Administracinė byla Nr. I-277-554/2010.
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00021-2009-8.
Procesinio sprendimo kategorija: 11.12, 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus ( kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,
sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,
dalyvaujant pareiškėjui - M. J.,
atsakovo - Kauno apskrities viršininko administracijos įgaliotai atstovei Agnei Surblienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (pateikti preliminarų žemės sklypo planą) ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas skunde prašė Kauno apygardos administracinį teismą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją pateikti jam lygiaverčio ariamos žemės sklypo abrisą – preliminarų žemės sklypo ribų planą už paimtą vietos savivaldybės poreikiams 9,41 ha žemės Kauno apskrityje, Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, Žeimių sen., kurios savininkai iki 1940 06 15 buvo M. J. (žemės sklypas Nr. 40 - 24,80 ha), K. A. ir V. J. (žemės sklypas Nr. 42 – 6,42 ha).
Pareiškėjas skunde ir patikslintuose skunduose nurodė bei teismo posėdžių metu paaiškino, kad 1992 02 14 jis su kitais pretendentais: L. J., E. V., T. K. padavė prašymą Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 24,80 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone. 1992 02 14 M. J. su L. J. Jonavos rajono žemėtvarkos skyriui padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkių K. A. ir V. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,42 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone. 1997 09 01 pateikė ir pakartotiną prašymą. Pretendentai pageidavo atgauti žemę buvusioje vietoje natūra. Atsakovas šių prašymų neišnagrinėjo bei nepriėmė sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kauno apskrities viršininko administracija raštais (1997 10 24; 1997 09 30; 1998 01 13; 1998 11 27; 1999 01 08; 1999 02 03; 1999 02 17 ir kt.) pranešė pareiškėjui, jog žemė į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra yra valstybės išperkama, nes suteikta valstiečių asmeniniams ūkiams, - žemė paimta visuomenės poreikiams. Pareiškėjui nesutinkant dėl grąžintinos žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei, ginčas buvo sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismai jo prašymo dėl nuosavybės teisių į ginčo žemę atkūrimo natūra netenkino. Pareiškėjas šioje byloje neginčija grąžintinos žemės priskyrimo valstybės išperkamai. Jis nesutinka su tuo, jog Kauno apskrities viršininkas už paimtą valstybės poreikiams žemę iki šiol neatlygino bei nepatenkino jo reikalavimo pateikti lygiaverčio žemės sklypo ribų planą, kuriam esant, būtų galima nustatyti, ar siūlomas žemės sklypas yra lygiavertis, o tuo pačiu, ar teisingai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog už valstybės išperkamą žemę jam turi būti atlyginta vadovaujantis Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja atlyginimą žemės savininkui už privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Tuo atsakovas pažeidė įstatymus bei pareiškėjo teises.
Atsakovas - Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą bei atsakovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pagal pareiškėjo ir kitų pretendentų 1991 10 30 pateiktus prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 24,80 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone, bei K. A., V. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,42 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone, nuosavybės teisės atkurtos į jiems tenkančią turto dalį išmokant pinigines kompensacijas L. J. ir E. V.. T. K. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią M. J. nuosavybės teise valdytos žemės Žeimių mstl., Jonavos rajone dalį - 0,12 ha, tačiau neatkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko M. J. Žeimių mstl., Jonavos rajone nuosavybės teise valdytus 5,70 ha ir 0,05 ha žemės bei 0,50 ha miško plotus. 2008 03 17 Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino pažymas Nr. Ž-860, Nr. Ž-861, Nr. Ž-862 ir Nr. Ž-863 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, tačiau nuosavybės teisės pareiškėjui pagal aukščiau nurodytas pažymas dar nėra atkurtos. Žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra valstybės išperkama. Buvusio savininko M. J. nuosavybės teise valdytame žemės sklype asmeninio ūkio sklypų suteikimo teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiu 2003-03-10 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0023-06/2006, kuris Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-193/2004 paliktas nepakeistas. Pretendentai apie tai ne kartą informuoti raštu, taip pat jiems buvo pasiūlyta pasirinkti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 str. už valstybės išperkamą žemę numatytus atlyginimo būdus. Pareiškėjas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2008 02 28 prašymu. Jis pageidavo, kad į laisvą žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o už valstybės išperkamą žemės dalį būtų suteiktas lygiavertis žemės sklypas Žeimių kadastro vietovėje.
