Civilinė byla Nr. e2A-1270-430/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17634-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė vienasmeniškai,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimo?civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. (V. Ž.) ieškinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, dėl kainos už nekokybiškas paslaugas grąžinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų  Vilniaus miesto savivaldybė.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. Ž. (V. Ž.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės individualios įmonės (toliau - IĮ) „„(duomenys neskelbtini)“ 3 185 Eur, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 8 d. ieškovas nusipirko žemės sklypą su sodo namu, adresu „(duomenys neskelbtini) (toliau – namas). Vartotojas ketino rekonstruoti įsigytą seną sodo namą ir persikelti į jį gyventi. Ieškovas internetiniame portale www.paslaugos.lt patalpino skelbimą, kad ieško architekto paslaugų. Netrukus su ieškovu susiekė architektas T. K. ir informavo, kad jis gali suteikti visas ieškovui reikalingas paslaugas. Šalys susitarė, kad T. K. parengs namo rekonstrukcijos projektą ir atliks visus būtinus veiksmus statybą leidžiantiems dokumentams gauti. T. K. įsipareigojo parengti projektą ir pagal jį gauti statybą leidžiančius dokumentus per pusmetį. Ieškovas 2022 m. sausio 11 d. pasirašė T. K. parengtą ir atsiųstą projekto rengimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios kita šalimi buvo nurodyta T. K. individuali įmonė „„(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė) ir sumokėjo pirmąją 1 365 Eur įmoką. Ieškovas taip pat pasirašė įgaliojimą T. K. atlikti ieškovo vardu visus reikalingus veiksmus. Ieškovas tikėjosi, kad po Sutarties pasirašymo, architektas atvažiuos apžiūrėti namo, kurio rekonstrukcijos projektą įsipareigojo parengti. Tačiau T. K. informavo, kad jam nėra būtina pamatyti namo, projektą gali parengti vien tik iš namo nuotraukų ir vaizdo įrašų. Ieškovas ir T. K. dėl darbų atlikimo bendravo elektroniniu paštu. Ieškovas siuntė architektui esamo namo dokumentus ir nuotraukas, taip pat pavyzdžius, kaip norėtų, kad namas atrodytų po rekonstrukcijos.

3.       Atsakovė niekada neinformavo ieškovo, kad darbai vėluos ir gali būti neatlikti per sutartą pusės metų terminą. Priešingai, T. K. pirmaisiais mėnesiais informavo ieškovą, kad jau yra laikas užsakyti statybines medžiagas, taip pat siuntė kontaktus įmonės, iš kurios rekomendavo ieškovui pirkti mūro blokus. 2022 m. vasarą ieškovas sumokėjo antrąją 1 820 Eur dydžio įmoką. Vėliau atsakovė atsiuntė ieškovui parengtą namo projektą. Atsakovė taip pat atsiuntė ieškovui pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą, nurodydama, kad būtina pasirašyti šį aktą tam, kad būtų kuo greičiau gautas statybą leidžiantys dokumentus. Ieškovas, pasitikėdamas atsakove, pasirašė visus jos nurodytus dokumentus, įskaitant priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė taip pat paragino ieškovą kuo greičiau susirasti rangovus. Ieškovas tą ir padarė. Bet surasto rangovo atstovai, pamatę atsakovės parengtą projektą, darbus atlikti atsisakė, nurodydami, kad projektas parengtas netinkamai, t. y. neįvertinta pamatų, sienų būklė, pridaryta kitų nelogiškų klaidų. Tik ieškovui perdavus rangovo vertinimą, T. K. pirmą kartą atvyko į vietą apžiūrėti Namo ir pažadėjo ištaisyti padarytas projekto klaidas per artimiausius porą mėnesių. Tuo pačiu T. K. paragino ieškovą sumokėti surastam rangovui užstatą, siekiant rezervuotis darbų atlikimo eilę pas šį rangovą. Ieškovas tą ir padarė, t. y. sumokėjo rangovui 4 000 Eur užstatą, kurio ieškovas vėliau nebeatgavo, nes projekto klaidos nebuvo ištaisytos architekto žadėtu terminu ir darbai pas minėtą rangovą sutartu terminu nebuvo užsakyti. Atėjo laikas, kai projekto klaidos pagal T. K. pažadus turėjo būti ištaisytos. Bet projektas su ištaisytomis klaidomis ieškovui pateiktas nebuvo, taip pat tapo nebeįmanoma susisiekti su T. K.. T. K. atsiliepdavo tik tuomet, kai ieškovas paskambindavo iš kito (T. K. nežinomo) telefono numerio. Tokia nežinomybė tęsėsi dar kelis mėnesius. Galiausiai ieškovas, netekęs kantrybės, išsiuntė atsakovei pretenziją, informuodamas, kad, jei per papildomai suteiktą terminą atsakovė neužbaigs sutartų darbų, ieškovas kreipsis su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VTAT). Atsakovė, gavusi pretenziją, į ją sureagavo, susiekė su ieškovu ir informavo, kad ieškovo projektas tariamai seniai pateiktas institucijoms prašant išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Tačiau pridėtas ekranvaizdžio vaizdas patvirtino aplinkybę, kad dokumentai buvo pateikti tik tą pačią dieną, kai atsakovė gavo ieškovo pretenziją. Nepaisant atsakovės dokumentų pateikimo institucijoms, šalių sutartas rezultatas niekada nebuvo pasiektas. Kaip paaiškėjo vėliau, atsakovės parengti ir institucijoms pateikti dokumentai buvo nepilni, paruošti netinkamai ir su klaidomis, todėl daugybę kartų buvo grąžinami taisymams, dažnai su tomis pačiomis pakartotinėmis pastabomis. Atsakovė dalį trūkumų ir klaidų per kelis mėnesius pataisė, bet reikiamų tinkamai užpildytų pilnų dokumentų nėra pateikęs ir statybą leidžiantys dokumentai nėra išduoti iki šios dienos. Taip ilgai vėluojant įvykdyti Sutartį, tolimesnis Sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, nes per pastaruosius metus žymiai išaugo už Namą mokamos paskolos palūkanos, medžiagų ir statybos darbų kainos, šis niekaip nesibaigiantis procesas ieškovui kėlė tik nepatogumus, stresą ir finansinius nuostolius. Nuo Sutarties sudarymo praėjus daugiau nei metams (nors buvo žadėta, kad visi darbai bus atlikti ir statybą leidžiantys dokumentai gauti ne vėliau kaip per pusmetį), atsakovei negebant kokybiškai paruošti reikiamų dokumentų ir ištaisyti visų klaidų net ir po to, kai buvo daug kartų suteiktas papildomas terminas, ieškovas pranešė Paslaugų teikėjui, kad nutraukia Sutartį ir reikalauja grąžinti visus jo Paslaugų teikėjui pagal sutartį sumokėtus pinigus, t. y. 3 185 Eur. Tačiau atsakovė į šį ieškovo prašymą nereagavo ir pinigų negrąžino. Todėl ieškovas kreipėsi į VTAT su prašymu padėti išspręsti šį ginčą. VTAT ieškovo 2023 m. kovo 22 d. gautą prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir dėl jo 2023 m. spalio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė ieškovo reikalavimą atmesti. Ieškovas, nesutikdamas su VTAT sprendimu, teikia ieškinį teismui ir prašo šalių ginčą išnagrinėti iš esmės.

