagaminimo metai – 2014 m. gegužės 23 d., rida 2020 m. rugsėjo mėnesį Švedijoje fiksuota 478 470 km, o 2020 m. gruodžio mėnesį Lietuvoje 195 232 km. UAB „Veho Lietuva“ pateikė ieškovės atstovui atsakymą, kuriame nurodyta, kad automobilio pagaminimo data – 2014 m. gegužės 22 d., pirmos registracijos data – 2015 m. kovo 26 d., 2019 m. sausio 9 d. rida Švedijoje buvo fiksuota – 370 123 km. 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „Autoja“ surašė defektinį aktą, kad nustatytas gedimo požymis – deganti klaida skydelyje, o 2021 m. rugsėjo 29 d. gedimo požymis – sunkiai sukasi vairas, išvada – elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis gedimas.
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po transporto priemonės įsigijimo ieškovės atstovai ją naudojo, važiavo į Estiją, tačiau užsidegus lemputei „check engine“ bei paaiškėjus vairo kolonėlės gedimui, ką patvirtina UAB „Autoja“ aktai, transporto priemonę pastatė ir iki šiol jos nebenaudoja. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kuo remiantis yra sudaromi „CarVertical“ duomenys, analizė ir pan., tačiau UAB „Veho Lietuva“ atsakymas aiškiai patvirtina ieškovės įrodinėtinas aplinkybes. Vienintelis oficialus „Mercedes - Benz“ atstovas Lietuvoje, kaip pats save pristato, aiškiai nurodė, kad paskutinis fiksuotas gamintojo EVA sistemoje techninis aptarnavimas Švedijoje buvo atliktas 2019 m. sausio 9 d. prie 370 123 km. ridos. Šie duomenys nekėlė teismui abejonių ir leido teigti, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui sudarant 2021 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovės naudai, tikroji automobilio rida tikrai buvo kitokia, nei atsakovė ją nurodė pirkėjui ir lizingo gavėjui. Byloje esantys ridos neatitikimai, kai pirkimo-pardavimo specifikacijoje nurodoma – 205 000 km, vertinimo ataskaitoje – 201 000 km, nepaneigia fakto, kad automobilio rida buvo koreguota, lyginant su 370 000 km, o šie netikslumai atsispindintys dokumentuose, gali būti tiesiog žmogiška klaida įrašant duomenis į pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovės pateikti odometro duomenys bylos nagrinėjimo momentui liudija, kad rida – 203 074 km. Ieškovė (pirkėja) turi įrodyti, kad automobilio pirkimo metu minėti trūkumai atsakovei (pardavėjui) buvo žinomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kad automobilio 2020 metų skelbime rida nurodyta 180 000 km., atliekant remonto darbus 2020 m. lapkričio 28 d. autorizuotame servise fiksuojama 195 000 km. rida, sprendė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovė, įsigydama ginčo automobilį dar 2020 metais iš subjekto besiverčiančio automobilių prekyba, žinojo, kad automobilio rida yra didesnė nei 190 000 km ir tą sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės bei trečiojo asmens (naujo įgijėjo). Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė yra atsakinga už ridos koregavimą ar apie ridos koregavimą žinojo ar turėjo žinoti. Atsakovė, kaip pardavėja, tiek skelbime, tiek pirkimo-pardavimo sutartyje sąžiningai atskleidė pirkėjui jam žinomą informaciją apie automobilio ridą.
11. Ieškovė pripažino faktą, jog prieš pirkdama automobilį jį apžiūrėjo, įvertino jo saloną nuvykusi į Panevėžį, atliko bandomąjį važiavimą, ieškovei buvo žinoma informacija apie automobilio atliktus remonto darbus. Transporto priemonė buvo apžiūrėta ir įvertinta lizingo bendrovės nurodyto eksperto. Net specialių žinių turintis asmuo, atlikdamas transporto priemonės objektyvų vertinimą, duomenų apie ridos koregavimą nenustatė ir tokių duomenų išvadoje nepateikė, nekilus tam jokių abejonių. Teismas konstatavo, kad atsakovė automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė tokią ridą, kokia jai buvo žinoma, o tikrinti, ar ji atitinka realius duomenis atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tokia paslauga (informacijos suteikimas apie transporto priemonės ridą) teikiama ne tik automobilio savininkams, bet ir kitiems asmenims, pateikusiems automobilio VIN kodą „CarVertical“ sistemoje. Kilus pagrįstoms abejonėms ir buvus aktualiai automobilio ridai, ieškovės atstovai šią informaciją galėjo pasitikrinti bet kuriuo momentu, turint VIN kodą. Ieškovė, įsigydama ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Akivaizdu, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi, todėl laikui bėgant jie gali sugesti ir dėl to reikės investuoti lėšas jų tinkamai techninei būklei palaikyti. Kita vertus, net ir įsigijus visiškai naują transporto priemonę (kurios rida yra minimali) niekas nėra apsaugotas nuo vienokių ar kitokių jos mechanizmų gedimų.
12. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad didelis nuvažiuotas kilometrų skaičius daro įtaką transporto priemonės kainai, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl sutarties kainos sumažinimo nėra reiškiamas ir šia teise nesinaudojama. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ginčo automobilis nagrinėjamu atveju nėra tinkamas eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtą. Faktinė aplinkybė, kad ieškovė, pateikusi pretenziją atsakovei, šiuo metu automobilio tiesiog nenaudoja savaime neįrodo, kad automobilis netinkamas eksploatuoti. Automobilio atitikimą techniniams reikalavimams patvirtina ir tai, kad techninė apžiūra galioja iki 2022 m. gruodžio 1 d. Ieškovė neįrodinėjo, kad be EGR sistemos galimo gedimo ar vairo kolonėlės mechaninio gedimo šalinimo, automobilis būtų netinkamas eksploatuoti, juolab, kad pati ieškovė neįrodinėja būtinų konkrečių remonto darbų ar konkrečių detalių remonto poreikio, vertindama tai kaip neesminius transporto priemonės trūkumus. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys leidžia spręsti, kad transporto priemonė yra pagaminta 2014 metais ir abejoti šiais duomenimis nėra objektyvaus pagrindo, o transporto priemonės eksploatacijos pradžia yra tik 2015 m. kovo 26 d. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad neužregistravus transporto priemonės, jos eksploatavimas eisme nėra galimas. Tad teigti, jog pardavėjas nuslėpė transporto priemonės pagaminimo metus, kai registracijos liudijimo duomenys teikia tik eksploatavimo pradžios datą, nėra jokio faktinio pagrindo, kadangi pats transporto priemonės pagaminimo faktas, kol automobilis nėra pradedamas eksploatuoti eisme, neturi jokio esminio ryšio kokybės patvirtinimui ar paneigimui. Nėra jokio pagrindo sutikti, kad pardavėjas buvo nesąžiningas ir siekė nuslėpti esminę aplinkybę apie automobilio būklę – jo pagaminimo metus. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad šis, jos vertinimu, užslėptas ir nepašalintinas trūkumas turi esminės reikšmės kainai, bet ne įsigytos transporto priemonės eksploatavimui, kas taip pat tik patvirtina, jog pagrindo taikyti pardavėjui civilinę atsakomybę, nutraukiant vienašališkai sutartį, nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė UAB „Nirodema“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.
14. Nurodė, kad neteisingas pagaminimo metų nurodymas, daugiau negu per pusę sumažinta ir neteisingai nurodyta automobilio rida, automobilio eksploatavimas taksi veiklai yra paslėpti automobilio trūkumai, kurie neatitinka kokybės reikalavimų, šie trūkumai pirkimo metu neaptarti, jie negali būti ištaisyti ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas nepaneigė fakto, kad automobilio rida buvo koreguota, nepasisakė apie ridą nurodytą CarVertical ataskaitoje, lyg šioje byloje ridos dydis būtų nesvarbi aplinkybė. Automobilis Švedijoje naudotas taksi paslaugoms, automobilio rida užfiksuota techninės apžiūros metu 2020 m. rugsėjo mėnesį Švedijoje - 478 470 km. Automobilis įgytas su nurodytais neteisingais duomenimis ir už tai atsako pardavėjas pagal įstatymą, tačiau teismas apie šiuos argumentus nepasisakė. Atsakomybė už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus tenka atsakovei (pardavėjui), o pareigos įrodyti automobilio trūkumų buvimą ir to žinojimą automobilio pardavėjui ieškovė neturėjo. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Automobilio pagaminimo metai, techninė būklė ir rida buvo esminės sąlygos šio automobilio įsigijimui, todėl tokio automobilio pirkimui buvo suteiktas lizingas su sąlyga, kad rida bus ne didesnė kaip 250 000 km. Ieškovės įgytas automobiliui sumažinus jo ridą 283 232 km. buvo dirbtinai ir ženkliai padidinta vertė. Iš visuotinai prieinamų internetinių šaltinių yra žinoma, kad vienas iš pagrindinių rodiklių, lemiančių naudoto automobilio kainą, yra ankstesnio savininko ar savininkų nuvažiuotas atstumas. Ieškovė neturi pagrindo tikėtis, jog sutartis gali būti įvykdyta tinkamai, t. y. atsakovei pardavus automobilį su paslėptais defektais, nurodyti defektai - gamybos metai ir rida, automobilio naudojimas taksi veikloje negali būti ištaisyti. Sutarties nutraukimo atveju atsakovė didelių nuostolių nepatirtų, nes šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovei ir lizingo davėjai už automobilį sumokėti pinigai.
