Civilinė byla Nr. e2A-119-826/2022

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00446-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.10; 3.3.1.18.3

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ ir atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo ir 2021 m. spalio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-81-810/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės J. K. patikslintą priešieškinį dėl sumos, reikalingos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti, neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. R. ir M. K., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mėlyna citrina“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė) 12 872,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. (elektroninės bylos t. 1, b. l. 1–6). Pagrindiniai ieškinio motyvai:

1.1.                      Ieškovė su atsakove sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė remontavo atsakovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas). Sutarta darbų kaina – 24 000 Eur. Šalių susitarimą patvirtina pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga ir pagal 2018 m. spalio mėn. įkainius su programine įranga „Sistela“ parengta darbų lokalinė sąmata.

1.2.                      Remonto darbus prižiūrėjo pati atsakovė, šalys tarpusavyje derino darbų eigą, ieškovė pirko statybines medžiagas, mokėjimai buvo atliekami etapais. Atsakovė ieškovei sumokėjo 10 000 Eur avansą. Ieškovei atlikus sutartus darbus, atsakovė atsisakė už juos sumokėti likusią sumą, motyvuodama netinkama darbų kokybe. Ieškovė bandė su atsakove susitarti geruoju, t. y. pradžioje derino darbų trūkumų ištaisymą, vėliau – siūlė sumažinti nepamokėtą darbų kainą suma, reikalinga ištaisyti darbų trūkumams, tačiau šalims susitarti nepavyko. Atsakovė ieškovei liko skolinga 12 872,00 Eur sumą.

1.3.                      Nors šalys nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, tačiau ieškovė darbus baigė ir juos atsakovei perdavė – atsakovė butu naudojasi pagal paskirtį. Todėl jai kyla pareiga už atliktus darbus sumokėti.

1.4.                      2018 m. lapkričio 21 d. atsakovės užsakymu buvo atliktas buto apdailos apžiūros aktas, kuriuo statybos techninės priežiūros vadovas A. K. įvertino atliktų darbų trūkumus. Ieškovė, nesutikdama su minėtu apžiūros aktu, kreipėsi į ekspertą doc. dr. D. K. su prašymu įvertinti atsakovės nurodytų darbų trūkumų pagrįstumą bei defektų ištaisymo kainą. 2019 m. sausio 11 d. vertinimo akte pateiktas objektyvus atsakovės nurodytų defektų (darbų trūkumų) pagrįstumo įvertinimas bei parengta lokalinė sąmata bute atliktų darbų defektų ištaisymų nustatymui, kaina – 512,07 Eur. 2019 m. vasario 15 d. atsakovės užsakymu statybos techninės priežiūros vadovas A. K. parengė bute esančių langų sandarinimo apžiūros aktą (apžiūrai naudotas termovizorius);  2019 m. kovo 18 d. parengtas buto apdailos apžiūros akto papildymas. 2019 m. kovo 26 d. atsakovės užsakymu D. D. parengė remonto darbų kainų pasiūlymą, kurį atsakovė traktuoja nustatytų darbų trūkumų pašalinimo išlaidomis – 9 001,06 Eur. Ieškovė, nesutikdama su minėtais apžiūros aktais bei atsakovės nurodoma atliktų darbų trūkumų ištaisymo suma, kreipėsi į ekspertą doc. dr. D. K., prašydama įvertinti atsakovės nurodytų darbų trūkumų pagrįstumą bei defektų ištaisymo kainą. 2019 m. gegužės 27 d. parengtoje išvadoje nurodoma, jog, pirma, termovizoriumi nustatyti, ar langai yra sumontuoti kokybiškai, nėra galimybės, juolab įvertinus, kad atsakovės butas yra ne naujos statybos name; antra, 2019 m. kovo 18 d. ieškovės pateiktame akte nurodyta balkono apdailos darbų įtrūkimų ištaisymų suma gali svyruoti nuo 100 iki 150 eurų; trečia, pasisakyta dėl GKP plokštės po vonia bei plytelių klijavimo, vamzdyno įrengimo su nuolydžiu pagrįstumo.

1.5.                      Atsakovė, teikdama ieškovei nurodytus apžiūros aktus, siekia sumažinti darbų kainą. Ieškovė, pripažindama dalį atsakovės nurodytų darbų trūkumų, t. y. lubų įtrūkimą svetainėje, ištrupėjusias plytelių siūles grindyse ties durimis vonioje, balkono sienų apdailos skilimus ir nepritvirtintą palangės profilį, netinkamą vonios atramos plokštę, kanalizacijos vamzdžio nuolydžio neįrengimą, remdamasi eksperto išvadomis, mano, kad pagrįsta darbų trūkumų išlaidų pašalinimo kaina – 762,12–812,12 Eur. Ieškovė, vertindama pripažįstamų darbų defektų ištaisymo sąnaudas, mano, kad kompleksinio defektų taisymo metu kai kurie darbai galėtų „persidengti“ (kompleksinis defektų ištaisymas yra ekonomiškesnis nei taisant kiekvieną defektą atskirai), sutinka padidinti nurodytą sumą apvalinant iki 1 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti už atliktus darbus ir yra ieškovei skolinga 12 872 Eur (iš likusios 13 872 Eur sutartos rangos darbų kainos atėmus 1 000 Eur netinkamai atliktų darbų šalinimo kainą).

2.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, juo prašė priimti ieškovės atsisakymą nuo 1 225 Eur dalies ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad UAB „Anjaras“
2018 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą už baldus pateikė ir atsakovei, kuri 1 180 Eur pagal šią sąskaitą sumokėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. tiesiogiai pardavėjui, todėl ieškinio reikalavimas mažintinas atitinkamai 1 180 Eur suma. Ieškovė taip pat sumažino ieškinio reikalavimus 45 Eur veidrodžio kaina.

3.       Atsakovė J. K. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 14 590,61 Eur rangos darbų šalinimo išlaidų, 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo ir patikslinto priešieškinio motyvai:

3.1.                      Nors šalys pradžioje ir buvo preliminariai susitarusios dėl 24 000 Eur darbų atlikimo kainos, šis susitarimas keitėsi darbų atlikimo eigoje, o galutinė ieškovės nurodyta ir prašoma sumokėti suma sudarė 20 000 Eur, todėl ieškovė elgiasi nesąžiningai, nurodydama didesnę šalių sutartą kainą. Ieškovė neįrodė jos nurodytos atliktų darbų kainos, nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis buvo parengta atliktų darbų lokalinė sąmata, kurią pateikė ieškovė. Atsakovės teigimu, net ir 20 000 Eur suma galėtų būti mokama ieškovei tik tuo atveju, jei darbai būtų atlikti kokybiškai, ir būtų pateikti visi panaudotų statybinių medžiagų kokybę ir sunaudotų medžiagų kiekius patvirtinantys dokumentai.

3.2.                      Atsakovė abejoja, kad jos buto remontui panaudotos medžiagos buvo naujos, ar jos atitiko kokybės reikalavimus. Jokių įrodymų, patvirtinančių remonto darbams panaudotų medžiagų kokybės reikalavimus, ieškovė atsakovei nepateikė. Ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei atliktų darbų rezultato, kurio perdavimo įforminimo atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovei net nesiūlė. Ieškovė atsakovei iki šiol negrąžino buto raktų (2 raktų komplektai). Darbus atliko nekokybiškai, jų neužbaigė. Atsakovei nėra perduoti paslėptų darbų eskizai, brėžiniai (nuotraukos).

3.3.                      Ieškovė apie nustatytus darbų trūkumus buvo informuota ir bandė juos taisyti, tačiau tinkamai ir visapusiškai šių defektų neištaisė, nors dalį jų pripažįsta.

3.4.                      Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo priteisti iš ieškovės kaštus, reikalingus nustatytų darbų trūkumų pašalinimui. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma viršija ieškovės reikalaujamą priteisti skolą, akivaizdu, jog patenkinus patikslintą priešieškinį nebūtų galima tenkinti ieškinio.

3.5.                      Pakartotinės ekspertizės akte, kurį parengė teismo ekspertas N. B., fiksuoti šie atsakovės bute rangovo (ieškovės) atliktų darbų trūkumai: 1) nesandarios buto šarvuotos durys į laiptinę (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 706,60 Eur); 2) nišoje sumontuoto veidrodžio kraštuose nevienodi atstumai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 141,17 Eur); 3) uždarius koridoriuje esančias spintos duris matomas durų susikraipymas (nevienodas atstumas nuo sienos tarp durų apačios ir viršaus), atšokusi (atitrūkusi) spintos viršutinė kreipiančioji (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 359,70 Eur); 4) atšokusios, barškančios vonios ir WC sienų, grindų plytelės (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 881,23 Eur tvarkant I būdu, 2 373,19 Eur tvarkant II būdu); 5) netinkamas vonios atrėmimas į grindis (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 280,28 Eur); 6) vonioje netinkamai pritvirtintas rankšluosčių džiovintuvas (gyvatukas) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 210,81 Eur); 7) nesandariai užsidarančios vonios ir darbo kambario durys (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 308,26 Eur); 8) darbo kambario sienose prie kryptinio apšvietimo išryškėjantys nelygumai (rėžiai, įdubos) (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 459,09 Eur); 9) svetainės–-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 740,48 Eur); 10) atšokusios, barškančios svetainės-virtuvės patalpoje 4 sienos plytelės, esančios plytelių juostoje virš virtuvinio baldų komplekto (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 19,48 Eur); 11) svetainės-virtuvės patalpoje palangės sudurtas (nevientisas) apvadas ir balkone nukritęs palangės apvadas (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 11,97 Eur); 12) balkono slenksčio laminatas, atitrūkęs nuo pagrindo (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 4,13 Eur); 13) balkono sienose matomi trūkiai (trūkumų ištaisymo kaštai su PVM – 839,81 Eur). Minėtų trūkumų ištaisymo kaštai (tvarkant atšokusias, barškančias vonios ir WC sienų, grindų plyteles II būdu) sudaro 6 454,97 Eur sumą.

3.6.                      Tariantis dėl atsakovei priklausančio buto remonto, šalys susitarė ir dėl vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo, buto sienų lyginimo bei laidų keitimo. Nepaisant to, minėti darbai arba nebuvo atlikti, arba nebuvo atlikti tinkamai, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti šių darbų atlikimo kaštus, nes ieškovės atliktų darbų rezultatas neatitinka šalių susitarimo. Pakartotinės ekspertizės akto 44 puslapyje nurodyti buto sienų lyginimo ir laidų keitimo kaštai, kurie (atliekant darbus šiuo metu) sudarytų papildomą 7 810,36 Eur sumą. Buto vonios kambario hidroizoliacijos įrengimo darbų kaina yra 325,28 Eur. Todėl bendra buto trūkumų ištaisymo suma pagal pakartotinės ekspertizės aktą yra 14 590,61 Eur. Atsakovės nuomone, pakartotinės ekspertizės aktas patvirtinta tai, kad darbus atsakovei priklausančiame bute ieškovė atliko nekokybiškai, o darbų trūkumų ištaisymo kaštai sudaro 14 590,61 Eur sumą, kurią atsakovė prašo priteisti iš ieškovės.

3.7.                      Atsakovės teigimu, įvertinus atsakovės buto funkcinę paskirtį ir laikotarpį, kai atsakovei teko ir toliau tenka gyventi netinkamai įrengtame bute, o buto defektų vis daugėja, neabejotina, jog atsakovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Savo patirtus išgyvenimus atsakovė vertina 300 Eur dydžio suma, kurią prašo priteisti iš ieškovės.

4.       Ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ atsiliepimu į atsakovės priešieškinį prašė jį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

4.1.                      Atsakovė klaidina teismą dėl šalių susitarimu nustatytos 20 000 Eur rangos darbų kainos. Ieškovės teigimu, atsakovė neteisingai vertina ieškovės pasiūlytą 4 000 Eur sumą nekokybiškų darbų trūkumams pašalinti kaip šalių sutartą rangos darbų kainą. Atsakovė atsisakė ieškovės pateikto pasiūlymo sumažinti darbų kainą 4 000 Eur nustatytiems rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl toks susitarimas šalių nebuvo sudarytas. Aplinkybę, kad šalių sutarta rangos darbų kaina buvo 24 000 Eur, patvirtina atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai.

4.2.                      Jeigu statybos rangos sutartyje nurodyta konkreti kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl fiksuotos rangos darbų kainos (24 000 Eur). Atsakovė neginčija, kad tokia rangos darbų kaina yra aiškiai per didelė ar kad šalys nesusitarė dėl darbų kainos apskritai. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė fiksuotą rangos darbų kainą, ir tarp šalių ginčo dėl to byloje nėra, ieškovei pareiga atsikertant į priešieškinio reikalavimus pagrįsti rangos darbų kainą nekyla.

