Civilinė byla Nr. e2A-92-910/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00070-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.4; 2.6.1.3.6; 2.6.26; 3.3.1.19.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versatio“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, OOO „Avis Prime Company“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transporto vystymo grupė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės UAB „Versatio“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 342 852,80 Eur skolą, 17 234,15 Eur kompensuojamąsias palūkanas, iš viso – 360 086,95 Eur, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 891,53 Eur žyminį mokestį, 1 452 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei 1 828,31 Eur dokumentų (ieškinio priedų) vertimo išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2021–2022 metų laikotarpiu pateikė ieškovei iš viso 108 užsakymus dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais. Dėl kiekvieno atsakovės užsakymo buvo pasirašomas atskiras šalių susitarimas, kurį įvykdžiusi ieškovė išrašydavo atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurią ši apmokėdavo. Ieškovė 2021–2022 metais įvykdė iš viso 108 tokio pobūdžio atsakovės užsakymus ir išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 988 216,40 Eur ir 7 970 Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerių, tačiau atsakovė sumokėjo tik 652 615,65 Eur, taigi liko 342 852,80 Eur skola. Atsakovė, vykdydama mokėjimus pagal jai ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, kiekvienu atveju mokėjimų paskirtyje pati nurodydavo konkrečias apmokamas PVM sąskaitas faktūras, todėl, remiantis atsakovės nurodytais duomenimis, atsakovė liko neatsiskaičiusi su ieškove pagal 38 PVM sąskaitas faktūras ir užsakymus. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė iki 2022 m. rugsėjo mėnesio reguliariai apmokėdavo ieškovės PVM sąskaitas faktūras, tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. daugiau mokėjimų neatliko, į ieškovės atstovų raginimus atsiskaityti nereagavo ir tokių savo elgesio priežasčių nepaaiškino. Ieškovė atsakovės pateiktus užsakymus įvykdė tinkamai ir laiku, pretenzijų iš atsakovės niekada nesulaukė (nei dėl apmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir užsakymų, nei dėl neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų ir užsakymų), todėl darytina išvada, jog atsakovė, nustojusi vykdyti savo įsipareigojimus, elgiasi neteisėtai ir nesąžiningai. Ieškinį grindė CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.808 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.

4.       Atsakovė UAB „Versatio“ pareiškė prieštaravimus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. preliminaraus sprendimo, prašė sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

5.       Atsakovė nurodė, kad niekada su ieškove nebendradarbiavo ir krovinių vežimo užsakymų jai nėra teikusi. Atsakovė buvo pasitelkusi Uzbekistano pilietį L. T. R. ir jo vadovaujamą Uzbekistano įmonę „Avis prime company“, kuri savo vardu, įtraukdama trečiuosius asmenis (sudarydama vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitais asmenimis), turėjo vykdyti importo, eksporto ir kitų užsakovo krovinių pervežimą bei ekspedijavimą – aptarnavimą. Nurodytas Uzbekistano pilietis ir jo vadovaujama įmonė „Avis prime company“ buvo žinomi ir ieškovei, kuri su jais taip pat bendradarbiavo. Atsakovės teigimu, nei Uzbekistano pilietis L. T. R., nei jo vadovaujama įmonė „Avis prime company“ nebuvo įgalioti ir oficialūs UAB „Versatio“ atstovai, nė vienam iš jų niekada nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu pasirašant bet kokias atsakovės vardu sudaromas sutartis su kitais vežėjais (tarp jų – ir sutartis dėl vežimo ir ekspedijavimo paslaugų suteikimo, krovinių vežimo užsakymus ir t. t.). Dėl to santykiuose su kitais vežėjais tiek nurodytas Uzbekistano pilietis, tiek jo vadovaujama bendrovė veikė išimtinai tik savo vardu. Iš pradžių bendradarbiavimas tarp Uzbekistano piliečio vadovaujamos įmonės „Avis prime company“ ir atsakovės vyko normaliai bei nekėlė atsakovei jokių įtarimų. Suteikęs ekspedijavimo paslaugas, jis informuodavo atsakovę, pateikdavo reikalingus dokumentus ir nurodydavo atsakovei, kuriems asmenims ir kiek sumokėti už jo organizuojamų vežimų procese suteiktas paslaugas. Tarp tokių vežėjų, kuriems mokėjimus tiesiogiai prašė atlikti nurodytas Uzbekistano pilietis, buvo ir ieškovė, kuriai mokėjimą atsakovė pirmą kartą atliko dar 2021 m. liepos mėnesį. Atsakovės teigimu, organizuodamas kai kuriuos jos krovinių vežimus, nurodytas  asmuo elektroniniu paštu atsiųsdavo atsakovei apmokėti ieškovės tiesiogiai atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, nurodydamas, kiek reikia sumokėti. Šis Uzbekistano pilietis atsakovei buvo atsiuntęs iš viso 66 (ne 108, kaip nurodoma ieškinyje) ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 667 980,31 Eur. Visas iš Uzbekistano piliečio gautas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir deklaravo jas VMI gaunamų sąskaitų registre. Iš pridėtų prie ieškinio 38 ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, iš kurių ieškovė kildina atsakovės skolą, atsakovė iš nurodyto Uzbekistano piliečio yra gavusi tik 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22 052510 dėl 7 750 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22 052513 dėl 7 750 Eur. Šios ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros (kurių bendra suma – 15 500 Eur) nebuvo apmokėtos, nes nors nurodytas Uzbekistano pilietis atsiuntė atsakovei šias ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tačiau neprašė jų apmokėti, taip pat nepridėjo krovinio vežimo dokumentų.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei UAB „Versatio“ atmetė; iš ieškovės atsakovei priteisė 3 546,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 10,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas atsakovei išrašytomis 38 PVM sąskaitomis faktūromis, užsakymais ir užsakymų įvykdymą patvirtinančiais CMR važtaraščiais. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 17 d. atsakovė, kaip užsakovė, ir Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“, kaip ekspeditorė, sudarė Transporto ekspedicijos sutartį dėl ekspedijavimo paslaugų teikimo.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė neigia, jog tarp jos ir ieškovės buvo sutartiniai santykiai, tvirtina, kad niekada su ieškove nebendradarbiavo ir užsakymų jai neteikė, ieškovės pateiktuose užsakymuose pasirašė ne UAB „Versatio“ atstovai S. L. ar I. D., šiose užsakymuose yra ne UAB „Versatio“ antspaudas.

9.       Byloje buvo atliktos rašysenos ir dokumentų ekspertizės. Teismo ekspertizės aktuose ekspertai pateikė išvadas, kad užsakymuose, tikėtina, pasirašė ne S. L. (akcininkas, direktorius), o antspaudo atspaudas, esantis kiekvieno iš 38 užsakymų paskutiniame lape, yra kitas, nei UAB „Versatio“ antspaudo atspaudas, esantis byloje pateiktoje 2021 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, taip pat ne toks, kaip eksperimentinis UAB „Versatio“ apvalaus antspaudo atspaudas, atspaustas A4 formato lape (eksperimentinis pavyzdys, paimtas teisme). Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertai negalėjo atsakyti, ar pateiktuose 38 užsakymuose pasirašė I. D.. Tačiau, įvertinęs parodymus apklaustų liudytojų – ieškovės darbuotojų, kurios nurodė, kad nėra bendravusios su kuo nors kitu (UAB „Versatio“ atstovais), tik su L. T. R. ar jo padėjėju Ruslanu, teismas nusprendė, jog šių liudytojų parodymai papildo ir paaiškina ekspertų išvadas, kad užsakymai, be kita ko, išspausdinti tuo pačiu spausdintuvu, galimai tuo pačiu metu, pasirašyti ne UAB „Versatio“ atstovo ir antspauduoti ne UAB „Versatio“ antspaudu.

10.       Įvertinęs atsakovės ir trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarytą Transporto ekspedicijos sutartį Nr. AV-VER 17/02 (toliau – ir Transporto ekspedicijos sutartis), teismas priėjo prie išvados, kad pagal šią sutartį Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“, jos atstovas L. T. R. nebuvo įgalioti atsakovės atstovai, turintys teisę veikti atsakovės vardu ir jos vardu sudaryti sutartis. Atsakovė, būdama sudariusi su Uzbekistano įmone „Avis Prime Company“, kuriai atstovavo L. T. R., Transporto ekspedicijos sutartį, L. T. R. nurodant atsakovei, kokius mokėjimus ji turi atlikti už atsakovei Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ suteiktas ekspedijavimo paslaugas, tik apmokėdavo pateiktas sąskaitas, vykdydama Transporto ekspedicijos sutartį.

11.       Teismas, nustatęs, kad dėl ginčo užsakymų sudarymo ieškovė bendravo tik su Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovu L. T. R. ir jo padėjėju Ruslanu, o su atsakove bendravimo nebuvo, padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl krovinių pervežimo. Teismo įvertinimu, tai, kad ieškovė manė esant sutartinius santykius su atsakove (per jos tariamus atstovus), remdamasi tinkamu ankstesnių įsipareigojimų įvykdymu, šalių bendradarbiavimą įgyvendino per trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovus, tiesiogiai nekontaktuodama su atsakovės atstovais (nors abi bendrovės yra veikiančios Lietuvoje), rodo ieškovės neatsakingumą ir atidumo stoką. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog priėmė vykdyti užsakymus iš L. T. R. įsitikinusi, kad šis asmuo yra UAB „Versatio“ atstovas.

12.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas priėjo prie išvados, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė sutartiniai santykiai, nes atsakovė UAB „Versatio“ neišreiškė valios sudaryti ginčo sandorius (užsakymus), apie kuriuos, teismo pagrįstu įsitikinimu, ji net nežinojo, todėl, nesant atsakovės valios sudaryti nurodytus sandorius ir nenustačius, jog buvo susitarimas dėl šių sandorių sudarymo, iš tokių sandorių atsakovei negali kilti pasekmės. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje esančių duomenų. Teismas neįvertino byloje esančių užsakovų patvirtinimų apie atsiskaitymą su atsakove, o liudytojų parodymus įvertino selektyviai.

13.2.                      Atsakovės ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ sudarytos Transporto ekspedicijos sutarties nuostatų teismas neįvertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Jeigu nurodyta sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta ir vykdoma, atsiskaitymas už visus atsakovės užsakomus pervežimus turėjo vykti taip, kad atsakovė turėjo atsiskaityti su Uzbekistano įmone „Avis Prime Company“, o ši turėjo atsiskaityti su ieškove. Tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už užsakomus pervežimus atsakovė atsiskaitinėjo ne su Uzbekistano įmone „Avis Prime Company“, o su ieškove, per pusės metų laikotarpį tiesiogiai sumokėdama jai daugiau nei 652 000 Eur. Be to, atskira sutartis turėjo būti sudaryta ir tarp Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ bei ieškovės, tačiau abi liudytojos aiškiai nurodė, kad ieškovė neturėjo sutartinių santykių su Uzbekistano įmone „Avis Prime Company“. Transporto ekspedicijos sutartis (jos pavadinimas, data, numeris) neminima nė viename į bylą pateiktame dokumente. Be to, į bylą pateikta tik nurodytos sutarties kopija, o jos šalimi nurodyta Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei dalyvavo procese.

