Administracinė byla Nr.: I-1258-84/2013
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01027-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 37.2; 74
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant pareiškėjui A. G.,
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui M. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. G. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė:
Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2013 m. birželio 26 d., 2013 m. liepos 10 d., 2013 m. liepos 29 d. gauti pareiškėjo A. G. skundai ir patikslintas skundas, kuriais pareiškėjas iš prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodo, kad žala jam kilo dėl to, kad jam nebuvo laiku ir tinkamai suteikta medicininė pagalba. Jis 2013 m. birželio 14 d. ir 2013 m. liepos 24 d. kelis kartus skutimosi peliuku buvo stipriai sau susižalojęs rankų dilbius, kaklą, tačiau medicininė pagalba jam nebuvo suteikta. Nurodė, jog 2013 m. birželio 14 d. žalojosi du kartus – dešinės ir kairės rankos dilbius. Žaizdos buvo gilios, stipriai kraujavo, jos buvo tiesiog sutvarstytos, nors reikėjo siūti. 2013 m. liepos 24 d. skutimosi peiliuku susižalojo kaklą, gerklę, kairės rankos dilbį. Žaizdos buvo pateptos jodu ir sutvarstytos, tačiau nesusiūtos. Teigia, kad jam nebuvo suteikta pilna medicininė pagalba ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad žalojosi, nes buvo susinervinęs, kadangi pareigūnai neleido jam turėti MP3 ausinuko. Pjaustydamas save siekia atkreipti į save dėmesį, teigia, kad tik tada į jį pradeda kitaip žiūrėti, ateina pavaduotojas, šnekasi su juo.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad iš 2013-06-14 tarnybinio pranešimo Nr. 119 matyti, kad 2013-06-14 apie 17.00 val. Šiaulių tardymo izoliatoriuje kalinamas suimtasis A. G. kameroje Nr. 34 buvo pastebėtas susižalojęs. Pareiškėjas kūno sužalojimus pastebėjusiam pareigūnui paaiškino, jog susižalojo pats vienkartinio skustuvo peiliuko nuolauža, žalojimosi priežasčių nenurodė. Pareiškėjui diagnozuota kairiojo dilbio pjautinė žaizda (2013-06-14 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-142). Iš 2013-06-14 tarnybinio pranešimo Nr. 118 matyti, kad 2013-06-14 apie 18.05 val. suimtasis A. G. kameroje Nr. 34 buvo pastebėtas susižalojęs. Paaiškino, kad žalojosi pats, vienkartinio peiliuko skustuvo nuolauža. Pareiškėjui diagnozuota dešiniojo dilbio pjautinė žaizda (2013-06-14 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-143).
Iš 2013-07-24 tarnybinio pranešimo Nr. 153 matyti, kad 2013-07-24 apie 15.30 val. pareiškėjas kameroje Nr. 34 buvo pastebėtas susižalojęs, diagnozuota dešiniojo dilbio pjautinė žaizda (2013-07-24 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-180). Iš 2013-07-24 tarnybinio pranešimo Nr. 154 matyti, kad 2013-07-24 apie 17.20 val. pareiškėjas kameroje Nr. 34 buvo pastebėtas susižalojęs, diagnozuota kairiojo dilbio pjautinė žaizda (2013-07-24 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-184). Iš tarnybinio pranešimo Nr. 156 matyti, kad 2013-07-24 apie 20.15 val. pareiškėjas kameroje Nr. 34 pastebėtas susižalojęs kaklą žemiau smakro. Pareiškėjas kūno sužalojimus pastebėjusiam pareigūnui paaiškino, jog susižalojo pats, kadangi dienos metu du kartus persipjovė ranką, tačiau, jo manymu, jam nebuvo suteikta pakankama medicininė pagalba. Pareiškėjui diagnozuota pjautinė žaizda kaklo srityje (2013-07-24 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-186). Vėliau, apie 21.30 val., pareiškėjas kameroje buvo pastebėtas susižalojęs kairės rankos dilbį, diagnozuota kairiojo dilbio pjautinė žaizda (2013-07-24 Medicininis pažymėjimas Nr. 49/10-186).
