Civilinė byla Nr. e2S-1771-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05275-2018-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.5

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019 pagal bylą pagal ieškovų L. P. ir A. S. ieškinį atsakovams akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ ir A. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovų L. P. ir A. S. ieškinį atsakovams ADB „Gjensidige“ ir A. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmetė, o ieškinį atsakovo A. L. atžvilgiu patenkino iš dalies: iš atsakovo A. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. L., ieškovui A. S. priteisė 3 200 Eur neturtinę žalą, ieškovei L. P. priteisė 6 200 Eur neturtinę žalą, kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimas apeliaciniu skundu skųstas nebuvo, įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d.

2.       Atsakovas A. L., atstovaujamas globėjos J. L., 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019, vykdymo išdėstymo, kuriame prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, mokant per mėnesį po 500 Eur iki visiško atsiskaitymo, planuojama atsiskaityti per 12 mėnesių.

3.       Atsakovas prašyme nurodė, kad yra užvestos vykdomosios bylos dėl žalos išieškojimo. Atsakovo atstovė 2020 m. liepos 27 d. į A. S. sąskaitą pervedė 2 775,62 Eur, apie tai informavo antstolę. 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu antstolė informavo, jog atsakovo skola ieškovei L. P. yra 5 727,75 Eur. Atsakovas A. L. yra pripažintas neveiksniu, jokio turto neturi, gyvena bute, kuris priklauso jo sutuoktinei. Atsakovo pajamas sudaro tik senatvės pensija (294,41 Eur) ir transporto išlaidų kompensacija (9,75 Eur). Atsakovo finansinė padėtis yra bloga, jo sveikata silpna, jam (duomenys neskelbtini) metai, todėl nėra tikimybės, kad ši situacija ateityje pagerės. Atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su vienu iš ieškovų, tačiau grąžinti visą sumą ieškovei L. P. neturi galimybių, todėl prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, mokant per mėnesį po 500 Eur iki visiško atsiskaitymo. Taip pat nurodė, kad žala buvo padaryta ne ieškovei L. P., ji tik paveldėjo teisę į žalos atlyginimą. 

4.       Ieškovė L. P. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo A. L., atstovaujamo globėjos J. L., prašymą, kuriame su atsakovo prašymu nesutiko. Ji nurodė, kad atsakovas ir jo atstovė elgiasi nesąžiningai, vykstant bylos nagrinėjimui neatlygintinai perleido turtą dukrai, yra įgiję butą santuokoje, tačiau iki šiol nurodo, kad šis butas priklauso tik atsakovo sutuoktinei. Tik pradėjus priverstinį išieškojimą atsakovas žalą atlygino ieškovės tėvui, o jai geranoriškai pervedė tik 500 Eur. Atsakovas įvairiausiais būdais siekia paslėpti turtą, todėl yra tikimybė, kad sprendimas iš viso nebus įvykdytas. Sprendimo vykdymo išdėstymas dalimis neatitiktų teisingumo principų, reikštų atsakovo interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiųjų. Nuo įvykio praėjo daug metų, todėl atsakovas turėjo galimybę padarytą žalą atlyginti geranoriškai. Jau teismui priimant sprendimą buvo sprendžiamas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris buvo atmestas.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo A. L., atstovaujamo globėjos J. L., prašymą tenkino iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019, vykdymą dėl likusios neišieškotos 5 727,75 Eur žalos sumos ieškovei L. P. išdėstė 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojo atsakovą A. L., atstovaujamą globėjos J. L., ieškovei L. P. 7 (septynis) mėnesius mokėti po 700 Eur, o aštuntąjį mėnesį mokėti 827,75 Eur, pradedant nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, kitą prašymo dalį atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pateikė 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atsakovas pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atsakovo globėja paskirta jo sutuoktinė J. L.. Pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas santaupų neturi. Atsakovo pajamas sudaro gaunama 294,41 Eur senatvės pensija ir 9,75 Eur transporto išlaidų kompensacija. Atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), šis butas registruotas atsakovo sutuoktinės vardu, dėl šio buto pripažinimo asmenine atsakovo sutuoktinės nuosavybe Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla. Antstolės R. P. 2020 m. liepos 22 d. rašte nurodoma, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liko išieškoti 2 775,62 Eur skolos ir 360,00 Eur vykdymo išlaidų. Atsakovo globėja J. L. 2020 m. liepos 27 d. mokėjimu ieškovui A. S. pervedė 2 775,62 Eur sumą. 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu antstolė R. P. informavo, kad skola išieškotojai L. P. sudaro 5 727,75 Eur, o vykdymo išlaidos abiejose vykdomosiose bylose sudaro 881,50 Eur sumą. Taip pat nurodė, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovo atstovė ieškovei 2020 m. rugpjūčio 27 d. pervedė 500 Eur. Ieškovė savo argumentams pagrįsti teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį, kad atsakovas su sutuoktine 2018 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo dukrai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, į jo turtinę padėtį, į tai, kad jo pajamas sudaro tik senatvės pensija, kad jis yra pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas jam priklausiusį turtą neatlygintinai perleido prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui, žalą sukėlęs įvykis buvo 2016 m., geranoriškai 2017 m. atsakovas nukentėjusiems asmenims atlygino tik po 300 Eur, gera valia mokėjimus pradėjo atlikti tik tada, kai kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat įvertinęs ieškovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovo prašymas tenkinamas iš dalies, kadangi šalių lygiateisiškumo principą atitinką sprendimo vykdymo išdėstymas 8 mėnesių laikotarpiui.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo A. L., veikiančio per globėją J. L., prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, todėl nepagrįstai sprendė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

1.2.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paneigė paties sprendimo įvykdymo privalomumo principą, nukentėjusio asmens teisėtų lūkesčių principą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad žalos atlyginimas kilo ne iš civilinių santykių, ne iš skolų nemokėjimo, o iš nusikalstamos veikos, kurios metu autoavarijoje buvo sunkiai sužaloti nukentėję asmenys. Nuo paties įvykio praėjo daugiau nei 4 metai. Per šį laiką net ir priteistas žalos atlyginimas, įvertinus greitą pinigų infliaciją ir teismui dar papildomai išdėsčius sprendimo įvykdymą, praranda prasmę ir teisinį lūkestį ekonomiškai per trumpesnį laiką gauti priteistą žalos atlyginimą. Teismo sprendimui įsiteisėjus atsakovas, veikdamas per globėją, gera valia sprendimo nevykdė. Teismo sprendimo atsakovas gera valia nevykdė ir po kreipimosi į antstolį. Dėl sprendimo nevykdymo ieškovė buvo priversta kreiptis į antstolį, vėliau į teismą dėl savo teisių gynimo, nes atsakovas nepripažįsta, kad jo su sutuoktine santuokoje įgytas turtas yra santuokinis, bet net ir neatlygintinu sandoriu, pradėjus civilinės bylos nagrinėjimą, dalį jo perleido dukrai, tokiu būdu sumažindamas savo turtą, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą.

1.3.                       Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsakovui suteikė didesnį civilinį pranašumą, o ieškovės teisėtas pastangas įstatymų nustatyta tvarka ginant savo interesus paneigė, sudarė galimybę jai patirti papildomus nuostolius. Teismas iš principo klampina ieškovę į dar didesnį bylinėjimąsi ir bylinėjimosi išlaidų didesnę riziką, nuostolių patyrimą. Ieškovė nebūtų kėlusi bylos dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su trečiaisiais asmenimis, nustatymo, jei atsakovas, veikdamas per globėją J. L., iki šios bylos užvedimo būtų dėję pastangas gera valia vykdyti sprendimą arba jį įvykdęs. Ieškovė nebūtų kėlusi civilinės bylos actio Pauliana pagrindu dėl neatlygintino sandorio pripažinimo negaliojančiu (atsakovas jam priklausantį turtą neatlygintinai perleido prasidėjus civilinės bylos nagrinėjimui savo dukrai, tuo sumažindamas savo turtą), jei atsakovas, veikdamas per globėją, iki šios bylos užvedimo būtų dėjęs visas pastangas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą, teismų pripažintą ir įvertintą, žalą ar ją atlyginęs pilnai. Pirmosios instancijos teismui išdėsčius sprendimo vykdymą ieškovės teisėtos pastangos yra paneigiamos, nes minėti civiliniai procesai nebetenka prasmės ir tikslingumo, nors šie procesai buvo užvesti būtent dėl atsakovo sprendimo nevykdymo. Atsakovas, veikdamas per globėją J. L., tik po to, kai buvo užvestos net trys civilinės bylos (dėl skolininko turto dalies nustatymo, dėl sandorio nagaliojimo Actio Pauliana pagrindu, J. L. iniciatyva dėl turto pripažinimo asmeniniu) atsiskaitė su nukentėjusiuoju A. S., nors atsakovo oficialiai nurodoma turtinė padėtis nepasikeitė. Tai rodo atsakovo nesąžiningumą, nenorą gera valia vykdyti sprendimą ir jo nevykdymą gera valia. Teismas sprendimu dėl žalos priteisimo jau įvertino atsakovo turtinę būklę, įvertino ir atsakovo ir jo sutuoktinės nesąžiningumą perleidžiant neatlygintinu sandoriu dalį turto, todėl prašymo dėl sprendimo išdėstymo netenkino. Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis nepakito, išskyrus tai, kad atsakovas, veikdamas per globėją, atsiskaitė su nukentėjusiuoju A. S.. Neaišku, iš kokių šaltinių tai buvo padaryta, tačiau duomenų, kad iš esmės būtų pasikeitusi atsakovo turtinė padėtis, nėra ir nebuvo pateikta. Jei atsakovas, esant tai pačiai turtinei būklei sugebėjo pilnai atsiskaityti su nukentėjusiuoju A. S., tai jis gali pilnai atsiskaityti ir su L. P.. Ieškovės teisėti lūkesčiai negali būti paneigiami. Akivaizdu, kad atsakovo turtinė būklė nepakis, nes atsakovas yra neveiksnus, gauna senatvės pensiją ir transporto išlaidų kompensaciją. Teisminėje praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas turi netenkinti atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis.

9.       Atsakovas A. L., veikiantis per globėją J. L., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019 ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                       Apeliantės atskirojo skundo teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visas aplinkybes ir šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, ekonomiškumo, teisingumo principus. Apeliantės teisė į priteistą žalos atlyginimą atsirado iš paveldėjimo teisinių santykių, pati apeliantė, tiesiogiai nepatyrė neturtinės žalos, o minėtą teisę paveldėjo mirus žalą patyrusiam asmeniui. Apeliantė L. P. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini)) ir jos beatodairiškas noras gauti visą skolą iš karto yra labiau ne kompensacinio pobūdžio, o tiesiog noras nubausti kaltą dėl nusikalstamos veikos padarymo asmenį. Atsakovas yra teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, gauna senatvės pensiją ir negali priteistos žalos atlyginti (sumokėti) iš karto. Kadangi atsakovas yra visiškas ligonis, pats negali spręsti jokių, net elementarių buitinių klausimų, jau nekalbant apie žalos atlyginimą, pinigus ar mokėjimus, todėl apeliantės reikalavimas atlyginti visą žalą iš karto, netiesiogiai yra perkeliamas atsakovo globėjai, kuri neturi galimybės padengti globotinio skolos iš karto. Atsakovas jokio turto neturi. Gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas yra įgytas santuokos metu, sutuoktinės lėšomis ir šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra priimtas ieškinys dėl minėto buto pripažinimo asmenine sutuoktinės J. L. nuosavybe. Minėtas butas yra vienintelė A. L. gyvenamoji vieta. A. L. pajamos yra tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos mokama senatvės pensija, kurią sudaro 294,41 Eur ir transporto išlaidų kompensacija, kurią sudaro 9,75 Eur. Todėl, atsižvelgiant į skolininko sveikatos būklę ir jo amžių ((duomenys neskelbtini)), yra akivaizdu, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir nėra galimybės tikėtis, kad ateityje pagerės. Be to, atsakovas padarė netyčinį nusikaltimą, niekada neneigė ir nevengė sumokėti priteistą skolą, tačiau visada prašė skolos mokėjimus išdėstyti dalimis. Reikalaujant visą skolą iš karto, pagrįstai kyla klausimas - o kas, jeigu ne teismas, turi ginti visiškai neįgalaus asmens interesus, nes neįgaliu jis tapo ne savo noru ar tyčia, vengdamas skolos mokėjimo.

2.2.                       Apeliantė, jos manymu pažeistas savo teises, pati nusprendė ginti pradėdama teisminius procesus nors iš teismo priteistos iš atsakovo jai ir A. S. (abiem bendrai)
9 400 Eur skolos nesumokėta 2020 m. spalio 1 d. yra 4 527,75 Eur. Ši nesumokėtos skolos dalis yra likusi nesumokėta apeliantei. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už apeliantės begalinį bylinėjimąsi vien dėl noro atgauti skolą čia ir dabar.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK)  320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019 pagal ieškovų L. P. ir A. S. ieškinį atsakovams ADB „Gjensidige“ ir A. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. L., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ieškinį atsakovės ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmetė, o ieškinį atsakovo A. L. atžvilgiu patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. L., ieškovui A. S. 3 200 Eur ir ieškovei L. P. 6 200 Eur neturtinę žalą, bei atmetė atsakovo A. L., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. L., prašymą dėl priteistos neturtinės žalos vykdymo išdėstymo dalimis, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d. Atsakovas A. L., atstovaujamas globėjos J. L., 2020 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-12-435/2019, vykdymo išdėstymo, kuriame prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, mokant per mėnesį po 500 Eur iki visiško atsiskaitymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, sprendimo vykdymą dėl likusios neišieškotos 5 727,75 Eur sumos išieškojimo ieškovei L. P. išdėstė 8 (aštuoniems) mėnesiams. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose, paneigė teismo sprendimo įvykdymo privalomumo principą, nukentėjusio asmens teisėtų lūkesčių principą bei suteikė atsakovui didesnį civilinį pranašumą.

13.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK

14.       Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). CPK

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

16.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingus faktus ir nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja sąlygos tenkinti atsakovo prašymą. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje atsakovo nurodytų jo prašymą pagrindžiančių aplinkybių ir nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nenustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra labai sunki, o taip pat nenustatė jokių duomenų, kurie sudarytų teismui pagrindą spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis pasikeis, t. y. atsakovas nepagrindė savo prašymo jokiais objektyviais  įrodymais.

17.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, atsakovas bus pajėgus jį vykdyti, nepateikiant jokių nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, negali būti pripažįstamos pakankamomis, sprendžiant dėl jo turtinės padėties ir galimybių per jo prašyme nurodytą laikotarpį įvykdyti teismo sprendimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo prašymą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo finansinė padėtis ateityje pagerės, bei esant aiškiam ieškovės nesutikimui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nepagrįstai pripažino esant tikslinga teismo sprendimo vykdymą išdėstyti aštuonių mėnesių laikotarpiui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo vykdymą pažeidė ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.

19.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, dėl to nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą ir išdėstė teismo įsakymo vykdymo terminą aštuonių mėnesių laikotarpiui. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo A. L., atstovaujamo globėjos J. L., prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  2 punktu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės L. P. atskirąjį skunda tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo A. L., atstovaujamo globėjos J. L., prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                        Raimondas Buzelis