13.3.                      Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir reikalavimus, kartu – ir sutartinių santykių su atsakove buvimą, pagrindė tiek rašytiniais įrodymais (t. y. atsakovės pasirašytais užsakymais, PVM sąskaitomis faktūromis, CMR važtaraščiais, pervežimų užsakovų patvirtinimais apie atsiskaitymą su atsakove), tiek liudytojų parodymais, tiek tarp šalių anksčiau buvusia visiškai analogiška užsakymų teikimo, pasirašymo ir apmokėjimo praktika, tiek visų dokumentų, kurie buvo išrašomi atsakovei ir įteikiami per L. T. R., perdavimo atsakovei faktu, tiek kai kurių ginčo PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į atsakovės buhalterinę apskaitą faktu. Tačiau atsakovė atsikirtimus dėl užsakymų nepasirašymo ir sutartinių santykių nebuvimo grindė tik savo atstovų (advokatų) paaiškinimais bei ekspertizių išvadomis, kurios nepaneigia ginčo užsakymų pasirašymo ir sutartinių santykių tarp šalių buvimo.

13.4.                      Atsakovės į bylą pateikta Transporto ekspedicijos sutarties kopija nepatvirtina jos vykdymo. Vien šios sutarties pasirašymas savaime nepatvirtina, kad ji buvo vykdoma. Byloje nėra nė vieno atsakovės užsakymo, adresuoto Uzbekistano įmonei „Avis Prime Company“, taip pat nė vieno atsakovės nurodytai įmonei atlikto mokėjimo. Be to, byloje esantys duomenys paneigia teismo išvadą dėl aptariamos sutarties vykdymo: nuo šalių tarpusavio santykių pradžios sąskaitas už pervežimus ieškovė rašė tiesiogiai atsakovei; atsakovė ne tik nekėlė klausimo, kad šios sąskaitos turėtų būti išrašomos ne jai, bet daugelį jų apmokėjo ir įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, deklaravo jas VMI administruojamose sistemose ir taip pripažino savo prievolių ieškovei buvimą. Teismas nevertino tokio atsakovės elgesio.

13.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė, neįsitikinusi, ar atstovavimas yra tinkamas, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Pirma, teismas vertino tik ieškovės elgesį, tačiau visiškai nevertino atsakovės elgesio ginčo situacijoje. Nagrinėjant bylą atsakovė laikėsi pozicijos, kad L. T. R. neturėjo jokių teisių ir įgaliojimų jai atstovauti. Tačiau atsakovė nesiteikė pranešti ieškovei apie savo įtarimus dėl L. T. R. veiksmų. Teismas nevertino atsakovės pateikto jos atstovo susirašinėjimo su L. T. R., iš kurio matyti, kad atsakovės atstovas iki 2022 m. lapkričio mėnesio pradžios sėkmingai ir artimai (pvz., kreipdamasis į šį asmenį „tu“) bendravo su tariamai nusikalstamus veiksmus atsakovės atžvilgiu atlikusiu L. T. R., klausė jo nurodymų dėl ieškovės sąskaitų apmokėjimo ir pan. Antra, ginčo pervežimų atveju visi kroviniai buvo vežami į Uzbekistaną, todėl ieškovės bendravimas vyko būtent su šioje šalyje esančiu atsakovės atstovu. Vykęs bendravimas negalėjo būti pagrindas ieškovės elgesį vertinti kaip aplaidų ir nerūpestingą. Priešingų išvadų nesuponuoja ir tas faktas, kad ieškovei nebuvo pateiktas rašytinis atsakovės įgaliojimas L. T. R.. Nuo šalių santykių pradžios buvo akivaizdu, kad atsakovė visus L. T. R. veiksmus, atliekamus jos naudai ir interesais, visiškai pripažįsta ir patvirtina.

13.6.                      Teismas, referuodamas į atsakovės byloje pateiktą L. T. R. pasirašytą 2022 m. spalio 1 d. raštą, adresuotą ieškovės atstovui, nepagrįstai konstatavo, kad šiame rašte nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, jog ne atsakovė, o L. T. R. ar jo vadovaujama Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ turi prievolę atsiskaityti su ieškove. Tokią išvadą teismas padarė patikėjęs atsakovės veiksmais dėl L. T. R. baudžiamojo persekiojimo pradėjimo, nors byloje nėra duomenų, kad ieškovę ir L. T. R. (ar jo vadovaujamą Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“) būtų sieję kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių būtų galėjusios atsirasti kokios nors L. T. R. ar jo vadovaujamos Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ prievolės ieškovei.

13.7.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė iki ieškovės atstovo kreipimosi nežinojo apie jos vardu sudarinėjamus sandorius. Atsakovė ieškovės jai išrašomas sąskaitas įsitraukdavo į savo buhalterinę apskaitą, deklaruodavo jas VMI administruojamose sistemose, be to, jas apmokėdavo. Tai patvirtina sandorių, apie kuriuos atsakovė nepagrįstai teigia nežinojusi, vykdymą.

13.8.                      Teismas nesilaikė savo paties nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. neįvertino visų byloje surinktų įrodymų įrodomosios vertės, nepašalino loginių prieštaravimų tarp jų ir išvadas grindė tik tam tikrais konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne jų visuma.

2.       Atsakovė UAB „Versatio“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Dėl to teiginiai, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti nei išvados, kad atsakovė buvo nesąžininga, nei išvados, jog ją ir ieškovę siejo sutartiniai santykiai.

14.2.                      Teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl to, ar tinkamai vyko atsiskaitymas tarp atsakovės ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ pagal Transporto ekspedicijos sutartį, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aplinkybė, kad Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas L. T. R., vadovaudamasis tarp šalių susiformavusia bendradarbiavimo praktika, elektroniniu paštu siuntė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras, prašydamas pagal jas sumokėti nurodytas sumas tretiesiems asmenims, nereiškia netinkamo atsiskaitymo. Toks atsiskaitymo būdas neįrodo, kad Transporto ekspedicijos sutartis nebuvo sudaryta ar vykdoma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp atsakovės ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, o Transporto ekspedicijos sutartis, nors ir nebuvo atskirai minima, buvo sudaryta ir faktiškai vykdoma. 

14.3.                      Nors ieškovė ir Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ nebuvo sudariusios atskiros rašytinės sutarties, tačiau sutartiniai santykiai tarp jų atsirado L. T. R. ir jo padėjėjo Ruslano pateiktų užsakymų pagrindu. Vien rašytinės sutarties tarp ieškovės ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ nebuvimas šiuo atveju neįrodo, kad Transporto ekspedicijos sutartis tarp atsakovės ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ nebuvo sudaryta ar vykdoma. Byloje esantys duomenys (ieškovės buvusio vadovo 2022 m. birželio 15 d. laiškas) patvirtina, kad ieškovė ir Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ buvo kontrahentai.

14.4.                      Priešingai nei teigia ieškovė, ji neįrodė sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pasirašė ginčo užsakymus, kurių pagrindu ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių kildina atsakovės skolą. Rašysenos ekspertizė nustatė, kad užsakymus, kuriuos pateikė į bylą ieškovė, pasirašė ne buvęs atsakovės vadovas S. L.. Nors ekspertai negalėjo atsakyti, ar tyrimui pateiktuose užsakymuose pasirašė atsakovės vadovas I. D., tačiau, palyginus jo parašus, esančius kituose dokumentuose, aiškiai matyti, kad tai – ne jo parašai. Dokumentų ekspertizė nustatė, kad užsakymuose esantis antspaudas nesutampa su UAB „Versatio“ naudojamu antspaudu. Be to, ieškovės darbuotoja teisme paliudijo, kad jai vykstant į komandiruotę į Taškentą buvo įdėtas paketas su atspausdintais užsakymais, kurie buvo nepasirašyti ir neužantspauduoti atsakovės ir kuriuos ji perdavė L. T. R., o šis per savaitę grąžino pasirašytus užsakymus. Byloje pateikti dokumentai negali įrodyti sutartinių santykių tarp bylos šalių buvimo. Tai, kad ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ieškiniu reikalauja priteisti skolą, taip pat neįrodo šalių sutartinių santykių, nes PVM sąskaitos faktūros yra vienašališkai išrašyti dokumentai, kurie nėra laikomi sutartimis, jų pagrindu sutartiniai santykiai tarp šalių neatsiranda. Be to, nurodytų sąskaitų atsakovė nėra priėmusi, 36 iš 38 sąskaitų nėra deklaravusi. Sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės nepatvirtina ir prie ieškinio pridėti CMR važtaraščiai – juose neminima atsakovė. Byloje esantys ieškovės pateikti užsakovų patvirtinimai apie atsiskaitymą su atsakove taip pat neįrodo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimo. Be to, iki kreipimosi į teismą ieškovė nėra reiškusi atsakovei pretenzijų, niekada nesikreipė užsakymų vykdymo klausimais.

14.5.                      Tai, kad atsakovė apmokėjo kai kuriuos ieškovės įvykdytus užsakymus pagal ieškovės L. T. R. siųstas PVM sąskaitas faktūras, ieškovė nepagrįstai įvertino kaip atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą valią pripažinti bei patvirtinti L. T. R. jos naudai ir interesais atliekamus veiksmus. Atsakovė nei žodžiu, nei raštu nepatvirtino prie ieškinio pridėtų ginčo krovinių vežimo užsakymų, kurių pagrindu ieškovė išrašė atsakovei prie ieškinio pridėtas PVM sąskaitas faktūras. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė deklaravo tik 2 iš ieškovės ieškinyje nurodytų 38 PVM sąskaitų faktūrų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. T. R. net kelis kartus patvirtino, jog jis pats grynaisiais pinigais apmokės ieškovės išrašytas ir atsakovės neuždeklaruotas sąskaitas faktūras.

14.6.                      Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad situacija, kai ieškovei ir atsakovei veikiant toje pačioje šalyje ir net tame pačiame mieste ieškovė nededa pastangų kreiptis į atsakovę tam, jog įsitikintų, kad užsienio šalies pilietis, teikiantis jai užsakymus, turi teisę veikti atsakovės vardu, negali būti vertinama kitaip, kaip tik aiškus ieškovės neatidumas ir nerūpestingumas, dėl kurio kilusios neigiamos pasekmės tenka jai pačiai.

14.7.                      Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą L. T. R. atžvilgiu nebuvo pateiktas tik dėl akių.

