Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3.; 75.8.; 78.2.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės,

kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės  ir Alvydo Barkausko,

sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui N. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4275-96/2011 pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovui M. U. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bei atsakovo M. U. priešieškinį ieškovei D. U. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

Ieškovė D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; lygiomis dalimis po 1/2 padalinti butą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, o automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe; dukters A. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti dukters išlaikymui 1/2 atsakovui priklausančio buto ir 144 Lt periodinėmis  mėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1987-09-26 tarp ieškovės D. U. ir atsakovo M. U. buvo sudaryta santuoka. 1991-01-01 gimė sūnus V. U., 2003-11-26 gimė dukra A. U.. Ieškovė ir atsakovas su vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), todėl minėtu adresu deklaruota ieškovės ir dukros A. gyvenamoji vieta. 2006-10-13 ieškovės motina S. D. padovanojo ieškovei 120000 Lt piniginių lėšų, pervesdama jas bankiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą AB SEB banke. Minėtos lėšos buvo panaudotos gyvenamojo būsto remontui. 2007-01-10 ieškovės motina padovanojo dar 25000 Lt, taip pat pervesdama juos bankiniu pavedimu į ieškovės sąskaitą AB SEB banke. Visa ieškovės motinos S. D. padovanota suma buvo išleista šalių gyvenamojo busto remontui. 2009 m. atsakovas išvijo ieškovę su vaikais iš buto ir šeimyninius santykius nutraukė. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena šeimos bute su kita moterimi. Santuokos iširimą sąlygojo atsakovo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu. M. U. visiškai nesirūpino šeima. Būdamas neblaivus, grasindavo panaudosiąs smurtą šeimoje. Dukra A. U. nuo 5 metų gyvena tik su motina. Sūnus V. U. yra pilnametis, tačiau taip pat gyvena su motina. Ieškovė yra dirbanti ir turi pastovių pajamų, kas užtikrina minimalų šalių poreikių patenkinimą. Atsakovas M. U. dukros A. išlaikymui neteikė lėšų nuo 1999 m., todėl ieškovė teigia, jog dukros išlaikymas, atsižvelgiant į atsakovo turimo turto vertę ir dar mokėtinų išmokų sumą, turi būti priteistas natūra, priteisiant iš atsakovo A. U. išlaikymui konkretų turtą (LR CK 3.3 str., 3.82 str., 3.84 str., 3.87 str. -3.90 str., 3.116 str., 3.117 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.200 str.).

Atsakovas M. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas santuoką, sudarytą tarp ieškovės D. U. ir atsakovo M. U. nutraukti, paliekant U. pavardes, pripažinti butą (duomenys neskelbtini), atsakovo M. U. asmenine nuosavybe, priteisti atsakovui 1.1400 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) 500/11400 dalis, automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti M. U. asmenine nuosavybe, automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. U. asmenine nuosavybe, nustatyti dukros A. U. gyvenamąją vietą su ieškove D. U., priteisti iš atsakovo dukros A. U. išlaikymui po 200 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigdama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepateikė į bylą jokių įrodymų. D. U. nurodyti faktai visiškai neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymėjo, jog jis gauna invalidumo pensiją, todėl nusipirkti alkoholio neturėjo už ką, nes visą pensiją išleisdavo vaikų išlaikymui bei mokėdavo už komunalinius mokesčius. Dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausant atsakovui, todėl į dalintino turto balansą neįeina. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog 145000 Lt išleista buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovas neprieštarauja, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas dukros A. U. naudai (LR CK 3.196 str., 3.200 str.).

Atsakovas M. U. pateikė priešieškinį, prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; nustatyti dukters A. gyvenamąją vietą su motina D. U.; priteisti iš jo išlaikymą dukrai A. U. po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės; padalinti po 1/2 dalį bendrąją jungtinę nuosavybę šalims priklausantį žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5000/11400 dalis, automobilį Audi 100, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, o automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės D. U. nuosavybe; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys santuokoje išgyveno 24 metus. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas teigia, jog dėl sveikatos sutrikimų jis negali susirasti darbo, todėl gyvena iš invalidumo pensijos. M. U. nuolat teikia lėšas dukros A. U. išlaikymui. Santuokos iširimui didelę įtaką turėjo ieškovės neigiamas elgesys, kuris pasireiškė tuo, jog ji visiškai nesidomėjo atsakovo gyvenimu, pomėgiais. Dėl ieškovės nepakenčiamo elgesio kildavo nesutarimai. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas iš esmės, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų dėl minėtų aplinkybių. Atsakovas sutinka, kad dukros A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina  (LR CK 3.61 str., 3.69 str., 3.117 str. 3.119 str.).

