Civilinė byla Nr. e2A-327-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00281-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;
2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai vakarai“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Agrošuolis“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vandenė“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Civinity namai vakarai“ (toliau – ir atsakovė, administratorė) 150 000 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2021 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo viešbučio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos, turtas). Ieškovė 2021 m. liepos 30 d. su UAB „Agrošuolis“ (toliau – ir trečiasis asmuo) sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis), kuria įsipareigojo UAB „Agrošuolis“ parduoti patalpas už 1 700 000 Eur. Preliminariąja sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti patalpų įrengimo (pagerinimo) darbus ir sutarė, kad jų neatlikus (ar patalpų būklei pablogėjus), atsiradus trūkumams, kurie neegzistavo, UAB „Agrošuolis“ įgis teisę nutraukti preliminariąją sutartį ir pareikalauti netesybų mokėjimo bei (ar) patirtų nuostolių atlyginimo. Preliminariosios sutarties 5.2 punkte šalys įtvirtinto sąlygą, kad, jei pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis iki 2022 m. liepos 31 d. nebus pasirašyta dėl ieškovės kaltės, UAB „Agrošuolis“ turės teisę pareikalauti iš ieškovės sumokėti 5 proc. patalpų kainos kaip šalių aptartus minimalius ir neįrodinėtinus pirkėjos nuostolius ir (ar) nutraukti preliminariąją sutartį. Ieškovė ir UAB „Agrošuolis“ 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė susitarimą dėl preliminariosios sutarties pagrindu mokėtinų pinigų sumų sumokėjimo terminų (tvarkos), kuriuo susitarė, kad ieškovės pirkėjai mokėtinos palūkanos mažintinos iki 65 000 Eur, taigi, bendra pirkėjai mokėtinų netesybų ir palūkanų suma mažintina iki 150 000 Eur, jei ieškovė sumokės atitinkamą sumą pirkėjai nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo UAB „Agrošuolis“ 150 000 Eur netesybas bei palūkanas.
3. Ieškovė nurodė, kad pastato bendrojo naudojimo objektų administratore yra atsakovė, kuri administruoja pastato bendrojo naudojimo objektus 2019 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1471 pagrindu. Po preliminariosios sutarties sudarymo, 2021 m. lapkričio mėn. virš pastato trečiojo aukšto, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, įgriuvo perdanga, t. y. perdanga įgriuvo į ieškovės patalpas. Atsakovės užsakymu, UAB „Įraža“ atliko pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą ir nustatė, kad dėl kiauro pastato stogo nuolat drėko trečiojo aukšto konstrukcijos, dėl to įgriuvo perdanga virš trečiojo aukšto, kurią privaloma atkurti. Pastato savininkai, taip pat ir ieškovė, ne kartą ragino atsakovę imtis pastato defektų šalinimo darbų, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė.
4. UAB „Agrošuolis“ remdamasi tuo, kad sudarius preliminariąją sutartį įgriuvo perdanga virš pastato trečiojo aukšto ir ji nebuvo sutvarkyta iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos, nutraukė preliminariąją sutartį ir pareikalavo ieškovės sumokėti 85 000 Eur baudą, taip pat grąžinti preliminariosios sutarties pagrindu sumokėtą avansą bei sumokėti 72 800 Eur palūkanų. Ieškovė manydama, kad būtent atsakovė privalo atlyginti jos patirtus nuostolius dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kurie atsirado įgriuvus pastato perdangai virš trečiojo pastato aukšto, nes atsakovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, iki pastato konstrukcijų griūties, netinkamai vykdė jai teisės aktuose numatytas pareigas užtikrinti pastato bendrųjų konstrukcijų atitiktį esminiams teisės aktų reikalavimas ir po konstrukcijų griūties laiku pašalinti pastato konstrukcijų, neatitinkančių esminių statinio reikalavimų, defektus, kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama grąžinti ieškovės UAB „Agrošuolis“ už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą sumokėtas 150 000 Eur netesybas. Ieškovės įsitikinimu, trečiajam asmeniui sumokėtos netesybos laikytinos dėl atsakovės kaltės ieškovės patirtais nuostoliais, kurie privalo būti priteisti ieškovės naudai.
5. Atsakovė UAB „Civinity namai vakarai“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad atsakomybė už delsimą vykdyti pastate įvykusios perdangos griūties padarinių šalinimo darbus jai netaikytina, nes atsakovė savo veiksmais ar neveikimu neprisidėjo prie pastato perdangos įgriuvimo, o, perdangai įgriuvus, pati ieškovė nesiėmė įgriuvusios perdangos atstatymo darbų ar kitokių aktyvių veiksmų, orientuotų į šios konstrukcijos atstatymą. Priešingai, ieškovė ne tik netinkamai rūpinosi turtu, bet ir padarė turtui žalą – pastato palėpėje paliko statybinį laužą, neleistinai ardė trečiojo aukšto patalpų pertvaras, dėl to perdanga įgriuvo, nesiėmė perdangos atstatymo darbų organizavimo (vykdymo).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovei priteisė 15 778,40 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje – 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 8,47 Eur pašto išlaidas valstybei.
7. Teismas nurodė, kad įrodinėjimo pareiga dėl atsakovės netinkamo pareigų vykdymo tenka ieškovei; teismui turėjo būti pateikti įrodymai, jog atsakovė, kaip objekto administratorė, teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai įvykdė netinkamai.
8. Teismas pažymėjo, kad svarbios ir ieškovės, kaip pastato dalies patalpų savininkės, pareigos tinkamai naudoti ir eksploatuoti pastatą.
9. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta ir ginčo nėra, jog ieškovei šalinant medines perdangos sijas, griaunant pertvaras, įgriuvo perdanga virš trečiojo aukšto. Ieškovės teigimu, perdangos griuvimą lėmė prasta bendro naudojimo patalpų priežiūra, pro stogą besiskverbiantis vanduo, drėgmė, ant medinių konstrukcijų atsiradęs pelėsis. Ieškovė šioms aplinkybėms pagrįsti pasitelkė antstolį, kuris konstatavo, kad vietomis ant grindų dangos matosi bespalvis skystis bei skirtingų spalvų dėmės; palėpės patalpose matosi stogo dangos tarpai, pro kuriuos į patalpą patenka dienos šviesa; palėpėje matyti sniegas; vietomis ant lubų matyti skirtingų spalvų dėmės. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra aišku, kurioje pastato palėpės dalyje konstatuotos faktinės aplinkybės, kadangi visas pastatas turi palėpę, kuri yra bendro naudojimo patalpa. Ieškovės nuomone, prastą laikančiųjų konstrukcijų būklę pagrindžia atsakovės inicijuotas pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimas, kurį atliko UAB „Įraža“ specialistai, konstatavę, kad perdangų virš pastato trečiojo aukšto konstrukcijos nuolat drėko dėl kiauro stogo (apie 5×6 m plote). Atliekant tyrimą užfiksuota, kad ginčo patalpose esančioje palėpėje, kurios visos konstrukcijos yra medinės – sukrautas statybinis betoninis laužas.
10. Teismas nustatė, kad atsakovė pateikė duomenis, jog 2021 m. rugsėjo 23 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d. vykdė pastato stogo gegnių stiprinimo ir kitus darbus. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys iš atsakovės įmonės veikloje naudojamos sistemos, fotonuotraukos su čerpių keitimo vaizdais, lokalinė sąmata ir atliktų darbų perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, iki perdangos įgriuvimo organizavo pastato stogo gegnių remonto, čerpių keitimo ir kitus stogo remonto darbus. Byloje nėra duomenų, kad po atliktų darbų būtų buvę nusiskundimų iš ieškovės dėl virš jos palėpės patalpų esančio stogo būklės iki perdangos įgriuvimo.
11. Teismas nurodė, kad byloje buvo atlikta techninė ekspertizė (2023 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktas Nr. 23-11/01), kurią atliko abiejų šalių pasiūlyti teismo ekspertai ir pateikė išvadą, kad: (i) pagrindinė priežastis, nulėmusi perdangos griūtį UAB „Vandenė“ patalpose, yra patalpose atlikti konstrukcijų kapitalinio remonto darbai ir šių darbų netinkamas organizavimo būdas. Pertvaros trečiame aukšte išardymas, neįvertinus papildomų apkrovų, palėpės medinės perdangos fizinio nusidėvėjimo laipsnio ir galimai perdangos medinių sijų korozinio puvinio pažaidų, prieš tai neįrengus laikino išramstymo, buvo esminė priežastis, sukėlusi medinės perdangos griūtį. Ekspertai priėjo prie išvados, kad nuolatinė drėgmė galėjo būti vienas iš veiksnių, įtakojęs perdangos sijų medienos puvinio atsiradimą. Konstrukcijų griūtis (avarija) įvyksta konstrukcijoms pasiekus avarinę būklę. Kad drėgmės poveikis medinėms perdangoms nebuvo lemiamas veiksnys, pasak teismo, patvirtino ir UAB „Įraža“ atliktas pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimas. Patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, išardytos pertvaros pagal šiuo metu galiojančius normatyvinius dokumentus yra priskiriamos nelaikančioms sienoms – tai vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį. Tačiau pagal įrengimo būdą – kai pertvaros yra išmūrytos ant medinių perdangos sijų, o ant pertvaros viršutinės dalies įrengtos viršutinio aukšto medinės perdangos sijos, tarpaukštinė mūrinė pertvara, tampa kaip atrama aukštesniame aukšte įrengtai medinei perdangai. Išardžius trečiame aukšte mūrinę pertvarą, kuri tarnavo kaip išramstymas, fiziškai nusidėvėjusiai, neleistinai perkrautai ir galimai puvinio pažeistai medinei perdangai, įvyko nekontroliuojama palėpės perdangos dalies griūtis.
12. Teismas, įvertindamas ekspertų išvadas, pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog teismo ekspertų atliktos ekspertizės aktas yra prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, jog išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai. Teismo posėdžio metu apklausti abu išvadą pateikę ekspertai Artūras Sabeckis ir Zita Beržienė patvirtino, kad ekspertizės atlikimą apsunkino ieškovės atlikti kapitalinio remonto darbai, todėl ekspertai analizavo visus duomenis: šalių pateiktus, fotofiksacijas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo aktą Nr. 22-02/02, kadastrinius duomenis. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. K., dirbantis atsakovės įmonėje techninės priežiūros specialistu, nurodė, jog stogas nebuvo avarinės būklės, jis 2021 m. rugsėjo mėn. (virš ieškovės patalpų) buvo tvarkomas. Nurodė, kad jis 2022 m. sausio 10 d. buvo informuotas, jog pastate lūžo perdanga. Nuvykęs į vietą pamatė įlūžusią perdangą, palėpėje buvo prikrauta daug statybinio laužo. Teismas atkreipė dėmesį, kad liudytojo paaiškinimai paremti jo darytomis fotonuotraukomis. Teismas atsižvelgdamas, kad tyrimą atliko du abiejų šalių pasiūlyti ekspertai, ekspertizės aktas yra išsamus, apima visus bylos nagrinėjimo dalyką sudarančius reikšmingus aspektus, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nurodė, jog nekyla abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, išsamumo ir patikimumo.