15. Atsakovė UAB „Šeimos mėsinė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė automobilio vairo kolonėlės gedimus šalins pasinaudodama atšaukimo sąlygomis. Tai ne tik keičia ieškinyje nurodytą ieškovės poziciją, bet ir įrodo, kad galimai atsiradęs vairo kolonėlės gedimas nėra esminis automobilio trūkumas, dėl kurio jo negalima naudoti pagal paskirtį, ir tai, kad galimas gedimas atsirado dėl gamintojo kaltės. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir net neįrodinėjo netinkamos automobilio techninės būklės. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė, jos manymu, realios automobilio ridos. Neaišku, kokiais objektyviais įrodymais remdamasi ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad reali automobilio rida yra 478 470 km. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie galimai pakeistą automobilio ridą ir tai nuslėpė nuo pirkėjo. Automobilio pardavimo metu atsakovei galimas ridos koregavimo faktas nebuvo žinomas, dėl to nekilo jokių įtarimų apžiūrint transporto priemonės salono būklę ir patį automobilį. Nežinodama apie galimai koreguotą automobilio ridą, atsakovė negalėjo apie tai informuoti pirkėjo, taigi informacijos nenuslėpė. Ieškovės atstovas liudytojas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilis atrodė techniškai patikimas, todėl po eksperto įvertinimo abejonių dėl šio automobilio patikimumo nekilo. Ieškovei buvo žinoma informacija apie atsakovės atliktus automobilio remonto darbus. Pirkėjas nurodo, jog automobilis buvo patikrintas tinkamai, jo įsigijimą lizingo davėjas sutiko finansuoti. Atsakovė neatsako už pirkėjo galimai nustatytus automobilio trūkumus, nes automobilio pardavimo metu po kruopštaus patikrinimo jokie trūkumai nustatyti nebuvo. Nėra visuotinai žinomų metodikų ar kaip nors kitaip pagrįsto automobilio resursų, susieto su jo rida, vertinimo.
16. Kaip teisingai sprendime nurodė teismas, automobilio pagaminimo data nėra fiksuojama. Vertinant ir teikiant informaciją apie transporto priemonės pagaminimo metus yra vertinama automobilio pirmosios registracijos data. Atsakovė, pirkdama automobilį, negalėjo žinoti jo tikslios pagaminimo datos. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kuriuos ieškovė būtų pateikusi į bylą, kiek laiko, jos manymu, automobilis buvo naudojamas taksi veiklai, kaip ši aplinkybė įtakojo automobilio techninę būklę. Automobilis galimai naudotas taksi veiklai vieną mėnesį. Apeliantė savo skunde prašo panaikinti teismo spendimą ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį ir atlyginti už automobilio kasko draudimą 543 Eur, sumokėtą Bigbank AS - lizingo teikėjui, 450 Eur Lizingo sutarties sudarymo mokestį ir už vertinimą - 200 Eur. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį pasisakė dėl šių reikalavimų nepagrįstumo. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsikirtimų dėl nurodytos atsakovės pozicijos neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą tenkinti apeliacinį skundą, šios papildomos reikalaujamos priteisti išlaidos nepriteistinos dėl jų nepagrįstumo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
18. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Šeimos mėsinė” 2020 m. spalio 26 įsigijo automobilį Mercedes-Benz V250, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš MB „SwedAuto”. Iš viešoje erdvėje (www.google.com) prieinamo buvusio išlikusio skelbimo matyti, kad rida skelbime tuo metu buvo nurodyta 180 000 km. Po automobilio įsigijimo UAB „Šeimos mėsinė” atliko automobilio remonto darbų už daugiau nei 7 000 Eur sumą. UAB „Šeimos mėsinė“, atstovaujama R. P., ir trečiasis asmuo Bigbank AS, veikiantis per filialą, finansavęs ieškovės transporto priemonės įsigijimą, 2021 m. rugsėjo 15 dieną pasirašė Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LR-LTC-21000411, kurios priede – „Turto specifikacija” buvo nurodyta, kad pagaminimo data yra 2015 m. kovo 26 d., rida – 205 000 km, techninė priežiūra galioja – 2022 m. gruodžio 1 d., transporto priemonės trūkumų nėra. Prieš sudarant ieškovės ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo sutartį, transporto priemonę įvertino ekspertas ir surašė 2021 m. rugsėjo 9 d. vertinimo ataskaitą Nr. KK210283, kurioje apskaičiavo rinkos vertę, įvertino būklę, konstatuojant, jog transporto priemonė yra tvarkinga. Ieškovė pateikė teismui „CarVertical” svetainės duomenis, kuriuose nurodyta, kad pagaminimo metai yra 2014 m. gegužės 23 d., o ne 2015 m. kovo 26 d., kad rida 2020 m. rugsėjo