Civilinė byla Nr. e2S-922-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01203-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilavoto B&B“ ir biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilavoto B&B“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo M. E. ir atsakovės BUAB „Šilavoto B&B“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja (atsakovė) BUAB „Šilavoto B&B“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu teismas manytų, kad šis terminas praleistas; atnaujinti procesą byloje; panaikinti teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės įmonė sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo teisme metu buvo nemoki ir sutartimi neteisėtai suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių – įmonės vadovui ir akcininkui M. E. Žinodamas šią aplinkybę, teismas būtų galėjęs patikrinti, ar taikos sutarties tvirtinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Taip pat teismas neįtraukė į bylą kitų asmenų (kreditorių), kuriems buvo priverstine hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, kurį taikos sutartimi atsakovė perleido ieškovui. Be to, tvirtindamas taikos sutartį, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Pareiškėja nurodė, kad bankroto administratorius apie visas taikos sutarties sudarymo aplinkybes sužinojo tik išsamiai susipažinęs su įmonės sandoriais ir dokumentais. Anot pareiškėjos, bankroto administratorius tik 2019 m. gruodžio 16 d. gavo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos elektroninį laišką, iš kurio sužinojo apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įkeistą žemės sklypą ir tik gavus šią informaciją buvo pradėtos tikrinti žemės sklypo perleidimo aplinkybės. Apie visas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, pareiškėja sužinojo 2020 m. sausio 31 d., kai buvo parengta ir pateikta ataskaita kreditorių susirinkimui.
3. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu teismas manytų, kad šis terminas praleistas; atnaujinti procesą byloje; panaikinti teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto byloje teismas patvirtino pareiškėjos 7838,62 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris užtikrintas priverstine hipoteka, kurios objektas – taikos sutartimi perleistas žemės sklypas. Pareiškėjos teigimu, jai nebuvo žinoma apie šio žemės sklypo perleidimą. Anot pareiškėjos, taikos sutartį tvirtinęs teismas turėjo įvertinti viešuose registruose įregistruotus žemės sklypo areštą bei hipoteką, o atsakovės įmonės kreditorių neįtraukus į bylą, jie neteko galimybės pateikti argumentus bei prieštaravimus dėl sudaromos taikos sutarties. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pareiškėja neteko savo reikalavimų atsakovės atžvilgiu užtikrinimo.
4. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. E. prašė atmesti pareiškėjų prašymus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ apie pagrindus atnaujinti procesą sužinojo dar 2019 m. balandžio 5 d., kai bankroto administratoriui elektroniniu paštu buvo pateikta taikos sutartis, ją patvirtinusi teismo nutartis ir Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame buvo nurodyti juridiniai faktai – sklypui pritaikyta hipoteka ir areštas. Iš teismo nutarčių, kuriomis iškelta UAB „Šilavoto B&B“ bankroto byla, bankroto administratoriui buvo žinoma ir tai, kad taikos sutarties sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas daugiau negu pusę metų praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, be to, pareiškėja prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Suinteresuoto asmens teigimu, neegzistuoja ir pareiškėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų, nes taikos sutartį tvirtinusiam teismui buvo atskleistos visos aplinkybės, susijusios su sunkia įmonės finansine būkle, su kitais įmonės kreditoriais ir skolomis, su žemės sklypui pritaikytais areštais ir hipoteka, o teismas šias aplinkybes žinojo ir jas įvertino.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjų prašymus dėl proceso atnaujinimo atmetė.
6. Teismas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
7. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens pateikti įrodymai patvirtina, jog BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto administratorius (jo vardu veikę asmenys) 2019 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo. Bankroto administratoriaus 2019 m. balandžio 4 d. el. laiške buvo nurodyta, kad jam reikalinga, be kita ko, teismo sprendimas (nutartis) bei susiję dokumentai dėl žemės sklypo (priklausiusio įmonei) perleidimo. Atsakant į šį bankroto administratoriaus elektroninį laišką, jam 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku buvo pateikti dokumentai, susiję su žemės sklypo perleidimu, įskaitant, sudarytą taikos sutartį, 2019 m. vasario 5 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir atitinkamą Nekilnojamojo turto išrašą. Teismas vertino, kad iš elektroninio laiško turinio ir prie jų prisegtų priedų pakankamai akivaizdu, kad jau 2019 m. balandžio 5 d. bankroto administratoriui buvo žinoma tiek apie šioje byloje ginčijamą taikos sutartį, tiek apie šios sutarties tvirtinimo teismine tvarka egzistavusią žemės sklypo hipoteką bei areštą. Kadangi nagrinėjamas prašymas pateiktas tik 2020 m. kovo 6 d., teismas sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad toks prašymas pateiktas gerokai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą.
8. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius savo procesiniame dokumente ir nenurodė, kada būtent jam tapo žinomos aplinkybės, sudarančios proceso atnaujinimo pagrindą (kaip to reikalauja CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų (bankroto administratoriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2019 m. gruodžio 16 d. elektroninių laiškų) matyti, kad apie ginčijamą žemės sklypo perleidimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius galėjo ir turėjo žinoti vėliausiai 2019 m. gruodžio 16 d. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atitinkamą procesinį dokumentą šioje byloje pareiškė tik 2020 m. balandžio 3 d., teismas padarė išvadą, kad ir šiuo atveju praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas tokiam prašymui pateikti.
9. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad pareiškėjai nenurodė konkrečių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas sprendė, kad vien tik abiejų pareiškėjų nurodomas jų neva nežinojimas apie proceso atnaujinimo pagrindus yra paneigiamas jau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai rodo, jog apie ginčijamą žemės sklypo perleidimą ir su juo susijusias aplinkybes įmonės bankroto administratoriui tapo (galėjo ir turėjo būti) žinoma vėliausiai 2019 m. balandžio 5 d., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui – vėliausiai 2019 m. gruodžio 16 d. Teismas vertino, kad bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės, susijusios su ataskaitos parengimu ir pateikimu įmonės kreditorių susirinkimui, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, nes bankroto administratoriaus kreipimasis į teismą nėra saistomas šiomis bankroto administratoriaus nurodomomis aplinkybėmis, t. y. ataskaitos parengimu ir jos pateikimu kreditorių susirikimui. Teismas sprendė, kad pagrindo atnaujinti praleistą terminą nesudaro ir pareiškėjų nurodomas viešasis interesas, nes, pareiškėjai neįvardijo jokių aplinkybių, kurios trukdė jiems savo teises ir teisėtus interesus ginti nepraleidžiant įstatyme įtvirtinto termino. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiame kontekste negalima neįvertinti ir tos aplinkybės, jog pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ savo procesinį prašymą grindė nesąžiningais, tikrovės neatitinkančiais argumentais, iš esmės klaidindamas teismą ir meluodamas, kad apie proceso atnaujinimo pagrindus sudarančias aplinkybes jai tapo žinoma neva tik 2020 m. sausio 31 d. Tik suinteresuoto asmens pateikti įrodymai atskleidė, kad apie nagrinėjamas aplinkybes pareiškėjai buvo žinoma ne vėliau kaip 2019 m. balandžio 5 d.
10. Vadovaudamasis nurodytais motyvais, teismas nurodė nesant pagrindo konstatuoti, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių (ne nuo pareiškėjų priklausančių subjektyvaus pobūdžio) priežasčių. Teismas sprendė, kad prašymai atnaujinti procesą paduoti gerokai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, todėl atnaujinti procesą atsisakė (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo (CPK 265 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) BUAB „Šilavoto B&B“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, jeigu teismas laikytų, kad šis terminas yra praleistas, ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino, teismas vadovavosi vieninteliu motyvu, kad 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku buvo pateikti dokumentai, susiję su žemės sklypo perleidimu, įskaitant, sudarytą taikos sutartį. Teismas nepagrįstai vertino, kad bankroto administratorius nuo šio momento sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas pagrindas kalba ne apie sužinojimą apie priimto teismo sprendimo (nutarties) faktą, bet apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
11.2. Teismas visiškai neįvertino, kokios aplinkybės leido pareiškėjai sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti. Vien tik faktas, kad administratorius gavo teismo nutartį savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad buvo sužinota ir apie aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Bankroto administratorius vien tik dėl to, kad gavo teismo nutartį neturi pagrindo abejoti šios nutarties teisėtumu, kol nenustatė kitų bendrovės veiklos aplinkybių. Tam, kad būtų nustatytos aplinkybės sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, turi būti išanalizuojami bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai, vertinamas ir nustatinėjamas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas, atsižvelgiama į kreditorių poziciją dėl tam tikrų sandorių vertinimo (t. y. ar kreditoriai laiko, kad tokiais sandoriais buvo pažeistos jų kaip kreditorių teisės). Tik nustačius šių aplinkybių visumą, galima padaryti išvadą, kad priimta nutartis yra neteisėta ir yra pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje.