13. Teismas, įvertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, kad perdanga įgriuvo dėl drėkstančių konstrukcijų per kiaurą stogą, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad, prieš atliekant kapitalinį remontą, ji įvertino pastato konstrukcijų būklę, jog, atlikdama kapitalinį remontą, turėjo parengtą projektinę dokumentaciją. Teismas sutiko su ieškove, kad pastatas nusidėvėjęs ir jo konstrukcijos buvo paveiktos grybo, tačiau įvertino, jog būtent ieškovės neteisėti veiksmai – statybinių šiukšlių kaupimas ant įgriuvusios perdangos, pertvarų griovimas, kurios, nagrinėjamu atveju buvo laikančios konstrukcijos, tapo pagrindine priežastimi, nulėmusia perdangos griūtį. Šias aplinkybes patvirtino ne tik ekspertų išvada, bet ir kiti bylos rašytiniai duomenys. Teismas konstatavo, kad 2021 m. lapkričio mėn. virš ieškovei priklausančių patalpų (virš pastato trečiojo aukšto) perdanga įgriuvo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, o atsakovė savo veiksmais neprisidėjo prie perdangos griūties.
14. Ieškovė kaltina atsakovę perdangos atstatymo darbų neinicijavimu ir jų nevykdymu. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo pareigos atstatyti perdangą neginčijo ir šią pareigą įvykdė, perdanga atstatyta. Atsakovė, 2022 m. sausio 10 d. sužinojusi apie įvykį, ėmėsi veiksmų įgriuvusiai pertvarai atstatyti: (i) atliko apžiūrą; (ii) inicijavo pastato perdangų konstrukcijų techninės būklės tyrimą; (iii) suteikė galimybę ieškovei pačiai kuo operatyviau atlikti darbus; (iv) ieškovei atsisakius šių ketinimų, paskelbė viešąjį konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (v) viešąjį konkursą laimėjusiam rangovui atsisakius atlikti perdangos remonto darbus dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir, atitinkamai, padidėjusių darbų apimties, paskelbė antrą konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (vi) atliko perdangos atstatymo darbus.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad pastato perdangos atstatymo darbų atlikimas užtruko, tačiau įvertinęs, jog: (i) pastato perdanga įgriuvo 2021 m. lapkričio mėn.; (ii) atsakovei apie tai oficialiai pranešta 2022 m. sausio 10 d.; (iii) ieškovė pati ketino atlikti darbus; (iv) duomenų, kad ieškovė 7 mėn., t. y. iki 2022 m. birželio 14 d., kai kreipėsi į atsakovę su prašymu spręsti susidariusią problemą, teiktų pretenzijas atsakovei dėl pertvaros atstatymo darbų neatlikimo, nėra; (v) dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir padidėjusių darbų apimties, konkursą laimėjęs rangovas atsisakė pradėti darbus ir buvo paskelbtas kitas konkursas; (vi) ieškovė apribojo atsakovei patekimą į bendrojo naudojimo patalpas per jai priklausančias patalpas; nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė bendradarbiavo su namą administruojančia atsakove, savo veiksmais realiai siekė kiek įmanoma greitesnio pastato perdangos griūties padarinių pašalinimo. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog, iki pastato perdagos griūties, ieškovė būtų kreipusi į atsakovę dėl namo stogo būklės ir (ar) per stogo konstrukcijas galimai prasiskverbiančio vandens, tai reiškia, kad namo stogas nebuvo tokios būklės, kuris neatitiktų reikalavimų stogui ir dėl to esmingai būtų apribotas statinio naudojimas.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip namo administratorė, atstovaudama visų bendraturčių interesus, savo iniciatyva, be bendraturčių pritarimo, negali nuspręsti dėl bendro naudojimo konstrukcijų remonto, o bendraturčiai, šiuo atveju ieškovė, turi prisiimti iš nuosavybės teisių atsirandančias pareigas. Teismui konstatavus netinkamą šių pareigų vykdymą, dėl kurių kilo žala (ar prisidėta prie žalos atsiradimo), bendraturtis netenka teisės reikalauti žalą atlyginti iš kitų pareigas tinkamai įvykdžiusių subjektų.
17. Teismas, nuspręsdamas dėl priežastinio ryšio (ne)egzistavimo, pažymėjo, kad preliminarioji sutartis saisto dvi šalis – ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „Agrošuolis“. Atsakovė sutartiniuose santykiuose nedalyvavo. Preliminarioji sutartis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – Nekilnojamojo turto registras) buvo įregistruota tik 2022 m. birželio 23 d., t. y. po daugiau nei vienerių metų po preliminariosios sutarties sudarymo, kai ieškovė pranešė atsakovei (2022 m. birželio 14 d.), kad atsisako ketinimų atstatyti sugriuvusią pertvarą ir pareikalavo iš atsakovės atlikti minėtus darbus. Ieškovė preliminariojoje sutartyje įsipareigojo trečiajam asmeniui iki pagrindinės patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pakeisti esamus patalpų langus į trijų stiklų plastikinius langus, įrengti magistralinius nuotekų ir vandentiekio tinklus bei užtikrinti, kad vizuali patalpų būklė iki pagrindinės sutarties pasirašymo išliktų nepakitusi, lyginant su buvusia patalpų apžiūros bei preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Šalys preliminariojoje sutartyje nenurodė ir neužfiksavo apžiūrėtų patalpų būklės, nepateikė įrodymų dėl patalpų būklės sutarties sudarymo metu. Teismas, lingvistiškai įvertindamas sutarties sąlygą „užtikrinti, kad vizuali Patalpų būklė iki pagrindinės Patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo išliktų nepakitusi lyginant su buvusia Patalpų apžiūros bei Preliminarios sutarties pasirašymo metu“, nusprendė, kad labiau tikėtina, jog šalys susitarė, kad ieškovė jokių statybos, apart langų pakeitimo bei magistralinių nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimo darbų, neatliks ir neturi teisės jų atlikti. Teismo įvertinimu, abejotini minėtos sutarties šalių teiginiai apie apžiūros metu vykusius pertvarų griovimo darbus, arba tokių darbų poreikį ir tuo labiau pertvarų griovimo darbų, kitų remonto darbų, kurie nebuvo sutarti, atlikimas, šalims susitarus priešingai, bei konstatavus, jog vizuali patalpų būklė išliks nepakitusi.
18. Teismas nurodė, nors preliminarioji sutartis nenuginčyta, tačiau kilo abejonių dėl atliktų mokėjimų tarp ieškovės ir UAB „Agrošuolis“ pagal preliminariąją sutartį, kurie atlikti įskaitymo būdu. Teismo įvertinimu, UAB „Agrošuolis“ nepagrindė ne tik piniginių lėšų turėjimo sandorio įvykdymui fakto, bet ir suinteresuotumo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, kuris, be kita ko, nebūdingas pagal šios įmonės veiklą. Iš UAB „Agrošuolis“ 2022 m. kovo 23 d. pelno–nuostolių ataskaitos už 2021 metus teismas nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu jos pardavimo pajamos buvo 511 015 Eur, grynasis pelnas tik 4 744 Eur. UAB „Agrošuolis“ vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sandorio įvykdymui pinigus būtų skolinęsis, tačiau nenurodė, iš kokių šaltinių ir kokio dydžio lėšas įmonė būtų skolinusis, ir (ar) būtų turėjusi finansinius pajėgumus įsigyti patalpas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ir UAB „Agrošuolis“ turėjo verslo sąsajų, abi įmonės registruotos vienu adresu, susijusios per akcininkus. Teismas pažymėjo, kad nelogiška, jog ieškovė, sudariusi preliminariąją sutartį, nesiėmė veiksmų pratęsti joje nustatytą terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti; pati neatstatė perdangos (darbų kaštai nedideli), rizikuodama būsimo sandorio (ne)sudarymu, leisdama atsirasti nuostoliams.
19. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ar dėl jos neveikimo ieškovė patyrė realią žalą ir, jog tarp atsakovės veiksmų bei ieškovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas neteisingai aiškino byloje tarp šalių kilusio ginčo esmę – nors atsakovė gynėsi nuo ieškinio formuluodama poziciją, neva dėl perdangos griūties yra kalta ieškovė, tačiau atsakomybė už perdangos griūtį nebuvo šio ginčo dalykas. Esminis klausimas, kurį kėlė ieškovė – ar atsakovė, būdama pastato bendrojo naudojimo administratore, yra atsakinga už pastato perdangos atstatymą, ar atsakovė laiku atliko šias pareigas, dėl kurių vykdymo kilo ieškovės nuostoliai. Ieškovės patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovė, įgriuvus pastato trečiojo aukšto perdangai, tinkamai bei operatyviai neorganizavo perdangos atstatymo darbų, t. y. ieškovės nuostoliai nulemti neteisėto atsakovės neveikimo, neatstatant (tinkamai neorganizuojant) perdangos atstatymo darbų, o ne dėl netinkamos pastato priežiūros iki perdangos griūties. Svarbu nustatyti, ar administratorė privalėjo organizuoti pastato perdangos atstatymo darbus; jei taip, ar šią pareigą ji įvykdė tinkamai:
20.1.1. Valstybinės teritorijų planavimo ir Statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išvada ir byloje ekspertizę atlikusių ekspertų išvada suponuoja pagrindą, kad, įgriuvus pastato trečiojo aukšto perdangai, atsakovė privalėjo ją atstatyti.
20.1.2. Teismas neteisingai nustatė, kad apie įgriuvusią pertvarą atsakovei tapo žinoma 2022 m. sausio 10 d.; nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė vengė pranešti atsakovei apie įvykį. Atsakovės užsakymu, pastato konstrukcijų techninės būklės tyrimą atlikęs ir aktą parengęs UAB „Įraža“ ekspertas J. Ražaitis patvirtino, kad atsakovė į jį kreipėsi 2021 m. pabaigoje. Ieškovė aktyviai siekė perdangos atstatymo – dalyvavo susitikime su atsakovės atstovu, ne kartą raštais ragino atsakovę imtis perdangos atstatymo darbų, prašė atsakovės pateikti perdangos atstatymo projektą, nurodant, kad to pageidavo ieškovės surastas rangovas, pardavė atsakovės surastam rangovui medžiagas, kurias šis panaudojo jos atstatymo darbams. Be to, ieškovė surado potencialius rangovus, kuriuos atsakovė būtų galėjusi pasitelkti perdangos atstatymo darbų atlikimui už 2 000 Eur kainą; ieškovė neturėjo ketinimų tokių darbų atlikti pati. Taigi, ieškovė siekė įmanomai operatyvaus avarijos padarinių pašalinimo ir bendradarbiavo su atsakove. Tačiau atsakovė sprendimo veiksmų nesiėmė. Byloje nustatyta, kad pastato perdanga buvo atstatyta tik 2023 m. balandžio mėn.
20.1.3. Atsakovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, nevykdė pareigos pašalinti pastato konstrukcijų (perdangos) defektus, taip išvengiant grėsmės pastate besilankančių žmonių sveikatai ir turtinės žalos ieškovei padarymo, neteikė informacijos ieškovei apie darbų organizavimą, apie paskelbtus konkursus darbų pirkimui; ilgą laiką delsė organizuoti konkursus rangos darbams atlikti. Dėl šių pareigų nevykdymo ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos atsakovė privalo atlyginti. Nuostolių atsiradimą nulėmė atsakovės neveikimas įvykus perdangos (pastato bendrojo naudojimo konstrukcijos) griūčiai.
20.1.4. Ieškovė pastate jokių papildomų perdangos sijų nepanaikino, tai paneigė byloje liudytoju apklaustas ieškovės akcininkas. Poziciją, kad ieškovė savavališkai panaikino tris papildomas perdangos sijas, atsakovė grindė pačios vienašališkai parengtais Statinio apžiūros aktais.
20.2. Teismas, konstatuodamas, kad dėl perdangos griūties atsakinga ieškovė, nepagrįstai tokią išvadą pagrindė teismo ekspertizės aktu, kadangi ekspertų išvada prieštarauja kitai bylos medžiagai; ekspertai teikė klaidingus, melagingus paaiškinimus, neatsakė į jiems nepatogius klausimus, formulavo tam tikras išvadas, neturėdami pakankamo faktinio pagrindo, nepaisė UAB „Įraža“ eksperto J. Ražaičio, apžiūrėjusio įgriuvusią perdangą prieš ją atstatant, nustatytų aplinkybių:
20.2.1. Atsakovė kreipėsi į Inspekciją dėl ieškovės patalpose galimai savavališkai vykdomų darbų; atsakydama į skundą, Inspekcija 2022 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 2D-2361945, be kita ko, nurodė, kad ardomos nelaikančios atitvarinės konstrukcijos – pertvaros; pastate įrengiant pertvaras, keičiant langus, statybos leidimas nėra privalomas, dėl to statybos darbai nelaikytini savavališkais, tai paneigia ekspertų išvadas apie ieškovės atliktus kapitalinio remonto darbus, kuriems būtinas kapitalinio remonto projektas ir statybą leidžiantis dokumentas. Be to, tokias išvadas ekspertai grindė neaktualiomis statybos techninio reglamento nuostatomis.
20.2.2. Ekspertai padarė išvadas apie ieškovės atliktų pertvarų, kurios nėra pastato laikančiosios konstrukcijos, išardymo įtaką perdangos griūčiai, tačiau pripažino, kad negali atsakyti, kiek pertvarų buvo išardyta iki pastato perdangos griūties, kuri perdangos sija sulūžo pirma, kokius darbus patalpose ieškovė buvo atlikusi iki įgriūnant perdangai. Tokia prieštaringa ekspertų pozicija liudija apie išvadų dėl perdangos griūties priežasčių nepagrįstumą.
20.2.3. Tiek ekspertas A. Sabeckis, tiek ekspertė Z. Beržienė teigė, kad išardytos pertvaros buvo mūrinės, nors UAB „Įraža“ ekspertas J. Ražaitis patvirtino, jog ieškovės patalpose tarpkambarinės pertvaros buvo karkasinės medinės. Apie medines pertvaras patvirtino ir liudytojas V. P.; ieškovei išrašyta PVM sąskaita faktūra už tarpkambarinių medinių pertvarų antrame bei trečiame pastato aukštuose, griovimą, bei pateiktas apmokėjimą patvirtinantis mokėjimo nurodymas.
20.2.4. Ekspertai klaidingai ir galimai sąmoningai nurodė, kad neva antstolis užfiksavo vandens lašėjimą kitoje, nei perdangos griūties, vietoje. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Nors pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas prieštaravo ekspertų išvadoms, teismas į tai neatsižvelgė.
20.2.5. Kaip vienu iš perdangos griūtį nulėmusių veiksnių ekspertizės akte nurodomas statybinių atliekų buvimas ant pastato trečiojo aukšto perdangos iki jos griūties. Ieškovė nenešė statybinių atliekų į palėpę; pateikė PVM sąskaitas faktūras, išrašytas už statybinių atliekų konteinerių nuomą; ekspertas J. Ražaitis patvirtino, kad didžiąją atliekų dalį sudarė senos pastato stogo čerpės. Tai reiškia, kad statybinės atliekos pastato palėpėje buvo sukrautos ne dėl ieškovės, bet dėl atsakovės (ne)veikimo, po stogo remonto darbų neužtikrinant statybinių atliekų išvežimo.
20.2.6. Ekspertizės akte nurodytos perdangos griūties priežastys prieštarauja UAB „Įraža“ akto išvadoms bei eksperto J. Ražaičio teismo posėdyje įvardintoms priežastims. UAB „Įraža“ ekspertai pastato apžiūrą atliko po perdangos griūties, kai įgriuvusios perdangos sijos nebuvo pašalintos, o perdanga nebuvo atstatyta. UAB „Įraža“ konstatavo, kad perdangos griūtį lėmė nuolatinės drėgmės sąlygoti pažeidimai. Ekspertizę atlikę ekspertai nusprendė priešingai, nors turėjo tik dalį informacijos, kurią, atlikdamas pastato apžiūrą, turėjo ekspertas J. Ražaitis.
20.3. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė trečiajam asmeniui buvo įsiskolinusi už nupirktą įrangą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT18015, todėl dvišalio susitarimo dėl tarpusavio atsiskaitymų pagrindu 350 000 Eur ieškovės skola trečiajam asmeniui buvo įskaityta kaip avansinis mokėjimas už patalpas. Prievolė sumokėti avansą pagal preliminariąją sutartį gali būti įvykdyta įskaitymo būdu. Į bylą buvo pateiktas ieškovės 2021 m. liepos 20 d. buhalterinis įrašas apie įskaitymą („Kitos sąskaitų korespondencijos pagal pastabą“), pateikti ieškovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentai – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, atspindintys, jog didžioji dalis 2020 metais buvusių ieškovės skolų tiekėjams 2021 metais perkeltos į balanso II.4 eilutę „Gauti išankstiniai apmokėjimai“. Taigi, buhalteriniai duomenys patvirtina, kad 350 000 Eur avansinė įmoka pagal ieškovės ir UAB „Agrošuolis“ sudarytą preliminariąją sutartį buvo sumokėta.
20.4. Ieškovė ir trečiasis asmuo nebuvo susiję per akcininkus, nors ieškovė ir trečiasis asmuo yra turėję bendrų verslo sandorių. Tas pats ieškovės ir trečiojo asmens registracijos adresas yra dėl to, kad praeityje šios patalpos priklausė trečiajam asmeniui.
20.5. Ieškovei padaryta žala priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtu neveikimu, neatstatant pastato perdangos. Toks atsakovės teisės aktuose numatytų pareigų užtikrinti pastato bendrųjų konstrukcijų atitiktį esminiams reikalavimams ir pašalinti pastato konstrukcijų, neatitinkančių esminių statinio reikalavimų, defektus nevykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės patirtais nuostoliais.
20.6. Nors atsakovės preliminarioji sutartis nesaisto, tačiau tai neeliminuoja jos prievolės atlyginti ieškovei nuostolius, apie kuriuos atsakovė buvo įspėta. Nors preliminarioji sutartis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik 2022 m. birželio 23 d., t. y. po daugiau nei metų po jos sudarymo, tačiau trečiojo asmens vadovas paaiškino, kad prašymą dėl sutarties įregistravimo pateikė, kai kilo abejonių, jog ieškovė įvykdys prievolę parduoti tinkamos (nepablogėjusios) būklės patalpas; tai padaryti trečiajam asmeniui rekomendavo asmuo, kuriam buvo išsakytos abejonės dėl preliminariosios sutarties įvykdymo. Kita vertus, preliminariosios sutarties įregistravimo registre 2022 m. birželio 23 d. faktas nepanaikina atsakovės atsakomybės už ieškovės patirtus nuostolius.
20.7. Byloje apklausti ieškovės akcininkas, trečiojo asmens vadovas patvirtino, kad preliminariosios sutarties sudarymo metu tarpkambarinių pertvarų, buvusių patalpose, griovimo darbai jau buvo pradėti, todėl turėjo būti tęsiami ir užbaigti. Esant atitinkamiems preliminariosios sutarties šalių atstovų liudijimams (patvirtinimams), nurodantiems sutarties šalių valią, priešingas „lingvistinis“ jos nuostatų aiškinimas vertinamas kritiškai.
21. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
21.1. Būtina nustatyti, kokia pagrindinė priežastis (pastato fizinis nusidėvėjimas, išorinės drėgmės poveikis patalpose, patalpose atlikti konstrukcijų remonto darbai ar kita) sukėlė perdangos griūtį ieškovės patalpose, kokios rūšies statybos darbus ieškovė atliko jai priklausančiose patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, pvz., griaudama pertvaras; ar šiems statybos darbams atlikti ieškovei reikėjo projekto ir statybą leidžiančio dokumento; ar šiems statybos darbams atlikti buvo paruošti visi privalomieji normatyviniai dokumentai, o jei nebuvo paruošti, ar tai galėjo turėti įtakos perdangos griūčiai, ir, jeigu galėjo turėti, kokią įtaką; ar šie darbai galėjo turėti įtakos perdangos griūčiai ir, jeigu galėjo turėti, kokią įtaką.
21.2. Atsižvelgiant į tai, kad perdangos griūties priežastims ir aplinkybėms nustatyti buvo reikalingos specialios žinios bei atitinkama kompetencija, kurių nei teismas, nei proceso šalys neturėjo, atsakovė pateikė prašymą dėl techninės teismo ekspertizės skyrimo, kurį teismas patenkino ir byloje buvo atlikta techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti abiejų šalių pasiūlytiems teismo ekspertams Z. Beržienei bei A. Sabeckui, kurie pateikė į bylą jų bendrai sudarytą 2023 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės aktą Nr. 23-11/01; teismo posėdyje abu teismo ekspertai patvirtino išvadą, atsakė į teismo bei proceso šalių užduotus klausimus, teismo ekspertų nuomonė neišsiskyrė nė vienu klausimu, dėl to teismui nebuvo teisinio pagrindo abejoti ekspertų išvados teisėtumu ir pagrįstumu:
21.2.1. Inspekcija netyrė ir 2022 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 2D-23619 nepateikė išvados apie tai, ar iki palėpės perdangos griūties patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, ardant pertvaras, neįvertinus papildomų apkrovų, palėpės medinės perdangos fizinio nusidėvėjimo laipsnio ir galimai perdangos medinių sijų korozinio puvinio pažaidų, prieš tai neįrengus laikino išramstymo, buvo ar nebuvo atlikti kapitalinio remonto darbai, ar šie darbai atitiko, ar neatitiko normatyvinius techninius reikalavimus. Todėl ieškovės nesutikimo su teismo ekspertų išvadomis motyvai, grindžiami Inspekcijos 2022 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktomis išvadomis, atmestini, kaip nesusiję su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis.
21.2.2. UAB „Įraža“ sudarant 2022 m. vasario 10 d. statinio techninės būklės tyrimo aktą nebuvo tiriamos, vertinamos ir nustatinėjamos perdangos griūties priežastys. UAB „Įraža“ akte nekalbama apie tai, kad ieškovė savo patalpose išgriovė visas pertvaras, esančias žemiau įgriuvusios perdangos. Nebuvo tirta, ar perdangos griūčiai (ne)galėjo turėti įtakos palėpėje ant įgriuvusios perdangos sukrautos statybinės atliekos, šiukšlės, užfiksuotos prie UAB „Įraža“ akto pridėtose fotonuotraukose. Dėl to UAB „Įraža“ aktą sudariusio J. Ražaičio paaiškinimai teisme nesudarė pagrindo teismui nustatyti šių aplinkybių turinio.
21.2.3. Nors ieškovė teigia, kad ji nenešė statybinių šiukšlių į palėpę, tačiau tokius jos teiginius paneigia: (i) prie UAB „Įraža“ akto pridėtos fotonuotraukos, kuriose matyti palėpėje ant įgriuvusios perdangos sukrautos statybinės atliekos, šiukšlės; (ii) pastato pastogės patalpų planas, iš kurio matyti, jog pastato pastogėje yra dvi palėpės patalpos; tarp palėpės patalpų yra gyvenamoji dalis, kurioje ieškovė intensyviai vykdė remonto darbus, kaip ir antrame, ir trečiame aukštuose, bei įrenginėjo gyvenamąsias patalpas; į palėpės patalpą, kurios perdanga įlūžo, vienintelis patekimas yra per ieškovei priklausančias patalpas (kito patekimo nėra), kurios visą laiką būdavo rakinamos; (iii) fotonuotraukos su ieškovės patalpose esančios palėpės pastogės (kurios perdanga ir įgriuvo) vaizdais iki perdangos griūties, kai 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikinėjami pastato stogo gegnių stiprinimo ir kiti stogo remonto darbai, kada dar nebuvo fiksuotas statybinis laužas šiose ieškovės palėpės patalpose, bei vaizdai 2022 m. sausio 10 d. statinio apžiūros metu, kada tose pačiose ieškovės palėpės patalpose jau buvo rastas ir užfiksuotas sukrautas statybinis laužas; taip pat atsakovės įmonės viduje naudojamos sistemos atliekamiems remonto darbams užfiksuotais duomenimis, kurie patvirtina, kad stogo gegnių stiprinimo ir kiti stogo darbai buvo atlikti 2021 m. rugsėjo 23 d. – 2021 m. rugsėjo 30 d., kada ieškovės palėpės patalpose, kurių perdanga įlūžo, dar nebuvo sukrauta statybinio laužo, ir iš sistemos gautos fotonuotraukos su ieškovės palėpės patalpų vaizdo 2021 m. rugsėjo 30 d. fragmentu; (iv) atsakovės 2022 m. sausio 11 d. statinio apžiūros aktas Nr. KLB-SAA-22-01-0005, iš kurio matyti, kad vizualiai apžiūrėjus palėpės patalpą pastebėta, jog palėpės patalpos užkrautos įvairiomis statybinėmis atliekomis, tai sudarė papildomą perdangos apkrovą ir galimai turėjo įtakos statinio avarijai; 2021 m. spalio mėn. palėpėje vykdant stogo konstrukcijų remonto darbus, patalpos nebuvo užkrautos; statybinėmis atliekomis palėpė užkrauta po 2021 m. spalio mėn., vykdant negyvenamų patalpų remonto ir konstrukcijų demontavimo darbus; nurodyta pašalinti trečiojo aukšto patalpose sukrautas statybines atliekas, iš palėpės patalpų pašalinti statybines atliekas; (v) liudytojo pastato techninės priežiūros specialisto L. K. parodymai, kad ieškovės patalpose esančioje palėpėje 2022 m. sausio 10 d. atliktos apžiūros metu matė prikrauto gruzo, medinių lentų, kėdžių, stalų; 2021 m. rugsėjo mėn. toje vietoje buvo tvarkomos pastato stogo konstrukcijos – darbininkai po darbų atlikimo padarė fotofiksaciją ir tuo metu tų daiktų palėpėje nebuvo; nors formaliai palėpės patalpos yra bendro naudojimo, tačiau gyventojai į ją patekti negalėjo, nes neturėjo rakto; (vi) visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už statybinių atliekų konteinerių nuomą buvo išrašytos gerokai po perdangos griūties, todėl sąskaitos nepaneigia teismo ekspertų išvados, kad perdangos griūtį nulėmė ir palėpėje laikytos statybinės atliekos, šiukšlės. Taigi, į palėpės patalpas virš įgriuvusios perdangos, be ieškovės, daugiau niekas kitas negalėjo patekti, bei sunešti į jas statybinių atliekų, šiukšlių.
21.2.4. Ieškovė neprašė teismo skirti papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę.
21.3. Atsakovė, kaip pastato bendro naudojimo objektų administratorė, pareigas vykdė tinkamai, iki perdangos griūties nuolat atlikinėjo apžiūras ir patikrinimus, kurių metu fiksavo pastebėtus defektus, juos šalino. Atsakovė neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkė bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio, nes visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima jo savininkai, tarp jų ir ieškovė. Atsakovė yra paskirta pastato bendrosios nuosavybės administratore, tai nereiškia, kad atsakovei buvo perduotas ir bendros nuosavybės valdymas, be to, atsakovė nesinaudoja pastato bendro naudojimo patalpomis, bendra inžinerine įranga, konstrukcijomis, o tik teikia administravimo paslaugas už nustatytą atlygį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė neinformavo atsakovės apie tariamai kiaurą stogą ir neva šlampančias bendro naudojimo konstrukcijas, esančias ieškovės patalpose, taip pat, jog ieškovė, kaip patalpų savininkė (valdytoja), savo veiksmais nulėmė jos patalpose esančios perdangos griūtį, o teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui, todėl atsakovė neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą, nepadarė ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu negali kilti.
21.4. Atsakovė po to, kai 2022 m. sausio 10 d. sužinojo apie įvykį, ėmėsi veiksmų įgriuvusiai pertvarai atstatyti: (i) atliko apžiūrą; (ii) inicijavo pastato perdangų konstrukcijų techninės būklės tyrimą; (iii) suteikė galimybę ieškovei pačiai kuo greičiau atlikti darbus; (iv) ieškovei atsisakius šių ketinimų, paskelbė konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (v) konkursą laimėjusiam rangovui atsisakius atlikti perdangos remonto darbus dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir, atitinkamai, padidėjusių darbų apimties, paskelbė antrą kartą konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (vi) atliko perdangos atstatymo darbus.
21.5. Ieškovė byloje nepagrindė, kada tiksliai įlūžo perdanga jos patalpose; dėl kokių svarbių priežasčių ji iki 2022 m. sausio 10 d. neinformavo atsakovės apie patalpose įvykusią perdangos griūtį. Jei ieškovei būtų svarbu laiku ir tinkamai įgyvendinti preliminariąją sutartį, ji būtų nedelsiant informavusi atsakovę apie 2021 m. lapkričio mėn. (ieškovės teigimu) patalpose įvykusią perdangos griūtį.
21.6. Šalių 2022 m. rugpjūčio 26 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu, kurio trumpas turinys su jame išdėstytomis atliktinų darbų rūšimis ir kainomis, leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog šalys buvo pradėjusios derinti patalpose atliktinus remonto darbus ir buvo sutarusios, kad ieškovė atsiųs atsakovei atliktinų darbų rūšis bei kainas, tai paneigia, jog atsakovė nesprendė dėl įlūžusios perdangos atstatymo remonto darbų atlikimo. Šis susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė siekė, jog jos patalpose būtų suremontuota visa perdanga tarp pastato trečiojo aukšto ir ketvirtojo aukšto, taip pat demontuotos visos mūrinės pertvaros, grindys ir kt., o remonto išlaidos padalintos visiems pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkams. Tačiau atsakovė, siekdama atstovauti ne tik ieškovės, bet ir visų pastate esančių butų ir kitų patalpų savininkų interesams, atsisakė tenkinti nepagrįstą pageidavimą, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.
21.7. Atsakovė perdangos atstatymo darbams atlikti privalėjo organizuoti viešuosius pirkimus (konkursus), tai atsakovė ir atliko, tačiau dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir dėl to padidėjusių darbų apimties pirmąjį konkursą laimėjęs rangovas atsisakė pradėti darbus, todėl atsakovė privalėjo skelbti kitą konkursą, kurį laimėjęs rangovas atliko perdangos atstatymo darbus. Be to, ieškovė buvo apribojusi atsakovei patekimą į bendrojo naudojimo patalpas per ieškovės patalpas.
21.8. Jei apeliacinės instancijos teismo atsakovė pagal bylos medžiagą būtų pripažintina pažeidusia pastato bendro naudojimo objektų administratorės pareigas ir tai galėjo lemti nuostolių ieškovei atsiradimą, atsakovė prašo spręsti jos, kaip skolininkės, atleidimo nuo atsakomybės klausimą, remiantis byloje nustatytų faktų bei įrodymų visuma, kad dėl perdangos ieškovės patalpose griūties yra kalta ieškovė, tai patvirtina 2023 m. lapkričio 15 d. teismo ekspertizės akto išvados.
21.9. Trečiojo asmens UAB „Agrošuolis“ vadovas patvirtino, kad, įvykus perdangos griūčiai ir suėjus terminui, jis klausė ieškovės, kada bus sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ieškovė termino nepasakė. Šie duomenys patvirtina, kad pati ieškovė nesiėmė veiksmų, jog preliminariosios sutarties įvykdymo terminas būtų pratęstas, todėl ieškovė turi prisiimti preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinius. Be to, UAB „Agrošuolis“ vadovas patvirtino teismui, kad pertvarų išgriovimas buvo aptartas, taigi, perdangos griūtis, kurią nulėmė ir pertvarų išgriovimas, buvo abiejų preliminariosios sutarties šalių sprendimas, dėl to ieškovė turėjo teisę reikalauti pratęsti preliminariosios sutarties įvykdymo terminą. UAB „Agrošuolis“ vadovas patvirtino, kad, ir po neįgyvendintos preliminariosios sutarties jis galės sudaryti su ieškove patalpų pirkimo–pardavimo sutartį.
21.10. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovę ir UAB „Agrošuolis“ siejo verslo ryšiai, nes V. P., kuri yra ieškovės akcininko sutuoktinė, buvo ieškovės ir UAB „Agrošuolis“ vadovė bei akcininkė.
22. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
22.1. Ieškovė, kaip nekilnojamojo turto savininkė, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad jai pačiai kylančios žalos grėsmės būtų išvengta – priešingai, netinkamai rūpinosi savo turtu.
22.2. Teisės aktuose nenurodyta, kad atsakovė turėjo pareigą nedelsiant vykdyti perdangos remonto darbus. Nors perdanga priskiriama prie pagrindinių namo konstrukcijų, tačiau ji jau buvo įgriuvusi; pastatas ir ginčo patalpos negyvenamos, o perdangos įgriuvimo faktas pavojaus nei pastatui nei žmonėms nekėlė; sugriuvusi perdanga tokios būklės buvo daugiau kaip du mėnesius, nes ieškovė apie įvykį atsakovei pranešė tik praėjus dviem mėnesiams po įvykio.
22.3. Nors ieškovė nesutiko su ekspertizės išvadomis, tačiau nepateikė pagrįstų ir objektyvių nesutikimo argumentų. Proceso šalims kilusios abejonės buvo pašalintos, apklausiant tyrimą atlikusius ekspertus teismo posėdyje, kuriame ekspertai atsakė į visus klausimus. Ieškovė, manydama, kad teismo ekspertizės išvados yra neišsamios ir(ar) nepagrįstos, turėjo motyvuotu prašymu kreiptis dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo, tačiau tokių prašymų nepateikė
.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
24. Bylos duomenimis, ieškovė ir UAB „Agrošuolis“ 2021 m. liepos 30 d. sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo UAB „Agrošuolis“ parduoti už 1 700 000 Eur jai nuosavybės teise priklausančias patalpas (1.1, 3.3 papunkčiai). Preliminariosios sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2022 m. liepos 31 d. Ieškovė preliminariosios sutarties 4.5 papunktyje įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo pakeisti parduodamo turto langus į 3 (trijų) stiklų plastikinius langus, įrengti magistralinius nuotekų ir vandentiekio tinklus bei užtikrinti, kad vizuali turto būklė išliks nepakitusi. Sutarties 4.6 ir 5.1 papunkčiuose susitarta, kad jei iki pagrindinės sutarties sudarymo momento ieškovė neatliks įrengimo (turto pagerinimo darbų) ir (ar) turto būklė pablogės ir (ar) atsiras turto trūkumų, kurie neegzistavo apžiūros ar sutarties pasirašymo metu, UAB „Agrošuolis“ įgis teisę nutraukti sutartį vienašališku raštišku pranešimu dėl pardavėjos kaltės ir pareikalauti sutartyje numatytų netesybų, sudarančių 5 proc. turto kainos, mokėjimo ir (ar) dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo. Preliminarioji sutartis viešajame registre buvo įregistruota 2022 m. birželio 23 d.
25. Byloje nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad, po preliminariosios sutarties sudarymo, 2021 m. lapkričio mėn. virš pastato trečiojo aukšto, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, įgriuvo pastato perdanga.
26. UAB „Agrošuolis“ 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad dėl akivaizdaus turto būklės pablogėjimo – pastato perdanga įgriuvusi ir nebuvo sutvarkyta, nutraukia preliminariąją sutartį ir reikalauja 85 000 Eur minimalių neįrodinėtinų nuostolių atlyginimo, 350 000 Eur avanso grąžinimo bei 72 8000 Eur palūkanų sumokėjimo.
27. Ieškovė ir UAB „Agrošuolis“ 2022 m. rugsėjo 9 d. sudarė susitarimą dėl preliminariosios sutarties pagrindu mokėtinų sumų sumokėjimo terminų (tvarkos), kuriuo susitarė, kad ieškovės pirkėjai mokėtinos palūkanos mažintinos iki 65 000 Eur, taigi, bendra pirkėjai mokėtinų netesybų ir palūkanų suma mažintina iki 150 000 Eur, jei ieškovė sumokės atitinkamą sumą pirkėjai nedelsiant, t. y. ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 12 d. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo UAB „Agrošuolis“ 150 000 Eur netesybas bei palūkanas.
28. Byloje nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. AD1-1471 paskirta atsakovė UAB „Civinity namai vakarai“.
29. Atsakovė, vizualiai apžiūrėjusi pastatą ir jo laikančias konstrukcijas, 2022 m. sausio 11 d. statinio apžiūros akte Nr. KLB-SAA-22-01-0005 konstatavo, kad trečiame aukšte įlūžo palėpės perdangos medinės sijos; nurodė, jog patalpose buvo vykdomi mūrinių pertvarų demontavimo darbai; pastebėjo, kad palėpės patalpos užkrautos įvairiomis statybinėmis atliekomis, tai, anot atsakovės, sudarė papildomą perdangos apkrovą ir galimai turėjo įtakos statinio avarijai; 2021 m. spalio mėn. palėpėje vykdant stogo konstrukcijų remonto darbus, patalpos nebuvo užkrautos, tai buvo atlikta po 2021 m. spalio mėn., vykdant negyvenamųjų patalpų remonto ir konstrukcijų demontavimo darbus; palėpės perdanga užpilta šlaku; taip pat pastebėjo, kad šalia lūžio vietos gretimos perdangos sijos galimai deformuotos ir įlinkusios; galimos tolimesnės perdangos konstrukcijų deformacijos; perdangos sijos turi avarinės būklės požymių, neatitinka STR: 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų. Atsakovė rekomendavo sustabdyti trečiojo aukšto patalpose vykdomus statybos darbus, atitverti patekimą į patalpas, kad nepatektų pašaliniai asmenys, paremti perdangos konstrukciją, siekiant užkirsti tolimesnių perdangos sijų avarijos tikimybę, pašalinti trečiojo aukšto patalpose sukrautas statybines atliekas, iš palėpės patalpų pašalinti statybines atliekas, pašalinti dalį šlako sluoksnio, jog būtų galima vizualiai įvertinti esamų medinių sijų būklę, atlikti medinės perdangos laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę ir vadovaujantis ekspertizės išvadomis atlikti remonto darbus.
30. Atsakovės užsakymu, UAB „Įraža“ atliko patalpų perdangų konstrukcijų techninės būklės tyrimą ir 2022 m. vasario 10 d. statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 22-02/02 nurodė, kad perdangos virš trečiojo aukšto nuolat drėkusios (apie 5x6 m plote) konstrukcijos dėl kiauro stogo, pažeistos puvinio ir medienos grybo, įgriuvo į trečiojo aukšto patalpas; visas šios zonos konstrukcijas reikia ardyti, biologinių kenkėjų pažeistą medieną utilizuoti, o perdangą atkurti naujomis medinėmis konstrukcijomis. Taip pat nurodė, kad esamos medinės perdangų sijos netenkina virpumo reikalavimų, jis viršijamas net 6 kartus, todėl perdangas reikia stiprinti, sumažinant iš esmės perdangų konstrukcijų virpumą ir 1,9 karto padidinant jų laikančiąją galią iš stiprumo sąlygos. Koridoriaus perdangos sijos yra pakankamos, jų stiprinti nereikia. Padarytos išvados, kad remontuojamų patalpų laikančiosios konstrukcijos (išskyrus lokalias avarinės būklės zonas), tenkina Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytą Esminį statinių reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 ,,Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; pažeistos biologinių kenkėjų perdangų konstrukcijos turi būti keičiamos, įrengiant naujas medines konstrukcijas; siekiant užtikrinti normatyvinę perdangų kokybę, išvengiant jų vibravimo nuo eksploatacinių apkrovų, perdangos turi būti stiprinamos; esamos mūrinės pertvaros, įrengtos ant lentinių grindų, turi būti ardomos.
31. Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku (toliau – el. laiškas) kreipėsi į atsakovę, be kita ko, nurodydama, kad nėra sprendžiamas klausimas dėl namo konstrukcijų (perdangų), dėl to ieškovė negali tęsti remonto darbų.
32. Ieškovė 2022 m. birželio 14 d. el. laišku atsakovei pranešė, kad dėl įgriuvusių perdangų ji negali naudotis patalpomis, negali jų parduoti, nes pirkėja, po to kai įgriuvo perdanga, atsisako jas pirkti, kol visų aukštų perdangos nebus pakeistos ir (ar) sustiprintos; nurodė, jog įmonei gresia baudos dėl netesybų; informavo, kad, negalėdama ilgiau laukti, dalį perdangų pradėjo stiprinti, nors tai yra administratorės pareiga.
33. Ieškovė 2022 m. liepos 22 d. el. laišku dar kartą informavo atsakovę, kad patalpų pirkėja, nuvykusi apžiūrėti patalpų ir nustačiusi, jog perdanga virš trečiojo aukšto nėra suremontuota (sutvarkyta), pareiškė ieškovei pretenzijas, kad, nesutvarkius pertvaros, ji nutrauks preliminariąją sutartį ir pareikalaus netesybų sumokėjimo bei žalos atlyginimo, tai sudarys ne mažiau kaip 100 000 Eur.
34. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsakovei el. paštu atsiuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, kurioje nurodė, kad, nepaisant daugkartinių ieškovės raginimų bei reikalavimų pašalinti pastato bendrojo naudojimo objektų defektus, administratorė jokių veiksmų nesiėmė, dėl to ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ir patyrė nuostolių. Atkreipė dėmesį, kad apie preliminariosios sutarties sudarymą, taip pat apie patalpų pirkėjos pretenzijas dėl pastato būklės bei ieškovės galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvimą dėl pastato trūkumų egzistavimo, administratorė ne kartą buvo informuota raštu (el. paštu), tačiau veiksmų nesiėmė, dėl to privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl preliminariosios sutarties nutraukimo.
35. Atsakovė, 2022 m. rugpjūčio 30 d. atsakydama į ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovės nurodomas žalos atsiradimas nebuvo sąlygotas netinkamo atsakovės (ne)veikimo.
36. Ieškovės akcininkas 2022 m. rugpjūčio 26 d. el. laišku atsakovės vadovui atsiuntė ieškovei priklausančių patalpų perdangos stiprinimo sąnaudų suvestinę: mūrinių pertvarų, grindų, juodgrindžių, lagių bei sutręšusių sijų demontavimas ir sukrovimas į konteinerius – 15 410 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM); konteinerių nuoma – 2 920 Eur be PVM; perdangos sijų stiprinimas, lagių bei juodgrindžių montavimas – 15 971 Eur; mediena sijų stiprinimui – 10 224 Eur be PVM; OSB plokštės juodgrindėms – 6 717 Eur be PVM; varžtai, medvarsčiai ir pan. – 3 436 Eur be PVM; iš viso 54 678 Eur be PVM, arba 66 160 Eur su PVM.
37. Atsakovė 2022 m. liepos 26 d. paskelbė viešąjį pirkimą dėl administruojamo pastato perdangų rekonstrukcijos atnaujinimo darbų. Konkursą laimėjęs rangovas atsisakė vykdyti perdangos atnaujinimo darbus, nes nustatė, kad dėl ieškovės pašalintų trijų sijų darbų apimtis yra ženkliai padidėjusi.
38. Atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. paskelbė naują konkursą dėl įlūžusių perdangų konstrukcijų atnaujinimo darbų pirkimo. Konkursą laimėjo UAB „Proffesional Master Group“, kuri pateikė pasiūlymą už 7 227,97 Eur ir kuri darbus atliko 2023 m. balandžio mėn.
39. Ieškovė, manydama, kad būtent atsakovė privalo atlyginti jos patirtus nuostolius dėl preliminariosios sutarties nutraukimo, kurie kilo trečiajam asmeniui UAB „Agrošuolis“ atsisakius nupirkti ieškovei priklausančias patalpas dėl įgriuvusios pastato perdangos virš trečiojo pastato aukšto, kreipėsi į teismą. Reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorė, netinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, nes (1) iki pastato konstrukcijų griūties neužtikrino pastato bendrųjų konstrukcijų atitikties esminiams reikalavimas bei (2) po konstrukcijų griūties laiku neorganizavo pastato perdangos atstatymo darbų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė visas, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas, todėl ji nėra atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius; perdanga įgriuvo dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad nepriklausomai nuo perdangos griūties priežasčių, pareiga ją atstatyti teko atsakovei, o ne ieškovei, tačiau atsakovė šios pareigos laiku ir tinkamai neįvykdė, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai lėmė neteisingas išvadas dėl atsakovės atsakomybės.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl pastato administratorės atsakomybės už žalą, kilusią trečiajam asmeniui atsisakius nupirkti ieškovei priklausančias patalpas dėl įgriuvusios pastato perdangos.
Dėl pastato administratoriaus atsakomybės
41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tam tikslui butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių.
42. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, (toliau – Nuostatai) 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų Nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis); rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas (Nuostatų 4.5 papunktis); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 papunktis); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis).
43. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip pastato valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, jog pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).
44. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017 32 punktas). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2021 m. lapkričio mėn. virš pastato trečiojo, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, aukšto įgriuvo pastato perdanga.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime laikėsi pozicijos, kad pagrindinis šalių ginčas byloje yra kilęs dėl to, kuri šalis – ieškovė, atlikusi pertvarų griovimo darbus jai priklausančiuose patalpose, ar atsakovė – bendro naudojimo objektų administratorė, yra kalta dėl 2021 m. lapkričio mėn. virš ieškovei priklausančių patalpų įgriuvusios perdangos. Šalių ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė nustatydamas, kad dėl pertvaros griūties yra atsakinga ieškovė; įvertino, kad atsakovė tinkamai vykdė visas savo, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas. Teismas, nustatydamas aplinkybes dėl perdangos griūties priežasčių ir atsakingo asmens, iš esmės rėmėsi byloje paskirtos techninės ekspertizės išvadomis.
47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ydingai aiškino tarp šalių kilusio ginčo esmę, nes atsakomybės už perdangos griūtį klausimas nebuvo pagrindiniu šalių ginču; esminis klausimas, kurį byloje kėlė ieškovė, – ar atsakovė, būdama pastato bendrojo naudojimo administratore, yra atsakinga už pastato perdangos atstatymą bei dėl savalaikio šių pareigų nevykdymo kilusius ieškovės nuostolius. Anot ieškovės, jos nuostoliai atsirado dėl to, kad atsakovė, įgriuvus pastato trečiojo aukšto perdangai, nepriklausomai nuo perdangos griūties priežasčių, privalėdama atstatyti (tinkamai) organizuoti perdangos atstatymo darbus, tokios pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė, t. y. ieškovės nuostoliai yra esmingai nulemti neteisėto atsakovės neveikimo, neatstatant (tinkamai neorganizuojant) perdangos atstatymo darbų, o ne netinkamos pastato priežiūros iki griūties.
48. Teisėjų kolegija, atmesdama aukščiau nurodytus ieškovės argumentus, visų pirma, pažymi, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovės neteisėtus veiksmus siejo su dviem atskiromis argumentų grupėmis: (1) administratorė iki pastato konstrukcijų griūties neužtikrino pastato bendrųjų konstrukcijų atitikties esminiams reikalavimas bei (2) po konstrukcijų griūties laiku neorganizavo pastato perdangos atstatymo darbų. Atsakovė, siekdama atsikirsti į pirmosios grupės argumentus, laikėsi pozicijos, kad dėl perdangos griūties yra atsakinga ieškovė, įvykdžiusi pertvarų griovimo darbus jai priklausančiose patalpose. Antra, ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė dviem aspektais, t. y. (1) netinkama pastato technine priežiūra, nulėmusia pastato perdangos griūtį, bei (2) delsimu atstatyti įgriuvusią perdangą virš trečiojo pastato aukšto, nors jau savo nuostolių kilimą sieja tik su atsakovės veiksmais, tinkamai ir laiku neorganizuojant perdangos atstatymo darbų (žr., pvz., apeliacinio skundo 50 punktą). Atsakovė, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad dėl perdangos griūties yra atsakinga ieškovė, įvykdžiusi pertvarų griovimo darbus jai priklausančiuose patalpose, o ne atsakovė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinių dokumentų, teiktų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismuose, dalyką bei faktinį pagrindą, nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pagrįstai siekė nustatyti perdangos griūties priežastis ir atsakingą asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ne tik ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovės pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas, be to, bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovės atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, tinkamam šios civilinės bylos išnagrinėjimui, be kita ko, yra reikšminga nustatyti perdangos griūties priežastis ir už tai atsakingą asmenį.
49. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes dėl perdangos griūties priežasčių ir atsakingo asmens, iš esmės rėmėsi byloje paskirtos techninės ekspertizės išvadomis.
50. Apeliantė, kritikuodama pirmosios instancijos teismo išvadas dėl perdangos griūties priežasčių ir dėl to atsakingo asmens, nurodo, kad teismas ignoravo UAB „Įraža“ eksperto J. Ražaičio, apžiūrėjusio įgriuvusią perdangą prieš ją atstatant, nustatytas aplinkybes, taip pat Inspekcijos nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė, jog ekspertų pozicija prieštarauja byloje surinktai medžiagai, teikdami paaiškinimus ekspertai teikė klaidingus paaiškinimus, neatsakė į jiems nepatogius klausimus, formulavo tam tikras išvadas, neturėdami pakankamo faktinio pagrindo.
51. Byloje nustatyta, kad teismo ekspertams Z. Beržienei ir A. Sabeckiui, be kita ko, buvo pavesta atsakyti į klausimus, kokia yra pagrindinė priežastis (pastato fizinis nusidėvėjimas, išorinės drėgmės poveikis patalpose, patalpose atlikti konstrukcijų remonto darbai ar kita), nulėmusi perdangos griūtį UAB „Vandenė“ patalpose, tarp patalpų trečiojo ir ketvirtojo (palėpės) aukštų? (pirmasis klausimas); taip pat ar perdangos konstrukcijų virš trečiojo pastato aukšto puvinį, apie kurį nurodoma UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 22-02/02, sąlygojo pro pastato stogą patenkanti drėgmė? Ar nuolatinė drėgmė galėjo nulemti perdangos griūtį? Ar 2022 m. gruodžio 28 d. antstolio A. Selezniovo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 10-22-62 prieduose – vaizdo įraše ir fotofiksacijose atspindėta nesandari pastato stogo vieta, t. y. vieta, kurioje laša vanduo, yra ties perdangos įgriuva (ties ta vieta, kurioje įvyko perdangos griūtis)? (aštuntasis klausimas); taip pat ar patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, išardytos pertvaros yra laikančiosios konstrukcijos, kurių paskirtis – laikyti apkrovas ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą? ar patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, yra išardytų laikančiųjų konstrukcijų? (tryliktasis klausimas). Ekspertai, atsakydami į jiems užduotus klausimus, nurodė, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi perdangos griūtį UAB „Vandenė“ patalpose, tarp patalpų trečiojo ir ketvirtojo (palėpės) aukštų, yra patalpose atlikti konstrukcijų kapitalinio remonto darbai ir šių darbų netinkamas organizavimo būdas – kai nebuvo vadovaujamasi įprasta griovimo darbų technologija, kuomet atliekant ardymo darbus žemesniame statinio lygyje (šiuo atveju trečiame aukšte ardant pertvaras) buvo privaloma nukrauti aukštesniuose statinio lygiuose (aukštuose) esančias konstrukcijas (šiuo atveju palėpės medinę perdangų nuo šlako ir neleistinai sukauptų statybų šiukšlių), kurių sankaupos galėjo beveik dvigubai viršyti palėpės medinės perdangos naudojimo apkrovą; pertvaros trečiajame aukšte išardymas, neįvertinus papildomų apkrovų, palėpės medinės perdangos fizinio nusidėvėjimo laipsnio ir galimai perdangos medinių sijų korozinio puvinio pažaidų, prieš tai neįrengus laikino išramstymo, buvo esminė priežastis, sukėlusi medinės perdangos griūtį. Ekspertai nurodė, kad nuolatinė drėgmė galėjo būti vienas iš veiksnių, įtakojusių perdangos sijų medienos puvinio atsiradimą; konstrukcijų griūtis (avarija) įvyksta konstrukcijoms pasiekus avarinę būklę; UAB „Įraža“ statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 22-02/02 nebuvo nustatytas įgriuvusių perdangos sijų, skerspjūvio sumažėjimo daugiau 25 proc. dėl biologinių pažaidų, veikiant nuolatinei drėgmei, kuris galėjo nulemti perdangos griūtį; kad drėgmės poveikis medinėms perdangoms nebuvo lemiamas veiksnys, patvirtina ir UAB „Įraža“ Statinio techninės būklės tyrimo akte Nr. 22-02102 nurodytos pirmojo ir antrojo aukštų, neįgriuvusių, medinių perdangų pažaidos dėl nuolatinės drėgmės. Pasak ekspertų, patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, išardytos pertvaros pagal šiuo metu galiojančius normatyvinius dokumentus yra priskirtinos nelaikančioms sienoms – tai vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavą svorį, tačiau pagal įrengimo būdą – kai pertvaros yra išmūrytos ant medinių perdangos sijų, o ant pertvaros viršutinės dalies įrengtos viršutinio aukšto medinės perdangos sijos, tarpaukštinė mūrinė pertvara, tampa kaip atrama aukštesniame aukšte įrengtai medinei perdangai; išardžius trečiame aukšte mūrinę pertvarą, kuri tarnavo kaip išramstymas, fiziškai nusidėvėjusiai, neleistinai perkrautai ir galimai puvinio pažeistai medinei perdangai, įvyko nekontroliuojama palėpės perdangos dalies griūtis.
52. Viena iš įrodinėjimo priemonių yra eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, jog eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktas). Teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2010; 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 76 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024 52 punktas).
53. Taigi, nesivadovauti byloje esančios, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jų rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių jokiais patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su eksperto padarytomis išvadomis.
54. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl techninės ekspertizės akto, kaip įrodymo, nepatikimumo, visų pirma, pažymi, kad techninės ekspertizės akto turinys įrodo, jog du ekspertai, įvertinę jiems pateiktus duomenis, tarp kurių, be kita ko, buvo ir UAB „Įraža“ 2022 m. vasario 10 d. statinio techninės būklės tyrimo aktas, pateikė aiškius atsakymus dėl perdangos griūties priežasčių, tar jų ir dėl UAB „Įraža“ statinio techninės būklės tyrimo akte nurodytų veiksnių įtakos perdangos griūčiai, nurodydami ir pagrįsdami, kad jie nebuvo lemiantys perdangos griūtį. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Įraža“ parengtas statinio techninės būklės tyrimo aktas yra parengtas ne teismo nutarties paskirti byloje ekspertizę pagrindu, todėl šis aktas neturi eksperto išvados galios ir gali būti vertinamas tik kaip paprastas rašytinis įrodymas. Įvertinus šio akto turinį, matyti, kad jį parengę specialistai, atlikdami tyrimą, iš esmės netyrė ir nevertino, ar ieškovės išgriautos pertvaros ir palėpėje esančios statybinės šiukšlės turėjo įtakos perdangos griūčiai, kai teismo ekspertai įvertino tiek šias aplinkybes, tiek ir drėgmės poveikį medinėms perdangoms. Be to, aplinkybė, kad UAB „Įraža“ pastato apžiūrą atliko neilgai trukus po perdangos griūties, kai įgriuvusios perdangos sijos dar nebuvo pašalintos, o perdanga nebuvo atstatyta, priešingai nei teigia ieškovė, taip pat nepatvirtina techninės ekspertizės akto neišsamumo ir nepatikimumo. Pažymėtina, kad du teismo ekspertai techninės ekspertizės akto išvadose, atsakydami į septintąjį klausimą, ar, sugriuvus pastato trečiojo aukšto perdangai ir ją atstačius bei pašalinus įgriuvusios perdangos likučius, galima nustatyti perdangos griūtį lėmusias priežastis; jei taip, vadovaujantis kokiais duomenimis, nurodė, jog atlikus objekto apžiūrą, nustatyta, kad įgriuvo ne visa pastato trečiojo aukšto perdanga, o tik jos dalis, todėl, nors ir yra atstatyta įgriuvusi perdangos dalis naujomis medžiagomis bei pašalinti įgriuvusios perdangos dalies likučiai, tačiau pagal išlikusias neįgriuvusios medinės perdangos didžiosios dalies konstrukcijų pažaidas, faktiškai atliktus šių konstrukcijų stiprinimo būdus, stogo virš įgriuvusios dalies konstrukcijų būklę bei byloje pateiktus apžiūrų bei tyrimų po griūties dokumentus, buvo galima nustatyti perdangos griūtį lėmusias priežastis. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, pagrįstai nesirėmė UAB „Įraža“ parengtu statinio techninės būklės tyrimo aktu ir jame atliktu situacijos įvertinimu, o grindė išvadas teismo nutarties pagrindu parengtu techninės ekspertizės aktu. Antra, apeliantės akcentuojamas Inspekcijos 2022 m. gruodžio 28 d. raštas taip pat nepaneigia dviejų ekspertų padarytų bendrų išvadų, nes, kaip pagrįstai nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, Inspekcija netyrė ir nepateikė išvados apie tai, ar iki palėpės perdangos griūties patalpose, kuriose įvyko perdangos griūtis, ardant pertvaras, neįvertinus papildomų apkrovų, palėpės medinės perdangos fizinio nusidėvėjimo laipsnio ir galimai perdangos medinių sijų korozinio puvinio pažaidų, prieš tai neįrengus laikino išramstymo, (ne)buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, ar šie darbai (ne)atitiko normatyvinius techninius reikalavimus. Todėl Inspekcijos 2022 m. gruodžio 28 d. rašte pateiktos išvados nepaneigia ir juo labiau neprieštarauja teismo ekspertų išvadoms. Trečia, nors apeliantė akcentuoja, kad ekspertai, apklausiami teismo posėdyje, teikė klaidingus paaiškinimus, neatsakė į jiems nepatogius klausimus, formulavo tam tikras išvadas, neturėdami pakankamo faktinio pagrindo, tačiau priešingai, įvertinus tiek ekspertų atsakymus į jiems užduotus klausimus teismo posėdyje, tiek ir ekspertinio tyrimo akto turinį, nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Apklausos teisme metu abu teismo ekspertai iš esmės patvirtino išvadas, išsamiai atsakė į teismo bei proceso šalių jiems užduotus klausimus, teismo ekspertų nuomonė neišsiskyrė nė vienu klausimu. Ketvirta, ekspertų išvadų nepaneigia ir antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas konstatuoja faktinę padėtį, tačiau teismo ekspertų specialių žinių ir įgūdžių turėjimas nagrinėjamu atveju suteikė galimybę tiksliai nustatyti perdangos griūties priežastis, konstatuojant, jog drėgmės poveikis medinėms perdangoms nebuvo lemiamas veiksnys. Taigi, byloje esantys ir ieškovės akcentuojami įrodymai nepaneigia teismo ekspertų išvadų.
55. Ieškovė, įrodinėdama techninės ekspertizės akto išvadų nepatikimumą ir neišsamumą, apeliaciniame skunde įvardija argumentus, susijusius su ekspertų nurodomais perdangos griūtį nulėmusiais veiksniais. Ieškovė ginčija aplinkybes, kad perdangos griūtį, be kita ko, lėmė jos statybinių šiukšlių kaupimas palėpėje. Ieškovės teigimu, ji nenešė statybinių atliekų į palėpę, o jos pastato palėpėje buvo sukrautos dėl atsakovės (ne)veikimo, po stogo remonto darbų neužtikrinant statybinių atliekų išgabenimo.
56. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir nurodo, kad juos paneigia byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai. Visų pirma, iš byloje esančio pastato pastogės patalpų plano matyti, kad į palėpės patalpą, kur ir įlūžo perdanga, vienintelis patekimas yra per ieškovei priklausančias patalpas, kurios visą laiką buvo rakinamos. Antra, iš 2021 m. rugsėjo 30 d., kai buvo vykdomi stogo gegnių stiprinimo ir kiti stogo darbai, fotonuotraukų matyti, kad palėpėje statybinių šiukšlių nėra, kai jau 2022 m. sausio 11 d. statinio apžiūros metu statybinės šiukšlės užfiksuojamos. Trečia, iš ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už statybinių atliekų konteinerių nuomą, kuriomis ji įrodinėjo, kad statybines atliekas sukrovė į išsinuomotus statybinių atliekų konteinerius, o ne kaupė palėpėje, matyti, jog jos visos buvo išrašytos jau po perdangos griūties, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. vasario 11 d. Taigi, nustatytų aplinkybių visetas nepaneigia teismo ekspertų išvados, kad perdangos griūtį nulėmė, be kita ko, palėpėje laikytos statybinės šiukšlės bei leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog statybinės šiukšlės palėpėje buvo sukrautos ieškovės, o ne atsirado dėl atsakovės neveikimo ir (ar) nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmų.
57. Teisėjų kolegija atskirai pažymi ir tai, kad ieškovė, kritikuodama techninės ekspertizės aktą, nereiškė prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, siekiant nustatyti perdangos griūties priežastis ir atsakingą asmenį.
58. Kadangi nenustatyta, kad techninės ekspertizės akto išvados yra neaiškios ir subjektyvios, neparemtos ekspertinio tyrimo eiga, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu teismas šį ekspertizės aktą įvertino tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), nenukrypdamas nuo įrodymų įvertinimo taisyklių (CPK 185 straipsnis), bei, remdamasis tokio akto išvadomis, pagrįstai nusprendė, kad perdanga įgriuvo dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo perdangos avarinės būklės iki jos griūties, taip pat to, jog apie perdangos avarinę būklę iki įvykio buvo pranešta pastato administratorei, tačiau ši laiku nesiėmė priemonių šiam pastato bendrojo naudojimo objektui suremontuoti. Ieškovė apsiribojo teiginiais, kad atsakovė netinkamai atliko pastato techninę priežiūrą, netvarkydama pastato stogo, t. y. nesiėmė prevencinių priemonių, kurių privalėjo imtis pagal taikytiną teisinį reglamentavimą ir kurios galimai būtų padėję išvengti pastato perdangos griūties. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors atsakovė, kaip pastato administratorė, turi pareigą prižiūrėti bendrojo naudojimo konstrukcijas, tačiau nagrinėjamu atveju negalima pašalinti ir pačios ieškovės, kaip pastate įsigytų patalpų savininkės, pareigos tinkamai naudoti ir eksploatuoti pastatą. Pažymėtina, kad atsakovė, kaip pastato administratorė, neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, ji tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Būtent tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas (žr. šios nutarties 43–44 punktus). Antra, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad iki pastato perdagos griūties ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl namo stogo būklės ir dėl per stogo konstrukcijas galimai prasiskverbiančio vandens, tai reiškia, jog namo stogas nebuvo tokios būklės, kuris neatitiktų reikalavimo stogo, kaip statinio elemento būklės, ir dėl to esmingai ribotų statinio naudojimą. Trečia, byloje esantys statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio priežiūros aktai patvirtina, kad atsakovė savo, kaip pastato administratorės, pareigas iki perdangos griūties atliko tinkamai, nuolat organizuodama pastato apžiūras ir patikrinimus bei atlikdama būtinus darbus (laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo atlikti pastato stogo gegnių stiprinimo ir kiti stogo remonto darbai).
60. Apibendrindama motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė faktines ir teisines aplinkybes bei atskleidė šalių ginčo dėl perdangos griūties priežasčių ir atitinkamai dėl to atsakingo asmens esmę.
61. Kita argumentų grupė, kuria ieškovė grindžia pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, yra susijusi su atsakovės veiksmais po konstrukcijų griūties laiku neorganizuojant pastato perdangos atstatymo darbų.