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 102 punkte nustatyta, kad pirmąją medicinos pagalbą suimtajam ūmios gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai. Pagal Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 1 punktą, būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Tvarkos 7 punktas numato, kad pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuojama jo mirtis. Tinkamai įgyvendinant galiojantį reglamentavimą, A. G. tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyboje buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba panaudojant turimas priemones iki paciento būklė normalizavosi.
Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, tuo labiau, kurią būtų galima susieti su Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais. Pareiškėjas pats nurodo, kad medicininė pagalba jam visais savęs žalojimosi atvejais buvo suteikta, žaizdos pateptos jodu, sutvarstytos, tačiau mano, kad tai padaryta netinkamai, kadangi, anot jo, jos turėjo būti susiūtos. Pareiškėjas teismui pateiktą skundą grindžia abstrakčiais argumentais, neįvardindamas jokių konkrečių Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto veikimo ar neveikimo požymių, subjektyviai samprotauja apie tai, kokių konkrečių veiksmų turėjo imtis įstaigos medicinos personalas, kurio atliekamos funkcijos reikalauja specifinių žinių.
Nesant Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų, negali atsirasti prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.
A. G. skundai, patikslintas skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2013-06-14 ir 2013-07-24 jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kaip matyti iš 2013-06-14 tarnybinio pranešimo Nr. 119, 2013-06-14 tarnybinio pranešimo Nr. 118, 2013-07-24 tarnybinio pranešimo Nr. 153, 2013-07-24 tarnybinio pranešimo Nr. 154, 2013-07-24 tarnybinio pranešimo Nr. 156, pareiškėjas visus kartus, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje, vienkartinio skutimosi peiliuko nuolaužomis save žalojo – dešinės ir kairės rankų dilbius, kaklą. Tiek 2013-06-14, tiek 2013-07-24, atlikus tarnybinius tyrimus, apklausus liudytojus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas žalojosi pats dėl to, kad buvo susinervinęs. Nustatyta, kad po kiekvieno savęs žalojimo atvejo pareiškėjas buvo vedamas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikiama reikalinga medicininė pagalba. Taip pat byloje esantys medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjui žaizdos buvo sutvarstomos antiseptiniais tvarsčiais, perrišamos.
Pareiškėjas ir pats teismui nurodė, kad jam 2013-06-14 ir 2013-07-24 medicininė pagalba buvo teikiama, žaizdos sutvarstomos, tačiau mano, kad tokia pagalba buvo nepakankama, kadangi žaizdas reikėjo siūti.
Pagal Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208, 1 punktą, būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir/ar stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Būtinoji (pirmoji ir skubioji) medicinos pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiama visiems pacientams. Būtinoji medicinos pagalba teikiama etapais: pirmiausia suteikiama pirmoji medicinos pagalba, po to – skubioji institucinė pagalba. Kai kuriais atvejais tai gali būti vykdoma vienu metu. Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų ar savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir/ar kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam/pacientui bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis.
Pažymėtina, kad medicina – sveikatos saugojimo ir gydymo veikla bei teorinis mokslas, dirbantiems šioje srityje reikalingos specifinės žinios. Medicinos pagalbos mastą, vadovaudamasis profesine kompetencija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos ir medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarka ir kitais būtinosios pagalbos teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, atmestini kaip nepagrįsti. Visais atvejais, kai pareiškėjas pats susipjaustė rankas, kaklą, medicininė pagalba jam buvo suteikiama, žaizdos sutvarstomos. Vien tai, jog pareiškėjas mano, kad žaizdos turėjo būti siuvamos, nesudaro pagrindo abejoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos personalo kompetencija ar tinkamų savo pareigų neatlikimu bei konstatuoti neteisėtus veiksmus (neveikimą).
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunduose, pateiktuose Šiaulių apygardos administraciniam teismui, nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė Šiaulių tardymo izoliatorius, kokie atsakovo veiksmai ar neveikimas prieštarauja teisės aktams. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad, jo manymu, nebuvo suteikta būtina medicininė pagalba, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.
Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėtų veiksmų, negali būti sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas. Valstybei civilinė atsakomybė CK 6.271 str. pagrindu nekyla, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. G. skundus dėl 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstus.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėja Marytė Švažienė