Byla Nr. 1N-94/2013

                     Procesinio sprendimo kategorija

                     2.12.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

kaltinamajam A. R.,

gynėjams: Stanislovui Nalivaikai, Benediktui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) prokurorės, kaltinamųjų A. R. (A. R.) ir J. T. (J. T.) skundus dėl Vilniaus apygardos teismo   2013 m. birželio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį,                  214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; J. T. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, perduota prokurorei.

           Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundus,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismui 2013 m. gegužės 20 d. su kaltinamuoju aktu perduota baudžiamoji byla, kurioje:

A. R. kaltinamas tuo, kad nuo 2003-08-25 iki 2011-04-04 pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2000-12-29 įsakymu Nr. 255 ,,Dėl Prašymų įregistruoti Mokesčio mokėtojų registre formų ir jų papildymo taisyklių patvirtinimo“, 2005-04-04 įsakymu Nr. VA29 ,,Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“, 2007-07-10 įsakymu Nr. VA53 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ pakeitimo“, 2008-07-25 įsakymu Nr. VA38 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“ pakeitimo“ nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 litų  pajamų, t. y. padarė veiką, kurioje yra nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2003-08-25 iki 2011-02-01 Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo svetimas J. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardais AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones, taip pat šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. padarė veiką, kurioje yra nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio            1 dalyje, požymių.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2003-10-14 iki 2011-04-01 Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai panaudojo svetimas J. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones bei šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitų per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir vartotojų identifikacinius numerius (PIN), skirtus išgryninti pinigus bankomatuose, taip pat atlikti, naudojantis elektronine bankininkyste, pinigų pavedimus į savo asmenines sąskaitas, sandoriams sudaryti, bei atliko 950 finansinių operacijų, t. y. padarė veiką, kurioje yra nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio    1 dalyje, požymių.                           

Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2003-10-02 iki 2011-04-04 Vilniaus apskrityje, siekdamas nuslėpti nusikalstamos veikos rezultatą – gautus pinigus 555 451,30 litų (atskaičiavus išgryninimų, taip pat atliktų finansinių operacijų bankų mokesčius) už kitokiu neteisėtu būdu vertimąsi komercine veikla  rašto darbų rašymą ir jų realizavimą, jų šaltinius bei kilmę, jis, A. R., nuo 2003-10-02 iki 2011-04-04, naudodamasis svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, svetimais vardais bankų išduotomis mokėjimo kortelėmis, Vilniuje esančiuose įvairių bankų bankomatuose, suvedant vartotojo identifikacinį numerį (PIN), taip pat svetimomis atidarytomis sąskaitomis, internetinėje bankininkystėje, naudodamasis svetimais prisijungimo prie minėtų sąskaitų kodais bei slaptažodžiais, sistemingai atliko su šiomis lėšomis (555 451,30 litų) finansines (išgryninimo, pavedimų,  sandorių) operacijas, tokiu būdu pakeitė šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisino juos Lietuvos Respublikos finansų sistemoje.

Taip pat jis, siekdamas ir kitokiu būdu įteisinti dalį, t. y. 226 000 litų, iš nusikalstamu būdu įgytų pinigų – 377 535,70 litų (nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31), per penkis kartus nuo 2007-03-28  iki 2009-01-21 nurodė H. A. įgyti verslo liudijimus su atitinkamomis veiklos rūšimis žinodamas, kad jis neturi reikalingos tokiai veiklai vykdyti kvalifikacijos ir tokios veiklos nevykdys. H. A., vykdydamas A. R. reikalavimą, jo lydimas nuo 2007-03-28  iki 2009-01-21 nuvyko į Vilniaus apskrities mokesčių inspekciją adresu: Ulonų g. 2, Vilnius, ir įgijo verslo liudijimus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. R. H. A. išduotų verslo liudijimų pagrindu, vykdydamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą prievolę teikti gyventojo metinę pajamų deklaraciją, pateikė 2008-03-18, 2009-04-30 ir 2010-06-08 Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijai metines  gyventojo H. A. pajamų mokesčių deklaracijas, kuriose nurodė melagingus duomenis apie pinigų gavimo šaltinius ir tokiais veiksmais įteisino 555 451,30 litų, gautų iš nusikalstamos – kitokiu neteisėtu būdu verčiantis komercine veikla – veikos, t. y. padarė veiką, kurioje yra nusikaltimo, numatyto BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. T. suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su J. T., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei    2011-02-04, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje nurodė J. T. padaryti rankraštinius įrašus į buhalterinius dokumentus, patvirtinančius H. A. vykdomą individualią veiklą nuo 2006-01-01 iki 2011-01-13, ir pateikė tam reikalingus žinomai netikrus duomenis. J. T., vykdydama A. R. nurodymą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2011-02-04, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje padarė tuose dokumentuose rankraštinius įrašus, nurodydama H. A. iš individualios veiklos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, iš anksto žinodama, jog įrašomi duomenys yra netikri, kuriuose pasirašė turintis teisę tai daryti H. A., nesuvokdamas savo veiksmų nusikalstamumo. Tokiu būdu A. R. suklastojo tikrus dokumentus.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, juos pateikdamas 2011-02-04 mokesčių administratoriaus – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriui atliekamam operatyviam patikrinimui kaip dokumentus, patvirtinančius apie H. A. vykdomą individualią veiklą nuo 2006-01-01 iki                      2011-01-13, t. y. atliko veiksmus, kuriuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorei nustatęs, kad kaltinamasis aktas nepasirašytas, t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje jam keliamų reikalavimų, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Generalinės prokuratūros prokurorė skunde nurodė, jog nutartis nepagrįsta, ji vilkins bylos nagrinėjimą.                                          