14.8.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ne atsakovė, o L. T. R. (jo vadovaujama Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“) turi atsiskaityti su ieškove. Pirma, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė nekėlė klausimo, kad atsakovei L. T. R. persiųstas 2022 m. lapkričio 1 d. raštas galimai yra suklastotas, nepateikė įrodymų, paneigiančių rašte nurodytas aplinkybes. Antra, nors ieškovė teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovę ir L. T. R. ar jo vadovaujamą Uzbekistano įmonę „Avis Prime Company“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kad ne atsakovė, o nurodyti asmenys turi atsiskaityti su ieškove, tokie apeliacinio skundo teiginiai atmestini, nes ieškovė neįrodė, kad ją ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.                      Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3.                      Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4.                      Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas jos ieškinys dėl skolos už krovinių pervežimo paslaugas priteisimo. Apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas atstovavimas, sandorio, sudaryto kito asmens vardu neturint teisės arba viršijant suteiktas teises, pasekmės, taip pat civilinio proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

5.                      Į bylą yra pateikta atsakovės UAB „Versatio“, kaip užsakovės, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“, kaip ekspeditoriaus, 2020 m. vasario 17 d. sudaryta Transporto ekspedicijos sutartis Nr. AV-VER 17/02. Sutartyje nurodyta, kad ekspeditorius (Uzbekistano įmonė) įsipareigoja užsakovės (UAB „Versatio“) pavedimu, už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdamas trečiuosius asmenis, vykdyti importo, eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą – aptarnavimą, gabenimą geležinkeliu, lėktuvais, kelių, vandens, multimodaliniu (kombinuotu) transportu užsakovės nurodytu maršrutu, atstovauti užsakovės interesams uostuose, oro uostuose ir kitose organizacijose (1.1 papunktis). Užsakovė preliminariai susitaria su ekspeditoriumi dėl konkrečios ekspedijavimo paslaugų apimties, pobūdžio ir kainos per verslo korespondenciją (2.1 papunktis). Dėl galutinio konkretaus paslaugų kiekio, pobūdžio ir kainos šalys susitaria, kai užsakovė pateikia ekspeditoriui atitinkamą pervežimo paraišką, išduotą šios sutarties priedo forma, ir nurodo atitinkamoje transporto sąskaitoje faktūroje (2.2 papunktis). Ekspeditorius turi teisę savo vardu, bet užsakovės lėšomis, sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis. Ekspeditorius yra visiškai atsakingas prieš užsakovę už patrauktų įmonių paslaugų kokybę (3.1.2 papunktis) (2 t., b. l. 178–198).

6.                      Byloje nėra nė vienos atsakovės Uzbekistano įmonei pagal Transporto ekspedicijos sutartį  pateiktos pervežimo paraiškos, išduotos šios sutarties priedo forma, taip pat Uzbekistano įmonės vardu sudarytų su trečiaisiais asmenimis sutarčių dėl atsakovės užsakytų krovinių vežimo, aptarnavimo ir pan.

7.                      Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ 2021–2022 metais gaudavo užsakymus, pateiktus atsakovės UAB „Versatio“ vardu, pervežti atitinkamus krovinius. Už suteiktas užsakytų krovinių pervežimo paslaugas ieškovė sąskaitas faktūras išrašydavo atsakovei, kuri jas iki 2022 m. rugsėjo 7 d. apmokėdavo. Šalių bendradarbiavimas vyko per Uzbekistano pilietį L. T. R., kuris buvo ir Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ vadovas. Ginčo pervežimų atveju kroviniai buvo vežami į Uzbekistaną.  

8.                      Iš ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ pateiktos Atsiskaitymų su klientais lentelės nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 20 d. matyti, kad ieškovė atsakovei UAB „Versatio“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma – 988 216,40 Eur ir 7 970 JAV dolerių. Atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas yra sumokėjusi 652 480,31 Eur, nesumokėta suma – 342 852,80 Eur. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė, atsiskaitydama su ieškove, mokėjimo pavedimuose nurodydavo konkrečias apmokamas sąskaitas; paskutinis atsakovės atliktas mokėjimas yra 2022 m. rugsėjo 7 d. (1 t., b. l. 11–13, 14–15).

9.                      Ieškovė pateikė į bylą 38 PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nėra apmokėjusi, taip pat 38 užsakymus ir 38 užsakymų įvykdymą patvirtinančius CMR važtaraščius: 1) 2022 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 050189 dėl 7 750 Eur (atsakovė iš dalies yra apmokėjusi šią sąskaitą, nesumokėta suma – 7 150 Eur), 2022 m. kovo 29 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 2) 2022 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 050224 dėl 9 300 Eur, 2022 m. balandžio 19 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 3) 2022 m. gegužės 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 050225 dėl 9 300 Eur, 2022 m. balandžio 19 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 4) 2022 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 051496 dėl 9 800 Eur, 2022 m. balandžio 27 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 5) 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 052510 dėl 7 750 Eur, 2022 m. balandžio 6 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 6) 2022 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 052513 dėl 7 750 Eur, 2022 m. balandžio 6 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 7) 2022 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 053639 dėl 10 300 Eur, 2022 m. gegužės 13 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 8) 2022 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060299 dėl 10 000 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 9) 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060364 dėl 10 000 Eur, 2022 m. gegužės 18 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 10) 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060542 dėl 10 500 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 11) 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060563 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 12) 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060564 dėl 10 500 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 13) 2022 m. birželio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060565 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 14) 2022 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061595 dėl 10 592,80 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 15) 2022 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061596 dėl 10 592,80 Eur, 2022 m. gegužės 31 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 16) 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061833 dėl 7 152 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 17) 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061834 dėl 7 143 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 18) 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061836 dėl 7 130 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 19) 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061837 dėl 7 174 Eur, 2022 m. birželio 13 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 20) 2022 m. birželio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 061838 dėl 7 143 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 21) 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 062486 dėl 10 664 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 22) 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 062487 dėl 10 674 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 23) 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 062550 dėl 7 168 Eur, 2022 m. birželio 13 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 24) 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 062551 dėl 7 152 Eur, 2022 m. birželio 9 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 25) 2022 m. birželio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 062552 dėl 7 174 Eur, 2022 m. birželio 13 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 26) 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 064501 dėl 10 600 Eur, 2022 m. birželio 25 d. užsakymą bei jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 27) 2022 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 070496 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 25 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 28) 2022 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 071018 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 25 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 29) 2022 m. liepos 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 072133 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 14 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 30) 2022 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 072746 dėl 10 500 Eur, 2022 m. birželio 25 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 31) 2022 m. liepos 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 072960 dėl 7 500 Eur, 2022 m. birželio 28 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 32) 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 074415 dėl 11 100 Eur, 2022 m. birželio 23 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 33) 2022 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 074416 dėl 13 431 Eur, 2022 m. birželio 23 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 34) 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 080889 dėl 8 500 Eur, 2022 m. birželio 28 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 35) 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 082325 dėl 7 100 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 36) 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 082328 dėl 7 285,10 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 37) 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 082329 dėl 7 273 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį; 38) 2022 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 082332 dėl 7 285,10 Eur, 2022 M. rugpjūčio 3 d. užsakymą ir jo įvykdymą (krovinio pervežimą) patvirtinantį CMR važtaraštį (1 t., b. l. 16–320).

10.                      Iš atsakovės pateikto Gaunamų sąskaitų registro duomenų matyti, kad dvi iš ieškovės su ieškiniu pateiktų 38 PVM sąskaitų faktūrų – 2022 m. gegužės 17 d. Nr. 22 052513 dėl 7 750 Eur ir 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22 052510 dėl 7 750 Eur – yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą. Kitų ieškinyje įvardytų 36 PVM sąskaitų faktūrų nėra atsakovės Gaunamų sąskaitų registre (2 t., b. l. 35–42).

11.                      Iš atsakovės 2021 m. gruodžio 23 d. elektroninio laiško ieškovei matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę ir nurodė: „Radome deklaruotas Jūsų sąskaitas i.SAF VMI, bet nieko su Jūsų bendrove nevežėm. Galime kartu išsiaiškinti, kas tai yra?“ Prie laiško prisegta i.SAF VMI ekrano nuotrauka dėl trijų ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų: 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 21112706; 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 2112707; 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 2112708 (2 t., b. l. 82). Iš ieškovės 2022 m. sausio 29 d. priminimo apie artėjantį apmokėjimą, adresuoto atsakovei, matyti, kad ieškovė dėl pirmiau įvardytų sąskaitų apmokėjimo siuntė atsakovei priminimą (2 t., b. l. 91–92). Iš byloje esančio 2022 m. sausio 31 d. atsakovės ir L. T. R. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė apie šį priminimą ir nurodytų sąskaitų apmokėjimą bendravo su L. T. R., susirašinėjimo turinys patvirtina, jog šis kreipėsi į ieškovės darbuotoją (2 t., b. l. 88–90). Pažymėtina, kad visos trys nurodytos sąskaitos yra įtrauktos tiek į ieškovės pateiktą Atsiskaitymų su klientais sąrašą (1 t., b. l. 11–13), tiek į atsakovės Gaunamų sąskaitų registrą (2 t., b. l. 35–42). Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad visos trys nurodytos sąskaitos buvo apmokėtos (1 t., b. l. 14–15).

12.                      Atsakovė pateikė į bylą susirašinėjimą elektroniniu paštu su L. T. R., iš kurio matyti, kad L. T. R., kaip Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ direktorius, 2021 m. liepos 8 d. atsiuntė atsakovei elektroniniu paštu apmokėti 2021 m. liepos 8 d. sąskaitą Nr. 08/07-AB prie 2021 m. balandžio 27 d. užsakymo Nr. VE-27/04 ir nurodė sumokėti ieškovei 21 300 Eur, o atsakovė 2021 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 108 įvardytą sumą (21 300 Eur) sumokėjo ieškovei (2 t., b. l. 83, 84–87). Atsakovės teigimu, šiuo mokėjimu buvo apmokėtos ieškovės Latvijos bendrovei SIA „Europharm Logistics“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. gegužės 17 d. Nr. 21 050919 dėl 7 000 Eur, 2021 m. gegužės 17 d. Nr. 21 050920 dėl 7 100 Eur, 2021 m. gegužės 17 d. Nr. 21 050921 dėl 7 000 Eur (3 t., b. l. 10–12).

13.                      Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. birželio 21 d. sugeneruotą i.SAF neatitikčių ataskaitą, kurioje nurodytos šios ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros: 2022 m. gegužės 31 d. Nr. 22053639, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052498, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052500, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052502, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052504, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052509, 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052512, 2022 m. gegužės 17 d. Nr. 22051496, 2022 m. gegužės 9 d. Nr. 22050224, 2022 m. gegužės 9 d. Nr. 22050225, 2022 m. gegužės 5 d. Nr. 22050189 (2 t., b. l. 93–94). Visos nurodytos sąskaitos, išskyrus 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052512, yra ieškovės pateiktoje Atsiskaitymų su klientais lentelėje ir nėra įtrauktos į atsakovės Gaunamų sąskaitų registrą.

14.                      Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsakovės susirašinėjimo su L. T. R. matyti, kad atsakovė teiraujasi apie ieškovės išrašytas sąskaitas. Iš susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą, kad ieškovė atsakovei yra išrašiusi nemažai sąskaitų, ieškovės sąskaitos – už 6 mėnesius; L. T. R. nurodė, kad „ten grynieji bus dėl TVG“ (2 t., b. l. 95–96). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 11 d. susirašinėdama su L. T. R. nurodė: „TVG pas mus tik 10 skolų pagal sąskaitas: 22071472, 22071473, 22071488, 22071420, 22071424, 22071471“ (2 t. b. l. 97–98). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įvardytos sąskaitos yra apmokėtos. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas nurodė L. T. R. bendravęs su Pavelu (tikėtina, ieškovės atstovu P. M. (P. M.)), pažymėjo, jog šis, kaip visada, viską teisingai sako, kad jam viską paaiškino; T. L. R. nurodė, kad „tos, kurios nedeklaruotos, aš uždarinėsiu grynais“ (2 t., b. l. 125). Iš aptarto susirašinėjimo turinio matyti, kad tarp atsakovės ir L. T. R. vyko bendravimas dėl ieškovės atsakovei išrašomų sąskaitų, atsakovė nereiškė L. T. R. pretenzijų dėl netinkamo veikimo jos vardu, dėl be pagrindo (už nesuteiktas paslaugas) išrašytų sąskaitų.

15.                      Iš ieškovės 2022 m. birželio 15 d. elektroninio laiško, siųsto elektroninio pašto adresu versatio.europe@gmail.com, matyti, kad ieškovės atstovas P. M. kreipėsi į L. T. R., klausdamas, kokį teisinį santykį jis turi su UAB „Versatio“, kada buvo akcininkų pasikeitimas, kas tie akcininkai; kas tokie I. D. (I. D.) ir S. L. (2 t., b. l. 99–101).

16.                      Iš byloje esančių L. T. R. elektroninių laiškų atsakovei, siųstų elektroninio pašto adresu versatio.europe@gmail.com, matyti, kad jis 2022 m. gegužės 16 d. nurodė atsakovei apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas: Nr. 22051110, 22051111, 22051112, 22051113, 22051114, 22051115, 22051116, 22051117; prašė vienu mokėjimus sumokėti 68 500 Eur (2 t., b. l. 102–111); 2022 m. rugsėjo 2 d. nurodė atsakovei apmokėti ieškovei sąskaitas: Nr. 22052324, 22082326, 22082327; prašė sumokėti 18 000 Eur (2 t. b. l. 112–116). Bylos duomenimis, visos įvardytos sąskaitos yra apmokėtos.

17.                      Iš atsakovės susirašinėjimo 2022 m. rugsėjo 2 d. matyti, kad atsakovės atstovas teiraujasi L. T. R. apie ieškovės išrašytas atsakovei sąskaitas Nr. 22081243, 22081244, 22081249, 22081248, 22081246, 22081247, 22081245, 22081250, nurodo, jog nėra CMR; pažymi, kad žino, jog tai kitos sąskaitos, sąskaitos deklaruotos VMI, piktinasi, kad jie (TVG, t. y. UAB „Transporto vystymo grupė) nieko nekoreguoja (2 t., b. l. 117–118). Bylos duomenimis, įvardytos sąskaitos yra įtrauktos į atsakovės Gaunamų sąskaitų registrą ir yra apmokėtos. Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad nurodytos sąskaitos yra apmokėtos 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2022 m. rugpjūčio 19 d.

18.                      Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškovės atstovo susirašinėjimo su atsakovės atstovu matyti, kad ieškovė siuntė atsakovei suderinimo aktą, atsakovės atstovas nurodė: „Sveiki, Pavelai, kaip kalbėjome, kad nieko bendro su tuo neturiu, čia jums reikia su jais bendrauti, su kuom krovėt mašinas, pas mane tik yra neapmokėtos sąskaitos: 22082324, 22082326, 22082327, ir dar yra pagal kurias mokėjome išankstinį, bet iki šiol neturiu CMR su išsikrovimo spaudais: 22081243, 22081244, 22081249, 22081248, 22081246, 22081247, 22081245, 22081250“ (2 t., b. l. 121–122). Bylos duomenimis, visos įvardytos sąskaitos yra apmokėtos. Iš ieškovės siųsto suderinimo akto matyti, kad iš akte nurodytos 41 PVM sąskaitos faktūros trys (Nr. 22082324, 22082326, 22082327) yra apmokėtos, dvi sąskaitos (2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052513 ir 22052510) yra įtrauktos į atsakovės Gaunamų sąskaitų registrą, tačiau neapmokėtos (2 t. b. l. 123–124).

19.                      Byloje esančiame Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ vadovo L. T. R. 2022 m. lapkričio 1 d. rašte, adresuotame UAB „Transporto vystymo grupė“ direktoriui A. S., dėkojama už asmeninį vizitą ir surastą supratingumą po ilgų ir sunkių derybų bei nurodoma, jog norima užtikrinti, kad „šiandieninis 82 900 Eur (aštuoniasdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) mokėjimas Jums grynais yra tik dalis mūsų skolos Jūsų bendrovei“, prašoma šį mokėjimą įskaityti kaip sąskaitų Nr. 22053639, 22060299, 22060364, 22064501, 22070496, 22071018, 22072133, 22072746 apmokėjimą; užtikrinama, jog skolos likutis bus apmokėtas iki naujų metų (2 t., b. l. 126–127).

20.                      Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad Uzbekistano įmonė „Agrover“ LLC yra sumokėjusi atsakovei UAB „Versatio“ 43 137,50 Eur už sėklinių bulvių transportavimą pagal tokias sąskaitas: 2022 m. kovo 29 d. UZ-18 Nr. 21/230636-UZ-18; 2022 m. balandžio 7 d. UZ-27 Nr. 21/230636-UZ-27; 2022 m. balandžio 8 d. UZ-28 Nr. 21/230636-UZ-28; 2022 m. balandžio 13 d. UZ-18 Nr. 21/230636-UZ-34; 2022 m. balandžio 13 d. UZ-36 Nr. 21/230636-UZ-36; 2022 m. balandžio 13 d. UZ-37 Nr. 21/230636-UZ-37; 2022 m. balandžio 29 d. UZ-39 Nr. 21/230636-UZ-39 (4 t., b. l. 6–12, 13–15). Iš bylos duomenų matyti, kad nurodytos sąskaitos yra už vežimus, kurie atlikti pagal CMR važtaraščius, pridėtus prie ieškovės pateiktų sąskaitų Nr. 050189, 052513, 052510, 050224, 050225, 051496. Ieškovė pateikė į bylą Uzbekistano įmonės „Agrover“ LLC 2023 m. liepos 7 d. atsakymą į ieškovės 2023 m. birželio 14 d. prašymą pateikti informaciją, ir patvirtino, kad atliko mokėjimus UAB „Versatio“ už transporto paslaugas, iš viso – 52 800 Eur pagal sąskaitas už sėklinių bulvių transportavimą, remiantis nurodytais važtaraščiais (4 t., b. l. 180–185, 186–188). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nurodyti važtaraščiai yra pateikti su sąskaitomis Nr. 061833, 061838, 0614836, 061834.

21.                      Ieškovė taip pat pateikė į bylą duomenis, kad EMTEKO LLC yra atsiskaičiusi su UAB „Versatio“ pagal ieškovės nurodytus tris pervežimus iš Lietuvos į Uzbekistaną (4 t., b. l. 16–22, 23–27). Iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų 2022 m, rugpjūčio 23 d. Nr. 22 082328, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22 082329, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22 082332, užsakymų ir CMR važtaraščių matyti, kad EMTEKO LLC buvo siuntėjas.

22.                      Byloje yra atsakovės UAB „Versatio“ bendrovei Agrico B.V. išrašyta 2022 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. VER 1502247 dėl 49 300 Eur už suteiktas krovinio pervežimo maršrutu De Lutte, Nyderlandai – Taškentas, Uzbekistanas paslaugas. Ši sąskaita yra apmokėta 2022 m. balandžio 21 d. (12 325 Eur) ir 2022 m. gegužės 13  d. (36 975 Eur) (4 t., b. l. 54, 55–56). Ieškovė pateikė į bylą bendrovės Agrico B.V. 2024 m. vasario 14 d. atsakymą į ieškovės 2023 m. birželio 16 d. užklausą, kuriame patvirtino, kad sumokėjo UAB „Versatio“ už transporto paslaugų suteikimą: 2022 m. birželio 14 d. sumokėjo 102 000 Eur, 2022  m. liepos 7 d. sumokėjo 13 600 Eur pagal ieškovės atsiųstus važtaraščius; pridėjo 2022 m. birželio 9 d., 2022 m. birželio 15 d. su atsakove sudarytus pervežimo užsakymus Nr. 1/09-06-AG ir 1/15-06-AGR bei atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus (4 t., b. l. 155–160, 161–164, 165–168, 169–172, 173–179).

23.                      Ieškovė taip pat pateikė į bylą Interseed Potatose GmbH 2023 m. liepos 10 d. atsakymą į ieškovės 2023 m. birželio 14 d. užklausą, kuriame patvirtinta, kad nurodyta įmonė atliko mokėjimus UAB „Versatio“ už transporto paslaugas, iš viso – 13 200 Eur, pagal nurodytus CMR važtaraščius už sėklinių bulvių pervežimą pagal sutartį Nr. UZ-Interseed-02-2022 dd 18-03-2022 (4 t., b. l. 180–193, 194–195).

24.                      Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo paskirtos rašysenos ir dokumentų ekspertizės, jas pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui (4 t., b. l. 70–73).