mėnesį Švedijoje fiksuota 478 470 km, o 2020 m. gruodžio mėnesį – Lietuvoje 195 232 km. UAB „Veho Lietuva“ pateikė ieškovės atstovui atsakymą, kuriame nurodyta, kad automobilio pagaminimo data – 2014 m. gegužės 22 d., pirmos registracijos data – 2015 m. kovo 26 d., 2019 m. sausio 9 d. rida Švedijoje buvo fiksuota – 370 123 km. 2021 m. rugsėjo 17 d. UAB „Autoja” surašė defektinį aktą, kad nustatytas gedimo požymis – deganti klaida skydelyje, o 2021 m. rugsėjo 29 d. – gedimo požymis – sunkiai sukasi vairas, išvada – elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis gedimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio ir nenutraukė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
20. CK 6.4311 straipsnis numato, jog motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje be kitų duomenų turi būti nurodyta apie transporto priemonės trūkumus, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 2 punkte yra nurodyti automobilio trūkumai, kurie turi būti nurodyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
21. Šiuo atveju ieškovė byloje reiškia reikalavimą ne dėl įsigytos transporto priemonės kainos sumažinimo, skolos už remonto darbus priteisimo, o prašo taikyti kraštutinę priemonę, tai yra transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą. Sutartis dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo, kaip ir visos civilinės sutartys, grindžiamos sutarties laisvės principu, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus savo teisių gynimo būdus, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu arba atitinkamai sumažinti pirkimo kainą. Aptariamo straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pirkėjo teisė reikalauti neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus ar atlyginti jo išlaidas trūkumams pašalinti; minėto straipsnio 1 dalies 4 punkte – pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, kt.). Taigi CK 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
22. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).
23. Savo reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą sumą ieškovė grindė pardavėjo pareiga parduoti tinkamos kokybės automobilį. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog sumažėjusi variklio galia (ERG sistemos gedimas), elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis gedimas, neteisingas pagaminimo metų nurodymas ir daugiau negu per pusę sumažinta ir neteisingai nurodyta automobilio rida, automobilio eksploatavimas taksi veiklai yra paslėpti automobilio trūkumai, kurie laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Apeliantė įrodinėja, jog suklastota automobilio rida yra esminis sutarties trūkumas. UAB „Veho Lietuva“ duomenimis paskutinis fiksuotas gamintojo EVA sistemoje techninis aptarnavimas Švedijoje buvo atliktas 2019 m. sausio 9 d. prie 370 123 km ridos. Atsakovei įsigydant automobilį 2020 metais, jo rida buvo nurodyta 180 000 km. Byloje esančioje CarVertical ataskaitoje yra nurodyta, jog automobilio rida yra koreguota. Ieškovė byloje privalo įrodyti ne tik, jog automobilio rida buvo koreguota, bet ir kad šis faktas automobilio pardavėjui buvo žinomas. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog prieš sudarant ieškovės ir trečiojo asmens pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė turėjo laiko įvertinti perkamos transporto priemonės būklę, atlikti bandomąjį važiavimą, taip pat transporto priemonę įvertino ekspertas ir surašė 2021 m. rugsėjo 9 d. vertinimo ataskaitą Nr. KK210283, kurioje apskaičiavo rinkos vertę, įvertino būklę, konstatavo, jog transporto priemonė yra tvarkinga. Taigi, nei ieškovė, nei specialių žinių turintis asmuo nenustatė, jog automobilio rida būtų buvusi koreguota, kas reiškia, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų (neskaitant pavienių dokumentų, kuriuose įvairiais laikotarpiais yra įrašyta visokio dydžio automobilio rida), patvirtinančių, jog automobilio rida perkant transporto priemonę iš atsakovės buvo suklastota. Net ir nustačius, jog rida yra suklastota, ieškovė turėtų įrodyti, jog atsakovė žinojo apie netikrą automobilio ridą, kas šiuo atveju taip pat nėra įrodyta. Taigi, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų žinojusi, jog parduodamos transporto priemonės rida yra galimai netikra. Priešingai, byloje esantis automobilio pardavimo skelbimas, pagal kurį atsakovė pirko ginčo transporto priemonę, įrodo, jog atsakovei perkant automobilį buvo deklaruota, jog jo rida yra 180 000 km.
24. Ieškovė pagrįstai nurodo, jog ieškovės įgytam automobiliui sumažinus jo ridą 283 232 km. buvo dirbtinai ir ženkliai padidinta vertė, tačiau byloje neįrodžius, jog rida tikrai buvo sumažinta ir pardavėjas, parduodamas ieškovei transporto priemonę apie šią aplinkybę žinojo, pagrindo šią aplinkybę laikyti esminiu sutarties pažeidimu nėra. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė CarVertical sistemoje sužinojo, jog automobilio rida yra galimai koreguota, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja pagrindas nutraukti šalių sudarytą sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, jog informacija apie transporto priemonės ridą yra teikiama ne tik automobilio savininkams, bet ir visiems kitiems asmenims, žinantiems automobilio VIN kodą, todėl ieškovei kilus pagrįstoms abejonėms dėl automobilio ridos (ar aplinkybės ar automobilis buvo naudojamas taksi veikloje), ieškovė šią aplinkybę galėjo pasitikrinti prieš pirkdama transporto priemonę. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog sutarties nutraukimo atveju atsakovė didelių nuostolių nepatirtų, nes šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, tačiau kaip jau nurodyta byloje, ieškovė, siekdama nutraukti sudarytą sutartį privalo įrodyti esminį sutarties pažeidimą, ko ji šiuo atveju nepadarė.
25. Apeliantė taip pat įrodinėja, jog esminis sutarties pažeidimas yra tai, kad sumažėjo variklio galia (ERG sistemos gedimas) ir sugedo elektrinės vairo kolonėlės vidinis mechaninis. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šie transporto priemonės gedimai (trūkumai) yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, jog ieškovės minimi automobilio gedimai (ERG sistemos ir elektrinės vairo kolonėlės gedimai) būtų tokie, jog jų nebūtų įmanoma pašalinti suremontuojant transporto priemonę. Nesant tokių įrodymų byloje, tai negali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu.
26. Apeliantė teigia, jog atsakovė jai nurodė neteisingus automobilio pagaminimo metus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nustatė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė buvo pagaminta 2014 metais, o pirmosios registracijos data yra 2015 m. kovo 26 d. Kadangi transporto priemonės registracijos liudijime yra nurodyta automobilio pirmosios registracijos data, nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovė nuslėpė transporto priemonės pagaminimo datą nuo ieškovės. Ieškovė byloje neįrodė, jog ši aplinkybė turi esminį ryšį transporto priemonės kokybei ar būklei, juolab, kad prieš perkant transporto priemonę, tiek ieškovė, tiek specialių žinių turintis asmuo įvertino transporto priemonę, jos būklę ir pagaminimo metų neatitikimas nuo transporto priemonės registracijos datos ieškovei nebuvo svarbus.
27. Apeliantė taip pat nurodo, jog aplinkybė, kad automobilis buvo eksploatuotas taksi veiklai yra paslėptas automobilio trūkumas ir jis yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ieškovės argumentas yra deklaratyvus, kadangi ieškovė byloje nenurodo kaip ši aplinkybė gali būti laikoma esminiu trūkumu, trukdančiu eksploatuoti automobilį. Teisės aktuose nėra nustatyta, jog parduodamas transporto priemonę pardavėjas privalėtų deklaruoti aplinkybę, ar transporto priemonė buvo naudojama taksi veikloje. Kaip jau minėta, jeigu ieškovei aplinkybė, susijusi su automobilio naudojimu kaip taksi automobilio buvo svarbi ir lemianti sprendimą pirkti/nepirkti transporto priemonę, šią aplinkybę ieškovė galėjo išsiaiškinti iki transporto priemonės įsigijimo. Taigi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje neįrodė, kad kuris nors iš ieškovės nurodomų transporto priemonės trūkumų būtų laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį. Ieškovė byloje nereiškia reikalavimo dėl transporto priemonės kainos sumažinimo, todėl dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl daro išvadą, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
29. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „Nirodema“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Nirodema“, į. k. 302976006, atsakovės UAB „Šeimos mėsinė“, į. k. 302818465 naudai 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius