Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-563-462/2014

(Proceso Nr. 4-06-3-00281-2014-1)

Procesinio sprendimo kategorija: 50.15.; 79.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimo,

n u s t a t ė:

Ž. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad būdama UAB „AZI GROUP“ muitinės tarpininko atstove, 2014 m. sausio 6 d., 14.54 val., LUBO/Pilies jūrų uosto poste pateikė muitinės deklaracijų duomenų apdorojimo sistemoje (MDAS) muitiniam įforminimui importo deklaraciją, kuriai suteiktas Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Atlikus dokumentinį patikrinimą nustatyta: pirminiame dokumente – prekių laikinajame saugojime KIPIS sistemoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, nurodytas prekių gavėjas – įmonė Asociacija „Žemaitijos šaulių namai“, Pramonės g. 4-6, Telšiai, tačiau pateiktoje importo deklaracijoje prekių gavėjas – UAB „FRATESA“, Šeduvos g. 34A, Telšiai. Įforminimo metu kilus abejonėms dėl gavėjo teisės disponuoti deklaruojamas prekes, 2014 m. sausio 6 d.,13.15 val., deklarantui MDAS sistemoje, buvo išsiųstas elektronini pranešimas IESPULT, kad pateiktų papildomus dokumentus, įrodančius teisę disponuoti kroviniu. 2014-01-13 15.17 val. pakartotinai išsiųstas pranešimas IESPULT dėl dokumentų pateikimo ir nurodytas įvykdymo terminas iki 2014 m. sausio 15 d. UAB „AZI GROUP“ muitinės tarpininko atstovė Ž. P. iki nurodyto termino 2014-01-15 muitiniam įforminimui reikalingų papildomų dokumentų nepateikė. Ž. P., nepateikdama muitinei papildomų dokumentų, nevykdė teisėtų muitinės reikalavimų, numatytų Tarybos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92 1992-10-12 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 68 str., MD 2005-12-16 įsakymu Nr. 1B-815, patvirtintų muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių jutinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių 10 p. Šiais savo veiksmais Ž. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 16 d. nutarimu Ž. P. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 600 Lt (šešių šimtų litų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta Ž. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimą.

Apeliaciniame skunde Ž. P. nurodo, kad yra įsitikinusi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 str. 1 d., surašytas neteisėtai. Minėtas protokolas surašytas remiantis KIPIS (krovinio ir prekių informacine sistema) duomenimis, kuriuose nurodyta, kad pirminiame prekių laikinojo saugojimo dokumente yra nurodytas prekių gavėjas Asociacija „Žemaitijos Šaulių namai“, o muitinio įforminimo metu buvo pateikta pirkimo pardavimo sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad prekes įsigijo UAB „Fratesa“. KIPIS sistemoje muitinės tarpininko atstovams neprieinami duomenys, kuriuose būtų nurodytas prekių gavėjas, todėl ji negali matyti duomenų apie tai, kam priklauso prekės, t. y. kas yra gavėjas pagal pirminį prekių laikinąjį saugojimą. Muitinės pareigūno nurodymas importo procedūros metu atsiųstas į MDAS pranešimų sistemą, nebuvo tiksliai apibrėžtas, t. y. nebuvo nurodytą kokį dokumentą reikėjo pateikti, pranešime nurodyta, kad „pateikite dokumentus įrodančius teisę disponuoti kroviniu“. Importo metu buvo pateikta pirkimo-pardavimo sąskaita faktūra, kurios pagrindu buvo deklaruojamos prekės ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimas 2013-12-27, kuriame nurodyta, kad UAB „Azi group“ atstovę Ž. P. įpareigoti įforminti prekėms pasirinktą muitinės sankcionuotą veiksmą. Nuosavybės teisės įsigijimo ir praradimo pagrindai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 307-332 str. Pagal CK 4.47 str. 1 p. nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius. Importo metu pateikti dokumentai neabejotinai patvirtina, kad prekės buvo įsigytos iš JAV kompanijos „A Trend“ pagal prekių pirkimo-pardavimo sandorį, kuris nėra nuginčytas įstatyme nustatyta tvarka ir nėra pareikšta jokių trečiųjų asmenų pretenzijų dėl nuosavybės teisių į prekes. Pagrindinis dokumentas, įrodantis nuosavybės teises į prekes yra sąskaita faktūra Nr. 10.02.2013, 2013.10.02 (invoice), kuri ir buvo pateikta muitinei importo metu, pateikus importo deklaraciją į muitinės MDAS sistemą MRN:14LTLUB000IM000468, nes pagal jį ir yra atliekamos muitinės importo procedūros. Muitinės prašomų dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į prekes negalėjo pateikti, nes nuosavybės teisę įrodantis dokumentas yra pirkimo-pardavimo sąskaita – faktūra (invoice). Mano, kad muitinės ATP protokolas surašytas, kadangi dokumentai, įrodantys nuosavybės teisę į importuojamas prekes buvo pateikti su deklaracija MRN:14LTLUB000IM000468 ir nėra kitų papildomų dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į prekes.

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-16 nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 30211 str. 1 d.).

Detaliai susipažinus su pateiktu apeliaciniu skundu, darytina išvada, kad apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visą administracinės bylos medžiagą konstatuoja, kad apeliantė administracinėn atsakomybėn patraukta ir pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 str. 1 d., pagrįstai ir teisėtai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad muitinės pareigūno nurodymas importo procedūros metu, atsiųstas į MDAS pranešimų sistemą, nebuvo tiksliai apibrėžtas, t. y. nebuvo nurodyta kokį dokumentą reikėjo pateikti, pranešime nurodyta, kad „pateikite dokumentus įrodančius teisę disponuoti kroviniu“. Be to, importo metu buvo pateikta pirkimo-pardavimo sąskaita faktūra. Tačiau apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 str. 1 d. nustatyta, kad muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas arba kliudymas bet kokia forma jam atlikti savo pareigas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantė nurodo, jog muitinės pareigūno nurodymas importo procedūros metu, atsiųstas į MDAS pranešimų sistemą nebuvo tiksliai apibrėžtas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjos gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.

               Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja apklausta A. J. parodė, kad dirba Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Patikrinus deklaraciją buvo nustatyta, kad pirminiame dokumente – prekių laikinajame saugojime KIPIS sistemoje, nurodytas prekių gavėjas – įmonė Asociacija „Žemaitijos šaulių namai“, Pramonės g. 4-6, Telšiai. Tačiau pateiktoje importo deklaracijoje nurodytas prekių gavėjas – UAB „FRATESA“, Šeduvos g. 34A, Telšiai. Esant šiems skirtingiems dokumentuose nurodytiems prekių gavėjams, kilo abejonių dėl gavėjo UAB „Fratesa“ teisės disponuoti deklaruojamomis prekėmis. 2014 m. sausio 6 d., 13.15 val., deklarantui MDAS sistemoje, buvo išsiųstas elektronini pranešimas IESPULT, kad muitinės tarpininko atstovė pateiktų papildomus dokumentus, įrodančius UAB „Fratesa“ teisę disponuoti kroviniu. 2014 m. sausio 13 d., 15.17 val., pakartotinai išsiųstas pranešimas IESPULT dėl dokumentų pateikimo ir nurodytas įvykdymo terminas iki 2014 m. sausio 15 d. UAB „AZI GROUP“ muitinės tarpininko atstovė Ž. P. iki nurodyto termino muitiniam įforminimui reikalingų papildomų dokumentų nepateikė (b. l. 80-82).

Akcentuotina, kad ši liudytoja taip pat pažymėjo tai, kad kilo abejonės, buvo išsiųstas elektroninis pranešimas, jog būtų pateikti papildomi dokumentai. Bet Ž. P. nesikreipė dėl to, kad neturi duomenų ar pan., nebuvo jokio atsako (b. l. 80). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė net nesistengė išsiaiškinti, kokie yra nustatyti trūkumai ir kaip juos būtų galima pašalinti. Tai teismui leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nevykdė teisėtų muitinės pareigūnų reikalavimų (Muitinės įstatymo 20 str. 3 d. 1 p.).

Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėta muitinės pareigūnė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališka ar suinteresuota ją nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme ji pasirašė, jog yra įspėta, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jos parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad deklarantas, šiuo atveju apeliantė, muitinei importo procedūrai deklaravo prekes – skustuvus su baterijomis „Gilette Fusion“ komplekte su skutimosi putomis ir kremu po skutimosi, 480 vnt., bruto masė 153 kg, ir saugius vienkartinius skustuvus su nekeičiamais peiliukais ir skutimosi putomis komplekte, pakuotėje 3 skustuvai „Gilette Mach3“, 130 dėžių, masė bruto 280 kg (b. l. 5-6). Apeliantė Importo deklaracijoje nurodė prekių gavėją – UAB „Fratesa“, Šeduvos g. 34A, Telšiai. Šioje deklaracijoje (40 langelyje) nurodytas pirminis dokumentas – bendroji deklaracija (BDK) Nr. 131108-001390-BDK/35 (b. l. 27-51).

Muitinės pareigūnai išanalizavę Krovinių ir prekių informacinėje sistemoje (KIPIS) laikinajam saugojimui įformintos BDK Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei laivo „MSC Alexa“ važtaraštyje Nr. „(duomenys neskelbtini)“1, pateiktame KIPIS priemonėmis, duomenis nustatė, kad deklaruotos prekės atgabentos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą 2013-11-10 laivu MSC Alexa, konteineryje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir pirminiuose dokumentuose nurodytas kitas šių prekių gavėjas – Asociacija „Žemaitijos Šaulių namai“, Pramonės g. 4-6, Telšiai  (b. l. 12-16).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad muitinės pareigūnams pagrįstai kilo abejonių dėl gavėjo teisės disponuoti kroviniu (prekėmis) bei teisėto atstovavimo muitinėje deklaruojant šias prekes. Todėl galima teigti, jog muitinės posto pareigūnai visiškai pagrįstai pareikalavo pateikti papildomus dokumentus. Tačiau apeliantė jų nepateikė.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantės veiksmuose (neveikime) yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 str. 1 d., sudėtis. Jos kaltė padarius šį pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

administracinėn atsakomybėn patrauktos Ž. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                             Remigijus Preikšaitis