Kaltinamasis aktas parašytas ant Generalinės prokuratūros firminio blanko, todėl neturėtų kelti abejonių, kad jį surašė ne prokuroras. Tai, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas, yra savaime suprantama, tačiau toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip kaltinamojo akto trūkumas BPK 219 straipsnio prasme. Prokuroro parašo buvimas ar nebuvimas nekeičia kaltinamojo akto turinio. Skundžiamą nutartį priėmęs apygardos teismo teisėjas nenurodė, kodėl teisme negalima ištaisyti kaltinamojo akto trūkumo ir kokiu būdu pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamojo akto nepasirašymas yra tik techninė klaida, kuri gali būti ištaisyta, pateikus pasirašytą kaltinamąjį aktą.

Prokurorė skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamieji A. R. ir J. T. skunduose nurodė, kad teismas nutartyje nurodė tik minimalius BPK 219 straipsnio pažeidimus ir nenurodė visų teismui žinomų bylos grąžinimo prokurorui motyvų bei pagrindų, todėl nutartis neatitinka BPK 238 straipsnio 1 dalies, 233 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas neišnagrinėjo visų gautų prašymų; neaišku, ar priėmė nutartį atsisakyti nagrinėti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstus skundus dėl teisės susipažinti su bylos medžiaga ir papildyti ikiteisminį tyrimą neteisėto ribojimo, prokurorės nušalinimo, neišsprendė skundų teismingumo klausimų. Kaltinamajame akte nenurodyta A. R. profesija, klaidingai nurodyta darbovietė (BPK 219 straipsnio 1 dalies 2 punktas), šis kaltinamojo akto trūkumas iš esmės turi įtakos veiksmų kvalifikavimui pagal BK 202 straipsnio 1 dalį; neišdėstyta įtariamųjų pozicija dėl pareikštų kaltinimų, nesutinkant su įtarimu (BPK 219 straipsnio 1 dalies 7 punktas); netikslus inkriminuojamos veikos aprašymas, nekonkretizuota pažeistų taisyklių norma, tai trukdo nagrinėti bylą, pažeidžia kaltinamųjų teises tiksliai žinoti, kuo jie kaltinami, apriboja teisę duoti parodymus, tinkamai pasiruošti gynybai    (BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamoji J. T. skunde papildomai išdėstė nesutikimo su jai pareikštu kaltinimu argumentus nurodydama, jog jos veiksmuose nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Kaltinamieji A. R. ir J. T. skundais prašė Vilniaus apygardos teismo    2013 m. birželio 6 d. nutartį pakeisti ir papildomai nurodyti visus paaiškėjusius kaltinamojo akto neatitikimus                   BPK 219 straipsnyje numatytiems turinio reikalavimams; išspręsti Vilniaus apygardos teisme gautus prašymus; išspręsti apeliacinio skundo Nr. ITS-490-859/2013 teismingumo ir                       2013 m. gegužės 14 d. skundo teismingumo klausimus; bylą nutraukti, paaiškėjus BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytoms aplinkybėms.

Kaltinamoji J. T. papildomai prašė užtikrinti įtariamųjų teisę gauti tinkamai surašyto kaltinamojo akto nuorašą. 

Atsikirtime kaltinamasis A. R. nurodė, kad prokurorės skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m birželio 6 d. nutarties paduotas, praleidus jos apskundimo terminą. Prokurorė neprašo atnaujinti termino skundui paduoti, todėl jis negali būti nagrinėjamas. Teismui nusprendus, jog prokurorė nepažeidė apeliaciniam skundui paduoti numatyto termino, prašo prokurorės skundą atmesti. Tokį savo prašymą iš esmės motyvuoja ikiteisminio tyrimo metu padarytais procesiniais pažeidimais, taip pat prokurorės skunde netinkamai suformuluotais prašymais.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokurorės skundą tenkinti, kaltinamųjų skundus atmesti; kaltinamasis A. R. ir gynėjai prašė kaltinamųjų skundus tenkinti, prokurorės skundą atmesti.

Generalinės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas, kaltinamųjų A. R. ir J. T. skundai atmetami.