4.       Atsakovė IĮ „„(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Paaiškino, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 2022 m. sausio 11 d. Projekto rengimo sutartis Nr. TP-2022-01/01, kuria atsakovė įsipareigojo parengti sodo pastato su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijos techninio-darbo projekto projektinę dokumentaciją (bendrąją, sklypo plano, architektūrinę, konstrukcinę, pastato energetinio projektavimo bei techninės specifikacijos dalis), tuo tarpu ieškovas įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka sumokėti 4550,00 Eurų dydžio atlygį už suteiktas projektavimo paslaugas. Vadovaujantis Sutarties 5.2.1. punktu, ieškovas 2022 m. sausio 13 d. atliko 1365,00 Eurų dydžio avansinį mokėjimą. Savo ruožtu atsakovė, gavusi minėtą avansinį mokėjimą iš ieškovo, vadovaudamasis el. paštu ieškovo pateiktais pageidavimais, parengė pastato rekonstrukcijos eskizus-brėžinius (planus, fasadus ir pastato 3D tūrinius vaizdus) ir 2022  m. vasario 14 d. juos pateikė ieškovui. Šį faktą patvirtina paties ieškovo į bylą pateiktas el. laiško nuorašas. Minėtu laišku ieškovo paprašyta pateikti papildomus duomenis, įskaitant žemės sklypo suderintas topografines nuotraukas „pdf“ ir „dwg 2010 AutoCad“ formatais. Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. birželio 3 d. buvo atliekami pastato rekonstrukcijos eskizų-brėžinių korekcijos pagal nuolat besikeičiančius ieškovo pageidavimus, ką patvirtina ieškovo į bylą pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas el. paštu. Atsižvelgiant į tai, kad pastato rekonstrukcijos eskizai-brėžiniai ginčo šalių buvo tarpusavyje suderinti, ieškovas atsakovei sumokėjo 1820,00 Eurų, kaip tą numato Sutarties 5.2.2. punktas. Atsakovė, gavusi iš ieškovo Sutartyje numatytą tarpinį mokėjimą, taip pat projektinės dokumentacijos parengimui būtinas topografines nuotraukas, parengė pastato rekonstrukcijos projektą ir 2022 m. liepos 7 d. jį pateikė ieškovui, kuris pateiktą projektą suderino tą pačią dieną. Atsakovė 2022 m. liepos 11 d. el. laišku papildomai pateikė žemės sklypo planą su sprendiniais. Atsakovei parengus techninį projektą pagal ieškovo reikalavimus ir darbo rezultatą perdavus ieškovui, ginčo šalių buvo pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. projektavimo darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. PDPA 2022-08-23, kuriuo ieškovas faktiškai ne tik pilnai priėmė darbų rezultatą, tačiau ir patvirtino, kad neturi atsakovui jokių pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės ar apimties. Nors ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kad atsakovė dėjo visas pastangas, kad jos parengtas pastato rekonstrukcijos projektas atsakingo viešojo administravimo subjekto būtų suderintas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau projektas kelis kartus dėl įvairių priežasčių buvo atmetamas. Neatsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos, atsakovė parengė techninį projektą ir perdavė jį ieškovui, pastarasis kreipėsi į atsakovą su 2022 m. vasario 13 d. pretenzija, kuria reikalavo „pateikti projekto parengimo darbus“ pagal Sutartį. Atsakovė, reaguodama į minėtą pretenziją, atsakingai viešojo administravimo institucijai pakartotinai pateikė projektą derinimui. Visgi ieškovas 2023 m. kovo 22 d.  pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą nutraukti tarp šalių sudarytą Sutartį ir grąžinti Sutarties vykdymo metu sumokėtą 3185,00 Eurų dydžio sumą. Tarnyba, įvertinusi ginčo šalių paaiškinimus ir išnagrinėjusi ieškovo skundą, priėmė 2023 m. spalio 31 d. nutarimą kuriuo, be kita ko, nutarė: „Atmesti V. Ž. reikalavimą, t. y. pripažinti nepagrįstu vartotojo (duomenys neskelbtini). studijos atžvilgiu keliamą reikalavimą grąžinti sumokėtą 3185 EUR sumą bei atlyginti 532,40 EUR advokato teisinės pagalbos išlaidas“. Atsakovė pažymi, jog viena vertus yra kaltinama tariamu Sutartyje numatytų terminų nesilaikymu ir netinkamu sutarties vykdymu, kita vertus, bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad ir paties ieškovo neveikimas reikšmingai prisidėjo prie to, kad statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas iki ieškovo pageidaujamo termino pabaigos. Nepaisant nurodytos Sutarties sąlygos bei to, kad ieškovas net 4 mėnesius po Sutarties sudarymo delsė pateikti projekto parengimui reikalingą dokumentaciją ir duomenis, ką patvirtina šiame atsiliepime dėstomos faktinės aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovė dar iki nustatyto termino pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 7 d. pateikė ieškovui pilnai parengtą projektą, o 2022 m. liepos 11 d. papildomai pateikė žemės sklypo planą su sprendiniais. Tokiu būdu, atsakovė net ir esant akivaizdžiam ieškovo neveikimui, kuris tęsėsi sąlyginai ilgą laiką, sugebėjo laiku, o tiksliau net iki sutarto termino pabaigos įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projekto parengimu. Dar daugiau, vadovaujantis ginčo šalių sudarytos Sutarties 3.4. punktu, „Vykdytojas, gavęs galutinį Užsakovo apmokėjimą, teikia Techninio darbo projekto bylą savivaldybės administracijai derinimui ir statybos leidimo išdavimu <...>“. Pateikta Sutarties sąlyga vertintina kaip visiškai tiksli ir nedviprasmiška, o jos lingvistinė analizė leidžia neginčijamai teigti, kad atsakovui prievolė parengtą projektinę dokumentaciją teikti atsakingam viešojo administravimo subjektui su tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą atsiranda tik gavus galutinį apmokėjimą. Visgi bylos medžiaga patvirtina, kad galutinis apmokėjimas ieškovo apskritai nebuvo atliktas, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovui neatsirado Sutarties 3.4. punkte numatyta prievolė.

6.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

7.       Informavo, kad informacinėje sistemoje Infostatyba 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. vasario 17 d. buvo pateikti prašymai atitinkamai Nr. SRA-100-221019-36435, SRA-01-221215-00891, SRA-01-230124- 00412, SRA-01-230208-00739, SRA-01-230217-00946 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektui „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Prašymai buvo tikrinami vadovaujantis STR 1.05.01:20171 13 p. reikalavimais. Jeigu įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10–13.12 p. p. nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 p. p. nurodytų požymių, prašymas priimamas tikrinti projekto sprendinius. 2023 m. vasario 28 d. buvo pateiktas prašymas Nr. SRA-01-230228-01150. 2023 m. kovo 1 d. prašymas buvo priimtas ir perduotas tikrinti pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms. 2024 m. kovo 21 d. prašymas buvo nepatenkintas, kadangi pateikto projekto sprendiniams nepritarė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 str. 9 d. privalančios statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrinančios institucijos (2 priedas). Vienbučio gyvenamojo namo Techninio projekto sudėtyje nerengiama susisiekimo dalis, jos nebuvo reikalaujama. Projekto sprendiniams keliami institucijų reikalavimai, tame tarpe ir Savivaldybės architekto pastabos dėl pastato aukštingumo ar besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, yra ne Savivaldybės, bet Statybos įstatymo 24 str. 3 p., Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 10 p. 3 pp., STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 3. p. apibrėžti reikalavimai. Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų sąrašas yra privaloma projekto sudėtinė dalis. Pasirašydamas statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo – tik statinio projekto vadovo parašas), statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. (Statybos įstatymo 16 str. 5.3 pp.) Statinio projektuotojas privalo pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas (Statybos Įstatymo 16 str. 5.6). Nors statybą leidžiantis dokumentas pagal prašymą Nr. SRA-100-210614- 21492 nebuvo išduotas, tačiau Savivaldybė nėra atsisakiusi išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bet pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų pastabas pataisytas projektas pakartotiniam tikrinimui nebuvo pateiktas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. sprendimu ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, dėl kainos už nekokybiškas paslaugas grąžinimo atmetė. Priteisė iš ieškovo V. Ž. atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini) “ 1430 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo V. Ž. 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

9.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad rangovas (atsakovė) yra verslininkas, o užsakovas (ieškovas) užsakymą parengti projektą atliko tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, todėl sprendė, kad sutartis laikytina vartojimo projektavimo rangos sutartimi. Pažymėjo, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai).

10.       Vertindamas ieškovo teiginius, jog atsakovė vėlavo parengti projektą, jį parengė jau po to, kai ieškovui sutarties rezultatas prarado prasmę, o parengtas projektas turi esminių trūkumų, nes sutarties tikslas – gauti statybą leidžiantį dokumentą – nebuvo pasiektas, Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos pastabos esminės, nepašalintos, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų atsisakiusi atlikti pataisymus pagal pateiktas pastabas, kiek tai susiję su projektinės dokumentacijos koregavimu. Nustatė, kad 2022 m. spalio 19  d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. vasario 17 d. buvo pateikti prašymai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kurie iš esmės dėl formalių pateikimo trūkumų nebuvo priimti tikrinti projekto sprendinius. 2023 m. vasario 28 d. buvo pateiktas prašymas Nr. SRA-01-230228-01150, kuris 2023 m. kovo 1 d. buvo priimtas ir perduotas tikrinti pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms. Pažymėjo, kad 2023 m. kovo 1  d. priimtą tikrinti projektinę dokumentaciją pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms patikrinus ir pateikus pastabas, bylos duomenimis, ieškovas nesikreipė į atsakovę dėl trūkumų pašalinimo ir termino trūkumams ištaisyti nustatymo, teismo posėdžio metu akcentavo, kad nebenorėjo tęsti bendradarbiavimo su atsakovu, nes šis prarado jo pasitikėjimą kaip profesionalas, statybos leidimo gavimas jam prarado prasmę. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl užsakovo, pripažinto vartotoju, pasirinktų teisių gynimo būdų proporcingumo, yra svarbi aplinkybė, kad teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, nebuvo gauti duomenys, jog ieškovo pateikta užduotis, kiek tai susiję su projektuojamo pastato aukštingumu, buvo akivaizdžiai neįgyvendinama, nebuvo pateikta duomenų, kad parengtos projektinės dokumentacijos pagal valstybės institucijų pastabas buvo neįmanoma pataisyti.

11.       Pasisakydamas dėl ieškovo argumentų, kad pagrįstai tikėjosi pradėti darbus 2022 m. vasarą, dėl to tarėsi dėl statybinių darbų pradžios su rangovais, sumokėjo avansą, kurį prarado, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, atsakovei topografinė nuotrauka pateikta tik praėjus keliems mėnesiams nuo Sutarties sudarymo, taigi ieškovas pats įtakojo ginčo situacijos atsiradimą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas pasirašė 2022 m, rugpjūčio 23 d.  projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. PDPA, kuriuo patvirtino darbų priėmimą pagal Sutarties užduotį, jokių pastabų ar pretenzijų neteikė, todėl jeigu ir būtų byloje įrodytas paslaugų suteikimo / darbų atlikimo terminų praleidimas, tai nepaneigtų užsakovo pareigos už tokius darbus atsiskaityti, kadangi užsakovas bet kuriuo atveju priėmė ieškovės atliktus darbus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atlikti darbai būtų apskritai praradę prasmę užsakovui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vertinant Sutarties 5.2.3 p. sutartinė prievolė parengtą dokumentaciją teikti atsakingam viešojo administravimo subjektui tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą atsiranda gavus galutinį apmokėjimą.

12.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo Sutarties terminas skaičiuojamas nuo pilnai pateiktų Paslaugos teikėjui priešprojektinių dokumentų ir avanso pervedimo (Sutarties 2.4. punktas); projekto parengimo darbų pateikimas Vartotojui pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą yra 2022 m. liepos 30 d. (Sutarties 5.7. punktas). Konstatavo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. liepos mėnesį ieškovui buvo išsiųstas atsakovės darbo rezultatas, o 2022 m. rugpjūčio 23 d. šalių buvo pasirašytas projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. PDPA, kaip ir dėl to, kad ieškovas pagal sutartį galutinio mokėjimo (1365 Eur) nėra sumokėjęs.