Ieškovė D. U. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog nepilnametė dukra kartu su motina, jos draugu ir pilnamečiu broliu V. U. gyvena 5 kambarių, 182 kv. m ploto name su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai M. S. D.. Šalių dukrai sudarytos geros sąlygos augti ir lavintis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-21 sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

nutraukti santuoką, sudarytą 1987-09-26 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.592, tarp ieškovės D. U. ir atsakovo M. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo D. U. palikti  santuokinę pavardę – U.;

padalinti santuokoje įgytą turtą natūra:

- ieškovei D. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 0101/0161:1506 Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, automobilį M. G. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),  2 900 Lt vertės; viso turto už  29215,79 Lt;

- atsakovui M. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 0101/0161: 1506 Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 38700 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės; viso turto už 67715,79 Lt;

įpareigoti atsakovą M. U. išmokėti ieškovei D. U. 19250 Lt kompensaciją;

nustatyti nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą kartu su motina D. U.;

priteisti iš atsakovo M. U. nepilnametės dukters A. U. (gim. 2003-11-26) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys jos motina D. U.;

likusią ieškinio dalį atmesti; likusią priešieškinio dalį atmesti;

priteisti iš atsakovo M. U. į valstybės biudžeto pajamas 108 Lt žyminio mokesčio ir 8,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 116,31 Lt;

panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai buvo vienas kitam neištikimi. Ieškovė šiuo metu gyvena su sugyventiniu, o atsakovas - su sugyventine. Nors abu nurodo, kad jų sugyventiniai atsirado po to, kai jie pradėjo gyventi skyrium, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad šalys, pablogėjus jų tarpusavio santykiams, nesiekė išsaugoti santuokos ir abu pradėjo gyventi su sugyventiniais, todėl abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas smurtavo prieš ją, nesirūpino šeima, nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nepateikė objektyvių ir leistinų įrodymų, kuriais būtų patvirtinta, kuo pasireiškė atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovo kaltės iš dalies paneigiami bylos medžiaga. Atsakovui nustatytas neįgalumas, jis gauna invalidumo pensiją, todėl suprantama, kad atsakovo pajamos yra nedidelės ir jis negali ženkliai prisidėti prie šeimos išlaikymo. Neįgaliam sutuoktiniui reikalinga kito sutuoktinio pagalba, supratimas ir rūpestis, o atsakovas nurodo, kad to šeimoje nebuvo. Pati ieškovė pripažįsta, kad jis prisidėjo ir prie dukros išlaikymo. Šeima gyveno bute, atsakovas mokėjo buto komunalinius mokesčius. Teismas konstatavo, jog nepagrįstai nurodoma, kad jis prie šeimos išlaikymo neprisidėjo ir ja nesirūpino. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie tai, kad šeimoje buvo smurtaujama (naudojamas tiek psichologinis, tiek fizinis smurtas). Abu sutuoktiniai gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, jų santykiai konfliktiški, abu turi sugyventinius, negerbia vienas kito, nepadeda vienas kitam nei moraliai, nei materialiai. Teismas, vertindamas santuokos nutraukimo priežastis, padarė išvadą, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. str.). Liudytojų parodymai prieštaringi. Liudytojos J. B. (ieškovės sesuo), M. S. D. (ieškovės motina) nurodė, kad atsakovas smurtavo, girtavo, nesirūpino šeima. Liudytojos V. E. B. (kaimynė) parodė, kad atsakovas išgerdavo, tačiau dėl to policija nebuvo kviečiama, ji nemačiusi, kad atsakovas varytų ieškovę iš namų ar muštų vaikus. Liudytoja J. R. (atsakovo sesuo) parodė, kad šalys gyveno gražiai, atsakovas išgerdavo, tačiau skyrybų priežastimi buvo ieškovės blogas charakteris, kad nesutarimai prasidėjo, gavus ieškovei pinigus iš jos motinos. Liudytoja A. N. (atsakovo sugyventinė) atsakovą charakterizavo teigiamai, nurodė, kad jis geras, nevartoja smurto ir, kad ji su juo draugauja nuo 2011 metų ir gyvena kartu. Liudytojos V. D., A. S. B. (kaimynės) atsakovą charakterizavo teigiamai.  Teismas padarė išvadą, jog dėl santuokos nutraukimo kalti yra abu sutuoktiniai. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito, kadangi tai nepaneigtų išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo. Santuokos nutraukimo bylose teismas, spręsdamas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, vadovaujasi CK 3.118 str., pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Santuokos metu pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-08 Įstatymą Nr. I-1374 , 1992-03-13, Nr. 197 atsakovas su savo motina J. U. privatizavo butą su rūsiu lygiomis dalimis (po 1/2 dalį ). Mirus atsakovo motinai, pagal 2003-10-06 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8-10207 atsakovas paveldėjo dar 1/2 buto (motinos buto dalį). Butas yra registruotas atsakovo vardu nuosavybės teise (1 t., b.l. 68,69). Teismas pažymėjo, jog dėl nuosavybės teisės į butą, tarp šalių kilo ginčas. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 str. 3 d.). Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 1998-07-02 įstatymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodė, kad buto remontui panaudojo 145000 Lt ieškovei jos motinos padovanotų lėšų, ir jį pagerino iš esmės, dėl ko butas turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.90 str. numato, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas  sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad butas buvo pagerintas iš esmės. Kokia buvo buto vertė prieš remontą ir po remonto įrodymų nepateikta. Pagal VĮ Registru centras duomenis buto rinkos vertė 2003-09-03 buvo 40800 Lt (1 t., b.l. 68), ieškinio padavimo metu (2011-03-18) ieškovė nurodė, kad jo kaina  yra 82100 Lt (1 t., b.l. 58).  Šio buto su rūsiu vertė pagal UAB „Census Optikus“ turto vertinimą 2011-10-11 buvo 77400 Lt.  Tad buto vertė nepadidėjo. Buto vertė pasikeitė tik dėl jo vertės padidėjimo pagal registro pasikeitusį vertinimą. UAB „Census Optikus“ vertinimo ir kadastro duomenys patvirtina, kad buto plotas nepasikeitė, nepasikeitė jo išplanavimas, nebuvo atliktas joks buto perplanavimas, negauti ir neregistruoti jokie leidimai buto perplanavimui ar statybos darbų atlikimui. Ieškovė nepateikė ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų kiek, kam ir kieno pinigų buvo panaudota buto remontui, kam ir už ką buvo sumokėta. Ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą UAB „OKE LT“ Lt 74999,71 Lt sumai teismas nevertino, kaip buto pagerinimo iš esmės remonto įrodymą, nes ši sąmata nepatvirtino nei atlikto bute remonto kainos, nei buto buvusios būklės prieš remontą ir po remonto, nei atliktų darbų vertės pagal jų atlikimo metu buvusias rinkos kainas. Šioje sąmatoje medžiagų, darbų vertė paskaičiuota 2011 m. laikotarpyje, matomai buto apžiūros metu. Šalių liudytojai patvirtino, kad bute buvo atliekamas remontas bei ieškovė pirko baldus, tačiau nurodė, kad buto būklė ir prieš remontą buvo gera, kaip ir baldų ir, kad atsakovo motina labai prižiūrėjo butą.  Ieškovės pateikti garantinis talonas, važtaraščiai, sutartis, kvitai ir kt. (1 t., b.l.37, 41-52) nesusiję su buto pagerinimu. Pagal juos buvo pagaminti baldai, kurių ieškovė neprašo dalinti kaip sutuoktinių turto, dalis prekių pagal juos išviso nėra gauta ir tėra tik pasiūlymai, gauti kitų asmenų ir t.t. (CPK 178 str.).  Remdamasis ieškovės pateiktų banko išrašais, liudytojos M. S. D. parodymais (1 t., b.l. 21-40,89) teismas nustatė, kad ieškovės motina M. S. D. 2006-10-13 pervedė į ieškovės sąskaitą 120000 Lt, mokėjimo paskirtis mokėjimo nurodyme nėra nurodyta (1 t., b.l. 21), o 2007-01-10 mokėjimo nurodymu (1 t., b.l. 22) pervedė dar 25000 Lt, mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis dovana. Viso ieškovei buvo motinos pervesta 145000 Lt. Ieškovės motina nurodė, kad ji pinigus skyrė šeimai, t.y. buto remontui, pragyvenimui, rūbams, o vėliau jau bylos nagrinėjimo metu sudarė šių pinigų dovanojimo sutartį.  Šiuos gautus pinigus ieškovė išleido 2006-10-14 - 2007-01-20 laikotarpiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės motina 2011-06-14 pinigų dovanojimo sutartimi (1 t., b.l. 134) šių pinigų sumą (145000 Lt) padovanojo ieškovei, tačiau sutartyje yra pabrėžiama, kad dovanotoja pareiškė, kad pinigai yra skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir kitoms ieškovės asmeninėms reikmėms. Sutartyje nurodoma, kad ieškovė pinigus gavo prieš pasirašant sutartį. Tad pagal dovanojimo sutartį ieškovė pinigus gavo jau gyvendama skyrium su atsakovu ir po buto remonto, o pagal sąskaitos išrašus 2006 m., 2007 m. Pinigų dovanojimo sutartyje dovanojamų pinigų ieškovei paskirtis buvo jos šalių pakoreguota priklausomai nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė neišleido buto remontui jos nurodytos sumos. Vien tas faktas, kad ieškovė turėjo sąskaitoje pinigų ir juos išleido, nereiškia, kad ji visus pinigus išleido buto remontui. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų teismas nustatė, kad buvo nupirkti ir pakeisti baldai, padarytas einamasis buto remontas. Teismas pažymėjo, kad santuokos metu atsakovas pagal paveldėjimo teisės liudijimą, 2003-10-06, Nr. 8-10209 paveldėjo ir 1/3 dalį negyvenamosios patalpos, esančios Vėsos g. 11, Vilniuje. Ši patalpos dalis yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir registruota jo vardu nuosavybės teise (1 t., b.l.70). Šis turtas yra nedalintinas. Ieškovės vardu registruoto asmeninės nuosavybės teise jai priklausančio nekilnojamojo turto nėra. Santuokos metu pagal 2008-06-27 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 5962 sutuoktiniai įgijo 5000/11400 žemės sklypo. Šis sklypas yra registruotas jų vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1 t., b.l. 65-67). Sklypo vertė yra 52631,58 Lt. Ginčo dėl šio sklypo vertės ir padalijimo tarp šalių nėra, abu sutinka sklypą pasidalinti natūra po 1/2 dalį, t.y. pinigine išraiška po 26315,79 Lt. Santuokoje yra įgyti du automobiliai M. G., 2900 Lt vertės ir (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės (1 t., b.l. 59-63, 175,176). Ginčo dėl automobilių vertės tarp šalių nėra. Tai irgi yra dalintinas santuokinis turtas. Teismas konstatavo, jog kiekvienam sutuoktiniui tenka turto po 1/2 dalį, pinigine išraiška po 48 465,79 Lt. Butas natūra priteisiamas atsakovui, nes jam asmeninės nuosavybės teise jau priklauso 1/2 dalis buto, o ieškovės buto dalies vertė yra tik 19350 Lt. Bendrai naudotis butu šalys negali, nes jų santykiai konfliktiški. Kitas turtas padalinamas pagal šalių pageidavimą. Ginčo tarp šalių dėl dukters A. gyvenamosios vietos nėra. Atsakovas sutinka, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Mergaitė taip pat išreiškė norą gyventi su motina, dėl ko dukters gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove. LR CK 3.192  str. 2 d. nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Teismų praktikoje yra taikomas kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. teismas konstatavo, jog mergaitė yra 7 metų, todėl jos poreikiai yra mažesni negu suaugusio žmogaus poreikiai. Abu tėvai turi teikti mergaitei bent minimalų išlaikymą, reikalingą jos gyvybiškų poreikių patenkinimui, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovo nurodoma 200 Lt išlaikymo suma neužtikrina būtinų gyvybiškai svarbių mergaitės poreikių patenkinimo dėl ko nepriimtina. Pagal gaunamas pajamas, nepaisant prarasto darbingumo lygio, jis pajėgus teikti mergaitei po 300 Lt išlaikymą, kadangi abu tėvai privalo savo vaikams teikti tokį išlaikymą, kuris padėtų užtikrinti jų būtinus poreikius. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismas nustatė, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyriaus pradžios nuolat teikė išlaikymą dukrai po 100 Lt kas mėnesį ir dar davė vieną kartą 500 Lt. Kad šio išlaikymo nepakako, ar, kad ieškovė išleido daugiau lėšų dukrai išlaikyti iki ieškinio pateikimo (2011-03-18), įrodymų nepateikta. Nesant reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sumine išraiška ir esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovas išlaikymą pradėjus šalims gyventi skyrium vaikui nuolat teikė, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo ir priteisti iš atsakovo kokio tai išlaikymo įsiskolinimo pinigine išraiška ar turtu. CK 3.196 str. įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga tenkinti prašymą priteisti išlaikymą konkrečiu būdu, pirmiausia atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.49 str. 2 d., 3.90 str., 3.117 str. 1 d., 3.118 str., 3.127 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

