1Sk –137/10
Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. kovo 30 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio
Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei
Šečkuvienei,
teismo
posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl nuteistojo
J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
n u s t a t ė:
J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2006-05-29
Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., 284
str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p. galutine 7 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau
neteistas.
Bausmės
pradžia 2006-05-29, bausmės pabaiga 2013-05-27.
Pravieniškių
2-ųjų pataisos namų - atvirosios
kolonijos administracija teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą
dėl nuteistojo J. J. lygtinio
paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi
teikimą atmetė.
Nuteistasis J. J. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės
teismo 2010-03-03 nutartį ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl
jo lygtinio paleidimo. Anot nuteistojo, teismo sprendimas leisti procese
dalyvauti prokurorui prieštarauja įstatymams ir yra antikonstitucinis. Teismas
nepagrįstai atmetė teikimą dėl jo lygtinio paleidimo atsižvelgdamas į
nusikaltimo sunkumą ir neatliktos bausmės dalį, nes nėra įstatymo, numatančio,
kad neatliktos bausmės dalis ir padaryto nusikaltimo sunkumas gali būti
priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis
stengiasi dengti civilinį ieškinį, kad bausmės atlikimo metu įgijo specialybę,
kad neturi nuobaudų, šiuo metu dirba, kad nusikaltimą padarė būdamas
nepilnametis.
Teismo
posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.
Nuteistojo J. J. skundas atmestinas.
LR BVK 157
str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio
trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik
formalus pagrindas teismui svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos klausimą, kuris pats savaime neįpareigoja teismo priimti sprendimo dėl
lygtinio paleidimo. Teismas lygtinai paleidžia iš pataisos įstaigos nuteistąjį,
atlikusį LR BVK 157 str. 3 d. nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, tik
tuomet, kai padaro išvadą, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti
pasiekti toliau jį taisant prižiūrimą, tačiau neizoliuotą nuo visuomenės. Lygtinis
paleidimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Vadovaujantis LR
BVK 7 skirsniu, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertintina ne tik
nuteistojo charakteristika ir elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo asmenybė,
padaryto nusikaltimo pobūdis, anksčiau padarytų nusikaltimų skaičius ir kitos
aplinkybės.
Nors J. J. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį – 1/2 – lengvosios
grupės sąlygomis, taip pat įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti,
kad pasitaisys, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir
toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Kaip matyti iš
teismui pateiktos medžiagos, J. J. bausmę Pravieniškių
2-iuose pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atlieka nuo 2007-09-27. Pataisos
namų administracijos jis yra charakterizuojamas teigiamai. Bausmės atlikimo
metu skatintas 12 kartų, drausminių nuobaudų neturi, padarė vieną režimo
pažeidimą, 2009-05-18 perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę, aktyviai
dalyvauja būrio visuomeninėje veikloje. Pažymima, kad nuteistojo asmenybę
atspindi ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padaryto nusikaltimo
pobūdis bei pavojingumo laipsnis, jo padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į
padarytą nusikaltimą, ankstesni teistumai. Šios aplinkybės taip pat turi didelę
reikšmę sprendžiant, ar galima jį toliau taisyti prižiūrimą, tačiau neizoliuotą
nuo visuomenės, į ką apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė. J.
J. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, kurio pasekmės yra negrįžtamos,
padarymą. Tai sąlygoja didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to,
likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, ką pagrįstai nurodė ir
apylinkės teismas. Nuteistasis tvirtina, kad dengia civilinį ieškinį, tačiau
jis yra atlyginęs tik nežymią dalį civilinio ieškinio, t.y. 40 Lt, kai tuo
tarpu yra priteistas 128583,79 Lt civilinis ieškinys.
Kolegija
teigiamai vertina tai, jog J. J. pataisos namuose savo
elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, tačiau šiuo konkrečiu atveju, esant
nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą
dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Pažymima, kad
LR BPK nuostatos numato, kad klausimai dėl lygtinio paleidimo iš laisvės
atėmimo vietos nagrinėjami teismo posėdyje, kuriame dalyvauja bausmę vykdančios
institucijos atstovas. Į posėdį teismas šaukia nuteistąjį, prokurorą ir gynėją,
tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Tad, priešingai
nei tvirtina nuteistasis, tai, kad teismo posėdyje dalyvavo prokuroras ir
išreiškė nuomonę dėl galimybės taikyti nuteistojo J. J. atžvilgiu
lygtinį paleidimą, nelaikoma įstatymo pažeidimu.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutartis teisėta ir
pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,
n u t a r i a :
nuteistojo J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono
apylinkės teismo 2010 m.
kovo 3 d. nutartį.
Nutartis
neskundžiama.
Kolegijos pirmininkas Algerdas Urbšys
Teisėjai Algirdas Jaliniauskas
Jurgis
Kiškis