11.3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-794/2019 nustatė BUAB „Šilavoto B&B“ vadovui 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bankroto administratoriui turi būti perduotas įmonės turtas pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visi dokumentai. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 28 d., todėl visi dokumentai privalėjo būti perduoti iki 2019 m. balandžio 12 d., tačiau įmonės valdymo organai to nepadarė. Tik po ilgų raginimų dalis įmonės dokumentų buvo perduoti 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d.
11.4. Apie tai, kad kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priverstine hipoteka yra įkeistas turtas (žemės sklypas), bankroto administratorius sužinojo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, kuris pateikė informaciją apie įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Vien tik tai, kad ankščiau galimai administratoriui buvo teiktas senas Nekilnojamojo turto registro išrašas, nereiškia, kad administratorius galėjo nustatyti aplinkybes apie priverstinę hipoteką, hipotekos įregistravimo pagrindą, šio sprendimo motyvus, hipotekos kreditoriaus galimai suteiktą sutikimą perleisti nuosavybės teisę, turtui taikyto turto arešto pagrindus, tuo metu įmonėje egzistavusius kreditorius ir jų reikalavimo sumas, įmonės turto dydį sandorio sudarymo metu, įmonės mokumą ar nemokumą tuo momentu. Tokios informacijos bankrutuojančios įmonės vadovybė ar kiti asmenys nepateikė.
11.5. Gavus dalį įmonės dokumentų, jie buvo analizuojami ir vertinami, o neteisėtos taikos sutarties faktas paaiškėjo ne iškart. Buvo išsamiai peržiūrėti 2017–2019 metų pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir ataskaitos, finansinės atskaitomybės, taip pat kompiuterinės apskaitos programos duomenys. Susipažinus su bankrutuojančios bendrovės dokumentais buvo atskleisti duomenys, kurie leido daryti prielaidas apie tai, kad tam tikra veika galėjo būti vykdoma nesąžiningai, nesuderinamai su tikraisiais įmonės interesais, įmonės vadovui ir akcininkui galimai siekiant asmeninės naudos. Tarp abejones keliančių sandorių pateko ilgalaikio nekilnojamojo turto perleidimas, todėl pradėta aiškintis nuosavybės perleidimo aplinkybes. Nustatyta, kad Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp įmonės vadovo ir akcininko M. E. bei UAB „Šilavoto B&B”. Įvertinus šį sandorį kitų buhalterinės apskaitos duomenų kontekste, buvo padaryta išvada, kad teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas, o tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti ją negaliojančia ab initio.
11.6. Tik išsiaiškinęs visas aplinkybes, bankroto administratorius iškart sušaukė kreditorių susirinkimą. Bankrutuojančios įmonės kreditoriams apie tai buvo pranešta 2020 m. vasario 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime, pateikus bankroto administratoriaus ataskaitą, kurioje buvo nurodytos šios aplinkybės. Šis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2020 m. sausio 31 d., todėl laikytina, kad pareiškėjas apie visas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą šioje byloje sužinojo būtent 2020 m. sausio 31 d., kai buvo parengta ir pateikta ataskaita kreditorių susirinkimui.
11.7. Sprendžiant dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atnaujinimo, svarbu tai, kad pareiškėja yra bankrutuojanti įmonė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylų nagrinėjime yra būdingas viešasis interesas. Byla kurioje prašome atnaujinti procesą yra susijusi su buvusio vadovo ir akcininko veiksmais bei visų bendrovės kreditorių teisių gynimu. Bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus reikia tirti ir atkūrinėti buvusį įmonės veiklos laikotarpį. Prielaidos ginčyti sudarytą taikos sutartį atsirado įvertinus šį sandorį kitų veiklos dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų, buhalterinės apskaitos programos duomenų kontekste. Tik tada buvo padaryta išvada, kad teismo patvirtinta taikos sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas.
11.8. Net jeigu teismas laikytų, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, nurodytos aplinkybės ir sandorio kontekstas sudaro pagrindą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Vien tik formaliais pagrindais neatnaujinus proceso, galimai nebūtų net galimybės ištirti sudarytos taikos sutarties teisėtumo klausimo. Tokiu būdu galimai liktų galioti neteisėtas bendrovės ir jos buvusio vadovo ir akcininko sandoris ir kartu neteisėtas teismo sprendimas (nutartis), kuris pažeistų visų bendrovės kreditorių interesus. Formaliai taikant proceso įstatymą, būtų palikta galioti kaip teisėta teismo nutartis priimta pažeidžiant žemės sklypui taikytus areštus bei neatsižvelgiant į nustatytą priverstinę hipoteką (negavus areštą taikiusio kreditoriaus bei hipotekos kreditoriaus sutikimų ir jų net neįtraukus bylą).