              Ieškovė D. U. pateikė apeliacinį skundą, prašydama iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės D. U. ir M. U. nuosavybė ir nutraukiant santuoką, padalinti butą lygiomis dalimis, priteisti iš atsakovo M. U. A. U. išlaikymą turtu atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), dalį, o likusią išlaikymo dalį priteisti po 144 Lt periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki A. U. pilnametystės; teismui nusprendus, kad išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo M. U. išlaikymą pinigais po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 8300 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusio nuo 2009 m. vasario mėn. iki civilinės bylos iškėlimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas sprendime konstatuodamas, jog dėl santuokos iširimo kaltas ne tik atsakovas, bet ir ieškovė, nepagrindė šios išvados jokiais byloje ištirtais įrodymais. Savo išvadą teismas grindžia prielaidomis apie tai, kad abu sutuoktiniai vienas kitam neištikimi. 2009 m. pradžioje atsakovė buvo išvyta iš namų kartu su vaikais. Nepaisanti to, atsakovas nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, neatsiprašė dėl savo poelgio. Sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas neskyrė dėmesio savo šeimai, neteikė išlaikymo. Byloje apklausti liudytojai J. B., S. D., L. L., V. E. B., J. R., A. N. patvirtino, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu. Atsakovo kaltę dėl nesirūpinimo šeima, teismas paneigia aplinkybėmis dėl atsakovo neįgalumo, tačiau dėl jo paties kaltės jis prarado darbingumą, todėl teismas negalėjo vertinti minėtos aplinkybės. Atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1200 Lt, tuo tarpu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, t.y. atsakovo gaunamos pajamos nėra tokios menkos, kad jis negalėtų prisidėti prie tinkamos šeimos išlaikymo. Tuo tarpu ieškovės mėnesinės pajamos sudaro 1000 Lt. Apeliantė pažymėjo, jog nei vienas liudytojas nenurodė jokios sutuoktinės kaltės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas mokėtų komunalinius mokesčius. Atsakovo vardu registruotas butas, kuriame šalys gyveno 20 metų, buvo pagerintas iš esmės ieškovės motinos S. D. dovanotomis ieškovei lėšomis. Atliktų darbų apimtis leidžia pagrįstai pripažinti atliktus remonto darbus pagal savo esmę kapitaliniais. Kadangi atliekamo remonto metu ieškovės ir atsakovo santykiai nebuvo konfliktiški, ieškovė neišsaugojo su remonto išlaidomis susijusių dokumentų, tačiau liudytojai patvirtino buvusio remonto bute faktą. UAB „OKE LT“, įvertinusi bute atliktų darbų apimtį, nurodė, jog remonto darbai sudaro 75000 Lt. Teismas neįvertino aplinkybės, kad remontas buvo daromas 2006 m. - 2008 m., kai dėl sparčiai augančio statybos ir nekilnojamojo turto sektoriaus, remonto darbų ir medžiagų kainos buvo maksimaliai aukštos. Į bylą pateikti 2006-10-13 ir 2007-01-10 bankinio mokėjimo nurodymai, patvirtinantys, kad S. D. pervedė ieškovei 145000 Lt. Be to, pinigai buvo pervesti prieš buto remontą, tai patvirtina, jog jie buvo panaudoti buto esminiam remontui. Atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Teikiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo natūra, išlaikymo įsiskolinimas buvo įskaičiuotas į turto vertę. Trūkstama dalis buvo prašoma priteisti iš atsakovo mėnesinėmis išmokomis po 144 Lt kas mėnesį. Teismo sprendimas prieštarauja LR CPK 376 str. nustatytai teismo pareigai šeimos bylose būti aktyviam. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, jog šalys gyveno kartu iki 2010 m. vasario mėn. ir atsakovas tuo metu išlaikė vaiką, tačiau byloje nustatyta, kad šalys nebegyvena kartu nuo 2009 m. vasario mėn. Atsakovas nuo 1999 m. neteikia jokių lėšų dukros A. U. išlaikymui (LR CK 3.60 str., 3.90 str., 3.200 str.).

