Civilinė byla Nr. e2-1208-854/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01299-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.13., 3.2.3.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 1 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, 

žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Eugvilsta“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Vadybos apskaita“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mitnija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 57 651,90 Eur draudimo išmoką, 5 553,53 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad:

2.       2017-08-10 UAB „Mitnija“ (generalinis rangovas) ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“ (subrangovas) sudarė statybos subrangos sutartį, kuria sulygo dėl darbų už 275 093,61 Eur be PVM atlikimo. Darbai pagal sutartį turėjo būti užbaigti iki 2018-10-01.

3.       2017-11-16 prie sutarties pasirašė priedą Nr. 1, kurio pagrindu ieškovė įsipareigojo sumokėti subrangovui 130 000 Eur dydžio išankstinį mokėjimą (toliau – ir avansas) bei sutarė, kad sumokėtas avansas bus išskaitomas proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai, kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų Darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Avanso išmokėjimo sąlyga - subrangovo ieškovei pateiktas draudimo bendrovės išduotas avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštas visai išmokamo avanso sumai. Avanso išmokėjimo sąlyga - subrangovo ieškovei pateiktas draudimo bendrovės išduotas avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštas visai išmokamo avanso sumai, kuris turi galioti ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų ilgiau negu sutartyje numatytas darbų pabaigos terminas.

4.       2017-11-17 subrangovas pateikė ieškovei ERGO Insurance SE (atsakovės) išduotą avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV 78589, kuriuo atsakovė įsipareigojo subrangovui nesilaikant sutarties avansinio mokėjimo sąlygų, sumokėti ieškovei draudimo išmoką, atitinkančią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų/darbų sumą, neviršijant bendros 130 000 Eur draudimo sumos, reikalaujamam terminui.

5.       Avansą ieškovė subrangovui sumokėjo 2017-11-20. Subrangovui vėluojant atlikti darbus nuo 2018-09-26 ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį ir pareikalavo grąžinti ieškovės subrangovui išmokėto neįskaitytą avanso likutį. 2018-12-21 Vilniaus apygardos teismas subrangovui iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019-01-02.

6.       Subrangovas pagal sutartį atliko darbų už 109 306,46 Eur be PVM sumą. Šį faktą taip pat patvirtino ir nepriklausomas ekspertas UAB „Baltics Property“, ginčo dėl to tarp šalių nėra.

7.       Atsižvelgiant į tai, jog subrangovui sumokėtas 130 000 Eur dydžio avansas subrangos šalių sutarimu turėjo būti išskaitomas proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai, kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų Darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, ieškovė, vadovaudamasi sutarties sąlygomis užskaitė 51 654,56 Eur išmokėto avanso. Likusi neužskaityta avanso dalis sudaro 78 345,44 Eur.

8.       2018-10-03 ieškovė kreipėsi į avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštą išdavusią draudimo bendrovę - atsakovę, siekdama atgauti neužskaityto avanso likutį – 78 345,44 Eur. 2019-03-15 atsakovė informavo ieškovę, jog iš dalies patenkina prašymą, t.y. įvykį pripažįsta draudžiamuoju, tačiau sumokės ieškovei tik dalį prašomos draudimo išmokos, t.y. 20 693,54 Eur sumą, kadangi atsakovės manymu, išmokos dydis turėtų būti lygus skirtumui tarp avanso sumos – 130 000 Eur ir subrangovo atliktų darbų sumos – 109 306,46 Eur, neatsižvelgiant į 2017-11-16 priede Nr. 1 prie subrangos sutarties numatytą avanso įskaitymo tvarką. 

9.       Atsakovė, vertindama išmokos dydį, nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties Priede Nr. 1 numatytą avanso įskaitymo tvarką, t.y. subrangovui atlikus darbų už 109 306,46 Eur, ieškovė negalėjo įskaityti tokios pačios – 109 306,46 Eur, sumos, nes Priede Nr. 1 prie sutarties buvo aiškiai numatyta, jog avansas bus išskaitomas proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai, kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų, pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų Darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Atitinkamai, atsakovės pozicija, jog ieškovei išmokėjus 130 000 Eur avansą ir subrangovui atlikus darbų bei pateikus PVM sąskaitų faktūrų už 109 306,46 Eur, ieškovei turėtų būti išmokama šių sumų skirtumui lygi draudimo išmoka, t.y. 20 693,54 Eur, yra neteisinga ir neatitinkanti subrangos sutarties, kurios pagrindu buvo pateiktas draudimo laidavimas, sąlygų.

10.       Prieš išduodama draudimo raštą atsakovė turėjo matyti ir įsivertinti Subrangos sutarties ir jos priedų nuostatas dėl avanso įskaitymo į kitus ieškovės subrangovui atliekamus mokėjimus tvarkos. Avansinio apmokėjimo laidavimo rašte aiškiai nurodoma, jog laidavimo raštas išduodamas Subrangos sutarties ir jos Priedo Nr. 1 pagrindu, todėl ir laidavimo rašto sąlygos turi atitikti sutarties ir jos priedų sąlygas, kiek tai susiję su avansiniu mokėjimu.

11.       Dabartinė atsakovės pozicija, jog ieškovei išmokėjus 130 000 Eur avansą ir Subrangovui atlikus darbų bei pateikus PVM sąskaitų faktūrų už 109 306,46 Eur, ieškovei turėtų būti išmokama šių sumų skirtumui lygi draudimo išmoka, t.y. 20 693,54 Eur, būtų galbūt tinkama, jei subrangos sutarties šalys būtų susitarusios, jog avansu išmokėta suma užskaitoma pilnai, pvz.: iš pirmų mokėjimų atliekamų subrangovui. Tokiu atveju, subrangovui pateikus PVM sąskaitų faktūrų už 109 306,46 Eur, ieškovė būtų galėjusi pilnai įskaityti šią sumą. Tokiu atveju šalys būtų greičiausiai tai pat susitarusios dėl trumpesnio Avansinio apmokėjimo laidavimo rašto galiojimo. Tai atitinkamai būtų pareikalavę mažesnių išlaidų laidavimo rašto gavimui. Šios aplinkybės įrodo, jog šalys neatsitiktinai numatė būtent tokius laidavimo rašto galiojimo terminus.

12.       Draudiko prievolės nėra besąlyginės. Atsakovės prievolės nurodytos Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte Nr. AV 78589, kuris buvo išduotas Subrangos sutarties ir Priedo Nr. 1 prie jos pagrindu, todėl šių dokumentų nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu ir sistemiškai. Aiškinant susidariusias aplinkybes, kaip tai šiuo metu bando daryti atsakovė, ieškovė, kaip naudos gavėja pagal Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV 78589 niekada negalėtų įgyti teisės į pilną draudimo apsaugą, kadangi atsakovė nurodo, jog ieškovė turėjo užskaityti visą subrangovo atliktų darbų kainos sumą pilnai iš pirmų subrangovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, kas vertinant Subrangos sutarties prasme būtų sutarties pažeidimas, o pagal to paties Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą Nr. AV 78589, draudimo išmoka gali būti išmokama tik tada, kai naudos gavėjas, t.y. ieškovė, laikosi savo sutartinių įsipareigojimų.

13.       Ieškovė laiko, kad žalos jai atsiradimo diena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 6.288 straipsnio 1 dalies prasme yra 2019-03-15, kai atsakovė informavo ieškovę, jog iš dalies patenkina jos prašymą, t.y. įvykį pripažįsta draudžiamuoju, tačiau sumokės tik dalį prašomos draudimo išmokos. Atsižvelgdama į tai, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, paskaičiavo ir prašo priteisti iš atsakovės 5 553,53 Eur kompensacinių palūkanų (nuo žalos atsiradimo dienos - 2019-03-15 iki ieškinio pateikimo dienos - 2020-10-20 = 586 d. x 6 proc. nuo 57 651,90 Eur = 5 553,53 Eur). Taip pat ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

14.       Atsakovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su reikalavimais nesutiko. Paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, jog įvykis yra draudžiamasis ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atliko darbų už 109 000 Eur be PVM. Ginčas kilo dėl draudimo išmokos dydžio. Ieškovė iš esmės teigia, kad atsakovė laidavo už UAB „Priešgaisrinės sistemos“ sumokėto avanso įskaitymą rangos sutartyje numatyta tvarka. Atsakovė pažymi, kad šie teiginiai yra nepagrįsti.

15.       Laidavimo draudimo sutarties forma yra paprasta rašytinė, bet turi savo specifiką: jos sudėtinės dalys yra draudiko parengtos draudimo taisyklės, draudimo liudijimas (polisas), individuali draudimo sutartis, jei ji sudaryta, draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartį, jei toks yra, ir, paprastai - laidavimo raštas. Palyginti su laidavimu, laidavimo draudimas galėtų būti vertinamas kaip siauresnis savo apimtimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas: draudikas moka draudimo išmoką, tik jeigu įvykis yra draudžiamasis, naudos gavėjas patyrė nuostolių dėl draudžiamojo įvykio, be to, jeigu nėra kitų aplinkybių, suteikiančių teisę draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Draudiko prievolė pagal laidavimo raštą nėra besąlyginė ir tam, kad kiltų atsakovo pareiga mokėti šio rašto pagrindu atitinkamas sumas, turi būti įgyvendintos atitinkamos sąlygos, numatytos pačiame laidavimo rašte bei pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklėse.

16.       Laidavimo draudimo rašte buvo numatyta, jog atsakovė įsipareigojo, gavusi ieškovės raštišką pagrįstą reikalavimą, kai UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesilaiko rangos sutarties avansinio mokėjimo sąlygų, sumokėti ieškovei priklausančią nurodytą sumą, atitinkančią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumą, neviršijant bendros 130 000 Eur draudimo sumos.

17.       2017-11-17 sutarties, pasirašytos tarp atsakovės ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“, 3.7. punkte buvo numatyta, kad UAB „Priešgaisrinės sistemos“ įsipareigoja pateikti atsakovei abiejų rangos sutarties šalių pasirašytus tarpinius suteiktų paslaugų priėmimo-perdavimo aktus už laikotarpį iki atsakovės raštiško pareikalavimo, kuriuose būtų nurodyta faktiškai suteiktų paslaugų vertė nuo rangos sutarties teikimo sutarties pradžios.

18.       Pagal atsakovės Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklių (galiojusių nuo 2014-08-01) Nr. 029 (toliau - Taisyklės) 5.3. punktą, draudžiamuoju įvykiu išduodant išankstinio apmokėjimo draudimo polisą ir atsakomybės dokumentą pagal draudimo sutarties 1 priedą yra laikomas pagal pasirašytą rangos sutartį užsakovo suteikto draudėjui avanso panaudojimas ne pagal sutartį.

19.       Taigi, atsakovės laidavimo draudimo apsauga apima atvejus, kai UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesilaiko rangos sutarties avansinio mokėjimo sąlygų, o draudimo išmoka yra lygi už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumai, t.y. ieškovės nuostoliams, kurie yra lygūs UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesuteiktų paslaugų kainai.

20.       Tarp šalių nėra ginčo, kad UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atliko darbų už 109 306,46 Eur be PVM, o UAB „Priešgaisrinės sistemos“ buvo suteiktas 130 000 Eur avansas.

21.       Atsakovės atlikto Išankstinio tyrimo ataskaitos Nr. IT-2019/03/07 išvadose buvo numatyta, kad ieškovė priėmė darbų už 109 306,46 Eur be PVM, ieškovės UAB „Priešgaisrinės sistemos“ mokėtina suma pagal rangos sutartyje numatytas sąlygas – 109 306,46 Eur be PVM, UAB „Priešgaisrinės sistemos“ negrąžino ieškovei išmokėto avanso likučio – 20 693,54 Eur. Taigi, ieškovė įgijo teisę reikalauti solidariai iš UAB „Priešgaisrinės sistemos“ ir atsakovės avanso dalies, viršijančios atliktų darbų kainą (130 000 - 109 306,46 = 20 693,54 Eur).

22.       Ieškovei nesutinkant su atsakovės išvadomis - 2019-05-22 pateikus raštą, kuriuo išreikštas nesutikimas su 20 693,54 Eur draudimo išmokos sumokėjimu, ir argumentavus, kad ekspertas, kurio išvadomis rėmėsi atsakovė, sumokėdamas draudimo išmoką, neįsigilino į rangos sutartyje ir jos priede numatytą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką, kas sąlygojo klaidingos eksperto išvados pateikimą, atsakovė atnaujino žalos administravimą, kreipėsi į teismo ekspertą A. S. dėl UAB „Mitnija“ 2019-05-22 rašte Nr. R-19-240 pareikštos nuomonės ir nurodytų aplinkybių. 2019-09-30 ekspertas pateikė tikslinio dokumentų audito ataskaitą Nr. TAA-BP 2019/09/24, kurioje nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė avanso apskaitymo procesą, UAB „Priešgaisrinės sistemos“ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. atliko dalį rangos sutartyje numatytų darbų, esminis sutarties dalykas yra susijęs su darbų atlikimo rizika, kas yra numatyta išduotame „Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte Nr. AV 78589“, avanso apskaitymo tvarka nėra susijusi su sąlygomis išdėstytomis atsakovės laidavimo rašte. Taigi 2019-10-22 atsakovė, papildomai ištyrusi 2019-05-22 ieškovės rašte nurodytas aplinkybes, pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog atsakovės įsipareigojimai pagal avansinio laidavimo draudimo raštą Nr. 78589, sumokėjus ieškovei 20 693,54 Eur, yra įvykdyti visa apimtimi.

23.       Atsakovė dėl ekspertų išvadų patyrė 3 630 Eur išlaidų, kurias priteisti prašo iš ieškovės.

24.       Atsakovė pažymėjo, kad užskaitymo tvarka yra rangos sutarties šalių susitarimas, kuris galiojant rangos sutarčiai turi būti vykdomas, tačiau šis susitarimas neturi įtakos atsakovės įsipareigojimui, įvykus draudžiamajam įvykiui, pagal laidavimo draudimo raštą sumokėti ieškovei draudimo išmoką, lygią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumai, t.y. atlyginti ieškovės nuostolius, kurie yra lygūs už avansinį mokėjimą UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesuteiktų paslaugų kainai. Draudimo sutarties šalys susiejo avansinio mokėjimo panaudojimo tinkamumą su atliktų darbų verte, t.y. tuo atveju, jeigu UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atliks darbų už mažesnę sumą nei sumokėtas avansas, tai atsakovė sumokės ieškovei skirtumą tarp sumokėto avanso ir atliktų darbų vertės. Laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių sutartis. Nuostoliai yra privaloma sąlyga draudimo išmokai išmokėti. Atsakovė neginčija, kad ieškovė patyrė nuostolių, bet teigia, kad jie jai buvo atlyginti, sumokant 20 693,54 Eur draudimo išmoką.