25.                      Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. spalio 19 d. Ekspertizės akte Nr. 11-1847 (23) padaryta išvada, kad, tikėtina, jog tyrimui pateiktuose 38 užsakymuose: 2022 m. balandžio 6 d. Nr. VE-06/04-NL (lapas Nr. 4), 2022 m. balandžio 19 d. Nr. VE-19/04-NL (lapas Nr. 7), 2022 m. balandžio 6 d. Nr. VE-06/04-NL (lapas Nr. 10), 2022 m. gegužės 13 d. Nr. VE-13/05-NL (lapas Nr. 13), 2022 m. gegužės 18 d. Nr. VE-18/05-DE (lapas Nr. 16), 2022 m. gegužės 18 d. Nr. VE-18/05-DE (lapas Nr. 19), 2022 m. balandžio 27 d. Nr. VE-27/04-NL (lapas Nr. 22), 2022 m. birželio 23 d. Nr. VE-58 (lapas Nr. 25), 2022 m. kovo 29 d. Nr. VE-29/03-NL-3 (lapas Nr. 28), 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 34 (lapas Nr. 31), 2022 m. birželio 23 d. Nr. VE-59 (lapas Nr. 34), 2022 m. birželio 3 d. Nr. VE-03/06-NL-2 (lapas Nr. 37), 2022 m. birželio 25 d. Nr. VE-063 (lapas Nr. 40), 2022 m. gegužės 31 d. Nr. VE-31/05-NL-2 (lapas Nr. 43), 2022 m. gegužės 31 d. Nr. VE-31/05-NL-6 (lapas Nr. 46), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-LT (lapas Nr. 49), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-LT (lapas Nr. 52), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-LT (lapas Nr. 55), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-LT (lapas Nr. 58), 2022 m. birželio 13 d. Nr. VE-13/06-LT (lapas Nr. 61), 2022 m. birželio 13 d. Nr. VE-13/06-LT (lapas Nr. 64), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-LT (lapas Nr. 67), 2022 m. birželio 13 d. Nr. VE-13/06-LT (lapas Nr. 70), 2022 m. birželio 25 d. Nr. VE-60 (lapas Nr. 73), 2022 m. birželio 25 d. Nr. VE-61 (lapas Nr. 76), 2022 m. birželio 14 d. Nr. VE-64 (lapas Nr. 79), 2022 m. birželio 28 d. Nr. VE-58 (lapas Nr. 82), 2022 m. birželio 28 d. Nr. VE-58 (lapas Nr. 85), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-NL-2 (lapas Nr. 88), 2022 m. birželio 9 d. Nr. VE-09/06-NL (lapas Nr. 91), 2022 m. gegužės 31 d. Nr. VE-31/05-NL-7 (lapas Nr. 94), 2022 m. gegužės 31 d. Nr. VE-31/05-NL-8 (lapas Nr. 97), 2022 m. birželio 3 d. Nr. VE-03/06-NL-2 (lapas Nr. 100), 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 34 (lapas Nr. 103), 2022 m. balandžio 19 d. Nr. VE-19/04-NL-2 (lapas Nr. 106), 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 39 (lapas Nr. 109), 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 33 (lapas Nr. 112), 2022 m. birželio 25 d. Nr. VE-62 (lapas Nr. 115) po UAB „Versatio“ rekvizitais pasirašė ne S. L.; nustatyti, ar šiuose tyrimui pateiktuose 38 užsakymuose po UAB „Versatio“ rekvizitais pasirašė I. D., negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (dėl pavienių parašų sutapimų ir skirtumų); nustatyti, ar 2022 m. balandžio 6 d.  užsakymo Nr. VE-06/04-NL, 2022 m. gegužės 18 d. užsakymo Nr. VE-18/05-DE, 2022 m. birželio 3 d. užsakymo Nr. VE-03/06-NL-2, 2022 m. birželio 9 d. užsakymo Nr. VE-09/06-LT ir 2022 m. birželio 13 d. užsakymo Nr. VE-13/06-LT paskutiniuose lapuose pasirašė tas pats ar skirtingi asmenys, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (4 t., b. l. 89–93).

26.                      Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 23 d. Ekspertizės akte Nr. 11-2359 (23), 11-2912 (23) pateikta išvada, jog tirti pateiktų užsakymų, sąlyginai pažymėtų Nr. 1–36, 38 (žr. 1 lentelę tiriamojoje dalyje), visi lapai yra išspausdinti tuo pačiu spalviniu lazeriniu spausdinimo aparatu, t. y. kiekvieno nurodyto užsakymo trečiasis lapas išspausdintas tuo pačiu spalviniu lazeriniu spausdinimo aparatu, kaip pirmieji du to paties užsakymo lapai, ir kiekvieno nurodyto užsakymo paskutinis lapas išspausdintas tuo pačiu spalviniu lazeriniu spausdinimo aparatu; užsakymų, sąlyginai pažymėtų Nr. 1–36, 38, trečiajame lape esantis UAB „Transporto vystymo grupė“ apvalaus antspaudo atspaudas ir parašas jo srityje (šių rekvizitų nėra užsakyme, sąlyginai pažymėtame Nr. 12) yra kopijos, tai rodo, kad pateikti užsakymai buvo išspausdinti, jų pirmajame lape (kur yra) parašyti rankraštiniai įrašai ar atlikti spausdintinio teksto pataisymai (žr. 2 lentelę), patvirtinti trečiajame lape atspaudžiant nurodyto antspaudo atspaudą ir pasirašant parašą jo srityje (dok. Nr. 12 šių rekvizitų nėra), tada nukopijuoti arba nuskenuoti ir išspausdinti visi tuo pačiu spausdinimo įrenginiu, o tada patvirtinti atspaudžiant antspaudu atspaudą UAB „Versatio“ ir rašikliu pasirašant parašą jo srityje; didelė tikimybė, kad kiekvieno užsakymo, sąlyginai pažymėto Nr. 1–36, 38, visi trys lapai išspausdinti tuo pačiu spausdinimo veiksmu, t. y. tuo pačiu metu; kiekvieno užsakymo, sąlyginai pažymėto Nr. 1–36, 38, pateikta iš trijų lapų sudaryta kopija išspausdinta atskiru spausdinimo veiksmu, t. y. užsakymų lapai Nr. 4 ir 10, užsakymų lapai Nr. 16 ir 19, užsakymų lapai Nr. 37 ir 100, užsakymų lapai Nr. 49, 52, 55, 58 ir 67, užsakymų lapai Nr. 61, 64 ir 70 bei kitų nurodytų užsakymų paskutiniai lapai pateiktose kopijose nėra išspausdinti atitinkamai tuo pačiu metu, tačiau nustatyti, koks laiko tarpas skiria atskirais spausdinimo veiksmais išspausdintų dokumentų spausdinimą, negalima, nes kriminalistikoje nėra metodikų, leidžiančių nustatyti spausdintų dokumentų amžių, taip pat nėra metodikų, leidžiančių nustatyti, ar tretieji dokumentų lapai, prieš darant tirti pateiktas užsakymų kopijas, buvo išspausdinti vienu metu; tikėtina, kad sąlyginai Nr. 37 pažymėto užsakymo 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 33 (lapai Nr. 110–112), kuris yra originalas, trečiasis lapas išspausdintas tuo pačiu lazeriniu spausdinimo aparatu, kaip pirmieji du šio užsakymo lapai; nustatyti, ar šis užsakymas išspausdintas tuo pačiu spausdinimo aparatu kaip likusieji užsakymai, negalima, nes užsakyme Nr. 37 nėra išspausdinto spausdinimo mechanizmo identifikacinio kodo, o pagal spausdinimo požymius palyginti skirtingu (nespalviniu ir spalviniu) būdu išspausdintų dokumentų negalima; atspaudas UAB „Versatio“, esantis ant kiekvieno iš 38 užsakymų paskutiniojo lapo, yra atspaustas kitu antspaudu, nei UAB „Versatio“ antspaudo atspaudas, esantis byloje pateiktoje 2021 m. rugsėjo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, ir byloje esantis eksperimentinis UAB „Versatio“ apvalaus antspaudo atspaudas, atspaustas A4 formato lape.

27.                      Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-73902-22 nustatyta, kad S. L. (UAB „Versatio“ administracijos vadovas ir akcininkas) 2022 m. gruodžio 6 d. per policijos elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt pateikė pareiškimą, kad uzbekistanietis, vardu T. L. R., dirbantis įmonėje „Avis prime company“, neturėdamas įgaliojimų, UAB „Versatio“ vardu sudarinėjo sutartis su krovinių vežėjais iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Lietuvos, Estijos, Latvijos, klastojo UAB „Versatio“ antspaudą ir direktoriaus parašą. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti konstatavus, kad pagal pagrindinius baudžiamųjų įstatymų galiojimo teritorijoje principus (teritorinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 4 straipsnis), pilietybės (BK 5 straipsnis), realinį (BK 6 straipsnis) ir universalumo (BK 7 straipsnis)) asmenys negalėtų atsakyti pagal BK 300 straipsnį, todėl ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikoje negalimas. Nutarime pažymėta, kad UAB „Versatio“ atstovas 2022 m. spalio 21 d. jau buvo kreipęsis su analogišku pareiškimu, į kurį atsakyta ir pasiūlyta kreiptis į Uzbekistano teisėsaugos institucijas (2 t., b. l. 18–22). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2023 m. sausio 2 d. nutarimu atmesti skundą nurodytas policijos įstaigos nutarimas paliktas galioti (2 t., b. l. 25–30).

28.                      Iš atsakovės UAB „Versatio“ 2022 m. gruodžio 20 d. informacinio pranešimo, adresuoto Uzbekistano Respublikos generalinei prokuratūrai, matyti, kad atsakovė kreipėsi į Uzbekistano Respublikos prokuratūrą ir nurodė, jog atsakovės kontrahentas L. T. R., kartu būdamas Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ direktorius, UAB „Versatio“ vardu klastojo sutartis ir krovinių ekspedijavimo paslaugų paraiškas, teikė įvairioms logistikos bendrovėms be UAB „Versatio“ žinios, pagal sudarytas sutartis užsakinėjo krovinių pervežimus iš Europos į įvairias šalis (Uzbekistaną, Baltarusiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, kt.); po krovinių pervežimo gavęs lėšas iš užsakovų, neapmokėdavo krovinius pervežusių įmonių išrašytų sąskaitų (2 t., b. l. 23–30). Iš byloje esančio Uzbekistano Respublikos Taškento miesto prokuratūros 2023 m. vasario 24 d. rašto, adresuoto A. A. R., „Plasteks LLC“ direktorių valdybai, matyti, kad L. R. yra iškelta baudžiamoji byla (4 t., b. l. 49–51).

29.                      Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Versatio“ priteisti skolą už suteiktas krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė 2021–2022 metais pateikė ieškovei 108 užsakymus (jų bendra suma – 988 216,40 Eur ir 7 970 JAV dolerių), kuriuos ieškovė tinkamai įvykdė; atsakovė yra sumokėjusi 652 615,65 Eur, tačiau 342 852,80 Eur skolos nesumoka. 

Dėl ginčo šalis siejusių santykių teisinio kvalifikavimo, įrodinėjimo dalyko, įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo  

30.                      Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti už ieškovės suteiktas krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas (ne)buvimo.

31.                      Ieškovė įrodinėja, kad 2021–2022 metais ji vežė atsakovės užsakytus krovinius tarptautiniais maršrutais, iki 2022 m. rugsėjo 7 d. atsakovė atsiskaitydavo pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas sumokėjo 652 480,31 Eur, tačiau nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. atsiskaitymus nutraukė, nesumokėta skola – 342 852,80 Eur. Ieškovė nurodo, kad visos 38 PVM sąskaitos faktūros, kurių atsakovė neapmokėjo, buvo išrašytos atsakovės užsakymų, kuriuos ieškovei pateikė atsakovės įgaliotas asmuo ir partneris Uzbekistano pilietis L. T. R., pagrindu, pagal šio asmens pateiktus analogiškus užsakymus ir juos įvykdžius išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė iki 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo ieškovei 652 480,31 Eur, atsakovė pritarė nurodyto asmens veiksmams, juos patvirtino. Be to, atsakovės atstovas L. T. R., kaip savo kontaktinį elektroninio pašto adresą ieškovei buvo nurodęs versatio.europe@gmail.com, t. y. tą patį, kurį visur naudoja ir atsakovė, todėl ieškovės atstovai, vykdydami susirašinėjimą su šiuo atsakovės atstovu, naudojo būtent šį atsakovės elektroninio pašto adresą. Ieškovės teigimu, šalių sutartiniai santykiai vyko per atsakovės atstovą L. T. R. (atsiliepimas į atsakovės UAB „Versatio“ prieštaravimus; 3 t., b. l. 2–9).