              Atsakovas M. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-21 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės D. U. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad santuokoje praleisti 24 metai, todėl per šį laiką šalys kaip sutuoktiniai išgyveno įvairių akimirkų, tiek gerų, tiek blogų, todėl nesąžininga ir neprotinga dėl santuokos iširimo kaltinti tik atsakovą. Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, jog nuo 2006 m. iki 2008 m. butas (duomenys neskelbtini), buvo pagerintas iš esmės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 145000 Lt suma buvo panaudota buto remontui. Apeliantė  nutyli, kad buto stovis iki remonto visiškai nereikalavo papildomų investicijų. Liudytojai patvirtino, kad butas buvo tvarkingas bei prižiūrėtas M. U.. Apeliantė taip pat nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis atliko buto remonto darbus, nepateikė teismui prašymo dėl liudytojų, atliekančių remonto darbus, apklausos. Atsakovo darbingumo lygis yra 50 proc., jo gaunamos pajamos sudaro 1100 Lt. Ieškovė teigdama, jog atsakovas nuo 1999 m. neteikia išlaikymo, nenurodė, kodėl nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, tai reiškia, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo pakankamas (LR CK 3.155 str., 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas šeimos teisinių santykių bylų nagrinėjimą, nustatė teismo aktyvų vaidmenį šios kategorijos bylose ir teisę teismui, atsižvelgiant į reikalavimų pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus. Šios kategorijos bylose teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais  ir bylos aplinkybėmis. Atsižvelgiant į teismo aktyvų vaidmenį visose šeimos bylose, kolegija peržengia apeliacinio skundo ribas (CPK 320 str. 2 d., 376 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta:

