Civilinė byla Nr. 2-200-231/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02397-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 116.5.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. kovo 29 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei gamyklai „KAITRA“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, palūkanų priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-11-19 iki visiško atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 2419,99 Lt sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 14).
Atsakovė neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl, ieškovei prašant, priimamas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys (b. l. 5) patvirtina, jog šalys 2009-02-12 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 127 (toliau tekste – Darbo sutartis), kuria sulygo dėl šių sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietė – uždaroji akcinė bendrovė gamykla „KAITRA“; darbuotojo darbo funkcijos (pareigos) – projektuotoja-sąmatininkė; darbo užmokestis – minimalioji mėnesinė alga; darbo dienos trukmė – 4 valandos; darbuotojas pradeda dirbti – 2009-02-12.
Bylos duomenys patvirtina, jog Darbo sutartis nutraukta 2010-11-19 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 127 straipsnio 1 dalį, tai yra darbuotojo pareiškimu.
Dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.
DK 186 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartimi šalys sulygo, jog atsakovė ieškovei už darbo funkcijų atlikimą mokės minimaliąją mėnesinę algą. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Trišalės tarybos teikimu nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatyta 800,00 Lt minimalioji mėnesinė alga. Esant tokioms aplinkybėms, nustačius, jog šalys Darbo sutartimi sulygo dėl 4 valandų darbo dienos trukmės, konstatuotina, jog šalys Darbo sutartimi sulygo dėl 400,00 Lt darbo užmokesčio. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir byloje esanti pažyma apie asmens įmokas už 2009-02-01 – 2010-11-30 laikotarpį.
Prievolės, neišskiriant ir prievolių, kylančių iš darbo teisinių santykių, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). DK 141 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju netaikytina nei viena įstatymuose įtvirtinta išimtis, nustatanti kitokią atsiskaitymo su atleidžiamu iš darbo darbuotoju tvarką nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog šalys tarpusavio susitarimu būtų nustačiusios kitokią atsiskaitymo su atleidžiama iš darbo ieškove tvarką nei ta, kuri numatyta DK 141 straipsnio 1 dalyje, nėra, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju taikytina bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną.
Byloje esantis atsakovės direktoriaus 2011-01-04 pranešimas Nr. 2 (b. l. 6) patvirtina, jog, pirma, atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog atsakovės ieškovei neišmokėta darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų suma yra 2419,99 Lt, antra, atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog su ieškove nebuvo atsiskaityta DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tai yra ieškovės atleidimo iš darbo dieną.
Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt (neatskaičius mokesčių), yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.
DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė, kaip darbuotoja, yra kalta dėl to, kad uždelsta su ja atsiskaityti, nėra, todėl, atsižvelgiant į faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką yra pagrįstas.
Priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, svarbu visu pirma nustatyti vidutinį darbo užmokestį, įskaitant ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau tekste – Aprašas). Pagal Aprašo 6.1 punktą, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Pagal Aprašo nuostatas, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi būti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartis buvo nutraukta 2010-11-19, todėl, skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, vadovaujamasi ieškovės darbo užmokesčiu, gautu paskutinius tris mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį, – 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Byloje esanti pažyma apie asmens įmokas už 2009-02-01 – 2010-11-30 laikotarpį patvirtina, jog ieškovė tiek 2010 m. rugpjūčio mėnesį, tiek 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiek 2010 m. spalio mėnesį gavo 400,00 Lt darbo užmokestį, vadinasi, bendra ieškovės gauto darbo užmokesčio suma nurodytais mėnesiais yra 1200,00 Lt. Įvertinęs aukščiau nurodytą pažymą, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė 2010 m. rugpjūčio mėnesį faktiškai dirbo 22 dienas, 2010 m. rugsėjo mėnesį – 22 dienas, 2010 m. spalio mėnesį – 21 dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovė aukščiau nurodytu laikotarpiu faktiškai dirbo 65 dienas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis yra 18,46 Lt (1200,00 Lt / 65 darbo dienos).
Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). Pažymėtina, jog 2010 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,2 darbo dienos. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktines bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovė dirbo penkių darbo dienų per savaitę režimu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2010 m., apskaičiuotas remiantis Aprašo 8 punktu, yra 391,35 Lt (18,46 Lt x 21,2).
Uždelstas atsiskaityti su ieškove laikas skaičiuotinas nuo kitos darbo dienos po ieškovės atleidimo iš darbo dienos, tai yra nuo 2010-11-22, kadangi atleidimo iš darbo diena laikoma paskutine darbuotojo darbo diena darbovietėje, už kurią jam yra priskaičiuotas darbo užmokestis, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012-03-29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove 346 darbo dienas, todėl ieškovei priteistina suma už nurodytą uždelstą atsiskaityti laiką, tai yra nuo 2010-11-22 iki 2012-03-29, yra 6387,16 Lt (18,46 Lt x 346 darbo dienos) (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai, kad vidutinis darbo užmokestis yra priteisiamas iki visiško atsiskaitymo su darbuotoju, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina po 18,46 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai nuo 2012-03-29, iki visiško atsiskaitymo.
Dėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Panaši nuostata įtvirtinta CK 6.261 straipsnyje, pagal kurį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog šalių darbo santykiai yra nutrūkę, ir esant nesumokėtoms išmokoms, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, yra pagrįstas.
Pažymėtina, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį bei 6.261 straipsnį palūkanos priteisiamos už kalendorines dienas nuo termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju 5 procentų dydžio metinės palūkanos priteistinos už 2419,99 Lt sumą nuo 2010-11-20 iki 2011-11-07. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 116,69 Lt palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (2419,99 Lt x 5 procentai x (352 / 365 dienos).
Dėl procesinių palūkanų.
CPK 417 straipsnyje numatyta, jog byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tai yra gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėta, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, sudaro 5 procentus per metus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pažymėtina, jog įstatymų nustatyto dydžio pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ar kitos teisės aktų nustatytos išskaitos turi būti išskaičiuojamos išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal teismo sprendimą. Sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodoma priskaičiuota darbo užmokesčio suma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-767/2009), todėl teismas priteisia neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų sumas neatskaitęs mokesčių.
Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos 565,50 Lt bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis): 267,72 Lt žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas), 284,50 Lt išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-04 sprendimą Nr. (1.7.)-S-2883-11 (b. l. 8-10, 16) (CPK 99 straipsnis), ir 13,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 85, 88, 92, 93, 96, 99 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 282, 285-288, 410-418 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės gamyklos „KAITRA“ A. Ž. neišmokėtą darbo užmokestį bei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurių bendra suma yra 2419,99 Lt (neatskaičius mokesčių), 6387,16 Lt vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių) už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-11-22 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra iki 2012-03-29, bei po 18,46 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2012-03-29, iki visiško atsiskaitymo, 116,69 Lt palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą laikotarpiu nuo 2010-11-20 iki bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra iki 2011-11-07, bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8923,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011-11-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės gamyklos „KAITRA“ 284,50 Lt bylinėjimosi išlaidas už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 281,00 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, tai yra 391,35 Lt, priteisimo vykdyti skubiai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Česlava Malinovska