32.                      Atsakovė neigia, kad pateikė ieškovei užsakymus kroviniams, dėl kurių išrašytos 38 ginčo PVM sąskaitos faktūros, pervežti, remiasi tuo, jog nei L. T. R., nei jo vadovaujama Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ nebuvo atsakovės įgalioti atstovai, nė vienam iš jų niekada nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu pasirašant sutartis su kitais vežėjais. Be to, ieškovės pateikti 38 ginčo užsakymai pasirašyti ne atsakovės vadovų ir akcininkų, juose esantys antspaudų spaudai – ne atsakovės veikloje naudojamo antspaudo, taigi, užsakymai yra suklastoti. Atsakovės teigimu, jos ir ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai, ieškovei ginčo užsakymus pateikė Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovas L. T. R., todėl ne atsakovė, o L. T. R. (jo vadovaujama Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“) turi atsiskaityti su ieškove.

33.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad pagal atsakovės UAB „Versatio“ ir Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“, vadovaujamos L. T. R., sudarytą Transporto ekspedicijos sutartį Uzbekistano įmonei nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu ir jos vardu sudaryti sutartis, tuo, jog dėl ginčo užsakymų ieškovė bendravo tik su Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovu L. T. R. ir jo padėjėju Ruslanu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl ginčo krovinių pervežimo buvo ieškovės ir atsakovės susitarimas. Teismas pažymėjo, kad tai, jog trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovai sudarė ieškovei įvaizdį, jog jie neva yra atsakovės atstovai, ieškovei nepareikalavus, kad šie patvirtintų atstovavimo tinkamumą, nėra pagrindas pripažinti juos atsakovės įgaliotais atstovais. Teismo įvertinimu, tai, kad ieškovė, remdamasi ankstesniu bendradarbiavimu ir tinkamu įsipareigojimų vykdymu, toliau bendradarbiavo per trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovus, nors abi bendrovės (tiek ieškovės, tiek atsakovės) yra veikiančios Lietuvoje, rodo ieškovės neatsakingumą ir atidumo stoką. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo užsakymus priėmė vykdyti iš L. T. R., įsitikinusi, jog šis asmuo yra atsakovės UAB „Versatio“ atstovas, ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, todėl iš nurodytų sandorių atsakovei negali kilti pasekmės.

34.                      Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: neįvertino byloje esančių krovinių siuntėjų (gavėjų) patvirtinimų apie atsiskaitymą su atsakove, liudytojų parodymus įvertino selektyviai, vertino tik ieškovės elgesį, tačiau nevertino atsakovės veiksmų ginčo situacijoje, nors nuo šalių santykių pradžios buvo akivaizdu, jog atsakovė visus L. T. R. veiksmus, atliekamus jos naudai ir interesais, visiškai pripažįsta ir patvirtina. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių įrodymų visumą, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

35.                      Pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išspręsti nagrinėjamos bylos šalių ginčą, pirmiausiai turėjo teisingai identifikuoti, iš kokių materialiųjų teisinių santykių kildinamas atsakovei pareikštas reikalavimas dėl skolos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas priteisimo. Tik teisingai identifikavus materialųjį teisinį santykį, gali būti tinkamai apibrėžtas byloje įrodinėjimo dalykas (konkrečiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės), paskirstyta šalims įrodinėjimo našta.

36.                      Kasacinio teismo yra pabrėžta, kad tinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas negalimas be teisingo teisinio nagrinėjamų santykių kvalifikavimo. Bylą nagrinėjantis teismas visų pirma turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai turi būti taikomi byloje, pagal tai, kas nustatyta taikytiname įstatyme ir kokius reikalavimus bei atsikirtimus reiškia šalys, apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. kokios aplinkybės yra aktualios ir įrodinėtinos, ir tuomet spręsti, ar reikia patikslinti šalių įrodinėjimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 32, 33 punktai).

37.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovės pareigą atsiskaityti už ginčo pervežimus ieškovė kildina iš atsakovės ankstesnio elgesio, kai ji pripažino jos vardu užsakymus kroviniams pervežti ieškovei teikusio Uzbekistano piliečio L. T. R. veiksmus. Ieškovės teigimu, atsakovės elgesys ankstesnio bendradarbiavimo metu leido jai pagrįstai manyti, kad nurodytas asmuo veikia kaip atsakovės atstovas ir dėl ginčo užsakymų, o tokio veikimo pagrindu sutartiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės.

38.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“, jos vadovas L. T. R. veikė kaip atsakovės atstovai, nepagrįstai siaurai taikė atstovavimo institutą, dėl to neteisingai apibrėžė įrodinėjimo dalyką, nenustatė ir neįvertino atstovavimo institutui šio konkretaus ginčo atveju tinkamai pritaikyti reikšmingų faktinių aplinkybių.

39.                      Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus

40.                      Atstovavimo faktas ir atstovui suteiktų teisių apimtis gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

41.                      CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taip vadinamojo numanomo atstovavimo institutas – jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

42.                      Numanomas atstovavimas yra vienas tokių atstovavimo atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, t. y. toks atstovavimas, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto arba jo sudarymą įrodyti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

43.                      Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra nurodyta ir tai, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, jog atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

44.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bylos duomenų, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėja, kad ji, atsižvelgusi į ankstesnę užsakymų, kuriuos atsakovės vardu jai pateikdavo trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ vadovas L. T. R., vykdymo praktiką, atsakovės elgesį, priimant apmokėti jai tiesiogiai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tai, jog pagal analogiškus užsakymus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas atsakovė ieškovei iki 2022 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 652 615,65 Eur, pagrįstai manė, kad Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ vadovas L. T. R. veikia kaip atsakovės atstovas, todėl priėmė iš jo bei įvykdė ir 38 ginčo užsakymus, ir nurodytų veiksmų pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovės sutartiniai santykiai.

45.                      Pabrėžtina tai, kad numanomo atstovavimo faktui nustatyti yra reikšmingi asmens, kurio vardu veikiama (šiuo atveju – atsakovės), o ne asmens, kuris veikia kito vardu (šiuo atveju – Uzbekistano įmonės „Avis prime company“, jos vadovo L. T. R.), veiksmai (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovai sudarė ieškovei įvaizdį, kad jie neva yra atsakovės atstovai, nėra pagrindas pripažinti juos atsakovės įgaliotais atstovais. Ieškovės procesiniai dokumentai patvirtina, kad ji, įrodinėdama, jog turėjo pagrindą įvardytus asmenis laikyti atsakovės atstovais, rėmėsi ne Uzbekistano įmonės „Avis prime company“, jos vadovo L. T. R. elgesiu, bet būtent atsakovės veiksmais, kurie, ieškovės įsitikinimu, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys veikia kaip teisėti atstovai, nes atsakovė ankstesniu analogiško bendradarbiavimo laikotarpiu pripažino ir patvirtino visus jų veiksmus, susijusius su užsakymų atsakovės vardu teikimu ir atsiskaitymu už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Tačiau, jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas šių ieškovės argumentų ir jiems pagrįsti pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.     

46.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovės pateikta jos ir Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ 2020 m. vasario 17 d. sudaryta Transporto ekspedicijos sutartimi ir padarė išvadą, kad pagal šią sutartį Uzbekistano įmonė „Avis prime company“, atstovaujama L. T. R., teikė atsakovei ekspedicijos (krovinių gabenimo) paslaugą pagal atsakovės pateiktus užsakymus, tačiau atsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą vykdė savo vardu, už tai gaudama iš atsakovės atlygį, t. y. Uzbekistano įmonė „Avis prime company“, L. T. R., atsakovės užsakytų krovinių pervežimą ir ekspedijavimą vykdė ne kaip atsakovės atstovai, o veikdami savarankiškai ir už suteiktas paslaugas gaudami iš atsakovės sutartą atlygį.

47.                      Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos bylos duomenimis. Priešingai, byloje yra duomenų, kurie paneigia nurodytas teismo išvadas. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovės ir trečiojo asmens Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ sudaryta Transporto ekspedicijos sutartimi, neįvertino, kad šioje sutartyje šalių expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog ekspeditorius (Uzbekistano įmonė) įsipareigoja savo vardu vykdyti užsakovės (atsakovės UAB „Versatio“) užsakytų krovinių pervežimą ir ekspedijavimą, kad užsakovė pateikia ekspeditoriui atitinkamą pervežimo paraišką, išduotą šios sutarties priedo forma. Byloje nėra nė vienos atsakovės paraiškos, išduotos Uzbekistano įmonei pagal Transporto ekspedicijos sutarties priedo formą, nė vienos sutarties, kuri būtų sudaryta Uzbekistano įmonės vardu su trečiaisiais asmenimis dėl atsakovės užsakytų krovinių vežimo, aptarnavimo ir pan. (šios nutarties 18–19 punktai).

48.                      Teismo proceso metu atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ankstesniu laikotarpiu, kai buvo vykdomi atsakovės užsakytų krovinių pervežimai, visus užsakymus ieškovei pateikdavo L. T. R. ir jie buvo pasirašyti ne Uzbekistano įmonės „Avis prime company“, bet būtent atsakovės UAB „Versatio“ vardu, atsakovei tiesiogiai buvo išrašomos sąskaitos už krovinių pervežimą, ši jas priimdavo, apmokėdavo, deklaruodavo VMI administruojamoje sistemoje. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neidentifikavęs, kad ieškovės reikalavimas atsakovei kildinamas ir numanomo atstovavimo teisinių santykių, nepagrįstai nurodė, jog ankstesnis šalių bendradarbiavimas nėra reikšmingas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti, todėl be pagrindo netyrė ir nevertino ieškovės išdėstytų aplinkybių dėl šalių bendradarbiavimo laikotarpiu, dėl kuriuo suteiktų krovinių pervežimo paslaugų nėra ginčo. 

49.                      Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo išvada, kad Uzbekistano įmonė „Avis prime company“, atstovaujama L. T. R., teikė atsakovei ekspedicijos (krovinių gabenimo) paslaugas pagal atsakovės pateiktus užsakymus, tačiau atsakovės krovinių pervežimą ir ekspedijavimą vykdė savo vardu, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

50.                      Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, kad atsakovės vardu pateikti 38 ginčo užsakymai, kuriuos ieškovė įvykdė, pagrindžia šalių sutartinius santykius ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove už krovinių pervežimą, rėmėsi ir tuo, jog ginčo užsakymuose esantys parašai yra ne atsakovės akcininkų ir vadovų S. L. ar I. D., antspaudo spaudas – ne atsakovės veikloje naudojamo antspaudo. Teisėjų kolegijos įvertinimu, ši pirmosios instancijos išvada stokoja pagrįstumo.