13.       Teismas kritiškai vertino argumentus, kad projektavimo darbų rezultatas ieškovo gautas pavėluotai, jau po to, kai ieškovui sutarties rezultatas prarado prasmę,– teismo vertinimu, ieškovas 2022 m. rugpjūčio 23 d. projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. PDPA pasirašė siekdamas, kad būtų pradėti derinimo valstybės institucijose darbai, tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėjo, kad pagal bylos aplinkybes neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovės pagal Sutartį atlikti ir perduoti ieškovui darbai buvo apskritai praradę prasmę ieškovui. Nurodytų motyvų pagrindu, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, pažymi, kad ginčo situacijoje ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas negali būti vertinamas proporcingu. Teismo vertinimu, šalys įsipareigojimų įvykdymo terminų dėl statybos leidimo gavimo nebuvo sutarusios, – akivaizdu, dėl to, kad statybos leidimo (ne)išdavimas siejamas su trečiųjų asmenų, kurių atsakovė įtakoti negalėjo veikla(neveikimu), taigi šiuo atveju kad ir kokie, pasak ieškovo, jam buvo esminiai statybos leidimo gavimo terminai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė šalių sutartus projektavimo darbų terminus.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Teisėja bylos nagrinėjimo pradžioje informavo apie jos asmeninius ryšius su atsakovės atstovu, t. y. teisėja ir atsakovės advokatas tuo pačiu metu kartu studijavo universitete, bet nurodė, kad, jos vertinimu, šie jos asmeniniai ryšiai su atsakovės atstovu neturėtų būti kliūtis bylą išnagrinėti objektyviai ir nešališkai. Tuo metu ieškovas, pasitikėdamas teisėja ir jos profesionalumu, neprašė jos nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Tačiau, susipažinus su skundžiamo sprendimo motyvais ir padarytomis teisės normų aiškinimo ir taikymo grubiomis klaidomis, ieškovo nuomone, šiuo individualiu atveju bylą nagrinėjusiai teisėjai vis dėlto nepavyko išlikti nešališkai ir ginčą išnagrinėti pagal įstatymą.

14.2.       Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl tinkamai nenustatė tikrojo šalių sudarytos sutarties turinio ir jos sąlygų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik pažodiniu atsakovės vienašališkai parengtos sutarties teksto aiškinimu, todėl priėjo nepagrįstą išvadą, kad atsakovė įsipareigojo tik parengti namo rekonstrukcijos projektą, bet tariamai neįsipareigojo gauti statybą leidžiančio dokumento. Teismas, nustatydamas ir aiškindamas tikrąjį susitarimo turinį, nenustatė ir nevertino tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties sudarymo aplinkybes, į šalių derybas, sutarties sudarymo tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybe. Tikrasis šalių sudarytas susitarimas apėmė ne tik namo rekonstrukcijos projekto parengimą (1 etapas), bet ir statybą leidžiančio dokumento gavimą pagal parengtą projektą (2 etapas). Atsakovė įsipareigojo įvykdyti abu šiuos etapus. Ieškovui prasmę turėjo tik šių abiejų etapų tinkamas ir savalaikis įvykdymas. Ieškovas rinkosi iš kelių paslaugų teikėjų ir pasirinko atsakovą kaip galintį suteikti visą paslaugų paketą, t. y. nuo projekto parengimo iki statybą leidžiančio dokumento gavimo, įskaitant atstovavimą visose institucijose pagal pasirašytą įgaliojimą. Nors sutarties tekste, kurį vienašališkai parengė atsakovė, sąmoningai ar ne atsakovė tiesiogiai neįrašė savo įsipareigojimo gauti statybą leidžiančio dokumento, bet aplinkybę, kad šalių tikroji valia buvo susitarti taip pat ir dėl atsakovės įsipareigojimo gauti statybą leidžiantį dokumentą, patvirtina bylos nagrinėjimo metu šalių duoti paaiškinimai ir kiti išlikę rašytiniai įrodymai. Pavyzdžiui atsakovė, pristatydama savo pasiūlymą ieškovui, 2022 m. sausio 3 d. laiške aiškiai raštu patvirtino savo įsipareigojimą ieškovui ne tik parengti projektą, bet taip pat ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas sutiko su šiuo atsakovės pateiktu pasiūlymu, aiškiai žinodamas dėl kokio rezultato pasiekimo susitarė su atsakovu, pasitikėdamas atsakovu, pasirašė visus dokumentus, kuriuos atsakovė jam atsiuntė. Ieškovui vertę ir reikšmę turėjo tik statybų leidimo išdavimas, kaip galutinis susitarimo rezultatas, nes ne projektas, o statybų leidimo gavimas suteikia teisę pradėti vykdyti rekonstravimo darbus. Šalių elgesys po sutarties sudarymo taip pat patvirtina, kad atsakovė buvo prisiėmusi įsipareigojimą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovas laikė atsakovą atsakingu už statybą leidžiančio dokumento gavimą, reikalavo atlikti šį darbą, atsakovė šios savo pareigos ankstesniuose susirašinėjimuose niekada neneigė, atsakovė faktiškai atliko veiksmus, kuriais buvo siekiama gauti statybos leidimą, tačiau dėl atsakovės padarytų klaidų leidimo gauti nepavyko. Ieškovas iki sutarties nutraukimo buvo sumokėjęs atsakovui dalį sutartyje numatytos kainos (3 185 Eur), tačiau likusi kainos dalis (1 365 Eur) nebuvo sumokėta ir šio likučio atsakovė niekada neprašė sumokėti, kas taip pat patvirtina, kad paties atsakovės vertinimu jis dar nebuvo užbaigęs vykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento, nors įsipareigojo jį gauti).

14.3.       Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, priėjo klaidingos išvados, kad šalys buvo sutarusios tik dėl projekto parengimo termino (pagal sutarties 5.7 punktą projekto parengimo terminas – iki 2022 m. liepos 30 d.) ir tariamai nebuvo sutarusios jokio termino dėl to, kada turi būti gautas statybos leidimas. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ir šalys buvo sutarusios, kad atsakovė gaus statybos leidimą per pusmetį, t. y. iki 2022 m. vasaros, ir jau 2022 m. vasarą galės būti pradėti namo rekonstrukcijos darbai, ieškovas pagal atsakovės rekomendacijas jau buvo pradėjęs tam ruoštis. Šalių tikrasis susitarimas dėl visų darbų galutinio atlikimo termino taip pat buvo įtvirtintas įgaliojime (žr. ieškinio 5 Priedą), kurį parengė pati atsakovė ir kuriuo atsakovui suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovui atliekant visus veiksmus, būtinus statybos leidimui gauti. Atsakovės įrašytas įgaliojimo galiojimo terminas buvo – iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Ši data yra 30 dienų vėlesnė nei sutartyje numatyta vėliausia data, iki kurios turėjo būti parengtas projektas (2022 m. liepos 30 d.). Šie rašytiniai dokumentai, taip pat šalių žodiniai susitarimai įrodo, kad iš tiesų šalys buvo sutarusios tiek dėl projekto parengimo, tiek ir dėl statybos gavimo termino. Visi darbai turėjo būti atlikti ir statybą leidžiantis dokumentus turėjo būti gautas ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Šalių tikrąją valią dėl aukščiau aptartų terminų patvirtina ir šalių faktiniai veiksmai po sutarties sudarymo. Pavyzdžiui, kaip buvo paminėta aukščiau cituotame šalių susirašinėjime (žr. ieškovo 2022 m. lapkričio 12 d. laišką), ieškovas net buvo rezervavęs statybininkus 2022 m. rugsėjo mėnesiui ir sumokėjo jiems 4 000 Eur rezervacijos mokestį, kurį prarado.

14.4.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nenustatė praktiškai jokių neteisėtų atsakovės veiksmų (sutarties pažeidimų), nors atsakovė daug kartų skirtingais būdais iš esmės pažeidė šalių sudarytą sutartį ir šie visi pažeidimai, juos vertinant kartu ir sistemiškai, sudaro pagrindą taikyti ieškovo (vartotojo) pasirinktą teisių gynimo būdą, t. y. atsisakyti sudarytos sutarties ir reikalauti grąžinti už nekokybiškus darbus sumokėtą kainą (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

14.5.       Pirma, atsakovės parengtas projektas prieštaravo teisės aktų imperatyviems reikalavimams. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 punkto 2 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas, kad mėgėjų sodo sklype statomas gyvenamojo pastato ar sodo namo aukštis negali būti didesnis nei 8,5 metrai. Atsakovės suprojektuoto rekonstruojamo namo, esančio sodo sklype, aukštis siekė net 11 metrų. Atsakovės parengtas projektas turėjo akivaizdžių trūkumų, kurie vertintini kaip esminiai, nes parengtas projektas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, t. y. pagal jį negalėjo būti gautas statybos leidimas ir faktiškai rekonstruotas namas projekte numatytu būdu. Šis pažeidimas buvo pagrįstai konstatuotas Vilniaus miesto savivaldybės 2023 m. kovo 21 d. atsakyme, kuriuo buvo atmestas atsakovės jau šeštą kartą teiktas 2023 m. vasario 28 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal atsakovės parengtą projektą. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė posėdžio metu taip pat patvirtino, kad pagal atsakovės paruoštą ir pateiktą projektą statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas. Bandydamas atsikirsti dėl šio akivaizdus pažeidimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad apie projekto neatitikimus imperatyviems įstatymo reikalavimus tariamai buvo informavęs ieškovą, tačiau nepateikė jokių šiuos savo deklaratyvius ir tikrovės neatitinkančius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime aptarto akivaizdaus projekto prieštaravimo teisės aktų imperatyviems reikalavimams nepagrįstai nekonstatavo, atsakovės parengtą projektą nepagrįstai laikė iš esmės atitinkančiu sutarties ir teisės aktų reikalavimus, o trūkumus mažareikšmiais. 

14.6.       Teismas deklaratyvius atsakovės paaiškinimus, kad reikalinga nežymi korekcija, kiek tai susiję su išlipimo į terasą projektiniu sprendiniu pripažino pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais, kad atsakovės parengtas projektas jokių esminių trūkumų neturi, o nustatyti prieštaravimai įstatymo imperatyviems reikalavimams yra mažareikšmiai. Atsakovės vertinimu, kuriam pritarė pirmosios instancijos teismas, tiek (a) patekimas į ant stogo įrengtą eksploatuojamą terasą laiptais per įrengtą laiptinę, tiek (b) išlipimas ant stogo per įrengtą liuką yra tariamai vienodai patogūs ir atitinkantys vartotojo rangovui suformuotą užduotį suprojektuoti patogų patekimą į ant stogo eksploatuojamą terasą. Tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Atsakovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, kad aptartų projektuojamo namo elementų (laiptinės, stogelio, sienelių) pašalinimas arba pakeitimas alternatyvomis, kurios atitiktų tiek įstatymo imperatyvius reikalavimus, tiek ir užsakovo suformuotą užduotį, būtų įmanomos ir lengvai įgyvendinamos. Taiga, teismas privalėjo konstatuoti, kad atsakovės parengtas projektas, kuris neatitiko teisės aktų imperatyvių reikalavimų, buvo esminis šalių sudarytos sutarties pažeidimas.

14.7.       Atsakovė, būdama profesionalė, per 7 mėnesius (2022 m. rugpjūčio – 2023 m. vasario mėnesiais) net nesugebėjo tinkamai užpildyti prašymo savivaldybei. Atsakovės parengto projekto priėmimo-perdavimo aktas ieškovo buvo pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. ir nuo to laiko atsakovė bandė užpildyti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybei prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tik šeštasis 2023 m. vasario 28 d. prašymas (po 7 mėnesių) savivaldybės buvo priimtas ir nagrinėtas, o iki tol teikti net 5 prašymai savivaldybės net nebuvo priimti nagrinėti, nes neatitiko elementarių teisės aktuose įtvirtintų prašymo formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, dokumentai nustatyta tvarka nebuvo pasirašyti, buvo nurodytas klaidingas projektuojamo statinio pavadinimas, nesumokėtas privalomas mokėti mokestis, pridėtas negaliojantis įgaliojimas, ir pan., kai kurie iš šių trūkumų net nebuvo taisomi ir daromi pakartotinai. Tokiais neteisėtais veiksmais buvo tik vilkinamas statybą leidžiančio dokumento gavimo procesas. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

14.8.       Atsakovė, būdama atsakinga už statybą leidžiančio dokumento gavimą, taip pat privalėjo ne tik žinoti kaip tinkamai užpildyti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bet ir kokie dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti surinkti ir pridėti prie prašymo. Šeštą kartą pateikus 2023 m. vasario 28 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą projektą, buvo gautos šios pastabos: 1) nebuvo išimtos techninės sąlygos, neparengtas ir nesuderintas elektros skydo iškėlimui nuo rekonstruojamo pastato sienos projektas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 punktas); 2) projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė (danga) patenka į esamą elektros oro linijos apsaugos zoną, tačiau sklypo aukščių planas nebuvo suderintas su elektros tinklų eksploatacijos skyriumi; 3) nepateikta informacija apie projektuojamo rekuperatoriaus ir šilumos siurblio išorinio bloko keliamą triukšmą (neatitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimų); 4) pastatas yra įkeistas hipoteka, tačiau nepateiktas hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl pastato rekonstravimo (CK 4.214 straipsnis); 5) dėl projektuojamos aikštelės nepateikti privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punktą; 6) nepateiktas sodininkų bendrijos pirmininko ir NŽT sutikimas dėl neišlaikyto 1 metro atstumo nuo aikštelės iki sklypo; 7) nepateiktas privalomas NŽT sutikimas dėl įvažos įrengimo. Atsakovė, atsikirsdama dėl šių trūkumų, nurodė, kad šie trūkumai nėra susiję su rengtu projektu, todėl ji už šiuos trūkumus tariamai nėra atsakinga, pats užsakovas turėjo žinoti, kokie yra teisės aktų reikalavimai ir reikiamus dokumentus pateikti architektui. Tačiau profesionalus architektas, įsipareigojęs suteikti visas paslaugas nuo projekto parengimo iki statybos leidimo gavimo, taip pat įsipareigojęs atstovauti užsakovui visose įstaigose ir institucijose, privalėjo žinoti teisės aktų reikalavimus, užtikrinti, kad šie dokumentai būtų surinkti (jo paties ar užsakovo pagal architekto iš anksto pateiktas aiškias instrukcijas) iki prašymo pateikimo ir pridėti prie savivaldybei teikiamo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Jei teisės aktuose nurodyti būtini dokumentai nėra surinkti, prašymas be būtinų dokumentų neturėjo būti teikiamas, nes toks prašymas, akivaizdu, kad bus atmestas. Architektas šių savo pareigų neatliko ir tokiu būdu pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas aptartų neteisėtų atsakovės veiksmų nepagrįstai nekonstatavo.

14.9.       Atsakovė atsiuntė ieškovui dalį projekto ir projekto priėmimo-perdavimo aktą 2022 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pažeidus terminą, iki kurio turėjo būti parengtas projektas (2022  m. liepos 30 d.). Pagal šalių susitarimą visi darbai turėjo būti atlikti ir statybą leidžiantis dokumentus turėjo būti gautas ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., tačiau šis šalių sutartas visų darbų galutinis terminas atsakovės buvo pažeistas. Tačiau ieškovas neskubėjo nutraukti sutarties, tęsė bendradarbiavimą ir net kelis kartus suteikė atsakovui papildomą terminą (pirmą kartą iki 2022 m. spalio 30 d.; antrą kartą iki 2023 m. kovo 30 d. Tačiau atsakovui 5 kartus net negebant tinkamai užpildyti prašymo, o po šešto prašymo pateikimo išaiškėjus, kad atsakovės parengtas projektas net neatitinka įstatymuose įtvirtintų pačių pagrindinių imperatyvių reikalavimų, taip pat prie prašymo nebuvo pridėta visa eilė būtinų dokumentų, atsakovui nustojus bendradarbiauti, tapo aišku, kad atsakovė neturi reikiamų kompetencijų ir patirties prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti, nėra pagrindo tikėtis, kad statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti gautas artimiausiu metu, taip pat tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2023 m. kovo 29 d. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2022 m. sausio 11 d.) iki sutarties nutraukimo (2023 m. kovo 29 d.) tiek situacija rinkoje, tiek asmeniniai ieškovo poreikiai ir galimybės užbaigti vykdyti šį projektą pasikeitė, todėl tolimesnis laukimas ir sutarties vykdymas be aiškios įvykdymo pabaigos datos ieškovui prarado prasmę. Kilo pagrįstų abejonių, ar namo rekonstravimas tokiu būdu, kokio pageidavo ieškovas, apskritai yra įmanomas (tiek dėl teisės aktų reikalavimų aukštingumui, tiek dėl pamatų būklės, kitų būtinų dokumentų gavimo galimybių) ieškovui kėlė didelius nepatogumus, stresą ir finansinius nuostolius (ieškovas prarado 4000 Eur statybininkams sumokėtą jų rezervacijos mokestį). Ieškovas taip pat įsirengė sau kitą gyvenamąjį būstą (susiremontavo už miesto turėtą sodybą), kuriame jau daugiau nei metus gyvena, o ginčo namą su sklypu bando parduoti tokį, kokį nusipirko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę.

14.10.       Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina ir kitus atsakovės padarytus sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, kurių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo. Ieškovas, gavęs iš atsakovės pirminius brėžinius, pradėjo ieškoti ir bendrauti su statybininkais, kurie niekaip negalėjo atsistebėti kaip architektas parengė projektą pats niekada namo neapžiūrėjęs vietoje ir tinkamai neįvertinęs pamatų bei pertvarų būklės. Galiausiai atsakovė pranešė, kad pamatų stiprinimui yra būtina atlikti išsamius grunto tyrimus, apie kuriuos architektas anksčiau niekada nebuvo ieškovui nieko minėjęs. Profesionalus architektas prieš parengdamas projektą privalėjo pats vietoje apžiūrėti namą. Architektas, o ne statybininkai privalėjo suteikti visą būtiną informaciją apie galimas rengiamo projekto įgyvendinimo grėsmes. Nuo 2022 metų rudens, kai pradėjo aiškėti vis daugiau atsakovės padarytų klaidų, atsakovės atstovas T. K. nustojo normaliai bendrauti ir bendradarbiauti su ieškovu, tapo nebeįmanoma su juo susisiekti. Atsakovė pati neinformuodavo ieškovo apie Vilniaus miesto savivaldybės atmestus jo rengtus prašymus, niekaip detaliau nepakomentuodavo, kokie trūkumai buvo nustatyti, kada ir kaip trūkumai bus pataisyti.

14.11.       Visi aptarti pažeidimai, juos vertinant kartu ir sistemiškai, sudaro pagrindą taikyti ieškovo (vartotojo) pasirinktą teisių gynimo būdą – atsisakyti sudarytos sutarties ir reikalauti grąžinti už nekokybiškus darbus sumokėtą kainą (CK 6.680 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šioje individualioje situacijoje toks teisių gynimo būdas visiškai atitinka proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados, kurias lėmė nepagrįstas jokių atsakovės pažeidimų nekonstatavimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateiktas aiškinimas, kad užsakovas (vartotojas) neturi teisės atsisakyti sutarties ir privalėjo šį procesą tęsti, privalėjo laukti neribotą terminą ir leisti architektui neribotą kiekį kartų taisyti savo vis naujai paaiškėjančias klaidas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikė aiškinimą, kad nepaisant to, kad (i) rangovas (verslininkas) pažeidė šalių sudarytą sutartį, (ii) dalį darbų atliko nekokybiškai, (iii) kitos dalies darbų apskritai neatliko nei šalių sutartais terminais, nei ir per suteiktus protingus papildomus terminus, (iv) dėl praleisto termino užsakovui (vartotojui) sutarties tolimesnis vykdymas prarado prasmę, - užsakovas (vartotojas) vis tiek privalo sutarties įvykdymo terminus pažeidusiam rangovui (verslininkui) sumokėti už vartotojui jokios prasmės ir vertės nebeturintį rezultatą, nes ieškovas pasirašė 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmimo-perdavimo aktą. Toks teismo aiškinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

14.12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009 pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime cituojamo išaiškinimo pateikta nėra, t. y. teismas sąmoningai ar ne išgalvojo kasacinio teismo praktiką ir dar ją pavadino nuosekliai suformuota. Pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas, kad rangovas privalo priimti ir mokėti už rangovo atliktus netinkamos kokybės darbus, yra aiškiai nepagrįstas, prieštarauja vienam pamatiniam teisės principui – neteisės pagrindu teisė neatsiranda. Todėl jei rangovas darbų neatlieka ar juos atlieka nekokybiškai, jis neįgyja teisės reikalauti už neatliktus ar atliktus nekokybiškai darbus sumokėti. Priėmimo-perdavimo akto, kuriuo buvo įformintas rangovo parengto projekto perdavimas užsakovui, pasirašymas negali būti suabsoliutintas.

14.13.       Atkreiptinas dėmesys, kad, nors 2022 m. rugpjūčio 23 d. akto tekste yra nurodoma, kad tariamai pagal jį yra perduodami du CD diskai, kuriuose įrašytas darbo rezultatas, tačiau bylos nagrinėjimo metu abi šalys patvirtino, kad jokie CD diskai realybėje neegzistuoja ir jie niekada nebuvo ieškovui perduoti. Prieš akto pasirašymą ieškovas buvo gavęs iš atsakovės susipažinti ne visą projektą, o tik jo dalį, t. y. 3 dokumentus – namo brėžinius, sklypo planą ir detales, kurių bendra apimtis sudarė apie 30 lapų (t. 1, b. l. 61-90). Kaip matyti iš savivaldybei kartu su prašymu pateiktų dokumentu pilnas projektas sudaro daugiau nei 250 lapų (t. 2, b. l. 3-5). Su pilnos apimties projektu ieškovas pirmą kartą susipažino jau tik bylos nagrinėjimo metu, pats prisijungęs prie savivaldybės sistemos ir iš jos atsisiuntęs atsakovės teiktus dokumentus. Kada iš tikrųjų buvo faktiškai parengta didžioji projekto dalis, kurios atsakovė pati niekada ieškovui nebuvo pateikusi, nėra žinoma.

14.14.       Ieškovas operatyviai pasirašydavo visus jam atsakovės siųstus dokumentus, kuriuos atsakovė nurodydavo kaip būtinus, siekiant sutarties įvykdymo galutinio rezultato –statybos leidimo gavimo pagal parengtą projektą. Todėl taip pat pasirašė jam siųstą 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmimo-perdavimo aktą. Tačiau priešingai nei klaidingai aiškina pirmosios instancijos teismas, pats akto pasirašymas niekaip neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už jo padarytus sutartinius pažeidimus ir niekaip neeliminuoja ieškovo (vartotojo) teisės ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatytais vartotojų pažeistų teisių gynimo būdais, įskaitant atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti už nekokybiškus darbus atsakovui sumokėtus pinigus.

15.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, teisėja, būdama sąžininga ir nesiekdama nuslėpti jokių abejones galinčių sukelti aplinkybių, dar iki bylos nagrinėjimo pradžios informavo byloje dalyvaujančius asmenis, jog su atsakovu studijavo tame pačiame Teisės fakulteto kurse. Tuo tarpu apelianto atstovas net ir sužinojęs šią aplinkybę, nutarė nereikšti nušalinimo konkrečios teisėjos atžvilgiu, kas, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, taip pat į naujai paaiškėjusių aplinkybių nebuvimą reiškia, jog po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliantas prarado galimybę reikšti nušalinimą sprendimą priėmusiai teisėjai. Sprendimą priėmusios teisėjos ir atsakovės atstovo ryšys negali būti vertinamas kaip „asmeninis“, kaip jį vadina apeliantas, turint omenyje, kad nuo teisės studijų (kurios yra vienintelė aplinkybė, siejanti teisėją ir atsakovės atstovą) baigimo praėjo daugiau, kaip du dešimtmečiai ir nuo to laiko teisėja ir atsakovės atstovas nebendravo.

15.2.       Nors apeliaciniame skunde atsakovės tariamas Sutarties neįvykdymas grindžiamas tuo, kad apelianto vardu nebuvo gautas statybą leidžiantis dokumentas pastato rekonstrukcijai, pateiktos sutartinės normos dispozicijos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Sutarties dalykas ir rezultatas į kurį nukreiptas Sutarties įvykdymas yra rekonstrukcijos techninio-darbo projekto projektinės dokumentacijos parengimas. Remiantis Sutarties 2.2. punktu, „Vykdytojas įsipareigoja parengti Projektą pagal Užsakovo užduotį ir pilnai Vykdytojui pateiktus visus prieš projektinius dokumentus“. Be to, Sutarties 2.4. punktas numato, kad: „Vykdytojas pradeda sutartinį darbą tik gavęs pilnai visus 2.3. punkto papunkčiuose įvardytus prieš projektinius dokumentus. Sutarties terminas skaičiuojamas nuo Vykdytojui pilnai pateiktų prieš projektinių dokumentų ir avanso pervedimo į Vykdytojo sąskaitą arba grynaisiais“. Savo ruožtu Sutarties 2.3. punktas detalizuoja, kokius dokumentus apeliantas privalo pateikti atsakovui, kad jis galėtų pradėti vykdyti sutartus projektavimo darbus, tarp kurių ir ne senesnė kaip 3 metų galiojanti teritorijos topografinė nuotrauka (Sutarties 2.3.6. papunktis). Atsakovui pagal sutartį tenkančių įsipareigojimų vykdymo pradžia tiesiogiai priklauso nuo apelianto pareigų tinkamo įvykdymo, o būtent nuo tinkamo prieš projektinių dokumentų pateikimo, o atsakovui suteikiama teisė nepradėti vykdyti Sutarties, negavus visų Sutarties 2.3. punkte numatytų dokumentų ir duomenų. Nors Sutartis buvo sudaryta dar 2022 m. sausio 18 d., topografinė nuotrauka apelianto atsakovui buvo pateikta tik 2022 m. birželio 6 d., t. y. praėjus penkiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo momento. Apeliantas nepateikė kitų Sutarties 2.3 punkte nurodytų dokumentų, kuriuos turėjo ir galėjo pateikti tik pats apeliantas (sodininkų bendrijos primininko sutikimą dėl pastato rekonstrukcijos, inžinerinių tinklų (eso) prisijungimo sąlygų, kreditorių sutikimo, inžinerinių tinklų (eso, vandentiekio, atsinaujinančių sistemų) prisijungimo suderintų sprendinių).

15.3.       Atsakovė dar iki nustatyto termino pabaigos, t. y. 2022 m. liepos 7 d. pateikė apeliantui pilnai parengtą projektą su pastato vizualiniais vaizdais, o 2022 m. liepos 11 d. papildomai pateikė žemės sklypo planą su sprendiniais. Tokiu būdu, atsakovė net ir esant akivaizdžiam apelianto neveikimui, kuris tęsėsi sąlyginai ilgą laiką, sugebėjo laiku, o tiksliau net iki sutarto termino pabaigos įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su projekto parengimu. Šių atsakovės veiksmų įgyvendinimu buvo visiškai pasiektas Sutarties sudarymo tikslas – sukurtas kūrybinės veiklos rezultatas (techninis-darbo projektas), kas visiškai atitinka aktualioje teismų praktikoje apibrėžtą projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties dalyką.

15.4.       Vadovaujantis ginčo šalių sudarytos Sutarties 3.4. punktu, „Vykdytojas, gavęs galutinį Užsakovo apmokėjimą, teikia Techninio darbo projekto bylą savivaldybės administracijai derinimui ir statybos leidimo išdavimu <...>“. Pateikta Sutarties sąlyga taip pat vertintina kaip visiškai tiksli ir nedviprasmiška, o jos lingvistinė analizė leidžia neginčijamai teigti, kad atsakovui prievolė parengtą projektinę dokumentaciją teikti atsakingam viešojo administravimo subjektui su tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą atsiranda tik gavus galutinį apmokėjimą. Visgi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad galutinis apmokėjimas apelianto apskritai nebuvo atliktas, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovui neatsirado Sutarties 3.4. punkte numatyta prievolė. Aplinkybė, jog atsakovė primygtinai nereikalavo galutinio atsiskaitymo reiškia ne tai, kad, kaip deklaratyviai teigia apeliantas, atsakovė neva pati vertina, jog nėra visa apimtimi įvykdęs sutarties, tačiau išimtinai tai, kad atsakovė yra itin geranoriška apelianto atžvilgiu, besąlygiškai laikėsi CK 6.200 str. 2 d. įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos ir dėjo visas įmanomas pastangas, kad teikiamos paslaugos ir jų kokybė maksimaliai atitiktų apelianto lūkesčius ir interesus.

15.5.       Atsakovė akcentuoja, kad buvimas vartotoju savaime nereiškia, jog tokiam asmeniui nėra taikomas protingo ir apdairaus elgesio standartas ir jam leidžiama absoliučiai nekreipti dėmesio į jam teikiamus dokumentus (nors jie visi yra teisėti, neprieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms ar pažeidžiantys vartotojo interesus). Dar daugiau, skunde teigiama, kad statybą leidžiančio dokumento gauti nepavyko dėl neva atsakovės projektavimo metu padarytų klaidų. Toks teiginys yra iš esmės klaidingas bei prieštaraujantis bylos pirmosios instancijos teisme metu nustatytiems faktams. Kaip antai, užbaigti statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūras sutrukdė ne atsakovės klaidos, dėl kurių leidimo gavimas būtų apskritai neįmanomas, tačiau iš apelianto pusės atsiradęs nepasitikėjimas atsakovu ir noras vienašališkai nutraukti sutartinius santykius. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad aplinkybės, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas, yra pašalinamos ir egzistuoja objektyvi galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau, kaip nurodo Savivaldybė, projektas pakartotiniam tikrinimui nebuvo pateiktas ir būtent tai yra priežastis, dėl kurios statybą leidžiantis dokumentas iki šiol nebuvo išduotas. Tuo tarpu pats apeliantas, nutraukdamas sutartį, neleido pakartotinai pateikti projekto Savivaldybei. Negana to, būtina įvertinti ir tai, kad Sutarties pagrindu buvo siekiama gauti techninį-darbo projektą gyvenamojo pastato rekonstrukcijai, kuriame apeliantas planavo įsikurti ir gyventi pats. Tai reiškia, kad apelianto nesaisto jokie įsipareigojimai su trečiaisiais asmenimis ar nėra jokių kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių egzistuotų objektyvi būtinybė visa apimtimi užbaigti pastato rekonstrukciją iki tam tikro termino pabaigos, o šis terminas apeliantui turėtų esminę reikšmę.

15.6.       Apeliaciniame skunde sistemingai teigiama, jog šalys neva buvo sutarusios dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo terminų, t. y. atsakovės tariamos pareigos gauti tokį dokumentą apelianto vardu iki tam tikro nustatyto termino pabaigos. Apeliantas neturi teisės remtis įgaliojimų (kurie yra vienašaliai dokumentai) galiojimo terminais kaip šalių tariamu susitarimu jų santykiams (įsipareigojimų vykdymui) taikyti tam tikrus terminus. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų, susijusių su prašymo dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pateikimu, tiesiogiai priklauso nuo apelianto pareigų vykdymo, t. y. atsakovė įgyja pareigą atlikti papildomus veiksmus tik pilnai gavus apmokėjimą.

15.7.       Apeliantas, kaip esminį atsakovės parengtos projektinės dokumentacijos trūkumą nurodo reikalavimų dėl pastato aukštingumo nesilaikymą, o būtent tai, kad pastato aukštis viršija maksimaliai leistiną 8,5 metro ribą. Atsakovė, pabrėžia, kad iš Skundo 34 punkte pateikiamo brėžinio matyti, kad maksimalus leistinas pastato aukštis buvo viršytas tik, taip vadinamo, „tambūro“ (laiptinės dalis, skirta patekimui ant pastato stogo ir įrengta kaip papildoma konstrukcija ant pastato stogo) sąskaita. Pačio rekonstruojamo pastato aukštis yra neviršytas, jis yra-8.28m. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino Savivaldybės atstovė, Savivaldybė, vertindama statybą leidžiančio dokumento išdavimo galimybes, siekdama užkirsti kelią suinteresuotų asmenų piktnaudžiavimams, bendrą pastato aukštį vertina ne pagal stogo horizontalios plokštumos aukštį, tačiau pagal visų ant stogo esančių papildomų konstrukcijų aukštį. Visgi Savivaldybė, atlikusi atsakovės parengtos projektinės dokumentacijos vertinimą, nekonstatavo jokių kritinių trūkumų bei tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir savo atsiliepime į Skundą pažymėjo, kad nustatyti trūkumai neužkerta kelio statybą leidžiančio dokumentų išdavimui. Atitinkamo trūkumo ištaisymui užtenka atlikt nežymias korekcijas projektinėje dokumentacijoje, perprojektuojant laiptinės dalį ant stogo į išlipimo liuką, kas visiškai atitinka tikrovę. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jos pasiūlytas sprendinys reiškė ne nepatogaus liuko, kaip kad pavaizduota apeliaciniame Skunde pateiktoje vaizdinėje medžiagoje, įrengimą, tačiau plačių, liuko tipo, automatiškai atsidarančių durelių įrengimą, atitinkamai perprojektuojant tik dalį pastato stogo. Tokie sprendiniai rinkoje jau seniai egzistuoja ir yra siūlomi įvairių gamintojų. Esant tokiai konstrukcijai, patekimas ant stogo nėra apsunkinamas jokiais nepatogiais, riboto pralaidumo liukais, yra toks pat patogus kaip ir iš įprastos laiptinės, o pats liuko dangtis yra aprūpintas automatizuoto atidarymo mechanizmu. Šis liukas patogus, saugus, leidžia patogiai patekti į eksploatuojamą terasą ant pastato stogo. Pasirinkus tokio mechanizmo naudojimą, suprojektuoto pastato patalpų aukštis nesužemėja, laiptinės sprendiniai išlieka nepakitę (patogumas neapsunkinamas) pastato eksploatavimas nepabloginamas. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina tai, kad pagal apelianto pageidavimus parengta projektinė dokumentacija gali būti ištaisyta, pritaikant nurodytus pakoreguotus projektinius sprendinius.

15.8.       Remiantis teismų praktika, sutarties nutraukimas, kaip vartotojo pažeistų teisių gynimo būdas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kuomet vartojimo teisinių santykių rezultato objektyviai neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Byloje išnagrinėta situacija bei nustatytos faktinės aplinkybės leidžia įsitikinti tuo, kad Sutarties pagrindu parengta projektinė dokumentacija gali būti panaudota statybą leidžiančio dokumento gavimui, atlikus tam tikras korekcijas, kurių atlikimo pats Apeliantas nebepageidavo. Papildomai akcentuotina, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai pavėluotai atlikti darbai praranda prasmę užsakovui, šis turi teisę pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį reikalauti iš rangovo nuostolių atlyginimo, kurie teismo gali būti įskaitomi į mokėtinas sumas už darbus rangovui. Apeliantas tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir Skunde nurodo, kad neva patyrė 4000,00 Eurų nuostolius, kurie hipotetiškai leistų pasinaudoti aukščiau numatyta teise, tačiau šie Apelianto teiginiai vertintini kaip išimtinai deklaratyvus, o nuostolių faktas ir dydis niekaip nebuvo įrodytas. Taigi, darytina išvada, kad Apeliantas nepagrįstai pasinaudojo vartotojui suteikiama teise nutraukti sutartį bei turi pareiga visiškai atsiskaityti su Atsakovu, tuo tarpu jokio pagrindo grąžinti iki Sutarties nutraukimo Apelianto Atsakovui sumokėtas lėšas, nėra.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė apeliacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Informacinėje sistemoje Infostatyba 2022 m. spalio 19 d. pateiktas prašymas Nr. SRA-100-221019-36435, 2022 m. gruodžio 15 d. prašymas Nr. SRA-01-221215-00891, 2023 m. sausio 24 d. prašymas Nr. SRA-01-230124-00412, 2023 m. vasario 8 d. prašymas Nr. SRA-01-230208-00739 ir 2023 m. vasario 17 d. buvo pateiktas prašymas Nr. SRA-01-230217-00946 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektui „Vienbutis gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Prašymai buvo tikrinami vadovaujantis STR 1.05.01:20171 13 punkte nustatytais reikalavimais. Prašymų nepriėmimo priežastys nurodytos ieškinio 8 priede. Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 14 punktu, jeigu įvykdyti Reglamento 13.1–13.8, 13.10– 13.12 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir nenustatyta 13.9 papunktyje nurodytų požymių, prašymas priimamas tikrinti projekto sprendinius. 2023 m. vasario 28 d. buvo pateiktas prašymas Nr. SRA-01-230228-01150. 2023 m. kovo 1 d. prašymas buvo priimtas ir perduotas tikrinti pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms. 2024 m. kovo 21 d. prašymas buvo nepatenkintas, kadangi pateikto projekto sprendiniams nepritarė pagal Statybos įstatymas 27 straipsnio 9 dalį statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrinančios institucijos (priežastys nurodytos Savivaldybės atsiliepimo į ieškinį 2 priede). Paminėtina, kad projekto sprendiniams keliami institucijų reikalavimai, tame tarpe ir Savivaldybės architekto pastabos dėl pastato aukštingumo ar besiribojančių sklypų savininkų sutikimų, yra Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 punkte, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 10 punkte, STR 1.05.01:2017 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 3 punkte apibrėžti reikalavimai.

16.2.       Privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų sąrašas yra privaloma projekto sudėtinė dalis. Pasirašydamas statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio projekto vadovo parašai, o kai statinio projektuotojas yra fizinis asmuo – tik statinio projekto vadovo parašas), statinio projektuotojas prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Statinio projektuotojas privalo pataisyti statinio projektą pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas (Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

16.3.       Kaip teisingai pažymėta skundžiamame teismo sprendime, nors statybą leidžiantis dokumentas pagal prašymą Nr. SRA-100-210614-21492 nebuvo išduotas, tačiau Savivaldybė nėra atsisakiusi išduoti statybą leidžiantį dokumentą, bet pagal šį statinio projektą tikrinusių institucijų pastabas pataisytas projektas pakartotiniam tikrinimui nebuvo pateiktas.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

18.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl pinigų, sumokėtų už namo projekto rengimo paslaugas, grąžinimo.