Dėl kaltinamųjų A. R. ir J. T. skundų argumentų pripažinti, kad kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų pagal BPK 219 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 7 punktus (atkreipiamas dėmesys, jog BPK 219 straipsnis turi tik vieną dalį, susidedančią iš 7 punktų), ikiteisminio tyrimo metu prokurorės padarytų procesinių pažeidimų, Vilniaus apygardos teismo teisėjo darbo trūkumų skundžiamos nutarties priėmimo metu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šia nutartimi sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar baudžiamoji byla su nepasirašytu kaltinamuoju aktu pagrįstai perduota prokurorei teismui teigiant, jog toks kaltinamasis aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Skunduose kaltinamieji išdėstė prašymus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas: prašė nustatyti papildomus baudžiamosios bylos perdavimo prokurorei pagrindus, išspręsti skundų teismingumo klausimus, nutraukti bylą ir kt. Atsakant į tokius skunduose išdėstytus prašymus paaiškinama, kad tie prašymai nėra Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nustatymo dalykas.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu, vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teismas ją perduoda prokurorui. Kaltinamojo akto turinys nustatytas BPK 219 straipsnyje. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. Dėl to pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio     BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje A. R. ir J. T. kaltinami padarę veikas, kuriose yra įvairių nusikaltimų požymių, perdavė prokurorei nustatęs, jog prokurorė nepasirašė kaltinamojo akto. Teismas padarė išvadą, kad toks kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje jam keliamų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis toliau dėstomais argumentais ir proceso ekonomiškumo principu, su tokia išvada nesutinka.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, jog kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas;                 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys;             3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką;     6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją;        7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Susipažinus su kaltinamojo akto turiniu (69 t., 1–225 b. l.) akivaizdu, kad jame nurodyti BPK 219 straipsnyje minimi kaltinamojo akto elementai. 

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teismui perduotoje byloje iš tiesų yra prokurorės nepasirašytas kaltinamasis aktas. Ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, ir kaltinamieji pagrįstai nurodo, kad procesinis dokumentas turi būti rašytinis ir pasirašytas. Šis procesinio dokumento turiniui keliamas reikalavimas susijęs su tuo, jog parašas patvirtina dokumente nurodytų faktinių duomenų teisingumą. Taigi parašas yra asmens identifikavimo priemonė, kuri nurodo, kad būtent dokumentą padavęs asmuo, o ne kitas asmuo yra jo autorius.

Nagrinėjamu atveju faktas, jog kaltinamąjį aktą surašė ir teismui perdavė prokurorė            V. S., aukštesniajam teismui nekelia abejonių. Jų neturėjo kilti ir bylą rengiančiam nagrinėti teisme Vilniaus apygardos teismo teisėjui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nepaisant to, jog kaltinamasis aktas nepasirašytas, prokurorė pasirašė ir lydraštį, kuriuo baudžiamąją bylą perdavė teismui (70 t., 1 b. l.), ir kartu su kaltinamuoju aktu teismui perduotą teisiamajame posėdyje apklaustinų asmenų sąrašą (70 t., 2–4 b. l.). Ši aplinkybė leidžia neabejotinai manyti, kad kaltinamasis aktas perduotas teismui nepasirašytas vien dėl apsirikimo. Aukštesnysis teismas tai vertina kaip prokurorės padarytą techninę klaidą.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog šis trūkumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo teigti esant surašytą iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, trūkumų negalint ištaisyti teisme ir juos trukdant nagrinėti bylą. Tai, kad prokurorė teismui pateikė nepasirašytą kaltinamąjį aktą, jokiu būdu nereiškia, jog ši klaida negali būti ištaisyta parengiamajame teismo posėdyje, prokurorei įteikiant teismui pasirašytą kaltinamąjį aktą. Taigi toks kaltinamojo akto trūkumas lengvai ištaisomas teisme ir negali būti kliūtis nagrinėti bylą. Šis kaltinamojo akto trūkumas nesuvaržo kaltinamųjų teisės žinoti, kuo yra kaltinami, jų teisės į gynybą bei kitų įstatyme numatytų kaltinamųjų teisių. Beje, kiti A. R. skunde nurodyti kaltinamojo akto trūkumai (nenurodyta jo profesija, klaidingai nurodyta darbovietė ir pan.) taip pat nesunkiai ištaisomi teisme. 

Atsakant į kaltinamojo A. R. ir gynėjų aukštesniajame teisme išsakytus argumentus dėl prokurorės praleisto termino skundui paduoti konstatuojama, kad prokurorės skundas paduotas, nepraleidus nutarties apskundimo septynių dienų termino.

Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamos nutarties siuntimo Generalinei prokuratūrai lydraštis surašytas 2013 m. birželio 7 d., penktadienį (70 t., 193 b. l.), tačiau aukštesniojo teismo pareikalauti Generalinės prokuratūros gautų dokumentų registro duomenys įrodo, kad prokuratūroje nutartis gauta tik 2013 m. birželio 13 d. Dėl to Vilniaus apygardos teisme 2013 m. birželio 18 d. gautas skundas paduotas, nepraleidus įstatymo nustatyto termino.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas kaltinamojo akto trūkumas nėra esminis, jis gali būti ištaisytas teisme ir netrukdo nagrinėti bylos.    

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir bylą perduoti Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                            Violeta Ražinskaitė