51.                      Pirma, teismo ekspertizės akte pateikta tik tikėtina (ne kategoriška) išvada, kad ginčo užsakymuose pasirašė atsakovės akcininkas ir vadovas S. L., o atsakyti, ar ginčo užsakymuose pasirašė kitas atsakovės akcininkas ir vadovas I. D., teismo ekspertai apskritai negalėjo. Antra, teisę pasirašyti ginčo užsakymus atsakovė, kaip ir bet kuris kitas juridinis asmuo, galėjo suteikti ir kitiems asmenims; atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad, be įvardytų asmenų (S. L. ir I. D.), kiti asmenys negalėjo būti įgalioti pateikti ir pasirašyti užsakymus dėl krovinių pervežimo. Trečia, atsakovė, nuo pareikšto ieškinio gindamasi tuo, kad ginčo užsakymuose esantys parašai yra ne jos atstovų, o antspaudo spaudas – ne bendrovės veikloje naudojamo antspaudo, nepateikė ankstesnio laikotarpio užsakymų, kuriuos pripažino ir už kurių įvykdymą sumokėjo ieškovei iš viso 652 615,65 Eur, t. y. nepagrindė, jog ankstesni užsakymai, dėl kurių įvykdymo ir apmokėjimo nekilo ginčo, buvo pateikti ne jos, o Uzbekistano įmonės vardu, kaip numatyta su šia įmone sudarytoje Transporto ekspedicijos sutartyje, arba kad ankstesni užsakymai, dėl kurių nekilo ginčo ir už kurių įvykdymą buvo atsiskaityta, buvo pasirašyti būtent S. L. ar I. D. ir antspauduoti antspaudu, kurio spaudas buvo pateiktas teismo ekspertizei atlikti.

52.                      Pažymėtina ir tai, kad, ieškovei remiantis tuo, jog ankstesniu bendradarbiavimo laikotarpiu buvo pateikti analogiški užsakymai atsakovės vardu, jų atsakovė nekvestionavo, priešingai, patvirtino ir apmokėjo (sumokėjo net 652 615,65 Eur), o atsakovei nuo ieškinio ginantis tuo, kad ginčo užsakymuose esantys parašai yra ne jos atstovų, antspaudo spaudas – ne bendrovės veikloje naudojamo antspaudo, pirmosios instancijos teismas, būdamas atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso užtikrinimą, turėjo pasiūlyti ginčo šalims pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant ankstesnio bendradarbiavimo laikotarpiu pateiktų užsakymų, nėra galimybės nustatyti, kieno parašai ir kokio anspaudo spaudai yra užsakymuose, kuriuos atsakovė pripažino kaip pasirašytus teisėtų jos atstovų ir galiojančius. Tai teisiškai reikšminga, siekiant objektyviai išspręsti šalių ginčą, kilusį dėl vėlesnio bendradarbiavimo laikotarpio.

53.                      Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra nustatytas 38 ginčo užsakymo klastojimo faktas, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes nenustatytos, netirtos ir neįvertintos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę tokiai išvadai padaryti.      

54.                      CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

55.                      Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas).

56.                      Plėtodamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

57.                      Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę aplinkybes, kad buvo rimtas pagrindas manyti, jog sandoris sudaromas su įgaliotu kito asmens atstovu, turi įrodyti šalis, kuri šiomis aplinkybėmis remiasi (CPK 178 straipsnis).

58.                      Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) savo reikalavimui pagrįsti pateikė 38 PVM sąskaitas faktūras, krovinio pervežimo užsakymus, jų įvykdymą patvirtinančius CMR važtaraščius (nutarties 22 punktas). Ieškovė taip pat pateikė atsiskaitymų su nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 20 d. duomenis, iš kurių matyti, kad ieškovė atsakovei yra išrašiusi PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma – 988 216,40 Eur ir 7 970 JAV dolerių, atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 652 480,31 Eur, nesumokėta – 342 852,80 Eur. Faktą, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 652 480,31 Eur, patvirtina ir ieškovės pateiktas į bylą sąskaitos išrašas (nutarties 21 punktas). Iš atsakovės pateiktų Gaunamų sąskaitų registro duomenų matyti, kad atsakovė iš ieškovės pateiktų 38 ginčo objektu esančių PVM sąskaitų faktūrų savo buhalterinėje apskaitoje yra apskaičiusi dvi PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 15 000 Eur, tačiau jų nėra apmokėjusi (nutarties 23 punktas).

59.                      Apeliantė (ieškovė) teismo proceso metu įrodinėja, kad ji užsakymus iš atsakovės gaudavo per Uzbekistano pilietį L. T. R., per jį pateikdavo atsakovei ir PVM sąskaitas faktūras už įvykdytus pervežimus. Tokias apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtino 2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja ieškovės darbuotoja S. M., dirbusi su UAB „Versatio“ užsakymais. Liudytoja parodė, kad su L. T. R. ji bendravo kaip su UAB „Versatio“ atstovu, pažymėjo, jog su niekuo kitu iš UAB „Versatio“ nebendravo. Apklausta kaip liudytoja ieškovės darbuotoja K. S.–D. paliudijo, kad L. T. R., kaip UAB „Versatio“ atstovas, kreipėsi į ją, nes ji anksčiau buvo dirbusi su Uzbekistano rinka; išsiaiškinusi poreikius, jį kaip klientą perdavė kitai darbuotojai S. M.. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2022 m. lapkričio mėnesį ji vyko į komandiruotę Taškente, ten buvo susitikusi su L. T. R. dėl UAB „Versatio“ neapmokėtų sąskaitų, perdavė jam užsakymus, kuriuos šis grąžino pasirašytus ir antspauduotus UAB „Versatio“ antspaudu. Abi liudytojos nurodė, kad visada bendravimas vyko per L. T. R. ir jo darbuotoją Ruslaną, vyko atsiskaitymai, pretenzijos nebuvo reiškiamos, nes buvo atsiskaitoma.

60.                      Atsakovė, neigdama, kad ieškovė turėjo pagrindą L. T. R. laikyti UAB „Versatio“ atstovu, remiasi UAB „Versatio“ 2021 m. gruodžio 23 d. elektroniniu laišku, kuriuo jos atstovas kreipėsi į ieškovę dėl atsakovei išrašytų ir i.SAF sistemoje įregistruotų PVM sąskaitų faktūrų (2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 21112706; 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 2112707; 2021 m. lapkričio 30 d. Nr. 2112708) už krovinių pervežimą, nurodydamas, jog nieko su ieškove nevežė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visos trys nurodytos sąskaitos yra įtrauktos tiek į ieškovės pateiktą Atsiskaitymų su klientais sąrašą, tiek į atsakovės Gaunamų sąskaitų registrą. Iš ieškovės pateikto sąskaitos išrašo taip pat nustatyta, kad visos trys įvardytos sąskaitos yra apmokėtos (nutarties 21 punktas). Be to, atsakovė priėmė ir apmokėjo vėlesniu laikotarpiu ieškovės už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas išrašytas sąskaitas (jau nurodyta, kad paskutinį mokėjimą ieškovei atsakovė atliko 2022 m. rugsėjo 7 d.) pateiktas sąskaitas, kurias ieškovė buvo deklaravusi i.SAF sistemoje, o atsakovė įtraukė į savo apskaitą.   

61.                      Pabrėžtina tai, kad atsakovė UAB „Versatio“, nuo 2021 metų gaudama apmokėti ieškovės jai tiesiogiai išrašytas sąskaitas, kurias išrašiusi ieškovė deklaruodavo ir i.SAF sistemoje, nereiškė pretenzijų nei ieškovei, nei Uzbekistano įmonei „Avis prime company“, jos vadovui L. T. R., kuris užsakymus ieškovei pateikdavo atsakovės vardu (nors, jau nurodyta, pagal atsakovės ir Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarytą Transporto ekspedicijos sutartį užsakymai su vežėjais turėjo būti sudaromi ekspeditoriaus (Uzbekistano įmonės), o ne užsakovės UAB „Versatio“ vardu).         

62.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. T. R. elektroniniu paštu versatio.europe@gmail.com siųsdavo atsakovei UAB „Versatio“ apmokėti ieškovės išrašytas sąskaitas, o atsakovė, kaip matyti iš byloje esančių sąskaitos išrašo ir Atsiskaitymų su klientais lentelės, nurodytas sumas sumokėdavo ieškovei (nutarties 21, 29, 30 punktai).

63.                      Atsakovė, neigdama, kad ieškovė turėjo pagrindą L. T. R. laikyti UAB „Versatio“ atstovu, taip pat remiasi ieškovės atstovo P. M. (P. M.) 2022 m. birželio 15 d. elektroniniu laišku, kuriame ieškovės atstovas klausė L. T. R. apie jo santykį su atsakove, jos akcininkus. Pažymėtina tai, kad nurodytas ieškovės darbuotojo laiškas išsiųstas elektroninio pašto adresu versatio.europe@gmail.com, t. y. tuo pačiu adresu, kuriuo L. T. R. siųsdavo atsakovei ieškovės išrašytas sąskaitas su nurodymu apmokėti (nutarties 28, 29 punktai). Būtent šį elektroninio pašto adresą (versatio.europe@gmail.com), kaip kontaktinį, ieškovei buvo nurodęs Uzbekistano įmonės „Avis prime company“ vadovas L. T. R., ieškovės atstovai, vykdydami susirašinėjimą su šiuo asmeniu, naudojo būtent nurodytą atsakovės elektroninio pašto adresą. 

64.                      Suderinimo akto, ieškovės atstovo 2022 m. rugsėjo 5 d. išsiųsto atsakovės atstovui per susirašinėjimo programėlę, duomenų analizė patvirtina, kad akte nurodyta 41 PVM sąskaita faktūra, iš jų trys yra atsakovės apmokėtos (2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082324, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082326, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082327), dvi sąskaitos faktūros (2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052513 ir Nr. 22052510) yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, tačiau nėra apmokėtos (nutarties 31 punktas). Iš ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas, gavęs suderinimo aktą, pripažino tik tris sąskaitas (2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082324, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082326, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 22082327) ir jas 2022 m. rugsėjo 7 d. apmokėjo, apie dvi sąskaitas (2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052513 ir 2022 m. gegužės 24 d. Nr. 22052510), kurios yra įtrauktos į atsakovės buhalterinę apskaitą, nieko nenurodė ir jų neapmokėjo (nutarties 30, 31 punktai).

65.                      Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dėl ieškovės išrašytų sąskaitų susirašinėdavo su L. T. R., iš jo gaudavo ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras (nutarties 27, 29, 30 punktai).