Dėl ginčo esmės

20.       Nustatyta, kad Sutartimi šalys susitarė dėl sodo pasato (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu rekonstrukcijos (130 kv. m.) adresu R(duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., techninio-darbo projekto projektinės dokumentacijos (bendroji, sklypo plano, architektūrinė, konstrukcinė, pastato energetinio projektavimo, techninės specifikacijos projekto dalys) parengimo (Sutarties 2.1. punktas). Paslaugos teikėjas, Vartotojui patvirtinus techninio-darbo projekto sprendinius pasirašant projekto perdavimo-priėmimo aktą ir galutinai atsiskaičius su Paslaugos teikėju, įsipareigojo pateikti parengtą techninio darbo projekto bylą Vilniaus m. savivaldybės administracijai derinimui ir statybos leidimo išdavimui (Sutarties 3.3. ir 3.4. punktai). Projekto parengimo darbų pateikimas Vartotojui pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą yra 2022 m. liepos 30 d. (Sutarties 5.7. punktas). Ieškovas pagal sutartį atsakovui iš viso yra sumokėjęs 3 185 Eur, 2022 m. liepos mėnesį ieškovui buvo išsiųsti namo brėžiniai, sklypo planas, detalės, prašant informuoti, ar ieškovas juos gavo, o 2022 m. rugpjūčio 23 d.  šalių buvo pasirašytas projektavimo darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. PDPA. Atsakovė teikė prašymus gauti statybą leidžiantį dokumentą 2022 m. spalio 19 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. vasario 17 d., tačiau statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas. Ieškovo vertinimu, atsakovė buvo įsipareigojusi ne tik parengti Namo projektą, bet ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau projektas turi klaidų, dėl kurių buvo neįmanomas nei faktinis jo įgyvendinimas, nei statybą leidžiančių dokumentų gavimas, todėl neturi ieškovui jokios naudos ir prasmės.

Dėl ginčui aktualaus teisinio regalmentavimo

21.       Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reguliuoja bendrąsias rangos sutarties normas (CK 6.644–6.671 straipsniai) ir paskiras rangos sutarčių rūšis: vartojimo rangą (CK 6.672–6.680 straipsniai), statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą (CK 6.700–6.704 straipsniai). Paskiras rangos sutartis reguliuojančios CK normos yra singuliarinės, todėl jų atveju taikomos ir bendrosios rangos sutarties normos tiek, kiek paskiras rangos sutartis reguliuojančios normos nenumato kitokių šiems santykiams taikytinų normų (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

22.       Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš projektavimo rangos sutarties vykdymo. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.700–6.704 straipsniuose. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutarties samprata yra pateikta CK 6.700 straipsnyje – projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi yra laikoma sutartis, kuria rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Tokia projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata rodo šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Projektavimo rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte. Taigi projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

23.       Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju rangovė (atsakovė) yra verslininkė, o užsakovas (ieškovas) užsakymą parengti Projektą atliko tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Sutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta vartojimo projektavimo rangos sutartimi ir jai, be kita ko, taikytinos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio 1,2 dalys).

24.       Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

25.        CK 6.680 straipsnis nustato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26.       Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias normas ir neatsižvelgė, kad tikrasis šalių sudarytas susitarimas apėmė ne tik namo rekonstrukcijos projekto parengimą (1 etapas), bet ir statybą leidžiančio dokumento gavimą pagal parengtą projektą (2 etapas), taip pat nepagrįstai sprendė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl statybos leidimo gavimo termino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.

27.       Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

28.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju įvertinęs šalių sudarytos sutarties nuostatas, sprendė, kad šalys įsipareigojimų įvykdymo terminų dėl statybos leidimo gavimo nebuvo sutarusios, konstatavo, kad statybos leidimo (ne)išdavimas siejamas su trečiųjų asmenų, kurių atsakovė įtakoti negalėjo veikla (neveikimu). Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apelianto teiginiais, kad tokios išvados padarytos visapusiškai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, šalių sudarytos sutarties tikslo, priežasčių dėl kurių šis tikslas nebuvo pasiektas bei atsakovės kaip profesionalo pareigų kylančių iš įstatymo ir šalių sudarytos sutarties.

29.       Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su apelianto pozicija, kad nepaisant to, jog šalių sutartyje aptariant sutarties dalyką (sutarties 2.1 p.) buvo įvardytas tik techninio-darbo projekto projektinės dokumentacijos parengimas bei tai, kad vykdytojas pateikia techninio darbo projekto dokumentaciją valstybės institucijoms derinti tik gavus galutinį apmokėjimą (5.2.3 p.), tačiau byloje esančių įrodymų visuma, šalių susirašinėjimas prieš pasirašant sutartį bei paties atsakovės konkliudentiniai veiksmai, t.y. kreipimąsis į savivaldybę dėl statybos leidimo gavimo negavus galutinio apmokėjimo, sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovė įsipareigojo ne tik parengti namo projektą ir dokumentaciją, tačiau ir gauti statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalys susitarė, kad projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę, atsakovė atlieka taisymus, keitimus, papildymus pagal valstybės institucijų pastabas, jei tokios yra pareikštos (Sutarties 3.3 punktas). Pažymėtina ir tai, jog dar iki sutarties pasirašymo, atsakovė aptardama kas įeina į jos paslaugas, nurodė kad: „jums būtų rengiamas (kv.m.) namo rekonstrukcijos techninis-darbo projektas. Jį sudaro: bendroji dalis, sklypo plano dalis, architektūrinė dalis, konstruktyvinė dalis, pastato energetinio projektavimo dalis, techninės specifikacijos. Jums būtų paruošti 4 bylų egzemplioriai su CD, kurie būtų suderinti bei gautas statybą leidžiantis dokumentas – suderinimas su savivaldybe bei kitomis derinančiomis institucijomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą konstatuoti, jog tikroji valia ir pagrindinis sutarties tikslas buvo gauti statybą leidžiantį dokumentą.

30.       Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga; šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai) (CK 6.652 straipsnio 1 dalis). Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeisdamas įrodymų vertinimą ir sutarties aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai konstatavo, kad šalys nebuvo susitarę dėl statybos leidimo gavimo termino.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties nuostatas, daro išvadą, kad šalys aiškiai sutartyje susitarė dėl projekto parengimo darbų pateikimo termino (2022 m. liepos 30 d. (Sutarties 5.7. punktas)). Nors atsakovė gindamasi nuo pareikšto ieškinio ir ieškovo argumentų dėl praleisto sutarties įvykdymo termino, viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad ieškovas delsė pateikti darbams reikalingą toponuotrauką, tačiau tuo pačiu patvirtina, kad tai įtakos projekto parengimo darbams neturėjo, kadangi projektas ieškovui buvo pateiktas 2022 m. liepos 7 d., o 2022 m. liepos 11 d. papildomai pateiktas žemės sklypo planas su sprendiniais. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys darbų priėmimo – perdavimo aktą pasirašė praleidę sutartyje nustatytą terminą 2022 m. rugpjūčio 23 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad tam galėjo turėti įtakos savalaikis topografinės nuotraukos nepateikimas iš ieškovo pusės bei įvertinus, ieškovo 2022 m. liepos 7 d. atsakovui po projekto pateikimo siųstą el. laišką „nu atrodo kaip ir gerai“ bei tolimesnius šalių santykius, darytina išvada, kad minėto termino nežymus praleidimas ieškovui, kuris buvo orientuotas į pagrindinį sutarties rezultatą statybos (leidimo gavimą) buvo priimtinas.

32.       Minėta, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl sutarties sąlygos aiškinamos vartotojo naudai, atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiais, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esančių įrodymų visumą nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad šalys nebuvo susitarę dėl statybos leidimo gavimo termino. Įvertinus 2022 m. sausio 22 d. ieškovo išduotame įgaliojime parengtame atsakovės, architektui atlikti jo vardu visus veiksmus, įskaitant gauti statybą, nustatytą galiojimo terminą (2022 m. rugpjūčio 30 d.) vertintina, kad tiek atsakovė kaip profesionalė numatė, tiek ieškovas kaip vartotojas turėjo pagrįstą lūkestį, kad statybą leidžiantis dokumentas bus gautas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį šiuo atveju akcentavo aplinkybę, kad pagal sutarties 5.2.3 p. prievolė parengtą dokumentaciją teikti atsakingam viešojo administravimo subjektui tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą atsiranda gavus galutinį apmokėjimą bei tai kad Sutarties terminas skaičiuojamas nuo pilnai pateiktų Paslaugos teikėjui priešprojektinių dokumentų ir avanso pervedimo (Sutarties 2.4. punktas).

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks sutarties aiškinimas pernelyg formalus ir padarytas neatsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą ir šalių elgesį visos sutarties vykdymo metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pati atsakovė nesilaikė minėtų savo paties pasiūlytų sutarties sąlygų. T.y. projektavimo darbus atsakovė pradėjo ir kaip patvirtino bylos medžiaga atliko, ieškovui pilnai nepateiktus sutarties 2.3 punkte aptartų priešprojektinių dokumentų, priešingai nei tai numato 2.4 punktas. Taipogi dokumentaciją atsakingam viešojo administravimo subjektui tikslu gauti statybą leidžiantį dokumentą atsakovė net 6 kartus teikė neturėdamas galutinio apmokėjimo, priešingai nei tai numato 5.2.3 punktas. Atsakovė dar 2022 m. rugpjūčio 3 d. elektroniniame laiške, t.y. dar nepasirašius darbų priėmimo – perdavimo akto, rašė „Ruošiu medžiagą sukėlimui į sistemą“. Ši aplinkybė iš esmės patvirtina ankščiau padarytą išvadą, kad esminis šalių sutartinių santykių tikslas buvo statybos leidimo gavimas ir sutarties pasirašymo metu abi šalys numatė, kad statybą leidžiantis dokumentas bus gautas iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.

34.       Byloje nėra ginčo, kad minėtu terminu statybos leidimas nebuvo gautas. Iš šalių susirašinėjimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad pirmasis prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybei pateiktas tik 2022 m. spalio 19 d., t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams po projektavimo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad po pirmojo kreipimosi atmetimo, ieškovas 2022 m. spalio 28 d. elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovės: „kiek laiko užtruks jums pataisyt klaidas? Primenu kad dar negavom koreguoto projekto“. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė statybos leidimo gavimo terminą nors ir nenurodė aiškios datos. Priešingai ne konstatavo, pirmosios instancijos teismas, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas sudarė atsakovui galimybę šalinti darbų trūkumus. Kadangi projektas derinimui buvo teiktas dar  2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. sausio 24 d., 2023 m. vasario 8 d. ir 2023 m. vasario 17 d. Kaip patvirtina bylos medžiagą kaskart prašymas net nepriėjus paties projekto analizavimo stadijos buvo atmetamas, dėl techninių, formalaus pobūdžio klaidų teikiant prašymą, t.y. nepridedami reikiami dokumentai, netinkamai nurodomas projekto pavadinimas ir kt.

35.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto vertinimu, kad atsakovui kaip profesionalui keliami aukštesni standartai ir toks statybos leidimo gavimo vilkinimas, vis teikiant projektą derinti savivaldybei tik iš dalies pataisant kai kurias pastabas, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo sutarties pasirašymo buvo praėję beveik metai, negali būti pateisinamas ir atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors, kaip minėta, negavus statybos leidimo nustatytu terminu 2022 m. rugpjūčio 30 d. šalys konkliudentiniais veiksmais šį pratęsė be konkrečios datos, tačiau vertintina, kad toks terminas turi būti protingas ir negali trukti neapibrėžtą laiką. Teismo vertinimu, šiuo atveju pagal bylos duomenis nustačius, kad statybos leidimo gavimo procesas truko dar 7 mėnesius po darbų priėmimo – pridavimo akto pasirašymo dienos, spręstina, kad yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovui buvo suteiktas pakankamas terminas darbų trūkumams pašalinti ir gauti statybos leidimą, tačiau atsakovė ne tik kad iš esmės pažeidė šalių iš anksto aptartą galutinio darbų rezultato gavimo terminą, tačiau apskritai sutarties rezultatas nebuvo pasiektas ir atsakovės atliktų darbų pagal paskirtį nėra galimybės naudoti.

36.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino savivaldybės įvardytų trūkumų, dėl kurių atmestas atsakovės parengtas projektas, taip pat neatsižvelgė į atsakovui kaip profesionalui keliamus reikalavimus.

37.       Pažymėtina, kad projektuotoją saisto pareiga paisyti statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus yra susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas, todėl projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021). Taigi, projektuotojas turi bendradarbiauti su užsakovu ir, kaip savo srities profesionalas, įvertinti, ar užsakovo jam pateikta užduotis nėra akivaizdžiai neįgyvendinama, ar pateikti dokumentai yra pakankami ir jam nebus užkirstas kelias teisės aktuose nustatyta tvarka pasiekti projektavimo sutartyje nustatytą rezultatą. Reikalavimas įvertinti jam pateiktą projektavimo užduotį ir dokumentus yra siejamas su siekiu atskleisti užsakovui, kuris gali nebūti profesionaliu statybos teisinių santykių dalyviu, jam nežinomą informaciją, galinčią lemti negalėjimą įvykdyti jo pateiktą užduotį, jos įvykdymo apsunkinimą dėl to, kad pateikti dokumentai nėra pakankami, užduotis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pan. Vis dėlto tokia projektuotojo pareiga nepašalina užsakovo pareigos tinkamai vykdyti jam priskirtas funkcijas, susijusias su statybos procesu, be kita ko, pareigos tinkamai ir išsamiai suformuluoti užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023, 24, 26 punktai).

38.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad savivaldybė atmetė atsakovės teiktą projektą nurodydama pastabas: 1) išsiimti technines sąlygas, jei reikia parengti ir suderinti projektą elektros skydo iškėlimui nuo rekonstruojamo pastato sienos; 2) Projektuojama automobilių stovėjimo aikštelė (danga) patenka į esamos elektros oro linijos apsaugos zoną. Sklypo aukščių planą susiderinti su elektros tinklų eksploatacijos skyriumi; 3) nepateikta informacija apie projektuojamo rekuperatoriaus ir šilumos siurblio išorinio bloko keliamą triukšmą, neatitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „ Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" patvirtinimo", 7 punkto reikalavimų 4) mėgėjų sodo sklype statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius: 1) maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams; 2) gyvenamojo pastato ar sodo namo didžiausias aukštis - 8,5 m; 3) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis - 5 m. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas Papildyta straipsnio dalimi: Nr. ??-1425, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20442; 5) Nustatytas juridinis faktas. Įregistruota Hipoteka, pastatas Nr. 4400-5630-7756, Nr. 3-10595 aprašytas p.2.2. Nepateiktas kreditoriaus sutikimas, dėl rekonstravimo; 6) dėl aikštelės. Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, išskyrus nurodytus šio priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 7 priedas 3p. Nepateiktas Sodininkų bendrijos pirmininko ir NZT sutikimas, dėl neišlaikyto 1 m atstumo nuo aikštelės iki sklypo ribos 7) Privalomas NŽT sutikimas dėl įvažos įrengimo; 8) Gauti hipotekos gavėjo sutikimą. CK 4.214 straipsnis; 8) Pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 p. statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas (aikštelė), arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos privalomi besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai (NŽT) 3. Nevykdomas Statybos įstatymo 24 str. 3 p. (prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos).

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie savivaldybės įvardyti trūkumai, priešingai nei teigia atsakovė negali būti pašalinti atlikus nežymias jo rengto projekto korekcijas ir akivaizdu, kad net ir pašalinus problemą dėl pastato aukštingumo yra begalė kitų trūkumų, kurie netgi nepriklauso nuo ieškovo ar atsakovės valios (sutikimų gavimas iš besiribojančių sklypų savininkų). Taigi, nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad jam nebuvo leista atlikti projekto taisymus (nepaisant to, kad visos šios aplinkybės buvo žinomos nuo sutarties sudarymo pradžios) pagal pateiktas pastabas, kadangi ieškovas nutraukė sutartį, tačiau akivaizdu, kad net ir tęsus sutartinius santykius su atsakovu statybos leidimas taip ir nebūtų gautas neapibrėžtą laiką. Sutiktina su apeliantu, kad toks atsakovės parengtas projektas negali būti įgyvendintas, nes nebus gautas statybos leidimas per protingą terminą, todėl sutartinių santykių tęsimas atsakovui prarado prasmę. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju konstatavo, kad statybos leidimo (ne)išdavimas siejamas su trečiųjų asmenų, kurių atsakovė įtakoti negalėjo veikla (neveikimu). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas apskritai pašalina bet kokią projektuotojo atsakomybę parengti teisės aktų reikalavimus atitinkanti projektą ir savalaikiai informuoti klientą apie kliūtis trukdančias pasiekti sutarties tikslą. 

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuoja, kad atsakovė nevykdė jai kaip profesionalei keliamos pareigos įvertinti, ar užsakovo jam pateikta užduotis nėra akivaizdžiai neįgyvendinama, ar pateikti dokumentai yra pakankami ir jam nebus užkirstas kelias teisės aktuose nustatyta tvarka pasiekti projektavimo sutartyje nustatytą rezultatą. Teismo vertinimu, tokie trūkumai kaip hipotekos kreditoriaus sutikimas, susisiekimo komunikacijų sąlygų išsiėmimas, besiribojančių žemės sklypo savininkų sutikimai dėl neišlaikytų teisės aktų reikalavimuose įtvirtintų atstumų, nors ir nesusiję su pačiu atsakovės rengtu projektu, tačiau turėjo ir galėjo būti tinkamai įvertinti atsakovės kaip savo srities profesionalo ryšium su tuo, kad jis įsipareigojo ieškovui gauti statybos leidimą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė prisiimdama šias pareigas prieš pasirašydama sutartį ar bent jau sutarties vykdymo pradžioje apie šiuos trūkumus tinkamai informavo ieškovą. Minėta, kad projektuotojas, kaip profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami rezultatui pasiekti. Šiuo atveju konstatuota, kad siekiamas rezultatas buvo ne bet koks ieškovo norus atitinkantis projektas, o projektas pagal kurį bus gautas statybos leidimas. Tačiau priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės darbus pradėjo neturėdamas pilnos priešprojektinės dokumentacijos numatytos sutarties 2.3 punkte, ilgiau nei metus vykdydama sutartį atsakovė 6 kartus teikė projektą derinti savivaldybei žinodama apie tokio pobūdžio trūkumus ir nei karto neinformavo ieškovo apie šias aplinkybes, kurios akivaizdu trukdys pasiekti šalių sudarytos sutarties tikslą. Teismo vertinimu, atsakovė pasirinkdama tokį elgesio modelį prisiimti pareigą suprojektuoti namą pagal ieškovo suformuluotą užduotį ir gauti statybos leidimą, tačiau savalaikiai neinformuoti ieškovo kokie papildomi dokumentai privalomai turi būti gauti norint pasiekti minėtų darbų rezultatą, veikė savo rizika, todėl remtis tuo, kad visgi projektą jis parengė pagal ieškovo norus, kuris pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, nėra teisinis pagrindas laikyti, kad atsakovė tinkamai, nepažeisdama terminų atliko darbą, kurį galima naudoti pagal paskirtį.

41.       Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pripažinti, kad atsakovė ne tik praleido šalių iš anksto aptartą terminą statybos leidimui gauti, bet taip pat pažeidė CK 6.659 straipsnį ir jame nustatytą bendrąją rangovo pareigą nedelsiant įspėti užsakovą, kuris šiuo atveju yra vartotojas, apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui, kas atitinkamai lėmė, jog tolimesnis sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, kadangi statybos leidimas pagal ieškovo suformuluotą užduotį negali būti gautas arba jo gavimas truktų neapibrėžtą laiką, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, atsakovui tinkamai įvykdžius minėtą pareigą informuoti apie visus reikalingus dokumentus, ieškovas galbūt apskritai nebūtų sudaręs sutarties ir ėmęsis rekonstrukcijos projekto.

42.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas kaip vartotojas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinant ir priteisiant iš atsakovės individualios įmonės (toliau - IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ 3 185 Eur.

43.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovės ieškovui priteistina penki procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

45.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdami teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

46.       Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2 481,11 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1282 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl tenkinus apeliacinį skundą ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas iš atsakovės ieškovui priteistina 3763,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Byloje iš viso patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui V. Ž. (V. Ž.) iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini) “ (į.k. 184199865) 3 185 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 185 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3763,11 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. 184199865) 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėja                                Loreta Braždienė