11.9. Pareiškėja savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė ir kitais motyvais bei pagrindais, tačiau teismas iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl pagrindų proceso atnaujinimui buvimo. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi vieninteliu motyvu, kad yra praleistas 3 mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas.
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. UAB „Šilavoto B&B“ ir M. E. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat kad Vilniaus miesto apylinkės teismui patvirtinus UAB „Šilavoto B&B“ ir M. E. sudarytą taikos sutartį, M. E. įregistravo nuosavybės teises į žemės sklypą, kuriam pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu buvo įregistruota priverstinė hipoteka.
12.2. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į BUAB „Šilavoto B&B“ nemokumo administratorių su prašymu nurodyti, kokia situacija yra dėl žemės sklypo, kuriam yra nustatyta priverstinė hipoteka. Kreipiantis į nemokumo administratorių, pareiškėjas apie žemės sklypo perdavimą nežinojo. Nemokumo administratoriui nurodžius, kad priverstine hipoteka įkeistas žemės sklypas nuosavybės teise perėjo M. E., pareiškėjas paprašė pateikti informaciją dėl žemės sklypo savininko pasikeitimo. Apie visas aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. sausio 31 d., gavus nemokumo administratoriaus ataskaitą. Iki ataskaitos gavimo dienos pareiškėjui nebuvo žinomos žemės sklypo perleidimo aplinkybės, todėl pareiškėjas, nežinodamas šios informacijos, negalėjo kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Kadangi žemės sklypo perėjimo M. E. aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos tik 2020 m. sausio 31 d., terminas pateikti prašymui praleistas nebuvo.
12.3. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pareiškėjas neteko savo reikalavimų užtikrinimo. Šiuo atveju termino atnaujinimas yra svarbus tam, kad būtų galima pareikšti prieštaravimus dėl taikos sutarties, nes pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesai buvo pažeisti. Taikos sutarties tvirtinimas, kai apie tai nebuvo žinoma kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas užtikrintas žemės sklypo hipoteka, pažeidė pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teises.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, neįvertino nurodytų aplinkybių ir faktų, neatsižvelgė ir į tai, kad taikos sutartį tvirtinęs teismas turėjo įvertinti viešuose registruose įregistruotus žemės sklypo areštą bei hipoteką, konstatuoti, kad kreditoriai, kurių naudai taikomi turto suvaržymai, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Neįtraukus pareiškėjo į bylos nagrinėjimą, jis neteko galimybės pateikti argumentų bei prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir sudaromos taikos sutarties.
13. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. E. atsiliepime į atskiruosius skundus prašė atskiruosius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos nutartį palikti galioti nepakeistą; priteisti iš apeliantų suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje Nr. eB2-286-794/2019 iškelta pareiškėjos UAB „Šilavoto B&B“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Nemokumo sprendimai“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo ir pareiškėja įgijo bankrutuojančios įmonės statusą 2019 m. kovo 28 d. Netrukus po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iškelta pareiškėjos bankroto byla, įsiteisėjimo, administratorius 2019 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku paprašė, be kita ko, kaip galima operatyviau pateikti informaciją (dokumentus) – teismo sprendimą (nutartį) bei susijusius dokumentus dėl žemės sklypo (priklausiusio įmonei) perleidimo. Administratoriui 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu buvo pateikta reikalaujama informacija, t. y. šių dokumentų kopijos: 1) 2018 m. sausio 29 d. taikos sutartis civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019; 3) Nekilnojamojo turto registro 2019 m. kovo 4 d. išrašas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
13.2. Administratoriui 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu paštu pateikto Nekilnojamojo turto registro 2019 m. kovo 4 d. išrašo 7 punkte buvo nurodyti visi juridiniai faktai dėl nurodytam žemės sklypui nustatytos hipotekos ar pritaikytų areštų, įskaitant ir hipoteką pagal Hipotekos registro 2018 m. spalio 26 d. pranešimą apie hipotekos įregistravimą Nr. 20520180087189. Ši priverstinė hipoteka buvo nustatyta pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 24 d. sprendimu dėl UAB „Šilavoto B&B“ turto priverstinės hipotekos. Akivaizdu, kad iki taikos sutarties patvirtinimo žemės sklypui nustatyta hipoteka ir areštai buvo pritaikyti UAB „Šilavoto B&B“ kreditorių naudai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, todėl darytina išvada, kad šie juridiniai faktai administratoriui tapo žinomi nuo Nekilnojamojo turto registro 2019 m. kovo 4 d. išrašo dėl žemės sklypo pateikimo jam dienos (2019 m. balandžio 5 d.), o ne nuo 2019 m. gruodžio 16 d., kai, anot UAB „Šilavoto B&B“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė administratoriui informaciją apie įkeistą žemės sklypą.
13.3. Be to, administratoriui, BUAB „Šilavoto B&B“ bankroto byloje pradėjus vykdyti jam pavestas funkcijas, neabejotinai buvo žinoma ir tai, kad taikos sutarties sudarymo ir jos tvirtinimo teisme metu BUAB „Šilavoto B&B“ buvo nemoki, nes: 1) Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi, kuria iškėlė atsakovės bankroto bylą, vertino atsakovės (ne)mokumą pagal pateiktus atsakovės finansinius duomenis 2018 m. rugsėjo 30 d. datai bei konstatavo, jog atsakovė yra nemoki; 2) Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės nemokumą 2018 m. rugsėjo 30 d. datai. Tai, kad administratorius nustatė kitą ankstesnę atsakovės nemokumo datą (2017 m. gruodžio 31 d.), nei buvo nustatęs teismas, iškėlęs atsakovės bankroto bylą, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes atsakovės nemokumas taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme dienai jau buvo konstatuotas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo ir administratoriui ši aplinkybė tapo žinoma pačioje atsakovės bankroto proceso pradžioje, susipažinus su šiomis teismų nutartimis.
13.4. Administratorius apie ginčo žemės sklypo perleidimo aplinkybes, o kartu ir apie galimus proceso civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019 atnaujinimo pagrindus (jei tokių yra), sužinojo arba turėjo žinoti nuo dokumentų apie ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį gavimo dienos, t. y. BUAB „Šilavoto B&B“ vėliausiai nuo 2019 m. balandžio 5 d. buvo žinomos arba turėjo būti žinomos visos žemės sklypo perleidimo ieškovui aplinkybės, įskaitant ir juridinius faktus dėl šiam žemės sklypui iki minėtos taikos sutarties sudarymo nustatytos hipotekos bei pritaikytų areštų atsakovės kreditorių naudai. Todėl pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ turėjo pareigą ir visas galimybes, atsižvelgdama į CPK 368 straipsnio 1 dalies reikalavimus, per 3 mėnesius nuo minėtų dokumentų gavimo dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 5 d., patikrinti taikos sutarties teisėtumą ir pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje tuo atveju, jei, pareiškėjos nuomone, teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis galimai buvo priešinga įmonės veiklos tikslams ir (ar) turėjo įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais.
13.5. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ atskirajame skunde nurodo, kad tam, jog būtų nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, turėjo būti išanalizuojami bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai, kurie administratoriui buvo perduoti tik 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Net ir tuo atveju, jei terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje turėtų būti skaičiuojamas nuo visų įmonės dokumentų administratoriui perdavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 5 d.), pareiškėja į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo būtų turėjusi kreiptis iki 2019 m. lapkričio 6 d.
13.6. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad apie visas žemės sklypo perleidimo ieškovui aplinkybes jam tapo žinoma tik 2020 m. sausio 31 d., gavus administratoriaus ataskaitą. Pats pareiškėjas savo atskirajame skunde nurodo, kad jis 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu kreipėsi į administratorių, prašydamas nurodyti, kokia situacija yra dėl žemės sklypo, kuriam yra pritaikyta priverstinė hipoteka, o administratoriui nurodžius, kad priverstine hipoteka įkeistas žemės sklypas nuosavybės teise perėjo ieškovui, pareiškėjas paprašė pateikti informaciją dėl žemės sklypo savininko pasikeitimo.
13.7. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius savo atskirajame skunde nenurodo, kada administratorius jam pateikė informaciją apie tai, kad žemės sklypas, kuriam pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. sprendimu yra nustatyta priverstinė hipoteka, nuosavybės teise perėjo ieškovui, tačiau iš atskirajame skunde nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad šią informaciją administratorius pareiškėjui galimai pateikė dar 2019 m. gruodžio mėnesį, todėl nepagrįsti yra atskirojo skundo argumentai, kad apie visas žemės sklypo perleidimo ieškovui aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. sausio 31 d. gavus administratoriaus ataskaitą.
13.8. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus atskirajame skunde nurodyta, kad atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas hipotekos kreditoriaus pareiškėjo finansinis reikalavimas, todėl darytina išvada, kad apie žemės sklypo perleidimo ieškovui aplinkybes pareiškėjas sužinojo arba turėjo žinoti nuo savo finansinio reikalavimo pateikimo administratoriui dienos, nes perduodamas administratoriui savo finansinį reikalavimą, turėjo pateikti, o galimai ir pateikė dokumentus dėl šio žemės sklypo teisinio statuso bei šiam žemės sklypui nustatytos priverstinės hipotekos.
13.9. Atskirųjų skundų argumentai dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti atnaujinimo yra nepagrįsti, nes abi pareiškėjos nepateikė jokių paaiškinimų, dėl kokių objektyvių (svarbių) priežasčių jos per tris mėnesius (atitinkamai nuo 2019 m. balandžio 5 d. bei 2019 m. gruodžio 16 d.) nesikreipė į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje. Toks pareiškėjų elgesys laikytinas nerūpestingu ir aplaidžiu. Be to, pareiškėjos BUAB „Šilavoto B&B“ nurodyti argumentai, kad ji yra bankrutuojanti įmonė, bankroto bylų nagrinėjime yra būdingas viešasis interesas, byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra susijusi su buvusio vadovo ir akcininko veiksmais bei visų bendrovės kreditorių teisių gynimu, savaime dar nesudaro pagrindo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
13.10. Kadangi teismas CPK 370 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė atnaujinti procesą, nes pareiškėjų pateikti prašymai atnaujinti procesą yra paduoti gerokai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai nenagrinėjo kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentų ir nurodytų aplinkybių, nes jie neturi jokios teisinės reikšmės bylos baigčiai (CPK 265 straipsnis).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundų ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
16. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ su atskiruoju skundu pateikė teismui 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktų kopijas, kuriais įrodinėja aplinkybę, kad buvęs BUAB „Šilavoto B&B“ vadovas su įmonės veikla susijusius dokumentus nemokumo administratorei perdavė atitinkamai 2019 m. rugpjūčio 1 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjos teigimu, šių įrodymų pateikimo poreikis atsirado tik susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu, be to, šių įrodymų prijungimas yra svarbus teisingam bylos išnagrinėjimui.
18. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
19. Atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, reaguojant į skundžiamoje nutartyje išdėstytą argumentaciją ir tikslinant bylai reikšmingas aplinkybes, pareiškėjos BUAB „Šilavoto B&B“ pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
21. Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.
22. Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.
23. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
25. Šioje byloje pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais, o pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) – CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
26. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
27. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe nurodo tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. vasario 5 d. nutartimi tvirtinant ieškovo M. E. ir atsakovės BUAB „Šilavoto B&B“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė jau buvo nemoki.
28. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė momento, kada sužinojo apie šią konkrečią aplinkybę (tai, kad taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu UAB „Šilavoto B&B“ buvo nemoki), nurodydama, kad bendrai apie visas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą sužinojo 2020 m. sausio 31 d., t. y. kai buvo parengta ir pateikta ataskaita kreditorių susirinkimui.
29. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad UAB „Šilavoto B&B“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-286-794/2019, kuri įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. kovo 28 d. nutartimi ją palikus nepakeistą. Pažymėtina, kad pareiškėjai BUAB „Šilavoto B&B“ atstovaujanti UAB „Nemokumo sprendimai“ įmonės nemokumo administratore buvo paskirta pa pačia nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai atstovaujanti nemokumo administratorė apie tai, kad taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo metu BUAB „Šilavoto B&B“ jau buvo nemoki, neabejotinai buvo žinoma nuo pat nutarties iškelti UAB „Šilavoto B&B“ bankrotą bylą įsiteisėjimo dienos – 2019 m. kovo 28 d. Pareiškėja į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2020 m. kovo 6 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą.
30. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuris turėjo būti, bet be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir būtent todėl jame nedalyvavo. Analizuojamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pateikė BUAB „Šilavoto B&B“, t. y. asmuo, kuris dalyvavo nagrinėjant bylą, todėl darytina išvada, kad jis nėra tinkamas subjektas, galintis inicijuoti proceso atnaujinimą nurodytu pagrindu. Todėl dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo plačiau nepasisakytina.
31. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ procesą prašo atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
32. Anot pareiškėjos, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinus ieškovo M. E. ir atsakovės BUAB „Šilavoto B&B“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė perleido ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, draudžiančios disponuoti turtu, galiojant jo areštui ir esant priverstinei hipotekai.
33. Pareiškėjos BUAB „Šilavoto B&B“ teigimu, apie tai, kad ginčo žemės sklypas priverstine hipoteka yra įkeistas VSDFV Vilniaus skyriui, ji sužinojo tik 2019 m. gruodžio 16 d., VSDFV Vilniaus skyriui informavus apie tai nemokumo administratorę elektroniniu laišku. Pasak pareiškėjos, tik gavus šią informaciją buvo pradėta tikrinti žemės sklypo perleidimo aplinkybes, o apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, tapo žinoma tik išsamiai susipažinus bankrutuojančios įmonės sandoriais ir dokumentais, atlikus šių sandorių vertinimą ir parengus bei kreditorių susirinkimui pateikus ataskaitą, t. y. 2020 m. sausio 31 d.
34. Įvertinęs ir išanalizavęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji apie pagrindą procesui atnaujinti sužinojo tik 2020 m. sausio 31 d.
35. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad BUAB „Šilavoto B&B“ nemokumo administratorė 2019 m. balandžio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į įmonės atstovus, prašydama kuo operatyviau pateikti informaciją apie įmonės turtą, be kita ko, teismo nutartį ir kitus su žemės sklypo perleidimu susijusius dokumentus. Vykdant nemokumo administratorės prašymą, jai 2019 m. balandžio 5 d. elektroniniu laišku buvo pateikti dokumentai, susiję su žemės sklypo perleidimu, įskaitant, sudarytą taikos sutartį, teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir atitinkamą Nekilnojamojo turto registro išrašą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad iš 2019 m. balandžio 5 d. nemokumo administratorei siųsto elektroninio laiško turinio ir prie jo prisegtų priedų, administratorei tapo žinoma tiek apie šioje byloje ginčijamą taikos sutartį, tiek apie šios taikos sutarties patvirtinimą teisme, tiek žemės sklypui taikomus areštus bei hipoteką.
36. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad vien tik tai, jog nemokumo administratorei buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, nereiškia, kad administratorė galėjo nustatyti aplinkybes apie priverstinę hipoteką, hipotekos įregistravimo pagrindą, šio sprendimo motyvus, turtui taikyto turto arešto pagrindus ir pan.
37. Pažymėtina, kad iš nemokumo administratorei 2019 m. balandžio 5 d. pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo buvo galima nustatyti visus žemės sklypui įregistruotus juridinius faktus, įskaitant žemės sklypui nustatytą hipoteką ir pritaikytus areštus. Nors Nekilnojamojo turto registro išraše pateikiami duomenys neapima detalios informacijos apie priverstinės hipotekos ir areštų įregistravimo pagrindus, kreditorius, kurių naudai įregistruoti atitinkami disponavimo teisės apribojimai, užtikrintus reikalavimus, jų dydį ir pan., tačiau šie duomenys yra registruojami kituose VĮ Registrų centro tvarkomuose viešuosiuose registruose (Turto arešto aktų registre ir Hipotekos registre), kurių duomenys nemokumo administratorei, vykdančiai administravimo funkcijas įmonės nemokumo procese, yra lengvai prieinami. Taigi nemokumo administratorė turėjo visas galimybes nevaržomai iš viešųjų registrų gauti trūkstamą informaciją tiek apie ginčo žemės sklypui nustatytą priverstinę hipoteką, tiek apie nurodytam turtui taikytus areštus.
38. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad siekiant nustatyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, turėjo būti išanalizuojami bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai, vertinamas ir nustatinėjamas bendrovės nemokumo atsiradimo momentas, atsižvelgiama į kreditorių poziciją dėl tam tikrų sandorių vertinimo, nes tik nustačius šių aplinkybių visumą, galima padaryti išvadą, kad yra pagrindai atnaujinti procesą civilinėje byloje.