4.3.                      Pakartotinės ekspertizės metu buvo įvertinti ir ieškovės pateiktos dr. D. K. sąmatos įkainiai, juos įvertinant 15 634,81 Eur. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad į šią kainą nėra įtraukta dr. D. K. sąmatoje nurodytų apšvietimo lempų, virtuvės įrangos, sieninės spintos, vonios spintelės, veidrodžio, interneto kabelio, automatų kaina. „Sistela“ įkainius atnaujina tik du kartus per metus ir sudaro galimybę kainas skaičiuoti 3 mėn. ir 10 mėn. vidutiniais įkainiais: dr. K. sąmata suskaičiuota 10 mėn. įkainiais, ekspertizės metu sąmata perskaičiuojama 3 mėn. įkainiais pagal sąmatoje nurodytus darbų kodus.

4.4.                      Statybinės medžiagos buvo įsigytos įmonės vardu, todėl sąskaitos išrašytos įmonei, o ne atsakovei, kaip fiziniam asmeniui. Tuo pagrindu ieškovė atsakovei pateikė ir UAB „Kesko Senukai“ raštą, kuriame nurodyta, jog rangovas (ieškovė) atsako atsakovei kaip pardavėjas, t. y. jam tenka visi garantiniai įsipareigojimai. Šalių susirašinėjimo duomenys patvirtina, kad ieškovė siūlė atsakovei pateikti garantinius raštus dėl išvardytų prekių, tačiau atsakovė atsisakė.

4.5.                      Šalys ne kartą buvo susitikusios priimti atliktus darbus, tačiau kiekvieno perdavimo metu atsakovė nurodydavo vis naujus trūkumus. Atsakovei nepriėmus ištaisytų darbų trūkumų ir nesutarus dėl trūkumų pašalinimo kainos, tarp šalių kilo ginčas teisme. Vis dėlto atsakovė darbus priėmė, gyvena bute ir naudojasi butu pagal paskirtį, byloje nėra duomenų, kad atliktų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

4.6.                      Atsakovės ir jos sugyventinio liudytojo R. A. parodymai patvirtina, kad šalys nesitarė dėl sienų tiesinimo gipso plokštėmis ar skystu mišiniu, t. y., buvo susitarta tik dėl sienų paruošimo dažymui, šlifavimo, tinkavimo, tai ieškovė ir atliko. Nesant šalių atskiro susitarimo dėl kitokio sienų lyginimo būdo, ir, vadovaujantis abiejų ekspertizių aktuose pateiktomis išvadomis, kad, nesant atskiro šalių susitarimo, rangovui nekyla pareiga atlikti sienų tiesinimo darbus, laikytina, kad šio darbo neatlikimas negali būti pripažįstamas trūkumu.

4.7.                      Nei pirminės ekspertizės metu, nei atsiliepime, nei pirminiame priešieškinyje atsakovė neatlikto bute esančių laidų instaliacijos pakeitimo neminėjo, šis „trūkumas“ neįtrauktas ir į pirmines atsakovės pateiktas sąmatas, kuriose aprašyti ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaštai. Apie tai neužsimenama nė viename šalių susirašinėjime. Susitarimas buvo dėl laidų pratęsimo ir (ar) dalinio pakeitimo, atvedant iki naujai įrengtų rozečių / jungiklių (bute rozetės ir jungikliai buvo perketi į kitą aukštį), įrengiant apšvietimą lubose, įrengiant naujas papildomas rozetes pagal atsakovės pageidavimus, tačiau šalys nesitarė dėl visos elektros instaliacijos keitimo. Todėl nėra pagrindo laikyti atsakovės nurodytas aplinkybes tikėtinomis, kadangi nei procesiniuose dokumentuose, nei šalių susirašinėjimo / pretenzijų teikimo metu apie tokį susitarimą nebuvo užsiminta, juo labiau, atsakovė nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei pirminiame priešieškinyje ieškovei neišreiškė reikalavimo dėl šio trūkumo.

4.8.                      Ieškovė nuo pat pradžių tvirtino, jog šalių susitarimo dėl hidroizoliacijos įrengimo vonioje (grindų) nebuvo. Nesant atskiro šalių susitarimo dėl vonios grindų hidroizoliacijos bei nesant įstatymo numatytos prievolės įrengti grindų hidroizoliaciją, nėra pagrindo laikyti šio darbo neatlikimą rangovo darbų trūkumu, ir, juo labiau, jį kompensuoti atsakovei.

4.9.                      Ieškovė sutinka su 2 779,73 Eur suma jos rangos darbų trūkumams ištaisyti.

5.       Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad ieškovė su atsakove sudarė žodinę buto remonto sutartį, šalys nebuvo sudariusios aiškaus rašytinio susitarimo dėl esminių vartojimo rangos sutarties sąlygų. Todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba negali vertinti ir pasisakyti dėl žodinio ginčo šalių susitarimo. Išvadą teikiančios institucijos atstovo nuomone, šalių pateiktos ekspertų išvados prieštarauja viena kitai. Ekspertui atlikus ekspertizę ir teismui nustačius, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai bei turi trūkumų, spręstina, kad ieškovės reikalavimas atsakovei priteisti iš atsakovės 12 872,00 Eur skolą nėra teisėtas ir pagrįstas.

6.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K. ir R. R. atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą priešieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu: 1) priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų dėl 1 225,00 Eur skolos iš atsakovės priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė; 2) ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies – atlikęs priešpriešinį priteistinų sumų įskaitymą, priteisė atsakovei J. K. iš ieškovės UAB „Mėlyna citrina“ 1 518,39 Eur darbų trūkumams pašalinti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagrindiniai teismo motyvai: 

7.1.                      Teismas nustatė, jog ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ ir atsakovė J. K.
2018 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės naudai atlikti atsakovei priklausančio buto remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos atsiskaityti šalių sutartimi sulygtą sumą.

7.2.                      Teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartis dėl buto remonto buvo sudaryta tarp verslu besiverčiančio juridinio asmens – UAB „Mėlyna citrina“ – ir fizinio asmens J. K., šios sutarties pagrindu remonto darbai buvo atliekami atsakovei jos asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl šalių sudarytą statybos rangos sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį.

7.3.                      Remiantis byloje pateiktu šalių susirašinėjimu, šalių sutarta darbų kaina buvo 24 000 Eur. Šią aplinkybę taip pat patvirtina šalių paaiškinimai, liudytojų D. K., R. A. parodymai. Atsakovė nesutiko mokėti 24 000 Eur, kadangi buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovė susirašinėjimo medžiagoje nurodė, kad „susitarimas dėl 24k yra net nediskutuotinas <..> užprašyta kaina neatitinka žadėtos kokybės“. Elektroniniame laiške, rašytame D. K. 2018 m. rugsėjo 10 d., J. K. nurodė, kad kaina už buto remontą buvo sutarta X, butas sutvarkytas blogai, su daug broko, kurį reikės perdaryti, ir tai kainuos Y, todėl gautina suma yra X–Y. Tiek šalys, tiek liudytojai D. K. ir R. A. parodė, kad J. K. atsisakė D. V. pasiūlymo galutinę atsiskaitymo sumą už rangos darbus atsakovei priklausančiame bute sumažinti 4 000 Eur suma rangos darbų trūkumams ištaisyti.

7.4.                      Teismas pažymėjo, kad sudarydamos rangos sutartį šalys nesitarė dėl medžiagų ir darbų kainų ir (ar) jų kieko, todėl sutiko su ieškovės pozicija, kad ieškovei pareiga įrodyti (pagrįsti) rangos darbų – medžiagų ir darbų – kainas nekyla. Ieškovė yra verslo subjektas, iš savo veiklos siekiantis pelno, todėl medžiagų įsigijimo kaina vykdant rangos sutartį nėra skaičiuojama pagal jų savikainą. Vis dėlto tarp šalių kilus ginčui dėl apmokėjimo už atliktus darbus, ieškovė atsakovei, vėliau – ir teismui pateikė eksperto dr. D. K. sudarytą lokalinę sąmatą siekiant pagrįsti, kad šalių sutarta kaina už sutartus rangos darbus (3 kambarių buto remontą) atitinka įprastas šioje srityje taikomas rangos darbų kainas sutarties sudarymo metu.

7.5.                      Pakartotinės ekspertizės akte teismo ekspertas N. B., atsakydamas į užduotą klausimą, ar ieškovės pateiktame vertinimo akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti bute atlikti darbai atitinka faktiškai atliktų darbų kiekius ir panaudotas medžiagas, nurodė, kad doc. dr. D. K. rengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyti atlikti darbai bute atitinka iš dalies, rasti neatitikimai pateikiami tiriamojoje dalyje. Atsakydamas į klausimą, kokios buvo ieškovės pateiktame vertinimo akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų atliktų remonto darbų ir išlaidų kainos 2018 m. viduryje, teismo ekspertas N. B. nurodė, kad UAB „Sistela“ įkainius atnaujina tik du kartus per metus ir sudaro galimybę kainas skaičiuoti 3 mėn. ir 10 mėn. vidutiniais įkainiais. Doc. dr. K sąmata suskaičiuota 10 mėn. įkainiais, ekspertizės metu sąmata perskaičiuojama į 3 mėn. įkainius pagal sąmatoje nurodytus darbų kodus, kiekius, panaikinant susidubliavusius darbų kodus, ir baldų kainas. Pažymėjo, kad programinėje įrangoje baldų kodų, nurodytų sąmatoje, nėra. Perskaičiavus gauta suma – 15 634,81 Eur.

7.6.                      Teismas, įvertinęs teismo eksperto N. B. apskaičiuotą lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų kainą (15 634,814 Eur), taip pat tai, kad į šią kainą nėra įtraukta virtuvės baldų komplekto ir įrangos, vonios spintelės, butų apskaitos paskirstymo skydų rekonstrukcijos, įrengiant automatinius jungiklius, nuotekų šalinimo plastikinio vamzdyno, kabelio, kai jo 1 m masė iki 3 kg, kabelio iki 10 mm2 skerspjūvio ir kitų medžiagų, susijusių su šio kabelio montavimu, interneto kabelio kainos, darė išvadą, kad šalių sutarta kaina už rangos sutartimi sutartus rangos darbus atitiko įprastas šioje srityje sutarties sudarymo metu taikomas rangos darbų kainas, yra protinga ir adekvati ir atsakovės, kaip vartojimo rangos sutarties šalies (vartotojo), interesų nepažeidžia. Teismas darė išvadą, kad šalių rangos sutartimi sutarta rangos darbų kaina buvo fiksuota – 24 000 Eur.

7.7.                      Nors atliktų darbų priėmimas–perdavimas ir neįvyko, tačiau atsakovė aiškiai nurodė darbų trūkumus, dėl kurių patikslintu priešieškinio pareiškimu reiškia reikalavimą atlyginti darbų trūkumų ištaisymo kaštus. Ieškovė nesutinka su darbų trūkumų pašalinimo kaštų suma, tačiau iš dalies atsakovės pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų pripažįsta.

7.8.                      Atsakovė nurodė, jog buto šarvuotos durys į laiptinę yra nesandarios, todėl prašė priteisti iš ieškovės šiam trūkumui ištaisyti reikalingą sumą – 706,60 Eur su PVM. Ieškovė su šiuo nustatytu trūkumu sutiko, tačiau nesutiko su trūkumo šalinimo kaštais. Ieškovės atstovė nurodė, kad ekspertės R. U. pateiktomis išvadomis nustatytas lauko durų laisvumas gali būti pašalinamas atliekant durų vyrių reguliavimo darbus. Tokių darbų kaina, ekspertės skaičiavimais, sudarytų 6,98 Eur su PVM. Tačiau teismas nesutiko su tokia ieškovės nuomone. Teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodė, kad užrakinus duris pagrindine spyna ir patraukus už rankenos matoma, kad durų varčia neprisispaudžia prie staktos, kliba. Apžiūrėjus detaliau durų staktą nustatyta, kad vieta, kur pagrindinės spynos kaiščiai įsileidžia, netvarkingai įrengta (išpjauta netinkama anga staktoje), dėl to durų varčia tinkamai nepriglunda prie staktos. Dėl šios priežasties durys nesandarios ir lengviau pažeidžiamos saugumo prasme. Aplinkybės, kad šis trūkumas atsirado dėl durų staktoje išpjautos netinkamos angos, ieškovė neginčijo, su šiuo darbo trūkumu sutiko, todėl nesuprantama, kaip šis trūkumas galėtų būti ištaisytas ekspertės R. U. pateiktame ekspertizės akte nurodytu būdu, reguliuojant durų vyrius. Teismo posėdžio metu ekspertas N. B. paaiškino, kad šalinant šį darbo trūkumą, pakeisti vien durų staktą nepakanka, reikalinga keisti duris su stakta, nes priešingu atveju atsakovė, keičiant tik durų staktą, patirs didelius nepatogumus – duris reikalinga išimti, pristatyti į gamybos cechą, laikotarpiu, kol jų nebus, toje vietoje reikalinga įstatyti kitas duris, nes durys yra iš buto į laiptinę. Todėl teismas darė išvadą, kad durų staktos pakeitimo kaštai iš esmės prilygs durų su stakta pakeitimo kaštams, nes bus skaičiuojami laikinų durų įstatymo ir išėmimo kaina, todėl atsakovės prašoma šio trūkumo ištaisymo sumą (706,60 Eur su PVM) teismas laikė pagrįsta ir įrodyta.

7.9.                      Su nevienodais nišoje sumontuoto veidrodžio atstumais kraštuose ir šio trūkumo pašalinimo kaštais (141,17 Eur su PVM) ieškovė sutiko, jų neginčijo, todėl šio trūkumo pašalinimo kaštų suma priteistina atsakovei iš ieškovės.

7.10.                      Teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, jog atsakovei apžiūrint kitus ieškovės darbuotojų remontuojamus ir suremontuotus butus ir tariantis su D. V. dėl rangos sutarties sąlygų, atsakovė išreiškė pageidavimą ir dėl koridoriaus spintos įrengimo jai priklausančiame bute, kuriame ieškovė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu įsipareigojo atlikti buto remonto darbus. D. V. nurodžius, jog už spintą atsakovė privalės susimokėti pati, vėliau jis patikslino, kad spintą atsakovei padovanos. Todėl teismas darė išvadą, kad šalys susitarė, jog rangos sutarties kainą, be kita ko, sudaro ir virtuvės baldų, įrangos, vonios spintelės nupirkimas, pastatymas, šviestuvų nupirkimas ir montavimas ir pan. Ieškovės vadovo pasakymas, kad spintą atsakovei padovanos, reiškia, jog koridoriaus spintos pastatymo kaštai bus įskaičiuoti į rangos sutarties kainą. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, kaip minėjo ieškovės atstovė, šalys, sudarydamos rangos sutartį, darbų sąmatos nesudarė, bet susitarė dėl fiksuotos rangos darbų kainos, apimančios visus ieškovės atliekamus darbus, jų nedetalizuojant, iš jų – ir koridoriaus spintos įrengimą. Taigi koridoriaus spintos pastatymas yra rangos sutarties objektas. Pakartotinės ekspertizės akte nurodyta, kad koridoriaus spintos durų susikraipymas atsirado dėl nelygių (grindų, sienų) paviršių ir netinkamai pritvirtintos kreipiamosios durų juostos, esančios viršuje, šio trūkumo pašalinimo kaštai – 359,70 Eur su PVM, todėl teismas tenkino šią atsakovės reikalavimo dalį.

7.11.                      Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog rangos darbai atsakovei priklausančiame bute buvo atliekami ir WC patalpų plytelės perkamos 2018 m. vasarą, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, darė tikėtiną išvadą, kad, nepaisant to, jog prekėmis šiuo kodu (plytelėmis) iki šiol „Senukų“ prekybos centre prekiaujama, galimybės nupirkti tos pačios serijos (tos pačios partijos) plyteles nėra. Padarius tokią išvadą akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra galimas tik antras eksperto N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodytas šio trūkumo ištaisymo būdas – visiškas vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimas, kurio kaina – 2 373,19 Eur.

7.12.                      Teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodė, kad vonios atrėmimo į grindis trūkumo šalinimo kaina yra 280,28 Eur. Šiai išvadai pagrįsti pateikta lokalinė sąmata, kurioje nurodyti reikalingi atlikti darbai šalinant trūkumą iš dalies dubliuojasi su nurodytais lokalinėje sąmatoje dėl  visų vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimo. Todėl išminusavus lokalinėje sąmatoje dėl vonios atrėmimų įrengimo besidubliuojančių darbų kainą, lieka 30,34 Eur suma, reikalinga šio trūkumo ištaisymui.

7.13.                      Pakartotinės ekspertizės akte ekspertas N. B. nurodė, kad rankšluosčių džiovintuvas nepritvirtintas (klibantis), vieno tvirtinimo taško laikiklio nebuvo. Teismo posėdžio metu ekspertas N. B. paaiškino, kad ištaisyti šį trūkumą nekeičiant gyvatuko nauju nėra galimybės, nes nėra vieno tvirtinimo elemento – laikiklio. Teigdama, kad šį trūkumą galima ištaisyti demontuojant ir vėl iš naujo sumontuojant jau esamą gyvatuką, ieškovė privalėjo atsakovei pateikti trūkstamą laikiklį, tačiau to iki šiol nepadarė. Todėl teismas sutiko su N. B. išvada, kad šiam trūkumui pašalinti, nesant vienos rankšluosčių džiovintuvo dalies, kuri parduodama viename komplekte, reikalinga keisti džiovintuvą nauju ir šio trūkumo pašalinimo kaina yra 210,81 Eur su PVM.

7.14.                      Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovės 459,09 Eur, 740,48 Eur, 19,48 Eur, 11,97 Eur, 4,13 Eur, 839,81 Eur sumas, reikalingas trūkumų dėl atitinkamai darbo kambario sienos nelygumų, svetainės-virtuvės patalpoje lubų karnizo kampuose trūkių, svetainės virtuvės patalpoje nukritusių / netinkamai sudurtų palangės apvadų, nuo pagrindo atitrūkusio balkono laminato, balkono sienose matomų įtrūkimų, ištaisymui. Ieškovė šių darbų trūkumų ir jų ištaisymo kaštų neginčijo, su jais sutiko, todėl teismas šiuos atsakovės reikalavimus tenkino.

7.15.                      Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad šalys rangos sutartimi dėl hidroizoliacijos įrengimo nesitarė, vadinasi, ieškovė pareigos įrengti hidroizoliaciją neturėjo. Teismo ekspertai R. U. ir N. B. ekspertizių aktuose nurodė, jog tokią pareigą ieškovė turėjo tik esant šalių susitarimui vonios patalpoje įrengti hidroizoliaciją. Duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog šalys minėtą susitarimą buvo sudariusios, byloje nėra, šios aplinkybės nenurodė nei atsakovė, nei ieškovės atstovas D. V., nei liudytojai D. A. ir D. K.. Todėl teismas pripažino, jog atsakovė šios aplinkybės neįrodė.

7.16.                      Atsakovė J. K. ir liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį dėl buto remonto, susitarė, kad rangovas pakeis visame bute elektros instaliaciją nauja. Tačiau, atlikus bute remonto darbus, ieškovės vadovas D. V. jiems paaiškino, kad laidų keisti bute nereikėjo, kadangi jie buvo geros kokybės. Teismo posėdžio metu D. V. nurodė, jog šalys rangos sutartimis susitarė dėl papildomos instaliacijos pagal atsakovės nurodytas rozečių ir jungtukų vietas išvedžiojimo. D. V. papildomai paaiškino, kad bute buvo pakeista apie 350 metrų laidų. Vienintelis nepakeistas varinis laidas svetainėje nuo rozetės iki rozetės. Iš skydinės eina visi nauji laidai, nauji jungikliai. Eksperto dr. D. K. pagal D. V. pateiktus duomenis sudarytoje lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, kad buvo pakeista 350 metrų dviejų-trijų gyslų laidų. Atsakovė J. K. susirašinėjimo su ieškovės atstovu metu taip pat išreiškė pretenziją dėl nepakeistų laidų. Teismo ekspertas N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikėtina, jog trijų kambarių bute pakeisti elektros instaliaciją pakanka 350 metrų laidų, tačiau nustatyti, ar laidai buvo pakeisti, galimybės nėra. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog visi šie duomenys patvirtina, kad šalių susitarimas dėl laidų bute pakeitimo buvo sudarytas, ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šį susitarimą ji įvykdė, todėl iš ieškovės atsakovei priteisė 4 667,87 Eur su PVM šio darbo trūkumui pašalinti.

7.17.                      Atsakovė J. K. ir jos draugas R. A. nurodė, kad derinant rangos sutarties sąlygas ir vėliau ieškovės atstovai D. V. ir D. K. nuolat akcentavo, jog buto sienos bus lygios kaip stiklas. Uždavus atsakovei ir liudytojui R. A. klausimą, kokiu konkrečiai būdu buvo susitarta lyginti sienas, jie nurodė, kad su statyba susijusių dalykų jie neišmano,  visiškai pasitikėjo rangovu, kurio vadovas D. V., taip pat darbuotojas D. K. buvo R. A. ilgamečiai draugai. Akivaizdu, jog asmenims, neturintiems specialaus statybinio išsilavinimo ir nedirbantiems šio darbo, nėra galimybės numatyti ir aptarti su rangovu, kuris užsiima šia veikla, darbų atlikimo technologijų ir būdų. Todėl, įvertinus tai, kad užsakovė šiuo konkrečiu atveju buvo fizinis asmuo (vartotojas), jai nebuvo žinomi sienų lyginimo (tiesinimo) būdai, teismas darė išvadą, kad ieškovė (rangovas), įsipareigodama darbus užsakovei atlikti taip, kad sienos būtų lygios kaip stiklas, taip patenkinant užsakovo lūkesčius, privalėjo paaiškinti užsakovei sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardyti, ar darbų atlikimo kainą, lyginant (tiesinant) sienas, apima šalių sutarta fiksuota rangos darbų kaina ar ne. To rangovui nepadarius, atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas tenka būtent rangovui.

7.18.                      Ieškovė nesutiko su nesandariai užsidarančių vonios ir darbo kambario durų trūkumu, nes tarpas tarp durų varčios ir staktos lemtas nelygių sienų, todėl atsakomybė priskirtina užsakovui. Ieškovė vadovavosi teismo ekspertės R. U. ekspertizės akte pateikta išvada, kad tarpas tarp durų varčios ir staktos lemtas nelygių sienų. Teismas jau pasisakė, kad dėl neišlygintų sienų atsakomybė tenka rangovui, ne užsakovui. Todėl vien dėl šios priežasties atsakomybė dėl esančio tarpo tarp varčios ir staktos vonios ir darbo kambariuose tenka rangovui. Kartu teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismo ekspertas N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodė, kad nesandarus durų užsidarymas – tai netinkamai (nelygiai) įstatytų durų rezultatas, šio trūkumo pašalinimo kaina – 308,26 Eur.

7.19.                      Teismas darė išvadą, kad atsakovė J. K. įrodė šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu jai priklausančiame bute atliktų rangos darbų trūkumus, nurodytus patikslintame priešieškinyje, ir jiems ištaisyti reikalingus kaštus, kuriuos sudaro 14 015,39 Eur (su PVM).  Šalys rangos sutartimi sutarė 24 000 Eur rangos darbų kainą. Atsakovė ieškovei už atliktus rangos darbus sumokėjo 10 000 Eur, todėl liko neapmokėta 14 000 Eur suma. Ieškovė sutiko iš šios 14 000 Eur sumos atimti 354 Eur kaip kompensaciją atsakovei už kaitlentę, prie likusios 13 646 Eur sumos pridėjus 1 Eur, kuriuo buvo viršytas virtuvės baldams skirtas 1 100 Eur limitas, lieka neapmokėta 13 647,00 Eur suma. Ieškovė sutiko kompensuoti atsakovei 2 000 Eur sumą rangos sutartimi sulygtų rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl prašo iš atsakovės priteisti 11 647 Eur skolą už pagal rangos sutartį atliktus rangos darbus. Atsakovė aplinkybės, jog ieškovė rangos darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį atliko, neginčijo, tačiau nurodė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to pareiškė patikslintą priešieškinį dėl išlaidų, reikalingų atliktų darbų trūkumams ištaisyti, atlyginimo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

7.20.                      Teismui padarius išvadą, kad ieškovės pagal rangos darbų sutartį atliktų darbų trūkumams ištaisyti reikalinga suma yra 14 015,39 Eur (su PVM), iš šios sumos turi būti minusuojami 850 Eur, kuriais ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumažino ieškinio reikalavimą dėl skolos, neapmokėtos už atliktus darbus, priteisimo (850 Eur suma gaunama iš ieškovės nurodytos   2 000 Eur sumos, skirtos darbų trūkumams ištaisyti, kuria buvo sumažintas ieškovės reikalavimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, atėmus 1 150 Eur, atsakovės sumokėtus V. K. už svetainės remontą). Todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 13 165,39 Eur suma, reikalinga darbų trūkumams ištaisyti (14 015,39 Eur – 850 Eur), o iš atsakovės ieškovei – 11 647 Eur skola už darbus pagal rangos sutartį. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 1 518,39 Eur sumą.

7.21.                      Teismas taip pat pripažino, kad atsakovė dėl to, jog ieškovė netinkamai vykdė rangos sutartį, negavo to, dėl ko šalys buvo susitariusios pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl statybos rangos sutarties netinkamo įvykdymo yra atsakovės kaltė. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus dėl nekokybiškai jai priklausančiame būste atliktų remonto darbų, tai, kad atsakovei faktą, jog darbai atlikti nekokybiškai, teko įrodinėti teisme, procesas tęsėsi ilgą laiką, dėl to atsakovė taip pat išgyveno, darė išvadą, kad atsakovės prašoma priteisti iš ieškovės neturtinės žalos atlyginimo suma – 300 Eur – yra pagrįsta, įrodyta, protinga ir teisinga.

8.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo atsakovės J. K. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkino iš dalies – atlikęs priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismas priteisė atsakovei J. K. iš ieškovės UAB „Mėlyna citrina“ 190,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 20,67 Eur žyminį mokestį, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovės po 71,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8.1.                      Teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu jos naudai prašė priteisti iš atsakovės 12 872,00 Eur skolą. Vėliau proceso eigoje ieškovė 1 225 Eur dalies ieškinio reikalavimo atsisakė, nurodydama, kad atsakovė pati sumokėjo 45 Eur už veidrodį, nors ši suma buvo įtraukta į rangos sutarties kainą, be to, tiek ieškovė, tiek ir atsakovė UAB „Anjaras“ pagal pastarosios bendrovės pateiktas sąskaitas sumokėjo 1 180,00 Eur už virtuvės baldus (dubliuotas mokėjimas), nors šią sumą, kuria buvo viršytas rangos sutartimi sutartas virtuvės baldų kainos limitas (1100,00 Eur), turėjo sumokėti atsakovė. Ieškovei ši aplinkybė tapo žinoma po to, kai teismui buvo pateiktas pradinis ieškinys, todėl ieškovė šia suma sumažino ieškinio reikalavimą. Atsakovė aplinkybės, jog ieškovei iki ieškinio pareiškimo teismui dienos nebuvo žinoma, kad atsakovė pagal jai UAB „Anjaras“ pateiktą sąskaitą už virtuvės baldus ir veidrodį taip pat sumokėjo 1 225,00 Eur, neginčijo, įrodymų teismui, jog pranešė ieškovei sumokėjusi dalinę sumą už virtuvės baldus ir veidrodį, nepateikė, todėl akivaizdu, jog šioje situacijoje įvyko rangos sutarties šalių nesusikalbėjimas, nebendradarbiavimas, o ieškovei sužinojus šią aplinkybę, ieškovė pasielgė sąžiningai ir ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 225 Eur priteisimo iš atsakovės atsisakė. Todėl pagrindo pripažinti bylos dalį dėl 1 225 Eur ieškinio reikalavimo, kurio vėliau ieškovė atsisakė, laimėjusia atsakovę nėra ir į tai atsižvelgiama paskirstant šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8.2.                      Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, darė išvadą, kad ieškovės ieškinio reikalavimas buvo patenkintas 100 proc. (prašė priteisti 11 647,00 Eur skolą už darbus pagal rangos sutartį ir procesines palūkanas, reikalavimas dėl 11 647,00 Eur skolos priteisimo buvo patenkintas, išskyrus reikalavimą dėl procesinių palūkanų, kuris buvo netenkintas dėl atlikto priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo). Atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas buvo patenkintas 95 proc. (prašė priteisti 14 590,61 Eur darbų trūkumams pašalinti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, tenkintas reikalavimas dėl 13 165,39 Eur darbų trūkumams pašalinti ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo).

8.3.                      Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 290 Eur žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą ir bylos nagrinėjimo metu patyrė 8 795,99 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 700,00 Eur už UAB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą statybos darbų vertinimą, 4 957,98 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 2 500,41 Eur – avanso mokėjimas už ekspertizės atlikimą, 30,40 Eur (su PVM 36,78 Eur) Standarto Nr. LST EN 14351-1:2006+A2:2016 įsigijimo išlaidos, 600,82 Eur išlaidos dėl teismo ekspertų iškvietimo į teismo posėdį.

8.4.                      Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė J. K. sumokėjo 328 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą ir patyrė 9 416,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių 5 175,00 Eur sudarė teisinės pagalbos išlaidos, 4 241,65 Eur išlaidos už ekspertizę.

8.5.                      Teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 9 058,05 Eur bylinėjimosi išlaidos (8 795,99 Eur (ieškinys patenkintas 100 proc.) + 262,06 Eur žyminis mokestis), o atsakovei iš ieškovės priteistinos 9 248,79 Eur bylinėjimosi išlaidos (9 416,65 Eur x 95 proc./100 + 302,97 Eur žyminis mokestis). Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistinos 190,74 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9.       Ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo                   2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo ir priteisti atsakovei iš ieškovės 4 370,49 Eur darbų trūkumams pašalinti, atmesti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas išvadą, kad rangovas yra atsakingas už sienų lyginimą, grindė tuo, kad rangovas neįrodė, jog jis tinkamai užsakovei, kaip vartotojai, paaiškino, koks bus jo atliktų darbų rezultatas, dėl ko užsakovė pagrįstai galėjo tikėtis kitokio rezultato. Tačiau teismo daromos išvados dėl sienų remonto darbų apsiriboja prielaida, kad užsakovė galėjo nežinoti, kuo skiriasi vienas ar kitas sienų lyginimo būdas ir kokį rezultatą ji gaus. Tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir surinktiems įrodymams.

9.2.                      Prieš atliekant remonto darbus atsakovė apžiūrėjo kitus du ieškovės remontuojamus butus, kuriuose jai buvo vizualiai rodomi atliekami darbai ir jų kokybė bei naudojamos medžiagos, tariamasi, kokie darbai bus reikalingi atsakovės bute ir kokias medžiagas ji galės rinktis. Kartu su ja apžiūrėti remontų darbų vyko ir R. A.. Taigi atsakovė turėjo galimybę ne tik žodžiu aptarti būsimus rangos darbus, bet ir vizualiai susipažinti su ieškovės atliekamais darbais, juos apžiūrėdama kituose analogiškuose senos statybos objektuose.

9.3.                      Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad jos netenkino svetainėje iš gipso kartono įrengtų lubų ir sienų paruošimas dažymui (lygumas). Dėl šių trūkumų šalys susitarė, kad juos ištaisys atsakovės pasirinktas meistras Vitalijus, o UAB „Mėlyna citrina“ atitinkamai sumažins sutarties kainą. Atsakovė nurodė, kad  su Vitalijumi buvo sutarta, kad jis darys tik kosmetinį remontą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl svetainės reiškia pretenziją tik dėl pradėjusios trūkinėti lubų plokštės. Vadinasi, atsakovę tenkino sienų lygumas svetainėje. Vis dėlto, atliekant pakartotinę ekspertizę, atsakovė ekspertui nurodė priešingai nei teigė teisme, tai yra, ji pareiškė, kad yra nepatenkinta svetainės sienų lygumu, dėl to ekspertas atitinkamai atliko svetainės sienų lygumo matavimus ir apskaičiavo, kad svetainėje ieškovė taip pat turėtų ištaisyti sienų nepakankamo lygumo trūkumus. Kitaip tariant, turėtų ištaisyti jau kito atsakovės pasirinkto meistro atliktų darbų trūkumus.

9.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo buvus šalių susitarimą dėl elektros instaliacijos keitimo, vertindamas tik tą faktą, kad elektros darbai tokiame objekte buvo atliekami ir tam buvo naudojamos atitinkamos medžiagos. Iš pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad šalys tarėsi dėl naujų laidų nuvedimo tose vietose, kuriose bus įrengtos rozetės, jungikliai, o ne dėl naujos elektros instaliacijos pakeitimo bute. Atsakovės pateiktoje remonto darbų sąmatoje nebuvo įtrauktas šio darbo trūkumo ištaisymas (elektros laidų pakeitimas), kartu jis nebuvo nurodytas nei pirminiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmos ekspertizės metu. Taigi nėra pagrindo pripažinti atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neatliko tų elektros instaliacijos darbų, dėl kurių šalys buvo susitarusios, tikėtinomis, kadangi nei procesiniuose dokumentuose, nei šalių paaiškinimuose apie 2018 metų birželio mėnesį aptartus trūkumus ir jų ištaisymą nėra užsimenama apie tokių rangos darbų trūkumą.

9.5.                      Teismas, skaičiuodamas sumą, reikalingą atliktų darbų trūkumams ištaisyti, įvertino, jog ieškovė jau sumažino ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą už atliktus darbus 2 000,00 Eur, į kurią buvo įskaičiuota ir atsakovės V. K. sumokėta 1 150,00 Eur suma. Nepaisant to, į sumą, priteistą iš ieškovės, įtraukė visus N. B. nustatytus darbų trūkumus, įskaitant ir sienų bei lubų remonto darbus svetainėje bei lubų remonto darbus koridoriuje ir virtuvėje. Tokiu būdu susiklostė situacija, jog teismo sprendimu ieškovei tenka du kartus atlyginti už tuos pačius trūkumus.

9.6.                      Eksperto N. B. atliktoje ekspertizėje, pasisakant dėl suklijuotų plytelių WC ir vonioje rangos darbų trūkumų, nurodyti du trūkumų šalinimo variantai: a) šalinant defektus, naujai išklijuoti plyteles ir tinkamai paruošti pagrindus: WC patalpos dviejų šoninių sienų ir grindų, vonios patalpoje sienos, kurioje yra durys. Defekto šalinimo kaina skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis, šiuo metu yra 881,23 Eur su PVM (I variantas), b) nesant galimybės įsigyti tokių pačių plytelių, perklijuoti visas plyteles, tokiu atveju plytelių keitimo kaina skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis, šiuo metu būtų 2 373,19 Eur su PVM (II variantas). Taigi jau pačiame ekspertizės akte ekspertas aiškiai nurodė, kad esant galimybei įsigyti tokias pačias plyteles, trūkumų ištaisymo kaina yra 881,23 Eur su PVM. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį ieškovė pateikė raštą iš „Senukų“, kuriame aiškiai nurodoma, kad tokių plytelių likučiai yra itin dideli, todėl yra galimybė įsigyti atsakovės buto WC ir vonioje naudotų plytelių, pažymint, kad reikalinga perklijuoti tik nedidelį plytelių kiekį. Ieškovei rašytiniais įrodymais teismui pagrindus, kad vis dar yra galimybė įsigyti plyteles, kurios yra suklijuotos atsakovės bute, esant pakankamam jų kiekiui, teismas nepagrįstai pasirinko brangesnį trūkumo pašalinimo variantą, kuris taikomas išimtinai nesant galimybės įsigyti tokių pačių plytelių.

9.7.                      Teismas, skaičiuodamas sumas, reikalingas rangovo atliktų darbų trūkumų ištaisymui, neįvertino fakto, kad pateikti eksperto skaičiavimai sąmatose buvo atlikti siekiant atsakyti į atskirus teismo nutartimi suformuluotus klausimus, kiek kainuotų vieni ar kiti trūkumų ištaisymo darbai juos atliekant atskirai. Teismo posėdžio metu, ekspertui atsakant į jam užduotą klausimą, jis patvirtino, kad jeigu darbai dubliuojasi sąmatose, tai pripažinus vienus ar kitus trūkumus pagrįstais, sąmatos neturėtų būti tiesiog sudedamos, t. y. tie patys darbai neturėtų būti kartojami, o skaičiuojama už darbus suma turėtų būti įtraukiama tik vieną kartą. Net teismui ir pripažinus, kad ieškovė turėtų atlyginti sienų lyginimo ir elektros instaliacijos pakeitimo kaštus, turėjo būti įvertinta, jog tie patys sienų lyginimo, glaistymo, dažymo, lubų įrengimo, plytelių keitimo darbai dubliuojasi keliose eksperto sąmatose, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrindė atsakovei priteistą bendrą sumą, reikalingą rangovo atliktų darbų trūkumų ištaisymui. 

9.8.                      Atsakovė po darbų perdavimo (ir bylos nagrinėjimo metu) naudojosi butu pagal paskirtį, o ekspertizės aktuose (tiek pirminės, tiek pakartotinės) nustatyti atliktų darbų trūkumai nėra pripažinti esminiais ar nepašalinamais. Ieškovė nuolatos, net ir po prasidėjusio konflikto tarp šalių, bendradarbiavo su atsakove, siekė kompromiso būdu užbaigti ginčą taikiai, tačiau būtent atsakovės veiksmai – nesikooperavimas ir nebendradarbiavimas – lėmė konflikto neišsprendimą ir tęstinumą. Vadinasi, kad net jei atsakovė ir patyrė neigiamas emocijas, nepatogumus, jie nėra tokio lygio, kad būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti.

10.       Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovės reikalavimai buvo patenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

10.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokio pobūdžio susitarimas dėl sienų lyginimo tarp ieškovės ir atsakovės sudarant rangos sutartį buvo, todėl iš ieškovės atsakovei priteisė šio trūkumo pašalinimo sumą. Jei ieškovė laikė, kad dėl sienų lyginimo darbų nebuvo susitarta, turėjo pareigą informuoti atsakovę apie prognozuojamą darbų rezultatą, t. y., kad sienos bus nelygios.

10.2.                      Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė pretenzijas dėl sienų lyginimo darbų bute reiškė jau 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovei siųstuose laiškuose. Ieškovė nė viename vėliau atsakovei siųstame laiške neneigė buvus susitarimą dėl sienų lyginimo darbų bute, nenurodė, jog tokio susitarimo nebuvo. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą apie buvusį susitarimą dėl sienų lyginimo darbų atlikimo. Kadangi ieškovė nepateikė esminę reikšmę turinčios informacijos dėl sienų lyginimo atsakovei, taip pat ieškovei neturint statybos taisyklių ir nesupažindinus su jomis atsakovės, ieškovei tenka atsakomybė dėl nekokybiškų sienų lyginimo darbų.

10.3.                      Atsakovė yra vartotoja, kuri nėra sutartų atlikti remonto darbų profesionalas, todėl atsakovei taikoma tam tikra įstatymų numatyta apsauga. Būtent į šias aplinkybes visiškai pagrįstai atsižvelgė teismas vertindamas, ar buvo susitarimas dėl sienų lyginimo darbų.

10.4.                      Priešingai nei nurodė ieškovė, tiek atsakovė, tiek jos draugas R. A. teisme nurodė, jog su statyba susijusių dalykų neišmano,  visiškai pasitikėjo rangovu, kurio vadovas D. V., taip pat darbuotojas D. K. buvo R. A. ilgamečiai draugai. Aplinkybę, jog tiek atsakovė, tiek jos draugas R. A. neturi specialių žinių statybų srityje nurodė, ir liudytojas V. K.. Todėl būtų visiškai nepagrįsta iš atsakovės rangos sutarties sudarymo metu reikalauti žinoti sienų lyginimo būdus, nesant ieškovės įvykdytos pareigos tinkamai, aiškiai ir išsamiai supažindinti atsakovę su sienų lyginimo būdais ir paaiškinus, ar šalių aptarta kaina apima šiuos remonto darbus. Ieškovei šios pareigos neatlikus jai tenka neigiamos su tuo susijusios pasekmės. Ieškovės patikinimas, jog sienos bus „lygios kaip stiklas“, sudarė pagrindą atsakovei visiškai pagrįstai tikėtis, jog šalys susitarė dėl sienų lyginimo bute. Būtent šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, ir sudaro pagrindą priteisti atsakovės prašomą sumą, reikalingą sienų lyginimo darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti.

10.5.                      Atsakovės pasirinktas meistras, kuris taisė ieškovės rangos darbų trūkumus, naujo susitarimo su atsakove pagrindu tvarkė tik estetinį vaizdą, nešalindamas visų ieškovės atliktų darbų trūkumų iš esmės. Be to, V. K. atliktų darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10.6.                      Teismas pagrįstai nurodė, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susitarimas dėl elektros laidų pakeitimo bute, o ieškovei nepateikus šio susitarimo įvykdymą pagrindžiančių įrodymų, iš ieškovės priteisė 4 667,87 Eur. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog į remonto darbų kainą įėjo elektros laidų keitimo darbai. Ieškovės direktorius D. V. dar prieš pradedant atlikti bute remonto darbus patikino atsakovę, kad ieškovė remontą atlieka visa apimtimi, t. y. keičia visus laidus, vamzdynus, ištiesina ir išlygina sienas, keičia langus, duris. Būtent šios priežastys lėmė atsakovės apsisprendimą pasirinkti ieškovę atlikti bute remonto darbus. Be to, ieškovės direktorius rodė atsakovei, kaip fiksuoja nuotraukomis kitame ieškovės remontuojamame bute pakeistus elektros laidus. Todėl atsakovė visiškai pagrįstai ir sąžiningai tikėjosi, jog ieškovė pakeis laidus ir atsakovės bute.

10.7.                      Atsakovė pretenzijas dėl elektros laidų nepakeitimo bute reiškė jau 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovei siųstame laiške ir kiekvieno teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu nuo 2020 m. vasario 26 d. Todėl ieškovės teiginiai, jog tokios pretenzijos dėl elektros laidų bute nepakeitimo nebuvo reikštos, yra visiškai nepagrįsti. Be to, ieškovė nė viename vėliau atsakovei siųstame laiške neneigė buvus susitarimą dėl elektros laidų pakeitimo.

10.8.                      Atsakovė tam tikriems darbų trūkumams pašalinti pasitelkė trečiąjį asmenį V. K., kuris atliko tik tam tikrus lubų ir sienų trūkumų šalinimo darbus dėl ieškovės nekokybiškai atliktų remonto darbų. Tokiu atveju ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovei jos patirtas išlaidas šalinant darbų trūkumus pasitelkiant trečiąjį asmenį, todėl iš 2 000 Eur ieškovės mažintinos reikalavimo sumos teismas pagrįstai išskaičiavo 1 150 Eur atsakovės patirtas išlaidas už V. K. atliktus darbus.

10.9.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismo sprendimu ieškovei tenka du kartus atlyginti už tuos pačius trūkumus atlyginant už atsakovės pasirinkto meistro atliktus darbus (1 150,00 Eur) ir dar kartą kompensuojant trūkumų šalinimo darbus pagal eksperto pateiktus skaičiavimus. Meistras V. K. atliko tik nežymius kosmetinius patvarkymus, tačiau nepašalino visų sienų ir lubų remonto darbų trūkumų, todėl teismas šias sumas dėl trūkumų šalinimo pagrįstai įskaitė į priteistiną sumą ir 850 Eur sumažino iš ieškovės atsakovei priteistiną sumą.

10.10.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad vis dar yra galimybė įsigyti plyteles, kurios yra suklijuotos atsakovės bute. Iš ieškovės pateiktos „Senukų“ pažymos nėra aišku jos sudarymo data ir būtent kuriuo metu plytelių tiekimas nėra sutrikęs. Be to, šis dokumentas pasirašytas neįgalioto asmens. Šiuo atveju nurodytą pažymą pasirašė pardavimų vadybininkas S. N., o kartu su pažyma nebuvo pateiktas įgaliojimas, suteikiantis nurodytam asmeniui teisę pasirašyti nurodytą pažymą. Dar daugiau, iš ieškovės pateikto dokumento nėra galimybės nustatyti, jog dokumente pateiktos plytelės yra tos pačios, kurios klijuotos atsakovės bute, ieškovė tai pagrindžiančių įrodymų kartu su aptariamu dokumentu nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pateikta pažyma negali būti vertinama kaip tinkamas įrodymas, patvirtinantis vonios ir tualeto sienų plytelių įsigijimo galimybę šiuo metu, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų įrodymų pateikimui.

10.11.                      Tiek teismo eksperto N. B., tiek liudytojo V. K. nuomone, reikia keisti visas plyteles. Be to, svarbu dėmesį atkreipti į aplinkybę, jog visiškai nėra aišku, kada baigsis šios bylos teisminis nagrinėjimas ir kada reiks pirkti naujas plyteles, todėl tuo metu reikalingų plytelių jau gali nebebūti, net jei šiuo metu jų vis dar būtų prekyboje. Atsakovė kaip vartotoja turėjo teisę pasirinkti vieną iš įstatymų jai numatytų teisių gynimo būdų, t. y. reikalauti, jog į darbų trūkumų ištaisymo sumą būtų įtrauktas visų vonios ir tualeto plytelių keitimas naujomis plytelėmis, ir šią savo teisę tinkamai įgyvendino. Todėl teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog yra galimas tik antras eksperto N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodytas šio trūkumo ištaisymo būdas – visiškas vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimas.

10.12.                      Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog teismo nurodyti trūkumai ir jų pašalinimo sumos dubliuojasi. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šių argumentų nenurodė, jais nesirėmė atsikirsdama į atsakovės reikštus reikalavimus. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį tik nurodė, jog vonios ir WC nustatyti trūkumų ir jų pašalinimo kaštai persidengia. Tačiau į šias aplinkybes teismas atsižvelgė. Dėl kitų darbų dubliavimosi ieškovė nepasisakė nei vėlesniuose teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei baigiamosiose kalbose, todėl darytina išvada, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo ir atsižvelgė į šalių teiktus paaiškinimus ir įrodymus, o ieškovė šiais naujais argumentais dėl darbų dubliavimosi apeliaciniame skunde remiasi nepagrįstai.

10.13.                      Įvertinus atsakovės buto funkcinę paskirtį ir laikotarpį, kai atsakovei teko ir toliau tenka gyventi be tinkamai įrengto buto, o buto defektų vis daugėja, neabejotina, jog atsakovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie yra tokio lygio, kad yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Jei nebūtų ieškovės neteisėtų veiksmų dėl sutarties pažeidimo, netinkamai atliktų darbų (kuriuos pati ieškovė iš dalies pripažino), atsakovė nebūtų patyrusi neigiamų emocijų ir poveikio sveikatai, streso, nepatogumų, dviejų ekspertizių bute atlikimo, buto ardymo ir kt. Atsižvelgiant į tai, atsakovė visiškai pagrįstai savo patirtus išgyvenimus vertino 300,00 Eur dydžio suma, kurią prašė priteisti iš ieškovės, o teismas prašymą pagrįstai tenkino.

11.       Atsakovė J. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovės reikalavimai, ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės apeliacinio skundo argumentai:

11.1.                      Ieškovė ir atsakovė žodžiu susitarė dėl rangos darbų atlikimo bute. Nors šalys pradžioje ir buvo preliminariai susitarusios dėl 24 000 Eur darbų atlikimo kainos, šis susitarimas keitėsi darbų atlikimo eigoje, o galutinė ieškovės nurodyta ir prašoma sumokėti suma sudarė 20 000,00 Eur, todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai nurodydama didesnę šalių sutartą kainą. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad teismo nustatyta rangos sutarties suma yra protinga, adekvati ir atsakovės, kaip vartojimo rangos sutarties šalies (vartotojo), interesų nepažeidžia. Šios teismo nurodytos aplinkybės nepašalina ieškovės pareigos įrodyti darbų atlikimo kainą, o įrodymų, kuriais remdamasis teismas padarė tokią išvadą, teismas skundžiamame sprendime nenurodė.

11.2.                      Ieškovė, reikalaudama iš atsakovės sumokėti už rangos darbus, nepateikė atsakovei sąskaitos. Be to, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu ir PVM mokėtoju, PVM sąskaitos faktūros nepateikė ir viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, negali reikalauti atsiskaityti nepateikusi PVM sąskaitų faktūrų.

11.3.                      Atsakovė nėra gavusi jokių sąskaitų, sertifikatų ir (ar) kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kokios medžiagos buvo įsigytos ir panaudotos buto remontui. Nors ieškovė ekspertizės atlikimui ir pateikė įvairių sertifikatų, tačiau byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog būtent šios medžiagos ir buvo panaudotos buto remonto atlikimui. Atsakovei kyla abejonių, ar jos buvo naujos, ar jos atitiko kokybės reikalavimus. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jie šiuos reikalavimus atitinka, taip pat tokių įrodymų, kurie suteiktų atsakovei medžiagų garantiją, ieškovė nepateikė, nors atsakovė ne kartą šių įrodymų reikalavo iš ieškovės, taip pat jų reikalavo ir ekspertizę atlikęs ekspertas N. B..

11.4.                      Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė įvykdė jai teisės aktų numatytą pareigą ir perdavė arba bent bandė perduoti atsakovei atliktus ir užbaigtus jų sutartus darbus. Nepateiktas nei dvišalis darbų priėmimo–perdavimo aktas, nei ieškovės vienašališkai surašytas aktas. Šios aplinkybės teismas neįvertino.

11.5.                      Teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir savo iniciatyva, nesant tokio ieškovės reikalavimo, priteisė iš atsakovės 11 647,00 Eur skolą. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 12 872,00 Eur skolą iš atsakovės. Pateiktu prašymu dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo atsisakė nuo 1 255 Eur sumos reikalavimo. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog sutinka su 2 734,69 Eur suma jos darbų trūkumams ištaisyti, vadinasi, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti sumažintą 8 912,31 Eur skolą, o baigiamojoje kalboje pateikė reikalavimą priteisti 8 867,27 Eur skolą, todėl darytina išvada, jog didesnė skolos suma negalėjo būti priteista.

11.6.                      Atsakovė taip pat nesutinka su teismo priimtu papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo atsakovės pareiškimas buvo tik iš dalies tenkintas, ir, atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteista 190,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės vertinimu, teismas padarė klaidingas išvadas dėl ieškovės dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo ir prašymo priteisti tik 8 867,27 Eur skolą. Teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą su atsakove, dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimus teisminio proceso eigoje sumažino. Priešingai nei nurodė teismas papildomame sprendime, patirtos bylinėjimosi išlaidos dalyje, kurioje ieškinio reikalavimai sumažinti, susidarė dėl ieškovės neapdairumo, todėl dėl šios dalies patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

11.7.                      Teismas papildomu sprendimu nepagrįstai ieškovės patirtas ir prašomas priteisti
700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už UAB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą statybos darbų vertinimą priteisė iš atsakovės. Šios išlaidos nėra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Be to, ieškovė tinkamai nepagrindė šių išlaidų, nes pateiktas
2019 m. sausio 18 d. pinigų priėmimo kvitas, serija SEC Nr. 18, nebuvo pasirašytas nei ieškovės vadovo, nei eksperto D. K..

11.8.                      Teismas papildomame sprendime neišskyrė, kurios šalių patirtos išlaidos buvo susijusios su ieškiniu, o kurios su priešieškiniu. Teismas neįvertino, jog būtent priešieškinio pagrįstumui įrodyti buvo atliktos ekspertizės nagrinėjamoje byloje. Todėl šios už ekspertizės nagrinėjamoje byloje atlikimą susidariusios sumos turi būti priteisiamos tik iš ieškovės, kadangi ieškovė su trūkumais iš dalies sutiko, o atsakovė įrodė šių trūkumų egzistavimą.

12.       Ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

12.1.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių susitarimas dėl fiksuotos rangos darbų kainos buvo 24 000 Eur, tokią išvadą pagrįsdamas šalių susirašinėjimo duomenimis bei proceso dalyvių duotais paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė klaidina teismą dėl šalių susitarimu nustatytos 20 000 Eur rangos darbų kainos. Vertinant atsakovės argumentus yra akivaizdu, kad ji neteisingai vertina rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus ir ydingai vertina ieškovės pasiūlytą 4 000 Eur sumą už nekokybiškų darbų trūkumams pašalinimą kaip siūlymą taip mažinti šalių sutartą rangos darbų kainą. Atsakovė atsisakė ieškovės pateikto pasiūlymo sumažinti darbų kainą 4 000 Eur nustatytiems šalių rangos darbų trūkumams ištaisyti, todėl toks susitarimas šalių nebuvo sudarytas.

12.2.                      Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, į bylą pateikta šalių susirašinėjimo medžiaga pagrindžia, kad šalių sutarta darbų kaina buvo 24 000 Eur. Tai patvirtina pačios atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Taigi 20 000 Eur yra suma, kurią iš darbų kainos atskaičius 4 000 Eur trūkumams ištaisyti, ieškovės buvo siūloma siekiant baigti ginčą taikiai, tačiau atsakovė su pasiūlyta trūkumams ištaisyti 4 000 Eur suma nesutiko, todėl atsakovės teiginiai, kad šalys susitarė sumažinti rangos darbų kainą iki 20 000 Eur, nėra pagrįsti.

12.3.                      Atsakovė neginčija, kad tokia rangos darbų kaina yra aiškiai per didelė ar kad šalys nesusitarė dėl darbų kainos apskritai, atsakovė taip pat neginčijo, kad darbai, nurodyti dr. D. K. sąmatoje, nebuvo atlikti jos bute. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutarė fiksuotą rangos darbų kainą ir tarp šalių dėl to ginčo byloje nėra, ieškovei nekyla pareiga atsikertant į apeliacinio skundo reikalavimus pagrįsti rangos darbų kainą. Atsakovė pati pripažįsta, kad šalys nesitarė dėl medžiagų ir darbų kainų ir (ar) jų kieko, todėl ieškovei nekyla pareiga įrodinėti (pagrįsti) rangos darbų – medžiagų ir darbų – kainų. Šiuo atveju ieškovės medžiagų ar darbų įsigijimo kaina nereiškia, kad tokia pati kaina turi būti skaičiuojama ir atsakovei. Ieškovė yra verslo subjektas, iš savo veiklos siekiantis pelno, todėl atliekamų darbų ir medžiagų įsigijimo kaina vykdant rangos sutartį nėra skaičiuojama pagal jų savikainą.

12.4.                      Atsakovės teigimu, ji neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, nes ji nėra gavusi jokių sąskaitų, sertifikatų ir (ar) kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kokios medžiagos buvo įsigytos ir panaudotos buto remontui. Tačiau ieškovė buvo raštu paaiškinusi atsakovei, kad medžiagos remontui yra įsigytos įmonės vardu, todėl sąskaitos išrašytos įmonei, o ne atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, tuo pagrindu ieškovė pateikė ir UAB „Kesko Senukai“ raštą, kuriame nurodyta, kad rangovas (ieškovė) atsako jai (atsakovei) kaip pardavėja, t. y. jai tenka visi garantiniai įsipareigojimai. Taipogi byloje pateikta ir šalių susirašinėjimo medžiaga, kurioje ieškovė siūlo atsakovei pateikti garantinius raštus dėl išvardytų prekių, tačiau atsakovė atsisakė. Be to, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė medžiagų sertifikatus buvo pateikusi pirmosios ir antrosios ekspertizių metu, todėl šis argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

12.5.                      Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies reikalavimo ir nepateikė atsakovei PVM sąskaitos faktūros už atliktus rangos darbus, todėl jai nekyla pareiga atsiskaityti. Tačiau nauji argumentai apeliacinės instancijos teisme nekeliami. Be to, kaip nurodo ir pati atsakovė, PVM sąskaitos faktūros vertintinos tik kaip dokumentai, kuriais rangovas įformina mokėjimo pagal sutartines prievoles reikalavimus, ir niekaip nepaneigia atsakovės prievolės mokėti už atliktus darbus pagal rangos sutartį.

12.6.                      Pagal teismų praktiką abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo– perdavimo akto faktas pats savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Byloje esančių įrodymų visuma, taip pat ir pačios atsakovės pateikti paaiškinimai patvirtina, kad šalys ne kartą buvo susitikusios priimti atliktus darbus, tačiau kiekvieno perdavimo metu atsakovė nurodydavo vis naujus trūkumus. Atsakovei nepriėmus ištaisytų darbų trūkumų ir nesutarus dėl trūkumų ištaisymo kainos, tarp šalių kilo ginčas, dėl to ieškovė ir kreipėsi į teismą. Vis dėlto atsakovė faktiškai priėmė darbus, gyvena bute ir naudojasi butu pagal paskirtį, o byloje nenustatyta, kad atliktų darbų trūkumai yra esminiai ir nepašalinami.

12.7.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovė, veikdama sąžiningai ir apdariai, sužinojusi, kad UAB „Anjaras“ už tuos pačius baldus išrašė sąskaitą ir jai, ir atsakovei, ir šias sąskaitas apmokėjo abi šalys, atsisakė dalies reikalavimo į atsakovę, tuo pagrindu sumažino ieškinio reikalavimą. Atsakovei bendradarbiavus su ieškove ir pateikus nurodytą informaciją jai iki bylos iškėlimo, ieškinio suma būtų buvusi sumažinta dar ieškinio pareiškimo metu. Taigi teismas tinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 94 straipsnio nuostatas.

12.8.                      Tiek pareiškime dėl papildomo sprendimo priėmimo, tiek apeliaciniame skunde atsakovė ydingai skaičiuoja reikalavimo dalį, kurios atsisakė ieškovė, į ją įtraukia ir sumas, kurios arba net neįtrauktos į ieškinio reikalavimus, arba nurodyti kaip argumentai atsiliepimuose į atsakovės priešieškinius. CPK 93 straipsnyje aiškiai reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų procesinių reikalavimų daliai.

12.9.                      Faktą, kad patirtos 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už UAB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą statybos darbų vertinimą susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku, patvirtina vien tai, kad nurodytos įmonės parengta sąmata remiamasi skundžiamame sprendime, nurodant, kad pateikta eksperto dr. D. K. sudaryta lokalinė sąmata pagrindžia, kad šalių sutarta fiksuota kaina už sutartus rangos darbus atitinka įprastas šioje srityje taikomas rangos darbų kainas sutarties sudarymo metu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės reikalavimus dėl įsiskolinimo už atliktus rangos darbus, priteisimo ir tenkino iš dalies atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl sumos, reikalingos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidoms padengti, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat ir pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.       Ieškovė UAB „Mėlyna citrina“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovės parengtas lyginamąją lentelę „Besidubliuojantys darbai (Vonios ir WC (Pilnas))“, lentelę „Visi įmanomi trūkumų šalinimo kaštų variantai“ ir lyginamąją lentelę „Besidubliuojantys darbai (Vonios ir WC (Dalinis))“. Šiais naujais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti klaidingai apskaičiuotą atsakovei priteistiną sumą.

18.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo šiuos ieškovės teikiamus naujus įrodymus atsisakyti priimti. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kodėl negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teisme ar kad pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti. Juolab, jog ieškovė net nereiškia prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus. Be to, neaišku, kas sudarė teikiamas lenteles, kadangi jos nepasirašytos, ir tokie įrodymai negali paneigti eksperto išvados.

19.       Ieškovė 2022 m. vasario 3 d. (bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dieną) pateikė teismui kartu su apeliaciniu skundu teiktų naujų įrodymų kopijas kitu formatu.

20.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nepateikė prašymo priimti teikiamų naujų įrodymų, nenurodė jokių motyvų, kodėl šie įrodymai turėtų būti priimami apeliacinės instancijos teisme (ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ar pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atsisakė priimti), nors ieškovė persidengiančius ieškovės darbo trūkumų šalinimo darbus įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, atsisako priimti ieškovės kartu su apeliaciniu skundu ir 2022 m. vasario 3 d. teikiamus naujus įrodymus bei jų kopijas ir jų nevertina.

Dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodomų naujų aplinkybių

21.       Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo naują aplinkybę, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu ir PVM mokėtoju, nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies reikalavimo ir nepateikė atsakovei PVM sąskaitos faktūros už atliktus rangos darbus.

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

23.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodžiusi aplinkybės dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalies reikalavimo nesilaikymo ir ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinta, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nenagrinėja šios atsakovės nurodytos naujos aplinkybės.

Dėl rangos sutarties kainos

24.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių susirašinėjimo išrašu, šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu, konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės sudarytos žodinės rangos sutarties kaina buvo 24 000 Eur. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, jog nors šalys pradžioje ir buvo preliminariai susitarusios dėl 24 000 Eur darbų atlikimo kainos, šis susitarimas keitėsi darbų atlikimo eigoje, o galutinė ieškovės nurodyta ir prašoma sumokėti suma sudarė 20 000 Eur, todėl ieškovė elgėsi nesąžiningai nurodydama didesnę šalių sutartą kainą. Atsakovė nėra gavusi jokių sąskaitų, sertifikatų ir (ar) kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kokios medžiagos buvo įsigytos ir panaudotos buto remontui. Nors ieškovė ekspertizės atlikimui ir pateikė įvairių sertifikatų, tačiau byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog būtent šios medžiagos ir buvo panaudotos buto remonto atlikimui. Atsakovei kyla abejonių, ar jos buvo naujos, ar jos atitiko kokybės reikalavimus. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

25.       Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

26.       Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus.

27.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė su atsakove 2018 m. gegužės mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei priklausančio buto remonto darbus, o atsakovė atsiskaityti už atliktus darbus. Tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta 24 000 Eur rangos sutarties kaina, teigdama, kad galutinė rangos sutarties kaina buvo 20 000 Eur.

29.       Kaip matyti iš byloje pateikto susirašinėjimo platformoje „Facebook“ išrašo,
2018 m. liepos 12 d. D. V., skaičiuodamas likusią atsakovės neapmokėtą sumą už buto remontą, pažymėjo, kad „24000 sutarta“. Atsakovė tokio susitarimo neginčijo. Atsakovė 
2018 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiške D. K. nurodė, kad „susitarimas dėl 24k yra net nediskutuotinas <..> užprašyta kaina neatitinka žadėtos kokybės“. 2018 m. rugsėjo 10 d. elektroniniame laiške – „Kaina už buto remontą buvo sutarta X. Butas sutvarkytas blogai, su daug broko, kurį reikės perdaryti ir tai kainuos Y, todėl jūsų gautina suma yra X-Y“. Kad šalys buvo susitarusios dėl 24 000 Eur rangos sutarties kainos, taip pat patvirtina ir šalių, ir liudytojų D. K., R. A. parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

30.       Atsakovė aplinkybę, kad ieškovė buvo sumažinusi rangos sutarties kainą iki 20 000 Eur, grindžia pateiktu šalių susirašinėjimu, iš kurio matyti, kad ieškovės atstovas siūlo atsakovei iš sutartos 24 000 Eur sumos atimti 1 150 Eur (tai atsakovė sumokėjo už taisymą), 1 000 Eur (už perdažymą Roberto kambario) ir 1 000 Eur (už miegamojo perdažymą), šias sumas suapvalinus iki 4 000 Eur, palikti galutinę 20 000 Eur sumą ir iš esmės tokiu būdu išspręsti ginčą, bet atsakovė su tokiu ieškovės pasiūlymu nesutiko. Vadinasi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad galutinė šalių sutarta rangos sutarties kaina buvo 20 000 Eur.

31.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ji nėra gavusi jokių sąskaitų, sertifikatų ir (ar) kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kokios medžiagos buvo įsigytos ir panaudotos buto remontui. Nors ieškovė ekspertizės atlikimui ir pateikė įvairių sertifikatų, tačiau byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog būtent šios medžiagos ir buvo panaudotos buto remonto atlikimui. Atsakovei kyla abejonių, ar jos buvo naujos, ar jos atitiko kokybės reikalavimus. Teisėjų kolegija atmeta tokias atsakovės abejones kaip nepagrįstas.

32.       Kaip minėta, šalys buvo sudariusios žodinę rangos sutartį, kuria buvo aiškiai ir konkrečiai nustatyta rangos darbų kaina (24 000 Eur). Byloje nėra duomenų ir atsakovė tokių nepateikė, kad šalys būtų susitarusios darbų kainą apskaičiuoti ir kitais būdais, pvz., pagal atliktų darbų ir panaudotų medžiagų sąmatas arba apskaičiuojant pagal tam tikrus ieškovės darbų įkainius. Todėl nesant šalių susitarimo dėl buto remontui panaudotų medžiagų ir jų kainų, atsakovės keliamos abejonės dėl panaudotų naujumo, sertifikatų, medžiagų garantijų pateikimo ir medžiagų faktinio panaudojimo atsakovės buto remontui nesudaro pagrindo spręsti dėl mažesnės rangos darbų kainos, nei buvo šalys susitarusios. 

Dėl sienų lyginimo darbų

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovės 3 142,49 Eur sienų tinkavimo (lyginimo) darbų trūkumo kainą, konstatavęs, jog akivaizdu, kad asmenims, neturintiems specialaus statybinio išsilavinimo ir nedirbantiems šio darbo, nėra galimybės numatyti ir aptarti su rangovu, kuris užsiima šia veikla, darbų atlikimo technologijų ir būdų. Todėl, įvertinus tai, kad užsakovė šiuo konkrečiu atveju buvo fizinis asmuo (vartotojas), jai nebuvo žinomi sienų lyginimo (tiesinimo) būdai, ieškovė, įsipareigodama darbus užsakovei atlikti taip, kad sienos būtų lygios kaip stiklas, taip patenkinant užsakovo lūkesčius, privalėjo paaiškinti užsakovei sienų lyginimo būdus ir aiškiai įvardyti, ar darbų atlikimo kainą, lyginant (tiesinant) sienas, apima šalių sutarta fiksuota rangos darbų kaina ar ne. To rangovui nepadarius, atsakomybė dėl netinkamai atliktų darbų lyginant sienas tenka būtent rangovui.

34.       Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad teismas apsiribojo tik prielaida, kad užsakovė galėjo nežinoti, kuo skiriasi vienas ar kitas sienų lyginimo būdas ir kokį rezultatą ji gaus. Tokia išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybės ir surinktiems įrodymams. Prieš atliekant remonto darbus atsakovė apžiūrėjo kitus du ieškovės remontuojamus butus, kuriuose jai buvo vizualiai rodomi atliekami darbai ir jų kokybė bei naudojamos medžiagos, tariamasi, kokie darbai bus reikalingi atsakovės bute ir kokias medžiagas ji galės rinktis. Kartu su ja apžiūrėti remontų darbų vyko ir R. A.. Tik atliekant pakartotinę ekspertizę atsakovė ekspertui nurodė, kad yra nepatenkinta svetainės sienų lygumu, dėl to ekspertas atitinkamai atliko svetainės sienų lygumo matavimus ir apskaičiavo, kad svetainėje ieškovė taip pat turėtų ištaisyti sienų nepakankamo lygumo trūkumus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems ieškovės argumentams.

35.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                    2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktą).

36.       Remiantis atsakovės 2018 m. rugpjūčio 2 d. pretenzija ieškovės atstovui D. V., atsakovė, be kita ko, išreiškė pretenziją dėl neištiesintų sienų tiek koridoriuje, tiek kambariuose. D. V. šio atliktų darbų trūkumo atsiliepime į atsakovės pretenziją neginčijo. Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. rugsėjo 10 d. elektroninio laiško D. K., atsakovė, be kita ko, reiškė pretenziją dėl buto sienų lygumo, nurodydama, kad jai buvo patikinta, jog sienos bus lygios kaip stiklas, tačiau taip nebuvo. D. K. 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakyme atsakovei neginčijo šios aplinkybės. Kad ieškovės atstovai atsakovei žadėjo, jog jai priklausančio buto sienos bus lygios it stiklas, atsakovė ir liudytojas R. A. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

37.       Anksčiau aptartos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina, kad atsakovė ne tik atliekant pakartotinę ekspertizę nesutiko su sienų lyginimo darbų kokybe, bet dar gerokai prieš ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu jau reiškė ieškovei pretenzijas dėl sienų lygumo.

38.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įprastinius tokios apimties buto remonto darbus, taip pat į byloje pateiktą šalių susirašinėjimą, atsakovės ir liudytojo R. A. nuoseklius parodymus teismo posėdžio metu, daro labiau tikėtiną išvadą, kad susitarimas dėl sienų išlyginimo tarp šalių iš tiesų buvo. Todėl ieškovei prisiėmus sienų išlyginimo darbų įsipareigojimą, ji turi prisiimti ir netinkamai atliktų šių darbų padarinius. 

39.       Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog dėl šių trūkumų šalys susitarė, kad juos ištaisys atsakovės pasirinktas meistras Vitalijus, o UAB „Mėlyna citrina“ atitinkamai sumažins sutarties kainą. Atsakovei nesutinkant su atliktų sienų lyginimo darbų kokybe, ieškovė pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą turėtų atlyginti ir kito, atsakovės pasirinkto, meistro atliktų darbų trūkumus, nors ieškovė jau sumažino ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą už atliktus darbus 2 000,00 Eur, į kurią buvo įskaičiuota ir atsakovės V. K. sumokėta 1 150,00 Eur suma. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu susiklostė situacija, jog teismo sprendimu ieškovei tenka du kartus atlyginti už tuos pačius trūkumus. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka.

40.       Nei iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, nei iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teisėjų kolegijai nėra aišku, dėl kokių konkrečiai ieškovės atliktų remonto darbų trūkumų šalinimo šalys buvo susitarusios, kad juos atliks atsakovės pasitelktas V. K.. Byloje taip pat nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kokius konkrečiai darbus V. K. faktiškai atliko. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, susiklostė situacija, kad ieškovė, neperdavusi atsakovei atliktų darbų ir to tinkamai neįforminusi, nesusitarusi su atsakove ir aiškiai neįvardijusi, kurioje dalyje ieškovė leidžia atsakovės pasirinktam meistrui taisyti jos atliktų darbų trūkumus, sutiko, kad atsakovės pasitelktas asmuo atliktų jos darbų korekcijas. Dėl šios priežasties ieškovei ir išliko atsakomybė už savo darbo rezultatus – už tai, kad atsakovei priklausančiame bute atlikti rangos darbai būtų padaryti tinkamai.

41.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 3 142,49 Eur sienų tinkavimo (lyginimo) darbų trūkumo kainą.

Dėl vonios ir tualeto patalpų plytelių

42.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog rangos darbai atsakovei priklausančiame bute buvo atliekami ir WC patalpų plytelės perkamos 2018 m. vasarą, t. y. daugiau nei prieš trejus metus, darė tikėtiną išvadą, kad, nepaisant to, jog prekėmis šiuo kodu (plytelėmis) iki šiol „Senukų“ prekybos centre prekiaujama, galimybės nupirkti tos pačios serijos (tos pačios partijos) plyteles nėra. Padarius tokią išvadą akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju yra galimas tik antras eksperto N. B. pakartotinės ekspertizės akte nurodytas šio trūkumo ištaisymo būdas –visiškas vonios ir WC patalpų plytelių pakeitimas, kurio kaina – 2 373,19 Eur.

43.       Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodama, jog N. B. atliktoje pakartotinėje ekspertizėje ekspertas aiškiai nurodė, kad, esant galimybei įsigyti tokias pačias plyteles, trūkumų ištaisymo kaina yra 881,23 Eur su PVM. Kartu su atsiliepimu į priešieškinį ieškovė pateikė raštą iš „Senukų“, kuriame aiškiai nurodoma, kad tokių plytelių likučiai yra itin dideli, todėl yra galimybė įsigyti atsakovės buto WC ir vonioje naudotų plytelių, pažymint, kad reikalinga perklijuoti tik nedidelį plytelių kiekį. Ieškovei rašytiniais įrodymais teismui pagrindus, kad vis dar yra galimybė įsigyti plyteles, kurios yra suklijuotos atsakovės bute, esant pakankamam jų kiekiui, teismas nepagrįstai pasirinko brangesnį trūkumo pašalinimo variantą, kuris taikomas išimtinai nesant galimybės įsigyti tokių pačių plytelių. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.

44.       Remiantis byloje pateiktu N. B. pakartotinės ekspertizės aktu, teismo ekspertas padarė išvadą, jog, šalinant defektus, privalu naujai išklijuoti plyteles ir tinkamai paruošti pagrindus WC patalpos dviejų šoninių sienų ir grindų, vonios patalpoje sienos, kurioje yra durys. Defekto šalinimo kaina, skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis, šiuo metu būtų 881,23 Eur su PVM. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad keičiant tik plytelių dalį WC ir vonioje labai tikėtina, kad remonto metu patalpose esamų plytelių rinkoje nusipirkti gali nebūti ar statybos metu gali pasižeisti ar atšokti šiuo metu neatšokusios plytelės. Todėl tikslinga vertinti ir visų plytelių keitimą WC ir vonios patalpose. Šis sprendimas paliekamas teismui. Visų plytelių keitimo kaina, skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis, šiuo metu būtų 2 373,19 Eur su PVM. Teismo ekspertas pažymėjo, kad plytelės nuo klijų atsiskyrė labai lengvai. Nė viena klijų dalis neliko ant plytelės, taip pat vonios patalpoje buvo matomi ir klijai, neprilipę net prie plytelės. 

45.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės patikslintą priešieškinį pateikė UAB „Kesko Senukai“ pažymą, kuri, pasak ieškovės, patvirtina, jog atsakovės buto vonioje ir tualete esančių plytelių dar galima įsigyti, ir šių prekių tiekimas prekyboje nėra sutrikęs. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, iš pateiktos pažymos nėra aiški jos sudarymo data ir kuriuo būtent metu plytelių tiekimas nėra sutrikęs. Remiantis viešai prieinamais UAB „Kesko Senukai“ elektroninės parduotuvės duomenimis https://www.senukai.lt/c/apdailos-prekes/plyteles/awl (CPK 179 straipsnio 3 dalis), pažymoje nurodytos keramikinės plytelės „Inverno Tree 2 vnt. 50,2 x 36 cm“ jau išparduotos ir jų nebėra prekyboje, o akmens masės plytelių „Denver 15,1 x 60 cm“ Vilniaus parduotuvėje yra likusios tik 3 pakuotės po 1,36 m2, nors pagal pažymą atsakovės voniai jų reikia 8 m2..

46.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal pakartotinės ekspertizės išvadą atsakovės buto vonios ir tualeto plytelių atsilupimą lėmė nekokybiški klijai arba jų netinkamas paruošimas, dėl to, tikėtina, gali atsilupti ir likusios plytelės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikta pažyma nepatvirtina, kad atsakovės buto vonios ir tualeto plytelių vis dar galima įsigyti šiuo metu, ir, priešingai, – iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad dalies reikalingų plytelių jau nėra prekyboje arba esamų plytelių kiekis nėra pakankamas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovės atliktų plytelių vonioje ir tualete klijavimo trūkumus galima ištaisyti tik pakeičiant visas plyteles.

Dėl elektros instaliacijos

47.       Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo buvus šalių susitarimą dėl elektros instaliacijos keitimo, vertindamas tik tą faktą, kad elektros darbai tokiame objekte buvo atliekami ir tam buvo naudojamos atitinkamos medžiagos. Iš pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad šalys tarėsi dėl naujų laidų nuvedimo tose vietose, kuriose bus įrengtos rozetės, jungikliai, o ne dėl naujos elektros instaliacijos pakeitimo bute. Atsakovės pateiktoje remonto darbų sąmatoje nebuvo įtrauktas šio darbo trūkumo ištaisymas (elektros laidų pakeitimas), kartu jis nebuvo nurodytas nei pirminiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios ekspertizės metu. Teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais sutinka iš dalies.

48.       Pagal ieškovės kartu su ieškiniu pateiktą lokalinę sąmatą, kuria ieškovė įrodinėjo atliktų darbo vertę, ieškovė iš atsakovės už 350 metrų dviejų – trijų gyslų laidų keitimą iš atsakovės prašė priteisti 897,39 Eur be PVM, 1 085,84 Eur su PVM.

49.       Kaip matyti iš atsakovės 2018 m. rugsėjo 10 d. elektroninio laiško D. K., atsakovė jau tada reiškė pretenziją ieškovei dėl elektros laidų sienose, vadinasi, ieškovė nepagrįstai teigia, kad šio ieškovės darbo trūkumas nebuvo nurodytas nei pirminiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios ekspertizės metu. Tiek atsakovė, tiek liudytojas R. A. teismo posėdžio metu tvirtino, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl laidų keitimo visame bute. Nors D. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys buvo susitarusios ne dėl visos elektros instaliacijos bute pakeitimo, tik dėl papildomos, tačiau taip pat pažymėjo, kad bute buvo pakeista apie 350 metrų dviejų-trijų gyslų laidų, iš skydinės eina visi nauji laidai, o vienintelis likęs nepakeistas varinis laidas likęs svetainėje nuo rozetės iki rozetės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teismo ekspertas N. B. paaiškino, jog tikėtina, kad trijų kambarių bute pakeisti elektros instaliaciją pakanka 350 metrų laidų, tačiau nustatyti, ar laidai buvo pakeisti, galimybės nėra. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog tikėtina, kad šalys iš tikrųjų buvo susitarusios dėl visos atsakovės buto elektros instaliacijos pakeitimo. Jau labiau, kad pagal D. V. paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu visi laidai, išskyrus vieną svetainėje, buvo pakeisti.

50.       Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nesant ieškovės surašyto paslėptų darbų atlikimo akto ar pateiktų kokių nors kitų rašytinių įrodymų (pvz., elektros laidų nuvedimo visame bute nuotraukų, naujos elektros instaliacijos brėžinių ar pan.), nėra aišku, kiek iš tikrųjų ieškovės atstovai pakeitė elektros laidų atsakovės bute. Kaip pripažino ir D. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tikrai ne visi elektros laidai buvo pakeisti. Nors iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad dalis elektros laidų buvo pakeista, tačiau ieškovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigos ir nepateikus įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kiek laidų buvo pakeista, todėl ieškovei iš atsakovės prašoma priteisti suma už elektros laidų keitimą ( 48 punktas) mažintina 50 procentų iki 542,92 Eur, bendra priteistina suma ieškovei mažintina iki 11 104,08 Eur (11 647 – 542,92=11 104,08).

51.       Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį į tai, kad galimai ieškovės neatliktas pilnas šalių sutartas elektros laidų pakeitimas visame bute yra ne darbų defektas (atsakovė nepateikė įrodymų, kad šitie darbai buvo būtini), tačiau tai gali būti įvertinti kaip ieškovės neatlikti darbai, todėl atsakovės prašoma priteisti suma kaip defektų šalinimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Dėl persidengiančių darbų trūkumų šalinimo kainų

52.       Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kai kurie trūkumų šalinimo darbai eksperto sąmatose persidengia, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atitinkamai sumažinti atsakovei priteistiną darbų trūkumų šalinimo sumą. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

53.       Visų pirma pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, atsižvelgė, kad pakartotinės ekspertizės akte pateiktoje lokalinėje sąmatoje netinkamo vonios atrėmimo į grindis ištaisymo kaina dubliuojasi su vonios plytelių pakeitimo kaina, todėl pirmosios instancijos teismas iš priteistino netinkamo vonios atrėmimo į grindis ištaisymo 280,28 Eur kainos atėmė 249,94 Eur.

54.       Antra, ieškovė aplinkybę, kad kai kurios trūkumų šalinimo sumos persidengia, grindė tik savo pačios paaiškinimais, jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

55.       Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė patyrė kokią nors neturtinę žalą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė po darbų perdavimo (ir bylos nagrinėjimo metu) naudojosi butu pagal paskirtį, o ekspertizės aktuose (tiek pirminės, tiek pakartotinės) nustatyti atliktų darbų trūkumai nėra pripažinti esminiais ar nepašalinamais. Ieškovė nuolatos, net ir po prasidėjusio konflikto tarp šalių, bendradarbiavo su atsakove, siekė kompromiso būdu užbaigti ginčą taikiai, tačiau būtent atsakovės veiksmai lėmė konflikto neišsprendimą ir tęstinumą. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

56.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

57.       Kasacinis teismas, išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti, todėl teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

58.       Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, ieškovė nekokybiškai atliko atsakovės buto remonto darbus, dėl to teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovei dėl ieškovės nekokybiškai atlikto buto remonto taip pat teko ne vienus metus bylinėtis teismine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas, įrodytas, protingas ir teisingas.

Dėl ieškinio ribų peržengimo

59.       Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė ieškovės ieškinio ribas ir savo iniciatyva, nesant tokio ieškovės reikalavimo, priteisė iš atsakovės 11 647,00 Eur skolą. Pradiniu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 12 872,00 Eur skolą iš atsakovės. Pateiktu prašymu dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo atsisakė nuo 1 255 Eur sumos reikalavimo. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog sutinka su 2 734,69 Eur suma jos darbų trūkumams ištaisyti, vadinasi, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti sumažintą 8 912,31 Eur skolą, o baigiamojoje kalboje pateikė reikalavimą priteisti 8 867,27 Eur skolą, todėl, atsakovės įsitikinimu, didesnė skolos suma negalėjo būti priteista. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

60.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012;                                      2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo              2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą).

61.       Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė atsakovė, ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 12 872,00 Eur skolą iš atsakovės. Pateiktu prašymu dėl dalies ieškinio reikalavimo atsisakymo atsisakė nuo 1 225 Eur sumos reikalavimo. Taigi po dalies pradinio ieškinio reikalavimo atsisakymo ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 11 647 Eur įsiskolinimą iš atsakovės. Nors vėliau ieškovė sutiko su dalimi atliktų darbų trūkumų, tačiau ji sutiko ne su mažesne atliktų darbų kaina, kurią prašė priteisti iš atsakovės, bet su dalimi atsakovės prašomos priteisti sumos už buto remonto darbų trūkumų taisymą.  Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu priteisęs ieškovės prašomą priteisti sumą, būtų peržengęs bylos nagrinėjimo ribas, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinės bylos baigties

62.       Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovė nurodė, kad ji neturi mokėti ieškovei už nekokybiškai atliktus darbus. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija sutinka, tačiau šioje byloje atsakovė pasirinko savo teisių pažeistų teisių gynimo būdą prašydama ne sumažinti rangos darbų kainą dėl dalies nekokybiškai atliktų darbų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet priteisti rangos darbų defektų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), už kurių atlikimą atsakovė ieškovei nebuvo sumokėjusi. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl likusios sumos už atliktus rangos darbus priteisimo, taip pat spręsti, kokias išlaidas patirs atsakovė, taisydama ieškovės nekokybiškai atliktus darbus ir spręsti dėl jų priteisimo, tai yra, šiuo atveju priteisė skirtumą tarp skolos už kokybiškai atliktų rangos darbus ir trūkumo šalinimo išlaidų.  Todėl atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad faktiškai šioje byloje pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė skolą už atliktus rangos darbus, kurių atlikimo atsakovė nepaneigė, įvertinęs išlaidas, reikalingas ieškovės nekokybiškai atliktiems darbams ištaisyti. Priešingu atveju (tenkinus tik atsakovės priešieškinį, o ieškovės ieškinį atmetus) susidarytų situacija, kad atsakovė ne tik liktų nesumokėjusi ieškovei likusios buto remonto darbų kainos (tai reikštų, kad atlikusi buto remonto darbus (ne tik nekokybiškus, bet ir kokybiškus) ieškovė tai padarė neatlygintinai), bet dar ir pati ieškovė liktų skolinga atsakovei. Teisėjų kolegijos nuomone, tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

63.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą sumažinant iki 11 104,08 Eur (11 647 Eur (skundžiamu sprendimu ieškovei priteista suma) – 542,92 Eur (suma, priteista už elektros instaliacijos darbus), o atsakovei iš ieškovės priteistiną sumą sumažinant iki 8 497,51 Eur (13 165,39 Eur (skundžiamu sprendimu atsakovei priteista suma) – 4 667,88 Eur (suma, priteista už elektros instaliacijos darbus) suma. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, priešpriešines sumas įskaičius tarpusavyje, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 606,57 Eur (11 104,08 Eur (skundžiamu sprendimu ieškovei priteista suma) – 8 497,51 Eur (atsakovei priteistina suma) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

64.       Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

65.       Atsakovės vertinimu, tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 11 647 Eur priteisimo neturėtų būti laikoma, kad ieškinio reikalavimai buvo tenkinti 100 proc., nes pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, pažeidė bendradarbiavimo pareigą su atsakove, dėl šių priežasčių ieškinio reikalavimus teisminio proceso eigoje sumažino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės argumentu.

66.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o vėliau ieškovas reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019).

67.       Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovė tik po ieškinio pareiškimo teismui sužinojo, kad atsakovė už virtuvės baldus ir veidrodį atsiskaitė tiesiogiai UAB „Anjaras“, taip pat nepateikė įrodymų, kad pranešė ieškovei apie atsiskaitymą iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Tuo tarpu tik sužinojusi apie atliktą tiesioginį apmokėjimą UAB „Anjaras“ ieškovė nedelsiant šios ieškinio reikalavimo dalies atsisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės laimėjusios dėl atsisakytos ieškinio reikalavimo dalies.

68.       Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas 95,34 proc. (ieškovė prašė priteisti 11 647 Eur, o priteista 11 104,08), o atsakovės priešieškinis – 79,12 proc. (atsakovė prašė priteisti 14 590,61 Eur darbų trūkumams pašalinti ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, tenkintas reikalavimas dėl 8 497,51 Eur darbų trūkumams pašalinti ir 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo).

69.       Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu nepagrįstai ieškovės patirtas ir prašomas priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už UAB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą statybos darbų vertinimą priteisė iš atsakovės. Šios išlaidos nėra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, būtent šiuo atliktų statybos darbų vertinimu tiek ieškovė, tiek ir pirmosios instancijos teismas rėmėsi, vertindami atsakovės buto remonto darbų kainos pagrįstumą.

70.       Taip pat atmestini ir atsakovės argumentai, jog ekspertizės byloje buvo skirtos tik jos patikslinto priešieškinio reikalavimams įrodyti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo  2019 m. rugsėjo 30 d. nutarties skirti ekspertizę byloje, teismas tenkino ne tik atsakovės, bet ir ieškovės prašymą skirti ekspertizę. Nutarties turinys patvirtina, kad ekspertizė byloje buvo paskirta siekiant išsiaiškinti, ar ieškovės atliktas atsakovės buto remontas buvo su trūkumais, kokie tie trūkumai ir kokia jų šalinimo kaina. Vadinasi, ekspertizė byloje buvo skirta išsiaiškinti tiek atsakovės priešieškinio reikalavimų, tiek ir ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Tuo tarpu pakartotinė ekspertizė byloje paskirta siekiant išsklaidyti pirmosios ekspertizės neaiškumus.

71.       Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies 95,34 proc. ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 8 635,94 Eur (9 058,05 Eur x 95,34 proc.).

72.       Atsakovė J. K. sumokėjo 328 Eur žyminį mokestį už priešieškinio pateikimą ir patyrė 9 416,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Konstatavus, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkintini 79,12 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 709,97 Eur.

73.       Atlikus priešpriešinį vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 925,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 635,94 Eur – 7 709,97 Eur), patirtų pirmosios instancijos teisme.

74.       Pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 142,98 Eur. Atsižvelgiant į tenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, valstybei iš atsakovės priteistina 83 Eur, o iš ieškovės – 59,98 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

75.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 807,50 Eur už ieškovės apeliacinio skundo parengimą, 522,50 Eur už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir 217,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašus, PVM sąskaitą faktūrą ir suteiktų teisinių paslaugų specifikaciją). 

76.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista 8 794,90 Eur suma darbų trūkumams ištaisyti (13 165,39 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista suma) – 4 370,49 Eur (ieškovės apeliaciniu skundu prašyta atsakovei priteisti suma) ir 300,00 Eur priteista neturtine žala, ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas 27 proc. Taip pat įvertinus aplinkybę, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ( 4,7 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistina 218,03 Eur už apeliacinio skundo parengimą (807,50 Eur x 27 proc.), 58,59 Eur žyminio mokesčio (217,00 Eur x 27 proc.) ir 497,94 Eur (522,50 Eur – 4,7 proc.) už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, iš viso 774,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

77.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 400 Eur už atsakovės apeliacinio skundo parengimą, 800 Eur už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir 262 Eur žyminis mokestis. Ieškovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (bankinio pavedimo išrašą, PVM sąskaitą faktūrą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 4,7 proc., atsakovei iš atsakovės priteistina 18,80 Eur už apeliacinio skundo parengimą (400,00 Eur x 4,7 proc.), 12,31 Eur žyminio mokesčio (262,00 Eur x 4,7 proc.), o įvertinus tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas 73 proc., atsakovei iš ieškovės priteistina 584,00 Eur (800 Eur x 73 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, iš viso atsakovei priteistina 615,11 Eur bylinėjimosi išlaidų.

78.       Priešpriešines sumas įskaičius, iš atsakovės ieškovei UAB „Mėlyna citrina“ priteistina  159,45 Eur (774,56 Eur – 615,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ ieškinio dalies dėl 1 225,00 Eur skolos iš atsakovės J. K. priteisimo atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlyna citrina“ iš atsakovės J. K. 2 606,57 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų šešių eurų 57 ct) įsiskolinimą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.“

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. papildomą sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlyna citrina“ iš atsakovės J. K. 925,97 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitos prašymo dalies netenkinti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlyna citrina“ 20,67 Eur žyminį mokestį, sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
2019 m. birželio 13 d., mokėjimo dokumento Nr. 2391.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ 59,98 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K. 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660“.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. K. 71,49 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 49 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlyna citrina“ iš atsakovės J. K. 159,45 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mėlyna citrina“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, taip pat 2022 m. vasario 3 d. pateiktas naujų įrodymų kopijas kitu formatu.

Teisėjai        Marius Dobrovolskis

        Kristina Domarkienė

        Jolanta Gailevičienė