25.       Atsakovė teigė, kad net ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nėra atsakinga prieš ieškovę tokia apimtimi, kokia ieškovė reiškia reikalavimus atsakovei, kurios atsakomybė dar yra ribojama ir laidavimo draudimo sutarties sąlygomis. Tarp bylos šalių nėra ginčo, kad ieškovė vienašališkai nutraukė rangos sutartį nuo 2018-09-26. Avanso įskaitymo sąlygos po rangos sutarties nutraukimo jau nebegaliojo ir ieškovė galėjo reikalauti iš UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nuostolių atlyginimo ir netesybų. Bet kokiu atveju laiduotojo atsakomybė negali būti didesnė nei skolininko. Laidavimo draudimas yra siauresnis savo apimtimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas: draudikas moka draudimo išmoką, tik jeigu įvykis yra draudžiamasis, naudos gavėjas patyrė nuostolių dėl draudžiamojo įvykio, be to, jeigu nėra kitų aplinkybių, suteikiančių teisę draudikui atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką. Tai taip pat pagrindžia, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovės, suteikiančios siauresnės apimties prievolių įvykdymo užtikrinimą, daugiau nei jis galėtų reikalauti iš UAB „Priešgaisrinės sistemos“.

26.       Atsakovė aiškino, kad Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė visus dokumentus galutiniam atsakymui pateikti gavo 2019-09-30 ir todėl atsakymą turėjo pateikti iki 2019-10-30. Ši aplinkybė aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste pagrindžia, jog būtent 2019-10-30 žymi draudimo išmokos sumokėjimo termino pabaigą ir nuo šios datos yra skaičiuojamos kompensacinės palūkanos. Ieškovė nepagrįstai kompensacinių palūkanų skaičiavimo pradžią nurodo 2019-03-15, t.y. tą dieną, kai atsakovė sumokėjo ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką.

27.       Teismo posėdžio metu šalių atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose dėstytą poziciją.

28.       Tretieji asmenys, kurių atstovams apie bylą, teisę pateikti atsiliepimus, taip pat apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 9 dalis), byloje buvo pasyvūs, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas. 

29.       Byloje nustatyta, kad 2017-08-10 UAB „Mitnija“ (generalinis rangovas) ir UAB „Priešgaisrinės sistemos“ (subrangovas) sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. PS2017-ES-017/SR1066, pagal kurią subrangovas įsipareigojo atlikti objekto Administracinio pastato (II etapas), esančio adresu (duomenys neskelbtini) vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrengimo darbus, gaisrinės konstrukcijos įrengimo bei gaisrinės dalies pridavimo darbus. Darbų atlikimo terminas - 2018-10-01.

30.       2017-11-16 subrangos sutarties šalys pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo ieškovė įsipareigojo sumokėti subrangovui 47,26 proc. nuo sutarties kainos, t.y. 130 000 Eur, dydžio avansą. Šalys susitarė, kad sumokėtas avansas bus išskaitomas proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų pagal pateiktus ir ieškovės patvirtintus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Šalys taip pat susitarė, kad prieš avanso sumokėjimą UAB „Priešgaisrinės sistemos“ pateiks avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštą visai sumokamo avanso sumai, kuris turi galioti ne mažiau nei kaip 30 dienų ilgiau negu subrangos sutartyje numatytas darbų pabaigos terminas ir kurio tekstas iš anksto raštu turi būti suderintas su ieškove.

31.       2017-11-17 atsakovė su UAB „Priešgaisrinės sistemos“ sudarė laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-78589, kurią sudarė draudimo liudijimas Nr. 710-451-78589, Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (galioja nuo 2014-08-01) Nr. 029 (toliau - Taisyklės), sutartis Nr. AV 78589 ir avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas Nr. AV 78589 prie 2017-11-17 draudimo liudijimo Nr. 710-451-78589. Laidavimo draudimo sutartis galiojo nuo 2017-11-17 iki 2018-10-31 įskaitytinai.

32.       Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštu, kuris ieškovei pateiktas 2017-11-17, atsakovė pareiškė, kad suteikia draudėjui (UAB „Priešgaisrinės sistemos“) pagal sutarties straipsnį dėl avansinio apmokėjimo sąlygų įvykdymo laidavimo draudimo raštą ir atsako ieškovės atžvilgiu už draudėją, jeigu jis neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su suteikto avanso panaudojimu. Atsakovė įsipareigojo subrangovui nesilaikant subrangos sutarties avansinio mokėjimo sąlygų, sumokėti ieškovei draudimo išmoką, atitinkančią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumą, neviršijant bendros 130 000 Eur draudimo sumos.

33.       Avansą ieškovė subrangovui sumokėjo 2017-11-20.

34.       2018-09-24 pranešimu, pateiktu subrangovui, ieškovė vienašališkai nutraukė jų sudarytą subrangos sutartį nuo 2018-09-26, subrangovui nesilaikant suderėtų darbų atlikimo terminų ir pareikalavo grąžinti ieškovės subrangovui išmokėto avanso neįskaitytą likutį, tačiau tai nebuvo padaryta. 2018-12-21 Vilniaus apygardos teismas UAB “Priešgaisrinės sistemos” iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019-01-02.

35.       Subrangovas pagal su ieškove sudarytą sutartį atliko darbų už 109 306,46 Eur be PVM sumą. Šį faktą patvirtino ir atsakovės pasitelktas nepriklausomas ekspertas UAB „Baltics Property“ 2019-03-07 Išankstinio tyrimo ataskaitoje Nr. IT-2019/03/07.

36.       Dėl aplinkybių, nurodytų šios nutarties 29-35 punktuose, ginčo tarp šios bylos šalių nėra.

37.       2018-10-03 ieškovė, vadovaudamasi subrangos sutarties ir jos priedo nuostatomis iš sumokėto 130 000 Eur avanso išskaičiusi 51 654,56 Eur, kreipėsi į avansinio mokėjimo draudimo laidavimo raštą išdavusią draudimo bendrovę - atsakovę, siekdama atgauti neužskaityto avanso likutį – 78 345,44 Eur. Atsakovė ieškovės pretenziją gavo 2018-10-10, ja ir buvo informuota apie subrangos sutarties nutraukimą su UAB „Priešgaisrinės sistemos“ dėl to, kad ieškovės netenkino darbų sparta.

38.       Atsakovė, vadovaudamasi ekspertų pateiktomis išvadomis, 2019-03-15 sumokėjo ieškovei 20 693,54 Eur draudimo išmoką, kurią teigia apskaičiavusi pagal laidavimo draudimo rašte nurodytas sąlygas, iš UAB Priešgaisrinės sistemos sumokėto avanso (130 000 Eur) atimdama UAB „Priešgaisrinės sistemos“ atliktų darbų vertės sumą (109 306,46 Eur be PVM).

39.       2019-05-22 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, išreikšdama nesutikimą su per mažos, tik 20 693,54 Eur draudimo išmokos sumokėjimu, ir nurodė, kad ekspertas, kurio išvadomis rėmėsi atsakovė, sumokėdama draudimo išmoką, neįsigilino į rangos sutartyje ir jos priede numatytą atsiskaitymo už atliktus darbus tvarką ir tai sąlygojo klaidingos eksperto išvados pateikimą.

40.       Atsakovė atnaujino žalos administravimą, kreipėsi į teismo ekspertą A. S. dėl UAB „Mitnija“ 2019-05-22 rašte Nr. R-19-240 pareikštos nuomonės. 2019-09-30 ekspertas pateikė tikslinio dokumentų audito ataskaitą Nr. TAA-BP 2019/09/24, kurioje nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė avanso apskaitymo procesą, UAB „Priešgaisrinės sistemos“ vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t.y. atliko dalį rangos sutartyje numatytų darbų, esminis sutarties dalykas yra susijęs su darbų atlikimo rizika, kas yra numatyta išduotame „Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte Nr. AV 78589“, avanso apskaitymo tvarka nėra susijusi su sąlygomis išdėstytomis atsakovės laidavimo rašte.

41.       Ieškovei su tokiomis išvadomis nesutinkant ir teigiant, kad ji turi teisę iš atsakovės reikalauti visos likusios neįskaitytos subrangovui sumokėto avanso sumos, t.y. 78 345,44 Eur, nagrinėjamoje byloje spręstinas atsakovės suteikto laidavimo draudimo apsaugos apimties – draudimo objekto – aiškinimo klausimas. 

Dėl avanso įskaitymo

42.       Dėl avansinio mokėjimo ir jo išskaitymo tvarkos subrangos sutarties šalys papildomai susitarė priede Nr. 1 prie sudarytos sutarties (nutarties 29,30 punktai).

43.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad, vadovaujantis subrangos sutarties ir priedo Nr. 1 prie jos sąlygomis, t.y. sulaikoma suma bei avanso įskaitymo tvarka, kai avanso suma įskaitoma proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų (47,26 proc. sąskaitoje nurodytos sumos įskaitant iš sumokėto avanso), ieškovė būtų galėjusi įskaityti visą avanso sumą – 130 000 Eur, tik subrangovui atlikus darbus už visą sutartyje numatytą sumą, t.y. už 275 093,61 Eur.

44.       Tai lemia išvadą, kad subrangovui atlikus darbų už 109 306,46 Eur, maksimali avanso suma, kurią galėjo įskaityti ieškovė buvo 51 654,56 Eur.

45.       Vykdant statybos subrangos darbus 2018-06-29 subrangovas pateikė ieškovei 2018-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. FTP3159 57 185,28 Eur sumai. Pagal sąlygas dėl avanso įskaitymo tvarkos ir sulaikymo taikymo (pagal subrangos sutarties 2.8.2. punktą), ieškovė iš šios sumos turėjo išskaityti 27 023,84 Eur avanso grąžinimui bei sulaikyti 2 859,26 Eur ir išmokėti Subrangovui 27 302,18 Eur, tačiau ieškovė suklydusi 2018-07-13 sumokėjo UAB „Priešgaisrinės sistemos“ 52 359,91 Eur, dėl ko susidarė 25 057,73 Eur permoka. 2018-07-31 subrangovas pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. FTP3224 40 333,86 Eur sumai. Pagal sąlygas dėl avanso įskaitymo tvarkos ir sulaikymo taikymo, ieškovė iš PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos turėjo išskaityti 19 060,43 Eur avanso grąžinimui, sulaikyti 2 016,69 Eur ir išmokėti subrangovui 19 256,74 Eur, tačiau atsižvelgiant į anksčiau susidariusią permoką, mokėjimas subrangovui nebuvo vykdomas, o 19 256,74 Eur buvo skirta avanso daliai grąžinti, taip sumažinant permoką iki 5 800,99 Eur. 2018-08-08 subrangovas 2018-08-08 pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. FTP3296 11 787,32 Eur sumai. Pagal sutartines sąlygas dėl avanso įskaitymo tvarkos ir sulaikymo taikymo, ieškovė iš PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos turėjo išskaityti 5 570,29 Eur avanso grąžinimui, sulaikyti 589,37 Eur ir išmokėti subrangovui 5 627,66 Eur, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau susidariusią permoką, mokėjimas subrangovui nebuvo vykdomas, o 5 627,66 Eur suma įskaityta išmokėto avanso daliai grąžinti, taip sumažinant permoką iki 173,33 Eur. Ši permoka avanso įskaitymui reikšmės neturėjo.

46.       Taigi, ieškovė teigia ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, jog, vadovaudamasi subrangos sutarties ir jos priedo Nr. 1 sąlygomis, iš subrangovui mokėtinų sumų, išskaitė 51 654,56 Eur išmokėto avanso. Likusi neužskaityta avanso dalis sudaro 78 345,44 Eur.

47.       Atsakovė iš esmės ir neginčijo fakto, kad ieškovė pagrįstai išskaitė būtent 51 654,56 Eur iš mokėjimų subrangovui pagal šio pateiktas sąskaitas, įskaitydama tokią sumą iš subrangovui sumokėto 130 000 Eur avanso. Taigi, šią aplinkybę teismas byloje taip pat laiko nustatyta (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

48.       Tačiau atsakovei teigiant, kad avanso įskaitymo sąlygos ir tvarka neturi reikšmės laidavimo draudimo apimčiai, ir šiai aplinkybei esant esminiu šios bylos šalių ginčo objektu, toliau sprendime būtent dėl to ir pasisakytina.

Dėl laidavimo draudimo sąlygų ir apimties

49.       Draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudimo rizika pripažįstama esmine draudimo sutarties sąlyga, todėl draudimo sutarties sąlygas nulemia rizika, jos pobūdis. Įvertinti, ar rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė (Draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.994 straipsnis). Su draudimo rizika susijusios sąlygos yra draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius apibrėžiančios sąlygos. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutartyje nurodytas su draudimo rizika priežastiniu ryšiu susijęs atsitikimas, kuriam įvykus ir esant draudimo interesui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Draudimo rizika – tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Tuo tarpu draudžiamasis įvykis yra tos tikimybės, pavojaus realizavimasis tikrovėje. Būtent draudimo rizika lemia draudimo sąlygas, daro įtaką nustatant draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius.

50.       Laidavimo draudimas yra savarankiška draudimo grupė, priskiriama ne gyvybės draudimo šakai (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 15 punktas). Nėra ginčo dėl to, kad atsakovės su subrangovu sudaryta Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartis yra nuostolių draudimo sutartis.

51.       Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad bendra atsakovės atsakomybė pagal suteiktą laidavimo draudimą apribota bendra 130 000 Eur suma. Iš esmės nesant ginčo ir dėl subrangovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o atsakovei pripažinus įvykį draudiminiu, teismas sprendžia dėl ieškovės nuostolių, už kuriuos atsakovė laidavo Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartimi, dydžio, t.y. reikalaujamo atlyginti sumokėto avanso dalies skirtumo - 57 651,90 Eur (78 345,44 Eur (likusi neįskaityta avanso suma) - 20 693,54 Eur (atsakovės išmokėta draudimo išmoka)), priskyrimo (nepriskyrimo) draudimo objektui klausimo.

52.       Kaip pažymėjo ir pati atsakovė, šiam ginčui aktualią laidavimo draudimo sutartį Nr. 710-451-78589 sudaro draudimo liudijimas Nr. 710-451-78589, Pasiūlymo, išankstinio apmokėjimo, atlikimo ir garantinio laikotarpio laidavimo draudimo taisyklės (redakcija nuo 2014-08-01) Nr. 029, sutartis Nr. AV 78589 ir avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas Nr. AV 78589 prie 2017-11-17 draudimo liudijimo Nr. 710-451-78589. 

53.       Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte, kuris yra neatskiriama draudimo sutarties sudėtinė dalis, bei atsakovės ir subrangovo pasirašytoje sutartyje išdėstytos draudiko ir draudėjo individualiai sutartos sutarčių sąlygos. Tuo tarpu draudimo taisyklės yra draudiko vienvaldiškai parengtos standartinės sutarčių sąlygos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad draudimo sutarties sąlygos nustatymas draudimo rūšies taisyklėse ar draudimo liudijime (polise) turi reikšmės draudimo sutarties sąlygos turinio aiškinimui, aiškinimo metodų taikymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-1075/2018, 36 punktas).

54.       Kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygos prasmės, teismas, spręsdamas tokį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotomis kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo yra gausi ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-378/2019 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

55.       Pagal kasacinio teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus (subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas), o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas); sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu; kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių, pastarosios, vadovaujantis sisteminiu sutarčių aiškinimo principu, analizuojamos kartu; turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus; pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2018, 32 punktas; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018, 32 punktas ir kt.).

56.       Pagal atsakovės patvirtintų Taisyklių 5.3. punktą, draudžiamasis įvykis išduodant išankstinio apmokėjimo draudimo polisą ir atsakomybės dokumentą pagal draudimo sutarties 1 priedą yra pagal pasirašytą rangos sutartį užsakovo suteikto draudėjui avanso panaudojimas ne pagal sutartį. 

57.       Atsakovė 2017-11-17 avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo rašte nurodė, kad ji UAB „Priešgaisrinės sistemos“ suteikė minėtos įmonės įsipareigojimų pagal rangos sutarties straipsnį dėl avansinio apmokėjimo sąlygų įvykdymo laidavimo draudimo raštą ir įsipareigojo atsakyti UAB „Mitnija“ už UAB „Priešgaisrinės sistemos“, jeigu UAB „Priešgaisrinės sistemos“ neįvykdys arba netinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su avanso panaudojimu. 

58.       Šioje byloje ypač svarbu tai, kad laidavimo draudimo raštu atsakovė expressis verbis (pažodžiui) įsipareigojo, gavusi ieškovės raštišką pagrįstą reikalavimą, kai UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesilaiko rangos sutarties avansinio mokėjimo sąlygų, sumokėti ieškovei priklausančią nurodytą sumą, atitinkančią už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumą, neviršijant bendros 130 000 Eur draudimo sumos. Taigi atsakovės suteikta laidavimo draudimo apsauga apima atvejus, kai UAB „Priešgaisrinės sistemos“ nesilaiko rangos sutarties avansinio mokėjimo sąlygų (dėl šios aplinkybės buvimo tarp šios bylos šalių ginčo nėra), o draudimo išmoka yra lygi už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų sumai.

59.       Aiškinant, kas (kokio dydžio) šiuo konkrečiu atveju yra už avansinį mokėjimą nesuteiktų paslaugų suma, neabejotinai privalu atsižvelgti į subrangos sutarties šalių susitarimą dėl avanso panaudojimo sąlygų ir tvarkos.

60.       Atsakovė neneigia, kad prieš sudarant Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartį, jai buvo pateikta tiek ieškovės su subrangovu sudaryta sutartis, tiek jos priedas Nr. 1, kuriame aiškiai nustatyta avanso įskaitymo tvarka, t.y. nurodyta, jog avansas išskaitomas proporcingai subrangovo atliktų darbų kainos daliai, kiekvieną mėnesį iš subrangovui mokėtinų sumų pagal pateiktus ir generalinio rangovo patvirtintus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras.

61.       Taigi atsakovei dar prieš sudarant Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo sutartį turėjo būti visiškai aišku, kad už avansinį mokėjimą bus atliekama tik dalis, t.y. 47,26 proc. visų subrangovo atliekamų ir periodiškai ieškovei perduodamų darbų, už likusią darbų dalį ieškovei apmokant papildomai. Išduodama Avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštą, atsakovė, būdama draudimo teisinių santykių profesionalė, privalėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sutarties sudarymui bei galimam išmokos pagal ją išmokėjimui, ir tinkamai įsivertinti galimą draudimo riziką. 

62.       Subrangovui iš viso atlikus darbų už 109 306,46 Eur, tik 47,26 proc. jų (t.y. darbai, kurių vertė 51 654,56 Eur) buvo atlikta už avansinį mokėjimą. Tokiu būdu už avansinį mokėjimą neatliktų darbų (nesuteiktų paslaugų) suma sudaro 78 345,44 Eur (130 000 - 51 654,56).

63.       Suklydusi ir pilnai apmokėdama pirmą subrangovo pateiktą sąskaitą neišskaičiusi iš jos suderėtos avanso dalies, ieškovė nei atsisakė savo teisės tai padaryti, nei ją paneigė. Juo labiau, kad vėliau, sprendžiant kitų subrangovo pateiktų sąskaitų apmokėjimo klausimus, ši klaida buvo ištaisyta, o likusios 173,33 Eur permokos ieškovė iš atsakovės ir nereikalauja. Faktiškai šios bylos duomenimis ieškovė su subrangovu yra visiškai atsiskaičiusi už 109 306,46 Eur vertės darbus, kuriuos šis atliko, 51 654,56 Eur sumą išskaitydama iš sumokėto avanso, o likusią sumą apmokėdama papildomai. Pas subrangovą šios bylos duomenimis yra likusi 78 345,44 Eur neįskaityto avanso suma, taip pat ieškovės per klaidą padaryta 173,33 Eur permoka, o tai ir yra sumos, kurių ieškovė gali reikalauti iš UAB „Priešgaisrinės sistemos“ (neskaičiuojant netesybų ir/ar kitų sumų, dėl kurių teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovė visiškai nepagrįstai teigia, jog ieškovė iš jos reikalauja daugiau negu galėtų reikalauti iš UAB „Priešgaisrinės sistemos“.

64.       Ieškovė, subrangovui atliekant ir priduodant darbus dalimis bei išrašant sąskaitas faktūras už atitinkamas dalis atliktų darbų, vadovaudamasi sudaryta subrangos sutartimi bei priedu prie jos, privalėjo atlikti dalį apmokėjimo papildomais pinigais ir negalėjo visų sumų įskaityti iš sumokėto avanso, nes tai būtų iš esmės prieštaravę subrangos sutarties šalių suderėtoms sąlygoms. Papildomi mokėjimai pagal sutartį buvo atlikti dar iki jos nutraukimo. Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovė pirmiausia į pagrindinius mokėjimus turėjo įskaityti avansą, taip pat yra nepagrįsti.

65.       Vadovaujantis nurodytais motyvais darytina išvada, kad atsakovė, vykdydama CK 6.987 straipsnio reikalavimus, turi pareigą sumokėti ieškovei likusią nesumokėtą avanso, už kurį darbai nebuvo atlikti, sumą, t.y. 57 651,90 Eur.

Dėl palūkanų

66.       Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

67.       Nagrinėjamoje byloje išsiskyrė šalių pozicija dėl to, kada atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei visą draudimo išmoką.

68.       Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

69.       Nagrinėjamu atveju atsakovė apie tai, kad pripažįsta įvykį draudiminiu, informavo ieškovę 2019-03-15, tuo pačiu nurodė, jog ieškovės prašymą patenkina tik iš dalies ir išmokėjo jai 20 693,54 Eur draudimo išmoką, iš 130 000 Eur avanso sumos atėmusi 109 306,46 Eur, t.y. visų subrangovo atliktų darbų vertę.

70.       Ieškovė teigia, jog būtent 2019-03-15 atsakovė turėjo sumokėti jai visą reikalaujamą draudimo išmoką, o atsakovei to nepadarius, būtent nuo šios datos skaičiuotinos įstatymo pagrindu (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis) ieškovei priklausančios 6 proc. dydžio metinės kompensacinės palūkanos nuo nesumokėtos draudimo išmokos dalies. Teismas su tokiais ieškovės teiginiais sutinka.

71.       Nepaisant to, jog ieškovei išreiškus nesutikimą su per mažos draudimo išmokos sumokėjimu, atsakovė atnaujino žalos administravimą, jokia nauja faktinė informacija, reikšminga draudimo išmokos dydžiui ar kitoms su draudžiamuoju įvykiu susijusioms aplinkybėms nustatyti, reikalauta ir/ar gauta po to nebuvo. Atsakovės užsakymu 2019-09-30 parengta tikslinio dokumentų audito ataskaita, po kurios parengimo, 2019-10-22 raštu atsakovė patvirtino mananti, jog pareigos sumokėti didesnę draudimo išmoką, neturi, buvo rengiama, naudojantis tais pačiais, jau anksčiau surinktais duomenimis ir dokumentais. Taigi teisinga išvada dėl mokėtinos draudimo išmokos sumos turėjo ir galėjo būti padaryta anksčiau sprendžiant tą patį klausimą, t.y. tuo pat metu, kai buvo nuspręsta išmokėti dalį (20 693,54 Eur) draudimo išmokos.

72.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl priteisimo jai 5553,53 Eur dydžio kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2019-03-15 iki ieškinio pateikimo dienos - 2020-10-20, t.y. už 586 dienas, 6 proc. metinio dydžio nuo 57 651,90 Eur (nepagrįstai neišmokėtos draudimo išmokos dalies) sumos.

73.        CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 6 proc. metinių procesinių palūkanų už sprendimu priteisiamą 63 205,43 Eur (57 651,90 + 5 553,53) sumą nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2020-10-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylos baigties ir kitų klausimų 

74.       Teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, sprendžia, jog yra pagrindas UAB „Mitnija“ šioje byloje pareikštus reikalavimus atsakovei ERGO Insurance SE tenkinti visiškai.

75.       Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 punktas). Šios bylos faktinės aplinkybės, nors ir panašios į kai kurias iš šalių nurodomų bylų, visgi visiškai ratio decidendi nesutampa nei su ieškovės, nei su atsakovės nurodytų anksčiau teismų nagrinėtų bylų faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismas pagrindo vadovautis jose suformuotomis taisyklėmis neturi.

76.       Kiti, šiame sprendime neaptarti, proceso dalyvių pateikti argumentai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

77.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo pagrindu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1090 Eur dydžio pastarosios sumokėta žyminio mokesčio suma. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, juridinio asmens kodas 134511472, naudai 57 651,90 Eur draudimo išmoką, 5 553,53 Eur palūkanas, 6 proc. metinių palūkanų už 63 205,43 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos, t.y. 2020-10-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1090 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                     Giedrė Čėsnienė