Civilinė byla Nr. 2S-1066-324/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02215-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.4.5.11.; 3.5.18.; 3.3.2.4.                                                       

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7522-955/2018 pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00586, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti 2018 m. sausio 23 d. patvarkymą, nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0034/09/00586 ir ją užbaigti suėjus senačiai.
2. Nurodė, kad antstolio 2018 m. sausio 23 d. patvarkymas dėl lėšų išskaičiavimo iš jam priklausančių piniginių lėšų yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kasacinis teismas išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančioje skolininko sąskaitoje) antstolis, pradėdamas išieškojimą, neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio neviršijančią sumą. Išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Be to, antstolio patvarkymai vykdomi praleidus CPK 606, 651 straipsniuose nustatytus terminus. Šiuo atveju vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą gali būti pateiktas vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Niekada nesislapstė ir nevengė finansinių prievolių, juolab kad į jo sąskaitas 2010–2017 m. Teisingumo ministerija pervedė virš 10 000 Eur kompensacijų už netinkamas kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Alytaus pataisos namuose, ir už neteisėtus pareigūnų veiksmus, tačiau niekas iki to nepareiškė jokių finansinių pretenzijų. Antstolis savo neteisėtais veiksmais daro jam žalą, dėl kurios atlyginimo kreipsis į teismą.

   II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundą patenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais antstolio S. U. veiksmus, kuriais jis 2018 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S-18000299 vykdomojoje byloje Nr. 0034/09/00586 nukreipė išieškojimą iš skolininko A. Ž. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaitant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. Įpareigojo antstolį S. U. grąžinti pareiškėjui A. Ž. 20 Eur. Kitą skundo dalį atmetė.
4. Sprendė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu iš esmės išieškojimą nukreipė ne į skolininko turtą, o į skolininko lėšas, priskiriamas darbo užmokesčiui bei kitoms pajamoms, iš kurių išieškojimą reglamentuoja CPK LI skyrius. Antstolis, nustatęs aplinkybę, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje, neturėjo duomenų apie laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias skolininko turimas lėšas (kas yra laikoma turtu). Nesant tokių duomenų antstolis turėjo priimti vienkartinio taikymo patvarkymą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatoje esančius apribojimus, draudžiančius nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Sprendė, kad antstoliui priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų ir nenurodžius CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų, antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Kadangi antstolio veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, įpareigojo jį pareiškėjui grąžinti Alytaus PN į antstolio depozitinę sąskaitą pervestus 20 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti nutartį ir skolininko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino skundžiamą patvarkymą. Patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 736 straipsniu, nurodant, kokios išskaitos turi būti atliekamos iš skolininko darbo užmokesčio. Teismo argumentas, kad antstolis neleidžia naudotis 1 MMA, prieštarauja rašytiniams įrodymams. CPK 624 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. Skolininkas prašo panaikinti areštą ir leisti disponuoti į jo sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, patenkančiomis lėšomis, kurios neviršija 1 MMA per mėnesį. Antstolis neareštavo skolininko piniginių lėšų sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, o išsiuntė patvarkymą, kad būtų daromi išskaitymai, t. y. 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, Alytaus pataisos namai iš skolininko darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą 2018 m. vasario 9 d. pervedė 20 Eur; 2018 m. kovo 2 d. – 26 Eur; 2018 m. kovo 13 d. – 9,65 Eur.
6. Skolininkas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Antstolis neteisingai nurodo, kad atskaitymai daromi iš darbo užmokesčio. Išskaitos daromos iš skolininko būtiniausioms reikmėms artimųjų atsiustų pinigų, neviršijančių 1 MMA. Alytaus PN iš darbo užmokesčio daromi 50 proc. išskaitymai kitiems antstoliams, pagal Telšių raj. apylinkės teismo sprendimą moka nepilnamečio sūnaus išlaikymui, iš gaunamo atlyginimo realiai nelieka lėšų pragyvenimui. Valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad 2009 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui priklausantį automobilį Jeep Grand Cherokee. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliantas atskirajame skunde netiksliai suformulavo apeliacijos dalyką (reikalavimą dėl
   Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties). Antstolis prašo panaikinti nutartį ir skolininko skundą atmesti. Tačiau iš skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas laiko neteisėta ir nepagrįsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutarties dalį, kuria panaikintas 2018 m. sausio 23 d. patvarkymas, neskundžia nutarties dalies dėl išieškojimo senaties ir vykdomosios bylos nutraukimo. Tokiu būdu iš atskirojo skundo spręstina, kad apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neteisėtais pripažino antstolio veiksmus dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija 1 MMA.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių piniginių lėšų išieškojimo

9. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
10. Iš vykdomosios bylos Nr. 0034/09/00586 medžiagos matyti, kad antstolis S. U. 2009 m. kovo 4 d. priėmė vykdyti Kauno AVPK išduotą nutarimą Nr. M272376 dėl 40 Lt išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojos VMI naudai. 2009 m. kovo 4 d. antstolis priėmė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas. 2009 m. balandžio 28 d. patvarkymais antstolis areštavo bankų sąskaitose esančias skolininkui priklausančias pinigines lėšas ir nurodė jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2009 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui priklausantį automobilį Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gavęs duomenis, jog skolininkas yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus pataisos namuose, 2018 m. sausio 23 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S-18000299. Minėtu patvarkymu antstolis, vadovaudamasi CPK 688, 749, 611, 733-743 straipsniais, Alytaus pataisos namų pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, išskaičiuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai, nukreipus išieškojimą į skolininko lėšas, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
12. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
13. Antstolis deklaratyviai teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas apie antstolio neleidimą naudotis 1 MMA prieštarauja rašytiniams įrodymams. Antstolis nenurodė, kokie konkretūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkas gali naudotis 1 MMA. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis, priėmęs skundžiamą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nenurodė (nepriėmė vienkartinio patvarkymo), kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Šiuo patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje buvusias Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Prieš jį priimdamas antstolis privalėjo nurodyti, kad pradedant išieškojimą išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, ir tik nukreipdamas išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitas jam prilygstančias pajamas, vadovautis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį panaikino.
14. Antstolis nurodė, kad Alytaus pataisos namai iš skolininko darbo užmokesčio į antstolio depozitinę sąskaitą 2018 m. vasario 9 d. pervedė 20 Eur, 2018 m. kovo 2 d. – 26 Eur, 2018 m. kovo 13 d. – 9,65 Eur. Antstolio veiksmus pripažinus neteisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo antstolį grąžinti pareiškėjui iš jo nuskaitytus 20 Eur, sumokėtus 2018 m. vasario 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie bylos nagrinėjimo metu antstolio gautus kitus pavedimus panaikinto patvarkymo pagrindu, šios piniginės lėšos atitinkamai privalo būti grąžintos pareiškėjui.
15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2009 m. gegužės 19 d. turto arešto akto, kuriuo antstolis areštavo skolininkui priklausantį automobilį Jeep Grand Cherokee. Iš antstoliui 2018 m. vasario 9 d. teikto skundo matyti, kad pareiškėjas neginčijo 2009 m. gegužės 19 d. turto arešto akto, jis nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl jo pasisakyti. Tuo remiantis apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliacijos dalyku nesančio turto arešto akto teisėtumo. 

Apeliacinės instancijos teismo išvados

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai nukreipus išieškojimą į skolininko lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                 Virginija Gudynienė