39. Pažymėtina, kad pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu grindė iš esmės tik tuo, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovo nuosavybėn buvo perleistas žemės sklypas, kuriam buvo taikomi areštai ir nustatyta priverstinė hipoteka, tokiu būdu pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, draudžiančias disponuoti tokiu turtu. Nurodyta, kad aplinkybės apie ginčo žemės sklypui taikomus areštus ir nustatytą hipoteką nemokumo administratorei buvo žinomos jau 2019 m. balandžio 5 d. Pareiškėja, atskirajame skunde akcentuodama būtinybę išsamiai susipažinti su visais bankrutuojančios įmonės sandoriais ir dokumentais, nenurodo jokių konkrečių proceso atnaujinimui teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos dar 2019 m. balandžio 5 d., todėl nurodyti pareiškėjos argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai BUAB „Šilavoto B&B“ apie aplinkybes, sudarančias jos nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą, turėjo būti žinoma jau 2019 m. balandžio 5 d., kai nemokumo administratorei buvo pateikti su ginčo žemės sklypo perleidimu susijęs dokumentai (taikos sutartis, teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, ir Nekilnojamojo turto registro išrašas), kurie patvirtino tiek žemės sklypo perleidimo faktą, tiek aplinkybę, kad turto perleidimo metu jam buvo nustatyta hipoteka ir galiojo areštai. Įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, kurios būtų sutrukdžiusios pareiškėjai per tris mėnesius nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos patikrinti aplinkybes, susijusias su taikos sutarties sudarymu, ir imtis visų aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra nepagrįsta ir neteisėta, be kita ko, ar teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos, galėjusios turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Kadangi pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikė tik 2020 m. kovo 6 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad toks prašymas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą.
41. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atstovaujanti nemokumo administratorė iš esmės nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos procesiniuose dokumentuose akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėja yra bankrutavusi įmonė, o bankroto bylų nagrinėjimui yra būdingas viešasis interesas, savaime nepripažintina svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
43. Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju pareiškėjai atstovaujanti nemokumo administratorė nesiėmė visų jai prieinamų priemonių, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimu. Nors dokumentai apie ginčo žemės sklypo perleidimą nemokumo administratorei buvo pateikti dar 2019 m. balandžio 5 d., pati pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad žemės sklypo perleidimo aplinkybes pradėjo tikrinti tik 2019 m. gruodžio 16 d., kai į ją su elektroniniu laišku kreipėsi pats hipotekos kreditorius. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos BUAB „Šilavoto B&B“ prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
45. Kitas pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį, kaip minėta, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VSDFV Vilniaus skyriaus ir BUAB „Šilavoto B&B“ elektroninį susirašinėjimą, sprendė, kad pareiškėjas apie ginčo žemės sklypo perleidimą galėjo ir turėjo žinoti vėliausiai 2019 m. gruodžio 16 d.
47. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pareiškėjas nurodo, kad jis 2019 m. gruodžio 16 d. elektroniniu laišku kreipėsi į BUAB „Šilavoto B&B“ nemokumo administratorę, prašydamas nurodyti, kokia situacija dėl pareiškėjo naudai įkeisto žemės sklypo. Nemokumo administratorei nurodžius, kad priverstine hipoteka įkeistas žemės sklypas nuosavybės teise perėjo M. E., pareiškėjas paprašė pateikti informaciją dėl žemės sklypo savininko pasikeitimo, tačiau apie visas aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma tik 2020 m. sausio 31 d., gavus nemokumo administratorės ataskaitą.
48. Pažymėtina, kad duomenys apie pasikeitusį žemės sklypo savininką ir tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą naujajam savininkui buvo įregistruotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6141-868/2019 pagrindu, buvo išviešinti – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant registre išviešintiems duomenims, pareiškėjas, būdamas biudžetine įstaiga, kurios naudai nustatyta priverstinė nekilnojamojo turto hipoteka, gavęs iš nemokumo administratorės informaciją, kad įkeistas žemės sklypas yra perleistas kitam asmeniui, neabejotinai turėjo ir galėjo išsiaiškinti visas su žemės sklypo perleidimu susijusias aplinkybes dar 2019 m. gruodžio 16 d., gavusi pirminius duomenis iš nemokumo administratorės, nelaukdama išsamios nemokumo administratorės ataskaitos. Kadangi pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė tik 2020 m. balandžio 3 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti.
49. Darytina išvada, kad pareiškėjui VSDFV Vilniaus skyriui nenurodžius jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti šį terminą (CPK 78 straipsnis).
50. Pareiškėja BUAB „Šilavoto B&B“ atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi vieninteliu motyvu, kad yra praleistas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, tačiau iš esmės netyrė ir nepasisakė dėl pagrindų proceso atnaujinimui buvimo.
51. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymus dėl proceso atnaujinimo, nustatė kad prašymai paduoti praleidus trijų mėnesių terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai nenagrinėjo ir plačiau nepasisakė dėl pareiškėjų prašymuose nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo.
52. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
53. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė