Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-344-135/2010
Teisėja Aurelija Petkevičienė Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.1; 2.4.7 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vaclovo Iždono,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,
nuteistojo A. G. gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiu Valstybinei ligonių kasai iš A. G. priteista 4445,68 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt penki litai 68 ct). Taip pat nuosprendžiu patenkintas nukentėjusiojo L. D. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo A. G. priteista 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės ir 150 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi pranešėjo,
n u s t a t ė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 2 d., apie 11.00 val., Raseinių rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu L. D. į krūtinės sritį, dėl ko jam buvo nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės ir pilvaplėvės ertmės žaizda su diafragmos, kepenų, skrandžio, kasos pažeidimu, kas komplikavosi kraujo (1500 ml) susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, šoku, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. D. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Nuteistasis A. G. skundžia nuosprendį ir prašo skirti švelnesnę bausmę ir sumažinti priteistą civilinį ieškinį.
Skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis su bylos liudytojais dėl parodymų davimo galėjo susitarti, taip pat nurodo, kad jis (A. G.) nebuvo piktuoju su L. D., o L. D., pasak nuteistojo, žinojęs, kad iki įvykio buvo sužalotas nuteistojo žandikaulis, taikėsi nuteistajam suduoti, po to bandė imti peilį. Skunde nuteistasis nurodo, kad tai pamatęs išsigando, neturėjo ką daryti ir spėjo peilį paimti greičiau, o po sužalojimo iš kart nuėjo pas apylinkės inspektorių pranešti, kas nutiko. Nuteistasis nurodo, kad ne liudytojai, o įgaliotinis paskambino medikams ir policijai. Tai, kad liudytojai meluoja, nuteistojo nuomone įrodo tas, kad L. D. ir Ž. P. nurodė skirtingą turimų namuose peilių skaičių. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis sutinka padengti tik nukentėjusiojo gydymo išlaidas, o neturtinės žalos atlyginimu, nuteistojo nuomone, nukentėjusysis siekia pasipelnyti.
Nukentėjusysis L. D. pateikė atsikirtimą į A. G. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nuteistasis teismui davė melagingus parodymus. Nurodo, kad jokio konflikto tarp jo ir A. G. nebuvo ir jis net nežadėjo duoti nuteistajam į žandikaulį, o policiją iškvietė liudytojas E. R.. Nurodo, kad nesutinka su A. G. skundu ir prašo jį atmesti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.
Skundas atmestinas.
Nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis (A. G.) tris mėnesius gydėsi sužalotą žandikaulį ir išsigando, kad nukentėjusysis žandikaulio nesulaužytų dar kartą, todėl gynėsi.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d., pagrįsta išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
A. G. apeliaciniame skunde neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, jog ginčija nusikalstamos veikos faktines aplinkybes siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Tačiau, kolegijos nuomone, šie nuteistojo skundo teiginiai nepagrįsti, kadangi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. G. peiliu sužaloti nukentėjusįjį, neva siekiant taip apsiginti, nebuvo būtinybės, kadangi jo sveikatai nebuvo kilusi grėsmė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis pats atėjo ryte į nukentėjusiojo namus, paprašė nukentėjusiojo sugyventinės pakvieti L. D., o po kelių minučių L. D. sugrįžo iš virtuvės pas pažįstamus į kitą kambarį susiėmęs ranka už šono ir pasakė, kad jam peiliu įdūrė A. G. Nukentėjusysis ir liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, parodė, kad jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo, kad nuo L. D. išėjimo pas nuteistąjį ir iki jo sugrįžimo iš virtuvės praėjo tik kelios minutės, per kurias jokio triukšmo iš virtuvės, kur buvo L. D. ir A. G., nesigirdėjo. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai Ž. P. (b.l.31-32, 167), E. R. (b.l.29, 167), V. S. (b.l.27-28, 167-168), nukentėjusysis (b.l. 31-32, 166-167). Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir jų sunkumas (b.l. 23-24), daiktų apžiūros protokole užfiksuotas peilis, su kuriuo padarytas sužalojimas (b.l. 9-11), tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kad nuteistajam jokie sužalojimai nebuvo padaryti, liudytojai nenurodė girdėję triukšmą, konfliktą ar kitką, iš ko būtų galima pagrįstai spręsti, kad nuteistajam būtų kilusi grėsmę iš nukentėjusiojo pusės. Visi šie surinkti įrodymai tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus ir savo patikimumu abejonių nekelia.
Skunde išsakytos nuteistojo prielaidos apie tai, kad liudytojai galėjo susitarti duodi palankius nukentėjusiajam parodymus ir melavo, šiuo atveju A. G. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi, juolab, kad ir pats nuteistasis nenurodė faktų, reikšmingų įvykio aplinkybėms nustatyti, kuriuos būtų melagingai papasakoję liudytojai, neneigė, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam, o byloje užfiksuoti liudytojų parodymai sutapo esminėse aplinkybėse.
Neginčytina, kad nuteistasis, peiliu durdamas nukentėjusiajam, turėjo suprasti, kad tokioje situacijoje panaudodamas įrankį, galinti žalojančiai paveikti žmogaus kūną, savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, t. y. gali jį sužaloti, ir nors tokių pasekmių, kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, gal ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, todėl nuteistojo A. G. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, kuri pagal LR BK 11 str. 5 d. nuostatas priskiriama prie sunkių nusikaltimų), kaltės formą ir rūšį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), įvertino pastarojo asmenybę – A. G. anksčiau teistas penkis kartus, teistumas išnykęs, charakterizuojamas neigiamai, administracine tvarka nebaustas.
Taigi, įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas A. G. už sunkaus nusikaltimo padarymą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, todėl nėra per griežta.
Dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam, kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai priteisė 10 000 Lt iš nuteistojo ir ši suma nėra per didelė.
LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis L. D. dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kadangi jam buvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai (kepenys, kasa, skrandis), gydymas užsitęsė ilgą laiką, L. D., išleistas gydytis ambulatoriškai, privalėjo vykti ligoninę perrišimams, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis dar nebuvo visiškai pasveikęs, taip pat galima matyti, kad dėl tokio sužalojimo gali likti liekamieji reiškiniai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog šiuo atveju nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis, todėl nemažintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad keisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Bronius Zalaga
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Vaclovas Iždonas