- atsakovui M. U. natūra priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 38700 Lt vertės, viso turto už 67715,79 Lt;

- įpareigoti atsakovą M. U. išmokėti ieškovei D. U. 19250 Lt kompensaciją;

- priteisti iš atsakovo M. U. nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys jos motina D. U.; naikintinos dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai šiose dalyse buvo išspręsta byla (LR CPK 330 str.). Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti šiose dalyse naują sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies, paliekant nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta:

- priešieškinį tenkinti iš dalies, nutraukti santuoką, sudarytą 1987-09-26 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.592, tarp ieškovės D. U. ir atsakovo M. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo D. U. palikti  santuokinę pavardę – U.;

- padalinti santuokoje įgytą turtą natūra;

ieškovei D. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 0101/0161:1506 Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, automobilį M. G., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),  2900 Lt vertės; viso turto už  29215,79 Lt;

atsakovui M. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris 0101/0161: 1506 Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės;

- nustatyti nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąją vietą kartu su motina D. U.;

- likusią ieškinio dalį atmesti; likusią priešieškinio dalį atmesti;

- priteisti iš atsakovo M. U. į valstybės biudžeto pajamas 108 Lt žyminio mokesčio ir 8,31 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 116,31 Lt;

- panaikinti laikinąją apsaugos priemonę - areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), sprendimui įsiteisėjus, nes byla šiose dalyse išspręsta teisingai, tinkamai pritaikant materialinės ir procesinės teisės normas.

Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas būti lojaliems ir gerbti vienas kitą, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Tai, kad pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, jie pradėjo gyventi skyrium ir nesiekė santuokos išsaugoti - nenutraukę santuokos, pradėjo gyventi su sugyventiniais, patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo. Tai, kad ieškovė siekia nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, įvardindama 2009 m. pradžioje atsakovės išvarymą iš namų, savaime nesudaro teisinio pagrindo vien atsakovą pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nustatyta tvarka kreipėsi dėl jos įkeldinimo į butą (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota ieškovės ir šalių dukros gyvenamoji vieta.

Pirmosios instancijos teismo apklausta liudytoja J. B., S. D., L. L., V. E. B., J. R., A. N. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl atsakovo kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytojos J. B. (ieškovės sesuo), S. D. (ieškovės motina) vertino sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo.

              Vien ta aplinkybė, kad ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą, pateikdama ieškinį, savaime nepatvirtina atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų (1 t., b.l. 114-117), nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bei sutuoktinių kaltės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą  nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, dalinant santuokoje įgytą turtą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė sutuoktinių bendro turto balansą, konstatuodamas, kad ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), buvo įgyta šalių santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl kiekvienai šaliai atitenka po 1/4 dalį buto (duomenys neskelbtini)e, nuosavybės teise.

Tai, kad teismas padalino santuokoje įgytą turtą natūra:

- ieškovei D. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, automobilį M. G. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 Lt vertės; viso turto už  29215,79 Lt;

- atsakovui M. U. natūra priteisti: 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini): 1506 Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, automobilį (duomenys neskelbtini), Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 Lt vertės; viso turto už  29215,79 Lt; atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu natūra šis padalintas turtas ieškovui ir atsakovei iš esmės nepažeidžia bendro turto lygių dalių principo ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, bei yra lygiavertis, todėl kompensacija šalims dėl šio turto nepriteisiama.

Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ieškovės asmeninėmis lėšomis iš esmės pagerintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė ieškovės D. U. ir M. U. nuosavybė ir nutraukiant santuoką, padalinti butą lygiomis dalimis, negali būti tenkinamas, nes byloje nėra duomenų, kad visas butas (tame tarpe ginčo buto ½ dalis, kurią paveldėjo atsakovas), buvo iš esmės pagerinta ieškovės asmeninėmis lėšomis. Tai, kad atsakovo vardu registruotas butas, kuriame šalys gyveno 20 metų, buvo 2006 m. - 2008 m. remontuotas (1 t., b.l.42-52), savaime neįrodo, kad butas buvo iš esmės pagerintas  ieškovės motinos S. D. 2006-10-13 ir 2007-01-10 dovanotomis ieškovei lėšomis 145000 Lt sumai (1 t., b.l. 21-22, 23, 26). Aplinkybės, kad po ieškovės ieškinio teismui pateikimo 2011-03-18 (1 t., b.l. 1) ir civilinės bylos iškėlimo 2011-05-23 (1 t., b.l. 79), 2011-06-16 ieškovė sudarė su savo motina notarine tvarka patvirtintą pinigų 145000 Lt sumai dovanojimo sutartį, nurodydama, kad šie pinigai skirti buto (duomenys neskelbtini), remontui ir kitoms ieškovės asmeninėms reikmėms, savaime nepatvirtina, kad šis butas buvo iš esmės pagerintas  ieškovės motinos S. D. 2006 - 2007 metais dovanotomis ieškovei lėšomis. Byloje nėra duomenų, kad 2006 -2008 metais atliktų darbų apimtis leidžia pagrįstai pripažinti atliktus remonto darbus pagal savo esmę kapitaliniais. Pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų parodymai dėl minėtame bute atlikto remonto, neįrodo šio buto esminio pagerinimo.

UAB „OKE LT“ 2011-10-30 sudaryta (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata dėl vidaus apdailos (1 t., b.l. 143-144, 197-198) 74999,71 Lt sumai, neįrodo, kad 2006 – 2008 metais šis butas buvo iš esmės pagerintas, nes UAB „OKE LT“ lokalinė sąmata yra sudaryta 2011-10-30 dėl buto vidaus apdailos darbų ir neįrodo 2006 - 2008 metais esminio buto pagerinimo.

Pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką minimali mėnesinė alga atitinka minimalius kiekvieno vaiko poreikius ir yra pagrindas mokėtinai sumai apskaičiuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2008-01-01 yra nustatytas 800 Lt minimalus mėnesinės algos dydis. Tai, kad ieškovė pripažino, kad atsakovas mokėjo po 100 Lt dukters išlaikymui ir vienkartinę 500 Lt sumą, pripažintina papildomomis  išlaikymo išlaidomis, susijusiomis su šalių dukros teisės į būstą užtikrinimu, nes mergaitė nuo 2009 metų vasario mėnesio negyveno ieškovės su dukra deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šių lėšų neįskaitant į nustatytą išlaikymo dydį po 400 Lt būtiniausiems poreikiams tenkinti nuo 2009 m. vasario 1 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo teikiamo išlaikymo dydis dukrai nuo 2009 m. vasario mėn. 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, turi būti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki mergaitės pilnametystės, nes būtina užtikrinti visas būtinas vaiko vystimosi sąlygas. Nurodytas išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė išlaikymą (išskyrus aptartus po 100 Lt ir vienkartinės 500 Lt sumos dėl vaiko teisės į būstą užtikrinimo) kas mėnesį po 400 Lt būtiniausiems poreikiams patenkinti dukrai nuo 2009 m. vasario mėn. 1 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl teismas konstatuoja, kad priteistinas iš atsakovo įsiskolinimas nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui, susidaręs nuo 2009-02-01 iki 2012 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, 14400 Lt sumai (36 mėn. po 400 Lt), išlaikymą nuo 2012-02-01 iki 2021-11-26 (iki mergaitės pilnametystės), skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, bendrai 47133 Lt sumai (susidedančiai 468000 Lt sumos už 117 mėnesių po 400 Lt ir 333 Lt už 25 dienas), priteisiant turtu: pripažįstant A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 3/4 dalis, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), nes toks išlaikymas turtu gali užtikrinti šalių dukters teisę į būstą ir išlaikymą turtu, psichologiškai saugias ir stabilias mergaitės gyvenimo sąlygas be įtampos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pripažintas 50 procentų netekęs darbingumo (1 t., b.l. 116-117) ir gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją (1 t., b.l. 114-115), kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011-03-18 pateiktame ieškinyje ieškovė įvardino buto (duomenys neskelbtini), vertę pagal VĮ Registrų centro duomenis 82100 Lt sumai (1 t., b.l. 57-58) pagal 2011-01-01 nekilnojamojo turto masinio vertinimo duomenis. Pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė jos užsakymu UAB Census Optimus“ 2011-10-11 atliktą to paties buto vertinimą (2 t., b.l. 156-173) 77400 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos teismas remiasi buto (duomenys neskelbtini), verte pagal VĮ Registrų centro duomenis 82100 Lt sumai (1 t., b.l. 57-58), kuri buvo pateikta su pradiniu ieškiniu ir yra viešo registro duomenys, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.), nes ieškovės pateiktas jos užsakymu UAB Census Optimus“ 2011-10-11 atliktas to paties buto vertinimas (2 t., b.l. 156-173) 77400 Lt sumai yra susietas su teismo sprendimo vykdymu, parduodant turtą priverstine tvarka, tuo mažinant turto vertę.

Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė 82100 Lt:

- 3/4 dalys priteistinos, kaip atsakovo teikiamas išlaikymas turtu dukrai, pripažįstant A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 3/4 dalis, atitinkančias 61533 Lt sumą, t.y. 74,9 procentų vertės, kurią suapvalinus matematiniu metodu, gaunami 75 procentai buto vertės;

- 1/4 dalis buto pripažintina ieškovei D. U. nuosavybės teise, atitinkanti 20525 Lt sumą, t.y. 25 procentus buto vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks dalių ir jų verčių nustatymas atitinka šalių interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. 

Atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajams ir turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą turtu, turto dalį apskaičiuojant pagal dukrai tenkančią išlaikymo sumą, įvertinus būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus ir užtikrinant galimybę augti ir vystytis stabilioje ir saugioje aplinkoje, nes toks priteisimas išlaikymo turtu nepažeidžia atsakovo teisės į būstą. Nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas nepilnametės mergaitės, kurios gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), teisei į būstą, nes atsakovas, gaudamas apie 1150 Lt lėšų per mėnesį (1 t., b.l. 125-126), po santuokos nutraukimo turėdamas nuosavybės teises į 1/2 dalį 1.1400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k.v., 5000/11400 dalis aprašyto žemės sklypo, 26315,79 Lt vertės, bei turėdamas paveldėtą 1/3 dalį ūkio pastato (duomenys neskelbtini), turi galimybę savarankiškai pasirūpinti gyvenamuoju būstu, nes šiuo atveju yra būtina apsaugoti ir ginti prioritetines nepilnamečio vaiko teises ir interesus ir jo galimybę augti ir vystytis stabilioje ir saugioje aplinkoje. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 16 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str., 11 str., 13 str. 1 d., LR CK 1.5 str., 1.136 str. -1.138 str., 3.3 str., 3.26 str.- 3.30 str.,  3.87 str., 3.117 str. -3.119 str., 3.123 str., 3.192 str., 3.194 str. 3 d., 3.196 str., 3.200 str.; CPK 7 str.,  8 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą išsprendus ieškovės ir nepilnamečio vaiko naudai pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas 1300 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio (2 t., b.l. 18, 23) ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (2 t.,  b.l. 42) apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių pagal 7 p., 8.9 p.: už apeliacinį skundą nustatytas maksimalus 2400 Lt (3 x 800 Lt) dydis. Atsakovas įgijo pareigą atlyginti 12,45 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t.,  b.l. 44) apeliacinės instancijos teisme dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir priešieškinį iš dalies, teisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 331 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta:

- atsakovui M. U. natūra priteisti 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 38700 Lt vertės, viso turto už 67715,79 Lt;

- įpareigoti atsakovą M. U. išmokėti ieškovei D. U. 19250 Lt kompensaciją;

- priteisti iš atsakovo M. U. nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukrai sukaks pilnametystė, nustatant, kad pinigines lėšas uzufrukto teisėmis valdys jos motina D. U.; ir šiose dalyse priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies, ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo M. U. įsiskolinimą nepilnametės dukters A. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui, susidariusį nuo 2009 m. vasario mėn. 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, 14400 Lt sumai, išlaikymą nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2021 m. lapkričio 26 d., skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį, bendrai 47133 Lt sumai, priteisiant turtu: pripažinti A. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 3/4 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti D. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/4 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).“

Palikti kitas Vilniaus 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo M. U. 1300 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ieškovės D. U. naudai.

Priteisti iš atsakovo M. U. 12,45 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                         Neringa Švedienė

Teisėjai                                                                                                              Rūta Veniulytė - Jankūnienė

Alvydas Barkauskas