62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sutiko su ieškove, kad pastato perdangos atstatymo darbų atlikimas užtruko, tačiau įvertinęs, jog: (1) pastato perdanga įgriuvo 2021 m. lapkričio mėn.; (2) atsakovei apie tai oficialiai pranešta 2022 m. sausio 10 d.; (3) ieškovė pati ketino atlikti darbus; (4) duomenų, kad ieškovė 7 mėn., t. y. iki 2022 m. birželio 14 d., kai kreipėsi į atsakovę su prašymu spręsti susidariusią problemą, teiktų pretenzijas atsakovei dėl pertvaros atstatymo darbų neatlikimo, nėra; (5) dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir padidėjusių darbų apimties, konkursą laimėjęs rangovas atsisakė pradėti darbus ir buvo paskelbtas kitas konkursas; (6) ieškovė apribojo atsakovei patekimą į bendrojo naudojimo patalpas per jai priklausančias patalpas; nusprendė, kad pati ieškovė nebendradarbiavo su namą administruojančia atsakove, savo veiksmais realiai nesiekė kiek įmanoma spartesnio pastato perdangos griūties padarinių pašalinimo, tai neabejotinai įtakojo darbų atlikimo terminą.
63. Teisėjų kolegija, prieš vertindama atsakovės veiksmų po konstrukcijų griūties organizuojant pastato perdangos atstatymo darbų savalaikiškumą, pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė, būdama pastato bendrojo naudojimo administratore, yra atsakinga už pastato perdangos atstatymą.
64. Ieškovė, įrodinėdama atsakovės delsimą atlikti perdangos atstatymo darbus, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog apie įgriuvusią pertvarą atsakovei tapo žinoma 2022 m. sausio 10 d., dėl to nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė vengė pranešti atsakovei apie įvykį.
65. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovei apie įvykį tapo žinoma anksčiau nei 2022 m. sausio 10 d., nenurodo tokio pranešimo aplinkybių ir konkrečios datos, apsiribodama UAB „Įraža“ eksperto J. Ražaičio parodymais, jog atsakovė dėl tyrimo atlikimo į jį kreipėsi dar 2021 m. pabaigoje. Teisėjų kolegijos įvertinimu, ieškovei teigiant, kad ji itin aktyviai siekė perdangos atstatymo, neabejotinai turėtų būti žinoma tiek pranešimo tiksli data, tiek ir jo pateikimo aplinkybės. Be to, net jei sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovei apie įvykį tapo žinoma iš kito asmens 2021 m. pabaigoje, ieškovė nenurodo priežasčių, lėmusių atsakovės neinformavimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. pabaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinant ieškovės aktyvumą ir bendradarbiavimą siekiant perdangos atstatymo, teisinę reikšmę turi ir tai, jog pati ieškovė nenurodė, kada tiksliai įlūžo perdanga jos patalpose, ir šio bylai reikšmingo fakto nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma paneigia ieškovės argumentus, kad ji veikė aktyviai ir bendradarbiavo su atsakove, šiai operatyviai pranešdama apie perdangos griūtį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė apie įvykį sužinojo 2022 m. sausio 10 d., gavusi oficialų pranešimą, ir iškart ėmėsi veiksmų įgriuvusios perdangos atstatymo darbams atlikti – 2022 m. sausio 11 d. atliko pastato apžiūrą.
66. Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovės veiksmų tolesnę chronologiją laikotarpiu nuo pranešimo apie perdangos griūtį, t. y. nuo 2022 m. sausio 10 d., iki preliminariosios sutarties nutraukimo, t. y. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., taip pat pačios ieškovės elgesį aptariamu laikotarpiu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė tinkamai vykdė visas savo, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės, pareigas, kai šiuo atveju ieškovė nebendradarbiavo su namą administruojančia atsakove, savo veiksmais realiai nesiekė kiek įmanoma spartesnio pastato perdangos griūties padarinių pašalinimo, tai neabejotinai įtakojo darbų atlikimo terminą. Tokias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad atsakovė: (1) 2022 m. sausio 11 d. atliko pastato apžiūrą; (2) inicijavo pastato perdangų konstrukcijų techninės būklės tyrimą, kurį atliko UAB „Įraža“ ir 2022 m. vasario 10 d. pateikė statinio techninės būklės tyrimo aktą; (3) suteikė galimybę ieškovei pačiai kuo greičiau atlikti darbus; nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad neketino darbų atlikti pati, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teismui teiktame dublike yra nurodžiusi (pripažinusi), jog, įvykus perdangos griūčiai, su atsakovės įgaliotais asmenimis buvo mėginama tartis, kad perdangos atstatymo darbus operatyvumo tikslais atliks ieškovės bei kitų pastato patalpų savininkų pasitelkti asmenys (žr. dubliko 7 punktą); jog ieškovė vis tik turėjo ketinimų pati atlikti (organizuoti) perdangos atstatymo darbus ir šalys buvo pradėjusios derybas dėl tokių darbų atlikimo patvirtina ir ieškovės 2022 m. birželio 14 d. el. laiškas atsakovei, kuriuo pranešama, kad ieškovė, negalėdama ilgiau laukti, dalį perdangų pradėjo stiprinti, nors tai yra administratorės pareiga, taip pat ieškovės akcininko 2022 m. rugpjūčio 26 d. el. laiškas siųstas atsakovės vadovui, kuriuo buvo atsiųsta perdangos stiprinimo sąnaudų suvestinė; (4) galiausiai ieškovei atsisakius šių ketinimų, atsakovė 2022 m. liepos 26 d. paskelbė konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (5) konkursą laimėjęs rangovas atsisakė atlikti perdangos remonto darbus dėl ieškovės savavališkai panaikintų trijų papildomų perdangos sijų ir, atitinkamai, padidėjusios darbų apimties; nors ieškovė neigia pašalinusi perdangos sijas, tačiau tokias aplinkybes grindžia savo akcininko parodymais, kurie, teisėjų kolegijos įvertinimu, stokoja patikimumo, nes ieškovės akcininkas yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi; nagrinėjamu atveju įvertinus apeliantės akcininko paaiškinimų dėl trijų sijų (ne)panaikinimo santykį su kitais byloje esančiais įrodymais, pažymėtina, kad jų nepatvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys, kai atsakovės poziciją dėl pašalintų sijų įrodo byloje pateikti jos statinio apžiūros aktai bei aplinkybė, jog pirmąjį konkursą laimėjęs rangovas atsisakė atlikti perdangos remonto darbus, nurodydamas konkrečią priežastį – ieškovės savavališkai panaikintas tris sijas ir dėl to padidėjusią darbų apimtį; (6) atsakovė 2022 m. lapkričio 8 d. antrą kartą paskelbė konkursą perdangos rekonstrukcijos atnaujinimo darbams atlikti; (7) konkursą laimėjusi rangovė perdangos atstatymo darbus atliko 2023 m. balandžio mėn. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes, taip pat nurodytus motyvus, įvertinusi tiek ieškovės, tiek ir atsakovės elgesį bei veiksmus nuo perdangos griūties iki preliminariosios sutarties nutraukimo, atsižvelgusi į tai, kad Nuostatuose nenumatytas konkretus terminas, per kurį administratorė privalo atlikti bendro naudojimo objektų remonto darbus, daro išvadą, jog atsakovės veiksmai atitiko Nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas administratorės pareigas. Kai pačios ieškovės elgesys, tariantis su atsakove dėl perdangos griūties padarinių pašalinimo darbų atlikimo (organizavimo) pačiai ieškovei, tačiau galiausiai tokių darbų atlikimo reikalaujant iš atsakovės, neįleidžiant atsakovės atstovų į patalpas, neabejotinai apsunkino ir prailgino perdangos griūties padarinių pašalinimą bei neatitiko rūpestingo, apdairaus ir atidaus asmens elgesio standarto. Taigi, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo kilti atsakovės civilinei atsakomybei.
67. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Visų pirma, tokią išvadą pagrindžia preliminariosios sutarties išviešinimo data (2022 m. birželio 23 d.), t. y. preliminarioji sutartis viešajame registre buvo įregistruota gerokai vėliau, jau po perdangos griūties (2021 m. lapkričio mėn.). Antra, ieškovė tik 2022 m. birželio 14 d. el. laišku pirmą kartą informavo atsakovę, kad pirkėja, po to kai įgriuvo perdanga, atsisako pirkti patalpas, kol visų aukštų perdangos nebus pakeistos ir (ar) sustiprintos, dėl to ieškovei gresia galimos baudos dėl netesybų. Taigi, atsakovė apie galimus kilti nuostolius anksčiausiai galėjo numanyti tik 2022 m. birželio 14 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki nurodytos datos raštu ir (ar) žodžiu būtų informavusi atsakovę apie kilsiančius jai galimus nuostolius, tai leidžia nuspręsti, jog pati ieškovė nesielgė kaip sąžiningas juridinis asmuo, o atsakovė negalėjo numanyti (žinoti), kad dėl jos (ne)veikimo gali kilti nuostoliai. Šalys turi bendradarbiauti tarpusavyje, ieškovė turėjo pareigą sąžiningai bei kuo greičiau atskleisti atsakovei apie preliminariosios sutarties sudarymo faktą ir galimai jai kilsiančius nuostolius, nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nustatytu terminu, todėl priežastinis ryšys tarp ieškovės reikalaujamų nuostolių bei atsakovės veiksmų yra pernelyg nutolęs.
68. Pagal bendrąją taisyklę skolininko kaltė, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų nei iki perdangos griūties (ieškovė neįrodinėjo stogo, perdangos avarinės būklės iki jos griūties ir apie tokią būklę buvus informuotą administratorę; atsakovė iki perdangos griūties nuolat organizavo pastato apžiūras ir patikrinimus bei atliko būtinus darbus), nei po jos griūties (atsakovės veiksmai, organizuojant perdangos griūties padarinių šalinimo darbus, įvertinus pačios ieškovės elgesį, įtakojusį darbų atlikimo terminą, laikytini tinkamais ir savalaikiais), taip pat nustačius, jog perdangos griūtį lėmė būtent ieškovės veiksmai, teisėjų kolegijos įvertinimu, neegzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovės kaltę, kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, namo dalies patalpų savininkė turi prisiimti iš nuosavybės teises sukuriamas pareigas, todėl, konstatavus netinkamą tokių pareigų vykdymą, dėl kurio kilo žala, ji netenka teisės reikalauti tokią žalą atlyginti iš kitų savo pareigas tinkamai įvykdžiusių subjektų (šiuo atveju namo administratorės).
69. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl žalos fakto ir dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, aiškinimo ir taikymo neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl tokių argumentų plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
70. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamos pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigos, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
71. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
72. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovė, kuri nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00000509 ir 2024 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymą); taip pat trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuris nurodė apeliacinės instancijos teisme patyręs 850 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. balandžio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 1209/2024 ir 2024 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius, nusprendžia, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui kompensuotinos visos jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, jas priteisiant iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai vakarai“, juridinio asmens kodas 140597134, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“, juridinio asmens kodas 302558430, 1 694 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vandenė“, juridinio asmens kodas 302558430, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas