Pranešėja Sigita Bieliauskienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-547-628/2014

Teisėja Nijolė Žimkienė                                              Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04215-11

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.; 1.1.8.; 1.1.9.; 1.1.10.; 1.2.14.10.; 2.3.4.; 2.4.6.; 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jolantos Čepukėnienės ir Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui L. S., nuteistiesiems M. V., P. P., jų gynėjoms advokatėms L. V., J. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. V. ir P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme.

              Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas M. V. atidėtas 2 (dvejiems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į ją įskaityti M. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d., t. y. dvi dienas. 

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta.

              P. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 187 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausme.

              Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., taikant dalinį sudėjimą, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatliktos bausmės dalis, bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę P. P. - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

              Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. spalio 11 d. iki 2011 m. spalio 12 d., t.y. dvi dienos.

              Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

              Bausmės pradžia skaičiuotina nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

              P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta.

            AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys tenkintas, solidariai iš M. V. ir P. P. priteista 29292 litų suma AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė:

P. P. ir M. V. 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 2.00 val., bendrais veiksmais, turėdami tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, apipylė benzinu ir padegė gatvėje, (duomenys neskelbtini),  stovėjusį automobilį „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „T.“, kuris nuo gaisro visiškai sudegė, tuo padarydami UAB „T.“ 29292 Lt vertės turtinę žalą,  bei kilusio gaisro metu apdegė ir buvo  apgadintas šalia stovėjęs UAB „T.“ priklausantis automobilis „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydami UAB „T.“ 3204,81 Lt vertės turtinę žalą. Tokiu būdu P. P. ir M. V. tyčia, visuotiniai pavojingu būdu, sukeliant pavojų aplinkiniams, sunaikino ir apgadino svetimą, UAB „T.“ priklausantį, 32496,81  Lt vertės turtą. Tokiais savo veiksmais P. P. ir M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu M. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, sušvelninant jam paskirtą bausmę – sumažinti paskirtų laisvės atėmimo ir bausmės vykdymo atidėjimo terminus, pakeičiant baudžiamojo poveikio priemones į pareigą tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas labai gailisi dėl savo veiksmų, vertina savo elgesį ypač kritiškai, iki šiol jaučiasi nepatogiai prieš nukentėjusįjį ir visuomenę. Pažymima, kad jis ankščiau nebuvo teistas, turi darbą (dirba UAB „E.“ spaudėju), turi stiprius socialinius ryšius, yra našlys, vienas išlaiko bei auklėja savo nepilnametį vaiką, todėl, apelianto vertinimu, socialine prasme jis yra charakterizuojamas pakankamai teigiamai, kad būtų galima daryti išvadą, jog jo atžvilgiu paskiriant jam trumpesnį terminą, bausmės tikslai bus pasiekti.

M. V. teigimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamąją poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neatsižvelgė į apelianto sunkią gyvenimo situaciją, o būtent tai, kad jis netekęs sutuoktinės, liko našliu su mažamečiu vaiku. Tokioje situacijoje paskyrus jam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, sukuriamos labai sunkios gyvenimo sąlygos, kurių pasekoje, neišvengiamai gali nukentėti jo šeimos, vaiko gerovė dėl elementarios laiko ir jėgų stokos.

Pažymi, kad teismo paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą kartu su patenkinto civilinio ieškinio suma, bus ypatingai sunkiai įgyvendinama atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes – apeliantas yra našlys, augina mažametį vaiką, kuriam nustatytas nepatikslintos psichologinės raidos sutrikimas, jam reikalingi įvairūs papildomi užsiėmimai, kurie kartais yra mokami, be to, apeliantas turi finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

              P. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį, atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

              Pasak apelianto, jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesį vertina ypač kritiškai. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, LR BK 75 str., reglamentuojančiam bausmės vykdymo atidėjimą, nenumatyta sąlyga, jog asmeniui, praeityje teistam už nusikaltimų padarymą, šios nuostatos negali būti taikomos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino byloje pareikštą civilinį ieškinį, kuris priteistas solidariai tiek iš M. V., tiek iš P. P., apelianto vertinimu, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis galės greičiau atlyginti padarytą žalą ir taip realizuoti teisėtus AB „Lietuvos draudimas“ lūkesčius į žalos atlyginimą.

              Apeliaciniame skunde pažymima, kad šiuo metu P. P. intensyviai ieško darbo su tikslu gauti pakankamas lėšas žalos atlyginimui.

              Teismo posėdyje M. V. ir P. P. gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

              Nuteistojo P. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

              Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant P. P. ir M. V. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. P. P. ir M. V. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Tuo tarpu vien tai, kad P. P. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl jo kaltės formos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį.

Pažymėtina, kad LR BK 187 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Šiuo atveju tyčia gali būti tiek išankstinė, gerai apgalvota, tiek kilusi staiga ir tuoj pat realizuota.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas P. P. ir M. V. veiksmus, atsižvelgdamas į byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatavo, kad nuteistieji veikė tyčia ir nors P. P. su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka, nurodydamas, kad automobilis užsidegė netyčia jam ir M. V. bandant pripildyti automobilį benzinu ir pašvietus degtukais, tačiau tokia nuteistojo versija apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes paneigta ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais, bet ir kita rašytine bylos medžiaga.

              Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas priešgaisrinės priežiūros specialistas S. S., paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą ir apžiūrėjus automobilį, pagal išdegimą buvo nustatyti 4 atskiri gaisro židiniai. Du židiniai buvo automobilio priekinėje dalyje, taip pat buvo apgedusi galinė automobilio dalis. Gaisro židiniai buvo vienas su kitu nesusiję. Mašina kai dega visa, ji pilnai išdega. Šiuo atveju tarp priekio ir galo buvo sveika, nesudegusi dalis. Gaisro plitimas buvo iš išorės į vidų. Vienas gaisro židinys yra automobilio priekyje, dešinėje pusėje. Antras židinys bus kairė priekinė, vairuotojo, pusė. Variklio dangtis yra sveikas, tai reiškia, kad gaisras kilo ne po varikliu, sklido ne iš variklio skyriaus, o kilo dviejose skirtingose pusėse.  Trečias gaisro židinys yra vairuotojo pusėje, galinėje dalyje, apdegęs galinis sparnas, taip pat dalis galinių kairiųjų durelių. Tarp automobilio priekinės kairės dalies ir trečio gaisro židinio automobilio durelės sveikos, nepažeistos terminio poveikio.  Ketvirta zona yra galinė dalis keleivio pusėje, galinis automobilio sparnas sudegęs, dalis galinio bamperio. Tarp trečio ir ketvirto židinio yra sveika automobilio dalis. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas, nes nustatyti keturi atskiri gaisro židiniai, šalia gaisro vietos rastas plastikinis indas, kuris buvo apsilydęs, su skysčio, galimai, benzino, kvapu. Kuro bakas buvo dešinėje, t.y. keleivio pusėje.

Analogiškas aplinkybes specialistas S. S. nurodė ir savo 2011 m. rugsėjo 27 d. tarnybiniame pranešime, patvirtinęs, kad automobilyje buvo keturi atskiri gaisro židiniai, pažymėdamas, kad labiausia tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas (b. t. 1, b. l. 94- 98).

Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas specialistas M. D. parodęs, kad neprieštarauja specialisto S. S. nuomonei dėl 4 gaisro židinių, nurodydamas, kad daugiau nei vienas tarpusavyje nesusijęs gaisro židinys liudija, jog gaisras yra sukeltas tyčia. Automobilis labiausiai išdegęs priekyje, vairuotojo pusėje. Automobilis varomas dyzeliniu kuru, šalia buvo rasti buteliai su benzinu, kuriuose yra benzino liekanos. Ten, kur prasideda gaisras, ten būna didžiausias išdegimas. Kaltinamasis teigia, kad automobilio gale yra bakas, tačiau kaip tada paaiškinti, kokiu būdu apdegė kairė pusė rato. Pagal nuotraukas automobilio priekyje, kairėje pusėje, matyti didesni išdegimo požymiai. Automobilio dešinės, keleivio, pusės priekiniame kampe padanga yra sudegusi, tačiau padangos apatinė dalis yra išlikusi, sparnas išsilydęs. Kalbant apie automobilio galinę dalį, didesni išdegimai matosi keleivio pusėje. Žiūrint į galinį kairės pusės ratą matosi, kad padanga apdegusi viršutinėje dalyje, apatinėje dalyje išlikusi. Jei buvo aiškinta, kad kuras pilamas į baką, jis turėjo nutekėti ir užsidegti padangos apatinė dalis. Peržiūrėjęs spalvotas nuotraukas, pateiktas draudimo, specialistas lieka prie savo nuomonės, kad yra 4 tarpusavyje nesusiję gaisro židiniai, kurie atsirado ir susiformavo dėl tyčinės veikos. Nėra galimybės nustatyti, kuris gaisro židinys buvo pirmasis, tai lemia vėjo kryptis, uždegimo šaltinis ir kita. Kaip teigiama, išbėgo benzinas. Specialistas negali susieti to benzino išbėgimo su 4 gaisro židiniais. Kuro įpylimo dangtelis uždarytas, specialisto nuomone, jis nebuvo atidarytas, bet nuotraukos darytos ne įvykio metu. Dangtelis nuotraukoje yra uždaroje padėtyje. Pagal nuotraukas matyti, kad po kapotu dalis apdegusi labiau nei pats kapotas. Rato įrengimo vietoje labiausiai apdegę. Ant kapoto nėra griovelių, kurie liudytų apie degaus skysčio degimą, rato įrengimo vietoje yra gaisro židinys.

P. P. nurodytas gaisro kilimo aplinkybes paneigia ir liudytoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto R. Š. parodymai. Jis paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo mėn. jis buvo namuose pas M. T.. Atvažiavo Povilas, nurodė situaciją, kad jam atsitiko atvejis, kai jis, būdamas girtas, sudegino automobilį „Mercedes“, kuris priklausė kaimynui. Jis sakė, kad jam reikia padėti tą klausimą išspręsti, paslėpti įkalčius. Jis norėjo paprašyti vaizdo įrašo iš benzino kolonėlės. Kadangi T. turėjo gerus kontaktus policijos komisariatuose, o Povilas pametė mobilaus ryšio telefoną, R. Š. bandė paimti video įrašus iš benzino kolonėlės. R. Š. su Povilu nuvažiavo į degalinę, įrašas jau tuo metu buvo policijoje. Kaip R. Š. suprato, Povilas gėrė su automobilio savininku ar jo sūnumi kažkokiame bare. Šeimininkas mašiną paliko porai valandų. Povilui „aptemo protas“ ir sudegino automobilį. R. Š. nuvažiavo nupirkti benzino, kadangi norėta buvo imituoti. Pirmą kartą Povilas nuėjo prie „Panoramos“ prekybos centro esančios degalinės ir nusipirko benzino, su šiuo benzinu, pasak Povilo, jis padegė mašiną. Paskui, vykstant diskusijai, kai buvo T., Povilas ir R. Š., jie nusprendė, kad reikia nupirkti tokios pačios markės benzino tokioje pačioje „Lukoil“ degalinėje, tam, kad benziną pastatyti pas Povilą sandėliuke ar priestate prie namo tam atvejui, jeigu vyktų krata, policija jį rastų ir pagalvotų, kad tą benziną, kurį prieš tai pirko, nepanaudojo. R. Š. asmeniškai pirko benziną, mano, kad tą benziną ir rado policija kratos metu. Pats Povilas nuėjo į policiją pasiduoti. Susitikimo metu Povilas sakė, kad pametė telefoną, negali tiksliai pasakyti, bet atrodo, lyg Marekas pasakė, kad telefonas yra policijoje. Povilas sakė, kad apipylė mašiną benzinu ir padegė. Jeigu R. Š. neklysta, padegant automobilį dalyvavo 2 asmenys.  

Pažymėtina, kad R. Š. parodymus patvirtina ir duomenys, pateikti 2013 m. balandžio 22 d. tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole. Aptariamo protokolo duomenimis, 2011 m. spalio 4 d. pokalbio metu M. T. kalba su P. P. ir R. Š. apie tai, kaip P. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl automobilio padegimo. M. T. instruktuoja P. P., kaip turi būti duodami parodymai, kad paneigti tyrėjų versiją, kuri grindžiama vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip P. P. ir M. V. perka benziną bakeliuose, P. P. pasako, kad jo bendrininkas M. V. rytoj duos parodymus, M. T. pasako, kad duodamas parodymus turi pasakyti, jog benzinas, kurį įsigijo, guli automobilio bagažinėje, ir patikslina, kad tokie benzino bakeliai iš tikrųjų turi realiai gulėti automobilio bagažinėje, tuomet ši tyrėjų versija atkris. M. T. pasako, kad jei pavyks susitarti su policijos pareigūnais, tai būtų dar paprasčiau, tačiau pabrėžė, kad be 10000 Lt kyšio niekas net nešnekės. P. P. pasako, kad 10000 galėtų duoti. M. T. pasako, kad jei pats būtų tokioje situacijoje, kuomet grėstų laisvės atėmimo bausmė, tai parduotų visą savo turtą (namą, visus automobilius), kad tik nereikėtų „sėdėti“. P. P. pasako, kad iš advokatės sužinojo, jog sulaikytas jo bendrininkas dar jokių parodymų nedavė, jį pokalbio metu P. P. vadina pravarde „Malyj“, P. P. pasako, kad už savo pinigus jam nusamdė advokatę ( b. t. 2, b. l. 53-58).

Remiantis šių asmenų parodymais bei aptarta rašytine bylos medžiaga, abejoti P. P. tyčia sugadinus aptariamą automobilį, nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į specialistų nurodytas aplinkybes, buvo nustatyti 4 gaisro židiniai, kas neabejotinai paneigia nuteistojo P. P. versiją, jog automobilis užsidegė tuomet, kai jis ir M. V. bandė pripildyti automobilį benzinu ir pašvietus degtukais kuro baką, jis užsidegė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tikint P. P. pateikta įvykių versija, būtų nustatytas vienas gaisro židinys – prie kuro bako, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apdegė ne tik automobilio galinė dalis (kurioje randasi kuro bakas), bet ir priekinė, o automobilio vidurinioji dalis liko neapdegusi, tokia P. P. versija laikytina nepagrįsta. Pažymėtina ir tai, kad remiantis liudytojo R. Š. parodymais, P. P. jam prisipažino automobilį padegęs tyčia, tarėsi su pastaruoju, kaip už savo veiksmus galima būtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, ką neabejotinai patvirtina ir duomenys, pateikti 2013 m. balandžio 22 d. tyrimo veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. P. ir M. V. jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė tyčia.

Atmetant P. P. prašymą atlikti papildomą ekspertizę, pažymėtina, kad duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, byloje pakanka. Siekiant nustatyti gaisro, kurio metu buvo sugadintas automobilis „Mersedes Benz“, aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklausti du specialistai, vienareikšmiškai patvirtinę, jog nagrinėjamu atveju buvo 4 gaisro židiniai. Abejonių tokiomis specialistų išvadomis aukštesniajam teismui nekyla, todėl manytina, kad ekspertizės atlikimas aptariamu atveju būtų perteklinis.

              Analizuojant nuteistųjų skundų argumentus dėl jiems paskirtų bausmių, pažymėtina, kad tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta principinė nuostata, jog paskirta bausmė bet kuriuo atveju turi būti teisinga ir turi užtikrinti LR BK 41 str. numatytų tikslų praktinį įgyvendinimą. Bausmė skiriama vadovaujantis ne tik bausmės paskirtimi, bet ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais LR BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad P. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. nuostatas priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, būtina pažymėti, kad P. P. praeityje teistas keturis kartus (b. t. 2, b. l. 97-100), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 95-96), nagrinėjamą nusikaltimą jis įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad P. P. niekur nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, tačiau darbo draudimo išmokų negauna (b. t. 2, b. l. 90), nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b. t. 2, b. l. 92), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. t. 2, b. l. 93, 94).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos P. P. atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, naują nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skyrė apeliantui laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad P. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl keisti ją apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Vertinant nuteistojo P. P. argumentus dėl galimybės jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymėtina, kad remiantis LR BK 75 str., nuostatomis, viena pagrindinių šio straipsnio taikymo sąlygų – teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti įvertinęs, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad P. P. praeityje baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamų veikų padarymą, paskutiniu nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė nusikalstamą veiką, spręstina, kad toks asmuo yra linkęs nusikalsti ir jam turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.             

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas nuteistajam M. V. laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę – M. V. praeityje neteistas (b. t. 2, b. l. 81), baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 78-80), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. t. 2, b. l. 79), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centre negydytas (b. t. 2, b. l. 75, 77), nuteistasis yra našlys (b. t. 2, b. l. 172), augina mažametį vaiką, kuriam nustatytas nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas (b. t. 2, b. l. 171, b. t. 3, b. l. 44), turi finansinių įsipareigojimų (b. t. 3, b. l. 45-50), į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisėjų kolegija sutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir BK 75 str. taikymu nuteistojo atžvilgiu, tačiau daro išvadą, kad M. V. apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo yra pagrįsti. Įvertinus M. V. apeliacinio skundo argumentus, sutiktina su nuteistojo pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jam baudžiamojo poveikio priemonę - 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse organizacijose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta neįvertinus aplinkybių, jog nuteistasis yra našlys, jis vienas augina sūnų. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų suderinta su mažamečio vaiko interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo sūnui nustatytas nepatikslintas psichologinės raidos sutrikimas. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad vaikui nustatyti tam tikri specialūs poreikiai (Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaiko raidos centro išrašas iš medicininių dokumentų (b. t. 3, b. l. 44). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad M. V. šiuo metu turi darbą, kuris yra pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis, vienas augina ir išlaiko mažametį vaiką, kuriam reikalinga speciali pagalba, manytina, kad paskyrus nuteistajam aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, būtų apribotos jo galimybės teikti savo mažamečiui vaikui visokeriopą pagalbą, būtų pažeisti M. V. mažamečio sūnaus interesai, todėl šių aplinkybių plotmėje M. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse organizacijose, naikintina.

Sutiktina ir su nuteistojo M. V. argumentais dėl kitos baudžiamojo poveikio priemonės - įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskyrimo, konstatuojant, jog tokios priemonės taikymas nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrįstas. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina, kad teismas, skirdamas nusikaltimą padariusiam asmeniui tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę – jo sveikatos būklę, šeiminę padėtį, išlaikytinių skaičių, užimtumą, gaunamas pajamas, turtą, skiriamų baudžiamojo poveikio priemonių skaičių ir kitas aplinkybes. Vertinant šias aplinkybes nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos kontekste matyti, kad M. V. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, yra dirbantis, vienas išlaiko mažametį vaiką, kuriam nustatytas nepatikslintos psichologinės raidos sutrikimas, jam reikalingi įvairūs papildomi užsiėmimai, taigi reikalingos papildomos lėšos. Sprendžiant M. V. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumą pabrėžtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino civilinio ieškovo „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį iš M. V. bei P. P. solidariai priteisė 29292 litų sumą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų perteklinis ir tik apsunkintų priteistos žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, atidedant paskirtos bausmės vykdymą M. V., jam skirtinas LR BK 75 str. 2 d. 8 p. įtvirtintas įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šio įpareigojimo taikymas nagrinėjamu atveju padės įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus bei labiausiai atitiks M. V. mažamečio sūnaus interesus.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.

n u s p r e n d ė :

Nuteistojo P. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl M. V. paskirtos bausmės panaikinant šiuo nuosprendžiu M. V. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (1300 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei 60 valandų nemokamų viešųjų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d. 8 p., paskirti M. V. įpareigojimą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                Sigita Bieliauskienė

Teisėjai                                                                                                                        Artūras Pažarskis

  Jolanta Čepukėnienė