66.                      Pabrėžtina tai, kad pati atsakovė pateikė į bylą duomenis (atsakovės UAB „Versatio“ atstovo susirašinėjimą su L. T. R. per programėlę), iš kurių matyti, jog atsakovė gaudavo ir sekdavo duomenis apie ieškovės tiesiogiai jai, atsakovei, išrašomas sąskaitas faktūras, jų deklaravimą VMI, tikrindavo CMR važtaraščius. Atsakovės atstovas, manydamas, kad tam tikros ieškovės sąskaitos išrašytos per anksti, per anksti deklaruotos VMI sistemoje, šiuos klausimus su ieškove išspręsti nurodydavo (pavesdavo) L. T. R. (t. 2, b. l. 88–90). Būtent šis asmuo su ieškove išspręsdavo atsakovės UAB „Versatio“ vardu užsakytų tarptautinių pervežimų apmokėjimo klausimus (t. 2, b. l. 95–98). Pokalbių turinys rodo, kad atsakovė žino apie ieškovės išrašomas jai sąskaitas, tačiau nėra nė vieno klausimo, kodėl sąskaitas ieškovė išrašo tiesiogiai atsakovei, nėra nė vienos pretenzijos L. T. R. dėl nepagrįsto sąskaitų išrašymo tiesiogiai atsakovei, netinkamo veikimo atsakovės vardu palaikant santykius su ieškove.

67.                      Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neidentifikavęs, kad ieškovė reikalavimą atsakovei dėl atsiskaitymo už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas kildina iš numanomo atstovavimo, aptartų bylos duomenų netyrė ir nevertino tam, jog galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, ar ieškovė įrodė, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog atsakovė UAB „Versatio“ savo atstovu užsakomiems tarptautiniams krovinių pervežimams į Uzbekistaną vykdyti yra paskyrusi Uzbekistano įmonę, L. T. R. (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). 

68.                      Aplinkybė, kad atsakovė dėl L. T. R. veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas tiek Lietuvoje, tiek Uzbekistane, savaime nepaneigia ieškovės įrodinėjamų aplinkybių, kad ji turėjo rimtą pagrindą L. T. R. laikyti atsakovės UAB „Versatio“ atstovu. Bylos duomenimis, atsakovė į Lietuvos policiją dėl L. T. R. galimo neteisėto veikimo UAB „Versatio“ vardu pirmą kartą kreipėsi 2022 spalio 21 d., antrą kartą – 2022 m. gruodžio 6 d., į Uzbekistano generalinę prokuratūrą – 2022 m. gruodžio 20 d. (nutarties 40, 41 punktai). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įtarimų dėl L. T. R. veiksmų jai kilo 2022 m. liepos mėnesį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė, jai kilus įtarimų dėl L. T. R. veiksmų, atliktų jos vardu, teisėtumo, būtų apie tai informavusi ieškovę, nurodžiusi nepriimti UAB „Versatio“ vardu teikiamų užsakymų, nevykdyti jos vardu užsakytų krovinių pervežimų. Iš atsakovės susirašinėjimo su L. T. R. po 2022 m. liepos mėnesio matyti, kad atsakovė šiam asmeniui nereiškia pretenzijų, toliau palaiko ryšius, be to, atsiskaitinėja su ieškove pagal šios per L. T. R. pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Iš susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad atsakovės atstovo ir L. T. R. santykis yra artimas, vienas į kitą kreipiasi „tu“, vartoja keiksmažodžius (2 t. , b. l. 95–96, 117–118). 

69.                      Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad į bylą ieškovė pateikė įrodymus, jog pagal ginčo užsakymus ieškovės vežtų krovinių siuntėjai ir gavėjai („Agrover“ LLC, EMTEKO LLC, Agrico B.V. Interseed Potatose GmbH) yra atsiskaitę su atsakove UAB „Versatio“. Pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovei už ieškovės pervežtus krovinius krovinių siuntėjai arba gavėjai yra sumokėję ne mažiau kaip 274 037,50 Eur (nutarties 33–36 punktai). Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės pateiktų įrodymų netyrė ir nevertino.

70.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog pervežimus, už kuriuos jai sumokėta, organizavo ji pati, taip pat įrodymų, kad ginčo pervežimus ji buvo pavedusi organizuoti, vykdyti kitiems vežėjams (CPK 12, 178 straipsniai).

71.                      Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs L. T. R. 2022 m. lapkričio 1 d. laišką, adresuotą ieškovės atstovui, nepagrįstai konstatavo, jog ne atsakovė, o L. T. R. ar jo vadovaujama įmonė „Avis prime company“ turi prievolę atsiskaityti su ieškove.

72.                      Iš nurodyto laiško matyti, kad jis yra adresuotas UAB „Transporto vystymo grupė“ direktoriui A. S., laiške teigiama, jog A. S. susitikimo metu buvo perduota grynaisiais 82 900 Eur už įvardytas sąskaitas, o likusi skolos dalis bus sumokėta iki naujųjų metų (nutartis 32 punktas). Tačiau byloje nėra bent netiesioginių duomenų, iš kurių būtų galima nuspręsti apie nurodytos pinigų sumos perdavimą. Minimaliai atidus ir rūpestingas asmuo, perduodamas itin didelę pinigų sumą atsiskaitymo prievolei įvykdyti, pasirūpintų pinigų gavėjo patvirtinimu, kad piniginė prievolė (jos dalis) yra įvykdyta.

73.                      Pirmosios instancijos teismui neidentifikavus, kad ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia numanomo atstovavimo institutu, nenustačius, neištyrus ir neįvertinus faktinių aplinkybių, reikšmingų išvadai dėl numanoma atstovimo santykių nagrinėjamu atveju (ne)buvimo padaryti, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog atsakovė neturi prievolės atsiskaityti su ieškove.

74.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu tiek ieškovė, tiek atsakovė rėmėsi L. T. R., ne tik kaip Uzbekistano įmonės vadovo, bet ir kaip Uzbekistano piliečio, t. y. fizinio asmens, veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendimo 39 punkte, be kita ko, nurodė, kad ne atsakovė, o L. T. arba jo vadovaujama Uzbekistano įmonė „Avis Prime Company“ turi prievolę atsiskaityti su ieškove. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kaip santykiuose su ieškove veikė L. T. R. – kaip Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ vadovas ar kaip fizinis asmuo, nesvarstė, ar nėra pagrindo nurodytam asmeniui dalyvauti byloje kaip fiziniam asmeniui, ne tik kaip Uzbekistano įmonės „Avis Prime Company“ atstovui.  

75.                      Dėl atsakovės argumentų, kad L. T. R. neturėjo įgaliojimų atsakovės vardu pateikti ginčo užsakymus, pažymėtina tai, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012). 

76.                      Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įstatymo nustatyta tvarka yra pareiškusi reikalavimus dėl ginčo užsakymų, pateiktų ieškovei jos vardu, nuginčijimo CK 1.92 straipsnio pagrindu. Dėl to nėra pagrindo nurodytais užsakymais nesiremti, sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos skolos, grindžiamos šių užsakymų įvykdymu, priteisimo.

77.                      Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

78.                      Jau nurodyta, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad atsakovė UAB „Versatio“ savo veiksmais suteikė ieškovei rimtą pagrindą manyti, jog UAB „Versatio“ vardu užsakymus teikiantį L. T. R. ji yra paskyrusi savo atstovu (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

79.                      Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011; 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).

80.                      Nagrinėjamoje byloje ieškovei įrodinėjant, kad atsakovė UAB „Versatio“ savo veiksmais suteikė ieškovei rimtą pagrindą manyti, jog L. T. R. yra paskyrusi savo atstovu, dėl to šio asmens atsakovės vardu su ieškove sudaryti sandoriai (38 ginčo užsakymai kroviniams pervežti) sukelia  teisinius padarinius atsakovei, atsakovė, kvestionuodama šiuos sandorius ir savo pareigą atsiskaityti už ieškovės įvykdytus užsakymus, turi įrodyti, kad ieškovė, priimdama ginčo užsakymus dėl krovinių pervežimo, žinojo ar turėjo žinoti, jog atsakovės vardu veikiantis asmuo viršija jam suteiktus įgaliojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81.                      Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo materialiojo teisinio santykio (numanomojo atstovavimo), kuriuo ieškovė grindžia sutartinius santykius su atsakove dėl 38 ginčo pervežimų ir atsakovės piniginę prievolę atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas, dėl to netinkamai apibrėžė įrodinėjimo dalyko nagrinėjamoje byloje ribas, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, reikšmingų nusprendžiant dėl numanomo atstovavimo instituto nagrinėjamo ginčo atveju (ne)taikymo, atitinkamai neįvykdė išaiškinimo pareigos ir nepatikslino šalių įrodinėjimo naštos. Tai nulėmė, kad byloje neatskleista kilusio ginčo esmė.

82.                      Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ginčo užsakymų suklastojimo, visapusiškai ir objektyviai neištyrė byloje esančių įrodymų, nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų, susijusių su šalių bendradarbiavimu ankstesniu laikotarpiu. Dėl to išvada, kad yra nustatytas 38 ginčo užsakymo klastojimo faktas, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

83.                      Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo materialiojo teisinio santykio, iš kurio ieškovė kildina savo reikalavimus atsakovei, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės piniginės prievolės atsiskaityti už pagal 38 ginčo užsakymus ieškovės suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, nebuvo tirti ir vertinti atsakovės atsikirtimo argumentai bei jiems pagrįsti pateikti įrodymai, kuriais atsakovė kvestionuoja konkrečių jai ieškovės išrašytų sąskaitų pagrįstumą (teigdama, kad tam tikros sąskaitos išrašytos už ne ieškovės, o už kito vežėjo pervežtą krovinį, jog vežtas ne atsakovės krovinys (puspriekabė), kad CMR važtaraštis, pagal kurį išrašytą 2022 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 041308 atsakovė yra apmokėjusi, yra pridėtas prie ieškovės 2022 m. gegužės 5 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 050189, kurią ieškovė reikalauja apmokėti byloje pareikštu ieškiniu, t. y. reikalauja apmokėti antrą kartą, ir kt.).

84.                      Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

85.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

86.                      Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, nulemtą to, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neidentifikavo materialiojo teisinio santykio (numanomojo atstovavimo), iš kurio ieškovė kildina atsakovės piniginę prievolę atsiskaityti už 38 ginčo pervežimus, tinkamai neapibrėžė įrodinėjimo dalyko, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino šioje nutartyje įvardytų faktinių aplinkybių, reikšmingų šalių ginčui teisingai išspręsti, konstatuoja, jog šalių ginčas apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjamas naujais aspektais, dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio – iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija neabejotinai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo teisinių santykių kvalifikavimu, reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymu ir įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

87.                      Perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepaskirstomos. Tai turės būti atlikta išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgus į šalių ginčo išnagrinėjimo rezultatą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.  

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

                                                           Laima Ribokaitė

                                                          Žilvinas Terebeiza