Atsakovas ir jo įgaliota atstovė taip pat nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad už valstybės išperkamą žemę jam turi būti atlyginama vadovaujantis Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso 4.100 str. ir Žemės įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis atlyginimą žemės savininkui už privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams. Pareiškėjui į minėtą žemę dar neatkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas nėra nekilnojamojo turto, į kurį pretenduoja atkurti nuosavybės teises, savininku, todėl jam negali būti taikomos aukščiau nurodytų teisės aktų normos. Pareiškėjo reikalavimas yra išankstinio pobūdžio, kadangi jo reikalaujamas preliminarus lygiaverčio žemės sklypo ribų planas gali būti pateiktas jam tik po to, kai, vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimą nuosavybėn neatlygintinai ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą ir tvirtinimą, reikalavimais bus parengtas ir patvirtintas Žeimių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kurio pagrindu bus parengti ir pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tame tarpe ir preliminarus lygiaverčio žemės sklypo ribų planas. Dėl sumažinto finansavimo žemėtvarkos projektų rengimas šiuo metu yra sustabdytas, todėl nežinoma, kada tiksliai bus parengtas Žeimių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Administracinėje byloje esančių dokumentų duomenys patvirtina aplinkybes, jog prašymą atkurti nuosavybės teises į M. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 24,80 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone, pareiškėjas 1991 10 30 pateikė Jonavos rajono Žeimių apylinkės agrarinės reformos tarnybai kartu su L. J., E. V. ir T. K. (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 107, b.l. 9). Taip pat 1991 10 30 pareiškėjas ir L. J. pateikė prašymą Jonavos rajono Žeimių apylinkės agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teises į K. A. bei V. J. nuosavybės teise valdytą 6,42 ha žemės sklypą, esantį Žeimių mstl., Žeimių sen., Jonavos rajone (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 107, b.l. 8). Prašymuose atkurti nuosavybės teises pareiškėjai buvo išreiškę valią atkurti nuosavybės teises buvusioje vietoje natūra.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 4 str. 2 d. numato, kad žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai. Žemė, pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama (Įstatymo 12 str.1 d. 7 p.). Už valstybės išperkamą žemę atlyginama pagal Įstatymo 16 str. - kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu (perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, kompensuojant pinigais, vertybiniais popieriais ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, jog žemė, į kurią pareiškėjas bei kiti pretendentai pretendavo atkurti nuosavybės teises natūra buvo užimta asmeninio ūkio žeme - buvo priskirta valstybės išperkamai žemei (T. II, b.l. 55-100). Apie tai bei kitus pasirinktinus atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdus, pretendentai informuoti Jonavos rajono žemėtvarkos skyriaus raštais (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 491, b.l. 45, 47). Be to, asmeninio ūkio sklypų buvusio savininko M. J. sklype Nr. 40, esančiame Jonavos rajono Žeimių seniūnijos teritorijoje, suteikimo teisėtumas neginčijamai konstatuotas įsiteisėjusiu 2003 03 10 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0023-06/2003, kuris paliktas nepakeistu Kauno apygardos teismo 2004 05 04 nutartimi (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-0023-06/2003 T. III, b.l. 126-140, T. V, b.l. 198-203). Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 04 02 sprendimu Nr. 46-6545 L. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią K. A. bei V. J. nuosavybės teise valdytos žemės Žeimių mstl., Jonavos rajone dalį (0,12 ha ir 3,21 ha) bei M. J. nuosavybės teise valdytos žemės Žeimių mstl., Jonavos rajone dalį (0,18 ha, 5,70 ha ir 0,50 ha) ir už valstybės išperkamą žemę išmokant piniginę kompensaciją (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 107, b.l. 20). Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 06 02 sprendimu Nr. 46-6802 E. V. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią M. J. nuosavybės teise valdytos žemės Žeimių mstl., Jonavos rajone dalį (0,17 ha, 5,70 ha ir 0,5d ha) ir už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 137, b.l. 14, 15). Kauno apskrities viršininko 2007 04 27 įsakymu Nr. 02-03-4474 ir sprendimu Nr. 46-12299 T. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią M. J. nuosavybės teise valdytos žemės Žeimių mstl., Jonavos rajone dalį - 0,12 ha (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 44/768308 b.l. 19-21). Teismui pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitė 2008 02 28. Pareiškėjas pageidavo, kad į laisvą žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra, o už valstybės išperkamą dalį suteiktas lygiavertis žemės sklypas Žeimių kadastro vietovėje (Nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 490 b.l. 70). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog, daliai asmeninio ūkio naudotojų atsisakius anksčiau suteiktos asmeninio ūkio žemės, yra galimybė atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į dalį grąžintinos žemės natūra (T. 1, b.l. 205, Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 490 b.l. 67-69). Jonavos rajono žemėtvarkos skyrius 2008 03 17 patvirtino Pažymas Nr. Ž-860, Nr. Ž-861, Nr. Ž-862, Nr. Ž-863 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į K. A. ir V. J. Žeimių mstl., Jonavos rajone nuosavybės teise valdytus 3,21 ha ir 0,13 ha žemės plotus, taip pat į buvusio savininko M. J. nuosavybės teise valdytus 0,50 ha miško, 5,70 ha ir 0,17 ha žemės plotus Žeimių mstl., Jonavos rajone (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos Nr. 490 b.l. 71-74). Byloje nekyla ginčas, kad pagal paminėtas pažymas nuosavybės teisės pareiškėjui šiuo metu nėra atkurtos.
Dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę.
Pareiškėjas neginčija žemės priskyrimo valstybės išperkamai fakto, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su, jo manymu, atsakovo neveikimu, pasireiškiančiu neatlyginimu jam už visuomenės poreikiams iš jo paimtą žemę Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso 4.100 str. ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 06 20 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatuojamosios dalies 2 p. pažymėjo, kad kol buvusiems savininkams bei kitiems asmenims, siekiantiems atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, specialiajame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka nebus atstatytos nuosavybės teisės, jie dar nelaikomi to turto savininkais, todėl iki tol jie neįgyja savininko subjektinių teisių į šį turtą. Iki turto grąžinimo ar sprendimo dėl atitinkamo kompensavimo priėmimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atstatytos. Tik atkūrus nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo Įstatymo 2 str. nurodytiems asmenims ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravus šį turtą Nekilnojamojo turto registre, pastarieji asmenys tampa teisėtais turto savininkais. Taip pat pažymėtina, jog, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, valstybės institucijos privalo vadovautis specialiais teises aktais - LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 bei kitais nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi pareiškėjui nuosavybės teisės į pretenduojamą turtą nėra atkurtos aukščiau nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka, jis nėra nekilnojamojo turto, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, savininku, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomos LR Konstitucijos 23 str., Civilinio kodekso 4.100 str. ir Žemės įstatymo nuostatos, susijusius su atlyginimu savininkui už žemę, paimamą visuomenės poreikiams (ABTĮ 57 str.).
Dėl reikalavimo pateikti lygiavertį žemės sklypo abrisą – preliminarų žemės sklypo ribų planą už valstybės išperkamą žemę.
Pareiškėjo tvirtina, kad šis dokumentas jam reikalingas nustatyti siūlomo sklypo lygiavertiškumui. Teismas konstatuoja, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje, pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytą piliečiams žemės plotų įsigijimo eiliškumą ir perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus (Įstatymo 4 str. 4 d., LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste – Tvarka) 28 p., 30 p.). Tvarka, kurios turi būti laikomasi perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį detaliai reglamentuota Tvarkos 105 p., kuris nustato, jog piliečiui pasirinkus atlyginimo būdą (lygiaverčio žemės, miško sklypo ar vandens telkinio perdavimą), žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui apskaičiavus valstybės išperkamo turto vertę, apskrities viršininkas patvirtina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Patvirtintos išvados pagrindu piliečiui projektuojami lygiaverčiai sklypai piliečio pageidaujamos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka reglamentuota Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikoje (toliau tekste - Metodika). Teismas išanalizavęs Tvarkos bei Metodikos normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą, lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimą nuosavybėn neatlygintinai, žemės reformos projektų rengimą ir tvirtinimą, daro išvadą, jog tam, kad būtų įvykdytas pareiškėjo reikalavimas pateikti jam preliminarų lygiaverčio žemės sklypo planą (abrisą), kompetentingos institucijos prieš tai privalo atlikti visą eilę veiksmų - parengti Žeimių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, apskaičiuoti valstybės išperkamo turto vertę, patvirtinti išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, šios išvados pagrindu suprojektuoti lygiavertį žemės sklypą, paženklinti jį vietoje, parengti nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, tuo pačiu ir lygiaverčio žemės sklypo ribų planą ir t.t. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog Žeimių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dėl sunkmečio nėra organizuojamas (ginčas dėl šios aplinkybės nekyla - ABTĮ 58 str.), Žeimių kadastro vietovės projekto autorius dar neapskaičiavęs valstybės išperkamo turto vertės, taip pat Kauno apskrities viršininkas nepatvirtinęs pareiškėjo išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (T. I., b.l. 154). Šios aplinkybės sudaro neginčijamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo reikalavimas šiuo metu negali būti įvykdytas - yra išankstinio pobūdžio bei nepagrįstas, kadangi dėl objektyvių priežasčių nėra atlikti Tvarkoje ir Metodikoje nurodyti veiksmai, kurie yra būtini iki preliminaraus lygiaverčio žemės klypo ribų plano parengimo ir, tuo pačiu, pateikimo pareiškėjui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, jog pagrindo tenkini pareiškėjo skundą jo nurodytais motyvais, nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo M. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Algis Markevičius
Jolanta Medvedevienė
Albina Rimdeikaitė