Civilinė byla Nr. e2A-332-777/2019

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00596-2018-3

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 

        2.6.10.5.2.8; 3.1.7.1.5; 3.3.1.19.2; 3.1.7.13;

        3.3.1.18.4.                 

                 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini); 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 10 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1.                      2017 m. spalio 30 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai A. Ž., J. D. ir V. S. pasirašė durų keitimo aktą, kuriame konstatavo, kad gyvenamojo namo išorinės durys, naudojamos nuo 1938 metų, yra fiziškai ir morališkai nusidėvėjusios, persikreipusios, sunku jas uždaryti, kad šaltis, sniegas ar lietus nepatektų į vidų. 2017 m. gruodžio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo gyventojai pakeitė medines lauko įėjimo duris, įstatydami analogiškas medines duris, nekeičiant durų matmenų, spalvos bei išvaizdos.

2.2.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas (toliau – Departamentas) 2018 m. gegužės 9 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad statytoja R. D. savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento statinio paprastojo remonto darbams, 2017 m. gruodžio mėn. kultūros paveldo vietovės – (duomenys neskelbtini) regioniniame parke atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pakeičiant pastato išvaizdą.

2.3.                      Vadovaudamasis paminėtu savavališkos statybos aktu Departamentas 2018 m. gegužės 10 d. pateikė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Nurodė, kad Departamentas tą pačią dieną surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš ieškovės pareikalavo savavališkai nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų, pakeičiant pastato išvaizdą, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu bylos dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukė.

4.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1.                      Nurodė, kad nors ieškovė įrodinėjo, kad durys buvo keičiamos skubos tvarka esant būtinajam reikalingumui, todėl vadovaujantis Statybos techninio reglamento 3 priedo 4.1 punktu, tokiems darbams atlikti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, tačiau atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose aiškiai apibrėžta kokie darbai laikytini skubiais, t. y. tokie, kurie reikalingi avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Teigė, jog ieškinyje nurodyta, kad durys buvo keičiamos skubos tvarka dėl to, kad jos buvo fiziškai ir morališkai pasenusios ir nesandarios, tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu durys, kaip statinio fasado elementas neturi jokios įtakos statinio stabilumui ar juo labiau negali sukelti statinio griūties grėsmės. Pažymėjo, jog į bylą nepateikta duomenų apie įvykusią stichinę nelaimę. Darė išvadą, kad savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei surašytas pagrįstai.

4.2.                      Nurodė, kad savavališkos statybos aktas pagal savo turinį nėra individualus administracinis aktas. Teigia, jog savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės ir šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia teisines pasekmes. Nurodė, kad vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, kad savavališkos statybos aktas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių: nėra teisės taikymo aktas, nelemia administracinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo, neturi privalomojo pobūdžio. Kitaip tariant toks aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų, kurių atžvilgiu jis surašytas, teisėms ar įstatymų saugomiems interesams nedaro.

4.3.                      Nurodė, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog privalomieji nurodymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) surašyti pagrįstai. Teigia, jog inspekcija veikė pagal įstatymo reikalavimus, privalomojo reikalavimo nurodymai ieškovei suformuluoti neperžengiant Inspekcijai suteiktos kompetencijos ribų. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog procedūrine prasme privalomieji nurodymai surašyti teisėtai, parenkant iš baigtiniame sąraše nurodytų alternatyvių būdų būdą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir neužkertant kelio ieškovei pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, todėl konstatavo, kad privalomieji nurodymai surašyti teisėtai ir pagrįstai, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – R. D. ieškinį dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo tenkinti visa apimtimi.

6.       Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad savavališkos statybos aktas sukelia ieškovei teisines pasekmes. Teigia, jog LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teigia, jog teismas sutiko, kad privalomuosius nurodymus ir savavališkos statybos aktą surašę pareigūnai privalėjo juos pateikti, nes šie nurodymai yra privalomi surašius savavališkos statybos aktą. Darė išvadą, kad savavališkos statybos aktas ieškovei sukėlė teisines pasekmes ir jo surašymo teisėtumo klausimą teismas privalėjo spręsti iš esmės, o ne nutraukti bylą šioje dalyje. Mano, jog tokiomis išvadomis teismas užkirto ieškovei kelią ginti savo teisėtus interesus, todėl mano, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimas naikintinas.

6.2.                      Apeliantės nuomone, buvo būtina skubiai pakeisti duris. Teigia, jog durys nebeužsidarė, dėl to artėjant žiemai reikėjo skubiai jas pakeisti, nes neužsidarant durims dėl šalčio buvo iškeliamos grindys, šaltis patekdavo į pirmo aukšto butus, buvo sunku patekti į rūsį. Nurodė, kad dėl šios priežasties 2017 metų gruodžio mėnesį, prieš žiemos pradžią, durys buvo skubiai pakeistos, kad šaltis nepatektų į namo laiptinę, nebūtų iškeltos grindys, taip padarant dar didesnius nuostolius. Apeliantės vertinimu, statybos darbų būtinumas atitinka STR 1.05.01: 2017 priedo 4.1 punkte nurodytus reikalavimus dėl skubių statybos darbų.

6.3.                      Nurodė, jog 2018 m. gegužės 9 d. savavališkos statybos akte nurodoma, kad buvo pakeistas fasado elementas – pasikeitė laukinių įėjimo durų spalva ir jų suskaidymas. Teigia, jog tokia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus padaryta išvada neatitinka tikrovės. Nurodė, kad laukinės durys buvo pakeistos analogiškomis medinėmis durimis. Pakeičiant analogiškomis durimis nesikeitė nei jų matmenys, konfigūracija, suskaidymas, spalva, durys yra tapačios.

6.4.                      Apeliantės vertinimu, medinių durų pakeitimas analogiškomis neturi būti laikomas paprastuoju remontu, kas reiškia, kad tokiai procedūrai atlikti net nereikalingas leidimas atlikti paprastojo remonto darbus. Mano, jog reikalavimas gauti statybos leidimą skubiai keičiant lauko duris analogiškomis yra perteklinis, bei neatitinka paprastai logikai, bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nurodė, kad įstatytos naujos, tapačių medinės durys, kurios ne pablogino pastato išvaizdą, o priešingai – tik pagerino pastato bendrą išvaizdą, kas ir nurodoma Kretingos rajono savivaldybės rašte.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8.       Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

8.1.                       Nurodė, kad ginčijamame savavališkos statybos akte yra fiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Inspekcijos nuomone, administraciniais sprendimais (pilna jų apimtimi) gali būti laikomi tik privalomieji nurodymai, o savavališkos statybos aktas negali būti laikomas nei administraciniu aktu nei administraciniu sprendimu, nes neatitinka nei vieno iš administraciniam aktui būdingo požymio, todėl teigia, jog ir „ginčas“ dėl jo teisėtumo negali būti nagrinėjamas teisme.

8.2.                      Sutiko su Teismo padaryta išvada, kad savavališkos statybos aktas pats savaime negali sukelti teisinių pasekmių ir negali būti ginčo teisme dalyku, kadangi tiesioginio poveikio asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams nedaro. Teigia, jog atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą inspekcijos vertinimą, teismas pagrįstai bylą, dalyje dėl savavališkos statybos akto panaikinimo, nutraukė.

8.3.                      Nurodė, kad ieškovės pozicija dėl pakeistų lauko durų atitikimo buvusioms durims yra prieštaringa. Teigia, jog nagrinėjant bylą teisme, ieškovės atstovas negalėjo patvirtinti, kad pakeistos laukinės durys yra analogiškos (savo medžiagiškumu, suskaidymu, spalva) prieš tai buvusioms durims, tačiau apeliaciniame skunde dėsto, kad durys yra analogiškos įskaitant matmenis, konfigūraciją, suskaidymą ir spalvą. Mano, jog tokia prieštaringa ieškovės atstovo pozicija liudija tai, kad pakeistos durys akivaizdžiai skiriasi nuo prieš tai buvusių.

8.4.                      Pažymėjo, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisės aktuose aiškiai apibrėžta kokie darbai laikytini skubiais, t. y. tokie, kurie reikalingi avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė įrodymų patvirtinančių paprastojo remonto darbų reikalingumą nepateikė, nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė reiškiamų reikalavimų pagrįstumo, todėl teismas pagrįstai ieškinį dalyje dėl Privalomųjų nurodymų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

10.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas apeliantės ieškinys dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų panaikinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12.       Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėmis ar teisėtiems interesams. Absoliučiai daugumai atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu  bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas ir teismo iniciatyva. Asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems gali būti nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis garantijomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į nagrinėjamos bylos procesą yra teismo teisė, tai tokie asmenys gali būti įtraukti į procesą, jeigu tai neprieštarauja proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams.

13.       Įstatymu draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, tačiau toks pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; kt.). Formuluotė „teismas nusprendė“ suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

14.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. spalio 30 d. vykusiame daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų susirinkime nutarta pakeisti gyvenamojo namo lauko duris. Apeliantė R. D., atstovaudama daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, 2017 m. lapkričio 3 d. užsakė naujas duris su įstatymo paslauga ir 2017 m. gruodžio 15 d. atsiskaitė su rangovu. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliantė R. D. užsakydama naujas duris su įstatymo paslauga ir sumokėdama rangovui už atliktą paslaugą veikė kaip daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų atstovė, o ne savo iniciatyva, todėl teismas priimdamas sprendimą dėl savavališkos statybos ir įpareigodamas apeliantę pašalinti savavališkos statybos padarinius iš esmės pasisakė ir dėl kitų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantei veikus kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų atstovei ir atlikus veiksmus, kurie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus buvo pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas turės įtakos ir kitų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą ginčo gyvenamojo namo bendraturčių (A. Ž., R. D., V. S., L. Š.) teisėms ir pareigoms, kas sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų šio procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą. (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).  

15.       Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad savavališkos statybos aktas sukelia ieškovei teisines pasekmes, todėl jo surašymo teisėtumo klausimą teismas privalėjo spręsti iš esmės, o ne nutraukti bylą šioje dalyje. Mano, jog tokiomis išvadomis teismas užkirto ieškovei kelią ginti savo teisėtus interesus, todėl mano, jog 2018 m. rugpjūčio 16 d. teismo sprendimas naikintinas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – TPISVPĮ) numato, jog inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų (TPISVPĮ 14 straipsnio 1 dalis). Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius (TPISVPĮ – 14 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas surašomas būtent savavališkos statybos akto pagrindu, t. y. privalomasis nurodymas laikytinas kaip išvestinis savavališkos statybos akto dokumentas, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą privalėjo analizuoti ir savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas procesą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo kaip nenagrinėtino teisme, apsunkino apeliantės galimybes ginti jos galbūt pažeistas teises, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16.       Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog savavališkos statybos aktas yra surašytas apeliantei R. D. kaip statytojai, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo gyvenamojo namo gyventojai, 2017 m. spalio 30 d. vykusio susirinkimo metu vienbalsiai nusprendė pakeisti gyvenamojo namo laukines duris, o apeliantė R. D., užsakydama naujas duris su įstatymo paslauga bei už šią paslaugą atsiskaitydama veikė kaip ginčo gyvenamojo namo gyventojų deleguota atstovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat svarstytinas klausimas dėl savavališkos statybos akto Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) bei privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, statytojais nurodant ir kitus ginčo gyvenamojo namo bendraturčius.

17.       Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18.       Atsižvelgdamas į šias ir aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų todėl yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies bei skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas,).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Kadangi skundžiamas spendimas yra naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

20.       CPK numato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas jei sprendimas panaikinamas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už atitinkamą apeliacinį ar kasacinį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog apeliantė R. D. 2018 m. rugsėjo 17 d., mokėjimo nurodymu sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Kadangi skundžiamas teismo sprendimas yra panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliantei grąžintinas 75 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinio skundo pateikimą. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei R. D. 75 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo pateikimą.

Teisėjai                           Marius Dobrovolskis        

                           Kristina Domarkienė

                           Jolanta Gailevičienė