Administracinė byla Nr. A2.6-97-649/13

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.5, 50.1.1; 39.3 

Proceso Nr. 4-26-3-00071-2013-9

(S)

                                                      NUTARIMAS

        Kupiškis                                                                                                              2013-05-20

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Pauliui Svirskiui, Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato atstovams Džeraldui Baliūnui ir I. G., nukentėjusiesiems Aivarui Begoniui, Rolandui Subatai ir Ramūnui Pupeliui, A. Begonio atstovei teisininkei Vaivai Savickienei, išnagrinėjęs A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. Š. kaltinamas pagal ATPK 1241 str. 7 d., 126 str. 4 d. ir 187 str. 2 d.                                                                  

nustatė:

A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), būdamas automobilio Audi (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, nevykdė policijos pareigūnų R. Subatos ir A. Begonio reikalavimų  nusistatyti girtumo laipsnį.

A. Š. pažeidė KET 16 ir 18 punktų reikalavimus. 

Šalintina iš kaltinimo, kad A. Š. nevykdė policijos pareigūnų R. Subatos ir A. Begonio reikalavimų pateikti asmens dokumentus, nes nė viename galiojančiame įstatyme neįtvirtinta pareiga nešiotis su savimi asmens dokumentą.

Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, rankomis ir kojomis laikėsi už automobilio durelių. 19 val.  45 min., A. Š. pristačius į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK, šis atsisakė eiti į laikinojo sulaikymo kamerą, atsigulė ant žemės, dėl ko policijos pareigūnams reikėjo jį nunešti; policijos pareigūnus R. Subatą, A. Begonį ir R. Pupelį vadino įžeidžiamais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, taip įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, tai yra padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. .

Dar  administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo. Protokole nurodyta, kad A. Š. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d., pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

A. Š. nepripažino kaltinimų ir neigė būdamas neblaiviu vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2012-09-28 nuvažiavo į Šimonis, prisipirko degtinės, grįždami sustojo pakelėje pievoje ir mašinoje girtavo- buvo jis, V. I. ir R. M.. Į D. pievą įvažiavo būdamas blaivus, užgesino variklį ir visi pradėjo apie 16-17 valandą vartoti alkoholį. Jo automobilis nesiveda be buksyro, girtaujant užvedimo raktelis buvo ištrauktas.  Kai atsirado policijos pareigūnai, jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, R. M. sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, o V. I. jau buvo išėjęs. Kai sustoję pradėjo girtauti, iš vietos automobiliu niekur nebuvo pajudėję.   Atvažiavę policijos pareigūnai jo dokumentų nereikalavo arba neprisimena, ar reikalavo, jį ištraukė iš automobilio, pripūtė dujų, surakino rankas, jis jautėsi apsvaigęs nuo dujų. Neprisimena, ar pareigūnai reikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą,  jį kaltino vairavus esant neblaiviam. Atsisakė alkotesteriu nusistatyti neblaivumą, nes nepasitiki. Ligoninėje nustačius neblaivumą vėl buvo grąžintas į policijos komisariatą, tačiau atsisakė eiti į sulaikymo kamerą, nes nesijautė nusikaltimą padaręs. Po dujų purškimo galėjo kažką pasakyti negero Begoniui, Pupeliui ir Subatai. Mano, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės reikalauti jo dokumentų ir nustatinėti neblaivumą, nes būdamas neblaivus jis nevairavo. Į D. pievą įvažiuoti sugalvojo jis, iš anksto dėl parvežimo namo su sūnumi nebuvo susitaręs.   

              Liudytojas R. M. paaiškino, kad 2012-09-28 apie 12 val. buvo (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą jį parvežė A. Š., automobilyje dar buvo V. I.. Jis su V. I. jau buvo neblaivūs. Po to visi trys nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nusipirko alkoholinių gėrimų ir išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) tokioje pievelėje mašinoje visi vartojo alkoholinius gėrimus. Begirtaujant jis užmigo, ir jį pažadino policijos pareigūnai.  Kai girtavo, automobilis visą laiką buvo užgesintu varikliu, kiek jam žinoma, buvo sugedęs automobilio starteris, ir A. Š. be pašalinių pagalbos automobilio užvest negalėjo. Ta pievelė, kurioje apie 15-16 val. sustojo, yra gal 20-30 m atstumu nuo paskutinės sodybos. A. Š. kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir sėdėjo vairuotojo vietoje,  ilgokai pievelėje stovėjo.  Kai jis prabudo, A. Š. jau buvo policijos automobilyje. Apklausiamas policijos pareigūnų apie V. I. nesakė, nes pareigūnai apie kitus asmenis neklausė.

              Liudytoja P. K. paaiškino, kad 2012-09-28 apie 16 val. matė (duomenys neskelbtini) važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos. Paskui tą automobilį apie 17 val. 30 min. pamatė jau stovintį pievoje, kada sustojo, nematė. Policijai skambino ir pranešė apie tą automobilį todėl, kad apie 16 val. vos nepartrenkė jos dukros, ji girdėjo tik garsinį signalą. Paskambinusi policijai pasakė, kad pievoje stovi automobilis, o automobilyje gali būti neblaivūs asmenys. Nuo to momento, kai jai  dukra pasakė apie automobilį iki skambinimo policijai, galėjo praeiti apie 2 valandos. Po to, kai tą automobilį pamatė sustojusį pievoje, iš vietos automobilis tikrai nevažiavo. Nuo tos vietos, kur sustojo automobilis, iki jos namų yra gal 20 m atstumas. Galėjo būti, kad policijai ji skambino 18 val. 14 min. Kai atvažiavo policija, automobilis pievoje nejudėjo. Matė, kaip pareigūnai atvedė A. Š. prie kelio, A. Š. ir ant jos puolė negražiais žodžiais, jį tramdė pareigūnai. 

              Liudytoja nepilnametė A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad 2012-09-28 apie 16 val. ji išlipo iš autobuso ir ėjo kelkraščiu, kai pamatė tamsios spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), vingiuojantį po kelią ir signalizuojantį. Vairuotoją tuo metu matė, bet dabar neatpažintų, automobilyje buvo du ar trys asmenys. Automobilis jos vos nepatrenkė, kai iki namų buvo likę apie 50 m. Parėjusi į namus apie tą automobilį pasakė mamai. Paskui tos dienos pavakarę apie 18-19 val. tą automobilį matė stovintį kaimynės pievelėje, tačiau paties įvažiavimo į pievą momento nematė. Nuo to momento, kai pamatė automobilį pievelėje iki policijos pareigūnų atvažiavimo, praėjo mažiau negu valanda.  

              Liudytojas V. I. paaiškino, kad 2012-09-28 nuėjo pas A. Š. ir abu išvažiavo į Šepetą. Šepetoje nusipirko degtinės ir pasiėmė R. M.. Jis su R. M. pradėjo gerti degtinę, A. Š. negėrė. Iš Šepetos važiavo pas A. Š., vėliau į Šimonių kaimą. Šimonių kaime automobilį vairavo A. Š., jis buvo blaivus. Vis trys sustojo pievoje ir pradėjo girtauti. A. Š. susiskambino su sūnumis ir susitarė, kad jį parveš, nes automobilis neužsiveda, reikia užtraukti. Kol važinėjo visur, automobilio variklis  buvo negesinamas. Būnant pievoje visi išgėrė gal 1,5 butelio degtinės, ir jis išėjo ieškoti, kas jį galėtų parvežti į namus. Jam sakė, kad A. Š. sūnus atvažiuos apie 20-21 valandą, jis negalėjo tiek ilgai laukti. Kaip atvažiavo policija nematė.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad 2012-09-28 buvo namuose kambaryje, kai pro langą pamatė, kad jos pievoje stovi mašina. Galėjo būti apie 16 val., automobilio atsiradimo pievoje momento nematė. Matė, kaip iš mašinos išlipo vienas vyras ir išėjo link Šimonių. Daugiau niekas nevaikščiojo, pamanė, kad mašina tuščia. Gal po pusantros valandos pravažiavo policijos mašina, pavažiavo toliau, grįžo atgal ir atėjo prie tos mašinos. Pamatė, kaip pareigūnai vedasi žmogų. Jos sodyba nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis, yra gal 50 m atstumu. Automobilis, kai stovėjo pievoje, buvo užgesintu varikliu, nes ji vaikščiojo po kiemą, niekas iš automobilio daugiau nebuvo išlipęs. Kol atvažiavo policija, automobilis pievoje galėjo stovėti apie pusantros valandos. Patvirtino, kad nuo to momento, kada ji pamatė automobilį pievoje iki kol automobilį išvežė tralas, automobilis visą laiką stovėjo pievoje.

              Liudytoja Gintarė Šližytė, policijos pareigūnė, paaiškino, kad su pareigūnu S. Grižu vyko į įvykio vietą, kai buvo sulaikytas A. Š.. Pamatė surakintą A. Š. prie policijos pareigūnų automobilio. Norėjo įlaipinti  A. Š. į automobilį, tačiau jis atsisakė eiti. Plūdo visus pareigūnus visokiais žodžiais, visą laiką kartojo, kad visa pamaina bus atleista iš darbo. A. Š. plūdo visokiais žodžiais ne tik lauke, bet ir komisariate, išnaudojo visą keiksmažodžių arsenalą. Komisariate atsigulė ant žemės ir nėjo į sulaikymo kamerą, todėl buvo įneštas. Kai A. Š. buvo nustatinėjamas girtumas, jis visą laiką plūdosi. Necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais A. Š. plūdo R. Subatą, A. Begonį ir R. Pupelį. Įvykio vietoje, be pareigūnų, buvo vienas vyras, kuris kartu važiavo, dar kažkoks pagyvenęs vyras, dar buvo vaikai, ir necenzūrinius žodžius pareigūnų atžvilgiu A. Š. vartojo prie tų visų asmenų.      

              Liudytojas Saulius Grižas, policijos pareigūnas, paaiškino, kad su pareigūne G. Šližyte vyko įvykio vietą pagal iškvietimą automobiliu F. T.. Nuvykęs pamatė automobilį (duomenys neskelbtini) pievoje, A. Š. buvo surakintas antrankiais, šalia kelio stovėjo R. M., buvo dar M. atėjęs. Kai atvažiavo, A. Š. jį su G. Šližyte plūdo necenzūriniais žodžiais, taip pat nuolat visokiais  žodžiais plūdo A. Begonį ir R. Subatą, grasino visokiais žodžiais, ketino susidoroti sutikęs gatvėje. A. Š. nėjo į automobilį, todėl buvo įneštas. Kadangi A. Š. atsisakė nusistatyti neblaivumą, komisariate jam buvo rašomas siuntimas, tuo metu jis plūdo visus pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Nustačius neblaivumą A. Š. buvo pasakyta, kad reikės eiti į sulaikymo kamerą, tai A. Š. atsisakė eiti. Vėliau, įneštas į kamerą, viduje sugadino kamerą. A. Š. nevykdė jokių nurodymų ar drausminimų.

              Nukentėjusysis policijos pareigūnas R. Pupelis paaiškino, kad buvo budėtojų dalyje, kai pristatė A. Š.. A. Š. visus pareigūnus vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo jį, A. Begonį ir R. Subatą, pareigūnus vadino šunimis, nevykdė nurodymo eiti į kamerą. Sulaikymo patalpoje A. Š. sugadino turtą, elektros laidu grasino nutrenkti pareigūnus, todėl jam vėl buvo uždėti antrankiai ir panaudotos dujos. A. Š. nuolat visus pareigūnus plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo,  susidoroti, nusiramino tik 4-5 val. ryto. 

              Nukentėjusysis policijos pareigūnas Aivaras Begonis paaiškino, kad 2012-09-28 patruliavo su pareigūnu R. Subata, kai po 18 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važinėja automobilis, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Nuvykę pagal iškvietimą Šimonėlių gatvėje gal už 200 m pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, juos pamatęs, stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Minėtas automobilis nuvažiavo į pievą, o jie pavažiavo truputį į priekį. Netrukus grįžo ir su R. Subata ėjo prie automobilio pievoje. Automobilio vairuotojas šuniui, buvusiam automobilyje, liepė juos pulti. Jis priėjęs prie A. Š. paprašė pateikti asmens ir automobilio dokumentus, tačiau A. Š. tų dokumentų nepateikė, pasakė, kad automobilio nevairavo ir padėjo juos plūsti necenzūriniais žodžiais, visaip įžeidinėti. Iš pradžių neblaivumą nustatė R. M., po to pasiūlė nusistatyti A. Š., tačiau pastarasis atsisakė. A. Š. juos plūdo keiksmažodžiais ir visaip įžeidinėjo nuolat, kaip užsuktas. Bandė A. Š. patalpinti į policijos automobilį, tačiau pastarasis atsisakė lipti ir juos stūmė. Panaudojo dujas ir A. Š. uždėjo antrankius. A. Š. tik trumpam buvo apsiraminęs, netrukus vėl juos plūdo ir keikė. Atėjo Mėlynis, kuris gyveno netoliese, tai A. Š. plūdo M., taip pat plūdo Klimavičienę, kuri irgi buvo priėjusi. Buvo iškviestas pastiprinimas, kuris atvažiavo su F. T.. Į automobilį (duomenys neskelbtini) A. Š. nesėdo ir spardėsi, todėl buvo įneštas. Sodinamas  į automobilį ir vežamas į policijos komisariatą A. Š. juos nuolat plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti iš darbo. Jis girdėjo, kaip komisariate A. Š. nuolat plūdo policijos pareigūnus.          

Nukentėjusysis policijos pareigūnas Rolandas Subata ir esmės paaiškino analogiškai A. Begoniui ir nurodė, kad dirbant su A. Begoniu pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris greit sustojo ir atbuline eiga nuvažiavo nuo kelio. Pavažiavo truputį toliau ir apsisukę grįžo prie to automobilio pievoje. Jam su A. Begoniu einant prie automobilio, pusiaukelėje atsidarė vairuotojo durys ir iššoko šuo, kaip jis suprato, vairuotojas davė komandą pulti. Priėję prie automobilio, kurio vairuotojo durys buvo atviros,  jie prisistatė ir paprašė automobilio dokumentų bei vairuotoją prisistatyti. Tas asmuo nepateikė dokumentų, neprisistatė, pasakė, kad nevairavo, ir pradėjo pareigūnus plūsti necenzūriniais žodžiais. Jis nustatė neblaivumą keleiviui R. M., kurį pažino iš matymo. A. Š. atsisakė nusistatyti neblaivumą ir sėsti į tarnybinį automobilį, nuolat juos plūdo necenzūriniais žodžiais. Bandė įsodinti A. Š. į tarnybinį automobilį, tačiau pastarasis priešinosi. Tada jie panaudojo dujas ir A. Š. uždėjo antrankius. Kol laukė pastiprinimo, visą agresiją A. Š. perkėlė ant senyvo žmogaus, kuris buvo priėjęs. Atvykus G. Šližytei ir S. Grižui, A. Š. nuolat plūdo necenzūriniais žodžiais  visus pareigūnus ir jiems grasino. Jis su A. Begoniu vežė A. Š. į policijos komisariatą, A. Š. nuolat plūdo juos.    Komisariate A. Š. atsisakė nusistatyti neblaivumą, todėl buvo vežamas į ligoninę. Į ligoninę A. Š. vežė jis, G. Šližytė ir S. Grižas – A. Š. juos plūdo. Grįžus iš ligoninės, A. Š. komisariato patalpose plūdo necenzūriniais žodžiais jį, R. Pupelį, G. Šližytę,  S. Grižą. Po neblaivumo nustatymo A. Š. atsisakė eiti į sulaikymo kamerą, todėl buvo įneštas. Kameroje sugadino kamerą,  spardė duris, plūdo pareigūnus, todėl buvo panaudotos dujos ir uždėti antrankiai. Apsiramino A. Š. apie 4-5 valandą.

Dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kad nematė važiuojančio automobilio Audi, nurodė, kad tie parodymai neteisingi, jis matė į pievą įvažiuojantį automobilį. Jis buvo apklaustas įtariamuoju, už parodymus neatsako ir prašė tuos parodymus, kuriuose nurodė nematęs važiuojančio į pievą automobilio, laikyti niekiniais.

Liudytojas Vladislovas P. M., apklaustas 2012-12-03 vykusio teismo posėdžio metu ( byla Nr. A2.11-1-783/2013, b. l. 63), nurodė, kad  2012-09-28 ėjo iš kaimyno ir pamatė policiją bei nuo kelio nuskriejusią mašiną kairėje kelio pusėje. Automobilio savininkas girtas su antrankiais buvo. Tas asmuo bjaurojo policininkus visokiais žodžiais. D. ir V. ėjo anksčiau, sakė, gerai kad jau buvo praėjusios, nes ant jų būtų užvažiavęs. A. Š. gulėjo ant žemės ir spardėsi, kol atvažiavo antras policijos ekipažas, atvažiavus nesileido statomas ant kojų. Plūdo pareigūnus visokiais žodžiais, necenzūriniais žodžiais, baisus dalykas, klyksmas iš jo buvo. Buvo grasinimai, necenzūriniai žodžiai policininkų atžvilgiu kokius tik išmano. Policininkams negrasino, jį grasino užmušti ir papjauti. Įvykio pradžios nematė.  

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovas I. G. prašė A. Š. nubausti pagal ATPK 1241 str. 7 d. ir 126 str. 4 d., o medžiagą pagal ATPK 187 str. 2 d. perduoti prokurorui,  nes A. Š. veika turi nusikaltimo požymių.

Nukentėjusieji bei nukentėjusiojo A. Begonio atstovė V. S. pritarė Institucijos atstovo prašymui.

A. Š. ir jo atstovas advokatas P. S. prašė bylą nutraukti, nes neįrodytos veikos, kurių padarymu A. Š. kaltinamas.

Administracinės nuobaudos skyrimo ir bylos nagrinėjimo terminai 2013-03-26 protokoline nutartimi ( b. l. 86) pratęsti 1 metų laikotarpiui skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos.              

Dėl kaltinimo pagal ATPK 1241 str. 7 d.

Teismo nuomone, A. Š. veiksmuose yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 7 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 16 p. reikalavimus- policijos pareigūnams pareikalavus, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso - bei už šį pažeidimą atsakomybė numatyta LR ATPK 1241 str. 7 d.-  kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

KET 16 p. nurodo – Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

A. Š. savo atsisakymą paklusti pareigūnams motyvuoja tuo, kad policijos pareigūnų atvykimo metu jis nevairavo automobilio, už kurio vairo sėdėjo, todėl jam negali kilti jokių pareigų pagal kelių eismo taisykles. KET apibrėžia, kas yra vairuotojas -  asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams gali būti prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiose taisyklėse apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti (KET vartojamos sąvokos). Logiškai aiškinant, vairuoti galima tik važiuojančią transporto priemonę, o tuo metu A. Š. tik sėdėjo už jam priklausančio automobilio ( b. l. 44) vairo.

Tačiau, teismo nuomone, negalima KET aiškinti grynai formaliai – neturėtų būti laikoma, kad asmuo, sėdintis už automobilio vairo, kol automobilis važiuoja yra vairuotojas, o automobiliui sustojus nebėra vairuotojas. Būtina vertinti visą konfliktinės situacijos kontekstą. Pats A. Š. neneigė, kad jis yra to automobilio savininkas ir visą dieną  ( 2012-09-28 ) tuo automobiliu važinėjo būdamas už vairo, taip pat jis ir įvažiavo  pievą. Pažymėtina, kad, atvykus policijos pareigūnams A. Begoniui ir R. Subatai, A. Š. sėdėjo už automobilio vairo. Policijos pareigūnai A. Begonis ir R. Subata į (duomenys neskelbtini) vyko pagal anoniminį pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) įtartinai važinėja automobilis (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, vairuotojas gali būti girtas ( b. l. 94-96). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad pranešėja yra liudytoja P. K..

Ištyrus byloje esančius įrodymus nėra neginčijamai ir neabejotinai nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams A. Begoniui ir R. Subatai, A. Š. važiavo savo automobiliu. Tačiau, net A. Š. ir nevairuojant, tačiau sėdint už automobilio vairo, policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti dokumentų pagal KET 16 p., o A. Š. privalėjo vykdyti vairuotojo pareigas. A. Begonis ir R. Subata atvyko patikrinti galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių. LR Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p., 2 p., 8 p.  nurodo, kad Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: 1) pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti; 8) tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti;

Teigiant, kad policijos pareigūnai neturi teisės prašyti asmens, sėdinčio už automobilio vairo, pateikti automobilio dokumentus ir nusistatyti girtumą, būtų paneigiami policijos uždaviniai, numatyti minėto įstatymo 5 str., iš kurių vieni svarbiausių -  viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas,  nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, taip pat saugaus eismo priežiūra. Pažymėtina, kad automobilis, už kurio vairo sėdėjo A. Š., atitiko policijai skambinusio anoniminio asmens nurodytus požymius, tas automobilis stovėjo pievoje, kurioje nėra aiškaus keliuko (įvažiavimo). Manant, kad už automobilio vairo sėdintis asmuo nėra vairuotojas ir neturi pareigų pagal KET kaip vairuotojas, atvykę policijos praktiškai negalėtų patikrinti pranešimo, dėl kurio jie ir buvo pasiųsti į Šimonėlių gatvę.        

KET 18 p. nurodo, kad Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. A. Š. atsisakė pasitikrinti neblaivumą motyvuodamas, kad jis nevairavo. Tačiau jis sėdėjo už automobilio vairo, o anoniminiame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad automobilio Audi vairuotojas, pagal važiavimo ir vairavimo pobūdį bei elgseną kelyje (signalizavo garsiniu signalu), gali būti girtas. Todėl, teismo nuomone, policijos pareigūnai, aiškindamiesi galimą automobilio vairavimo faktą esant vairuotojui neblaiviam, turėjo teisę reikalauti tiek A. Š., tiek R. M., kad jie nusistatytų blaivumą. Priešingu atveju būtų paneigiama policijos pareigūnų pareiga ištirti pranešimo apie galimai neblaivų vairuotoją aplinkybes. Juk esant pranešimui apie neblaivaus asmens vairavimą ir stovinčiame automobilyje radus neblaivius asmenis, paprastai visiems potencialiems vairuotojams nustatomas neblaivumas, ir tik tolimesnio tyrimo metu gali paaiškėti arba nepaaiškėti konkretus automobilį vairavęs asmuo.   

Teismas A. Š. atsisakymą nusistatyti neblaivumą vertina ne kaip ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, o kaip  ATPK 1241 str. 7 d. numatytą pažeidimą. Teismo nuomone, A. Š. neblaivumą pagal KET 18 p. privalėjo pasitikrinti kaip vienas iš potencialių vairuotojų, nes jis sėdėjo už automobilio vairo, o vairavimo ar nevairavimo faktas galėjo paaiškėti vėlesnio tyrimo metu. ATPK 126 str. 4  d. nurodyta dispozicija -  neblaivumo patikrinimo vengimas- taikoma tada, kai  nustatoma, kad neblaivumo nustatymo vengęs asmuo neginčijamai vairavo automobilį. 

Dėl kaltinimo pagal ATPK 126 str. 4 d.

Teismo nuomone, A. Š. veiksmuose nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. Kupiškio rajone Šimonių kaime Šimonėlių gatvėje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo.

KET 14 p. nurodo - Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

A. Š. tiek posėdžio metu, tiek tyrimo metu ( b. l. 21, 30) neigė vairavęs automobilį tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai A. Begonis ir R. Subata. A. Š. nurodo, kad sustojo pievoje apie 16-17 val., užgesino variklį  ir daugiau niekur nevažiavo. Pievoje automobilyje su R. M. ir V. I. vartojo alkoholinius gėrimus, kol kilo konfliktas su atvykusiais policijos pareigūnais. Policijos pareigūnai A. Begonis ir R. Subata posėdžio metu teigia matę apie 18 va. 40 min. automobilį, atbuline eiga įvažiuojantį į pievą, šias aplinkybes jie buvo nurodę tarnybiniuose pranešimuose ( b. l. 45, 46). A. Š. Kupiškio ligoninėje buvo nustatytas vidutinio sunkumo girtumas ( b. l. 31).   

Atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. siejama išimtinai su neblaivaus asmens automobilio vairavimo fakto nustatymu arba apsvaigimo patikrinimo vengimu, kai neginčijamai nustatytas vairavimo faktas. Vairavimas suprantamas kaip važiavimas automobiliu būnant už automobilio vairo.

Teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti – ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas; ar apkaltintas asmuo kaltas dėl pažeidimo padarymo, taip pat privaloma išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. 

Esant esminiams prieštaravimams tarp A. Š. ir policijos pareigūnų A. Begonio ir R. Subatos parodymų dėl automobilio vairavimo fakto, teismas remiasi nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais. Liudytoja P. K. nurodė, kad A. Š. automobilį pievoje stovintį pamatė 2012-09-28 apie 17 val. 30 min. ir po to tas automobilis iš vietos tikrai nevažiavo. Liudytoja E. D. nurodė, kad 2012-09-28 pievoje automobilį pamatė apie 16 valandą. Kol atvažiavo policija, automobilis pievoje galėjo stovėti apie pusantros valandos, ir nuo to momento, kada ji pamatė automobilį pievoje iki kol automobilį išvežė tralas, automobilis visą laiką stovėjo pievoje.

Liudytojų E. D. ir P. K. parodymai paneigia policijos pareigūnų A. Begonio ir R. Subatos parodymus, kad jie apie 18 val. 40 min. galėjo matyti, kaip tas automobilis atbuline eiga įvažiuoja į pievą. Vertinant visus bylos įrodymus, negalima neatkreipti dėmesio, kad A. Begoniui pareikštas įtarimas ( b. l. 77), be kitų BK straipsnių, ir  pagal  BK 300 str. 1 d. – A. Begonis įtariamas, kad „...tyčia suklastojo tikrą dokumentą-savo 2012-09-28 tarnybinį pranešimą apie nustatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodydamas jame melagingus duomenis apie tai, kad jis 2012-09-28 apie 18 val. 20 min., nuvykęs į Kupiškio rajoną Šimonių miestelį, Šimonėlių gatvėje pamatė važiuojantį automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, įvažiavo į pievą ir sustojo....“. Nukentėjusysis R. Subata, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, apklausos metu yra nurodęs  ( b. l. 80-83) – „....beieškant pastebėjome automobilį Audi, kuris stovėjo pievoje šalia Šimonėlių gatvės. Papildau, kad tą automobilį jau matėme stovintį ir anksčiau kai ieškojome, tik negalvojome, kad tai mūsų ieškomas automobilis.....Galiu pasakyti, kad minėtos mašinos Audi mes nematėme nei važiuojančios, nei kažkaip kitaip manevruojančios, judančios....“ Baudžiamoji byla, kurioje įtarimai pareikšti A. Begoniui, R. Subatai ir R. Pupeliui ( b. l. 77-78, 79, 84), šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme.

Posėdžio metu R. Subata nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingi, ten jis maišėsi ir kalbėjo ne apie Audi, kurią galimai vairavo A. Š.. Pažymėtina, kad R. Subata ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 2012-10-17, praėjus mažiau nei mėnesiui nuo įvykio, todėl abejotina, ar posėdžio, vykusio 2013-05-06,  metu, jis galėjo geriau atsiminti įvykius, buvusius 2012-09-28. Pažymėtina, kad R. Subata policijoje dirba 19 metų ir turi aukštesnįjį teisinį išsilavinimą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dalyvaujant advokatui, todėl pastebėjimai, kad galėjo susimaišyti tarp automobilių, vertinami kritiškai.            

Kritiškai vertinant policijos pareigūnų A. Begonio ir R. Subatos parodymus, lieka nepaneigta A. Š. versija, kurią patvirtina liudytojos E. D. ir P. K., kad jis atvykus policijos pareigūnams, tai yra 2012-09-28 apie 18 val. 40 min., nevairavo automobilio Audi.

              Administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis baudžiamojo proceso principais – visos abejonės vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, negali būti grindžiamas prielaidomis ar teismo posėdyje nepatikrintais įrodymais. Teismas laiko, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįrodė, jog A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. Kupiškio rajone Šimonių kaime Šimonėlių gatvėje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei vengė neblaivumo patikrinimo. Nėra neginčijamų įrodymų, kad A. Š. nurodytu metu vairavo automobilį, todėl jam negali kilti atsakomybė už neblaivumo patikrinimo vengimą pagal 126 str. 4 d. prasmę. Tačiau, kaip aukščiau minėta, A. Š., kaip asmens, sėdėjusio vairuotojo vietoje,  atsisakymas pasitikrinti blaivumą ( KET 18 p.), turėtų būti vertinamas kaip  ATPK 1241 str. 7 d. numatyto pažeidimą padarymas.   

              Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal ATPK 126 str. 4 d,. nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Dėl kaltinimo pagal ATPK 187 str. 2 d.

              Teismo nuomone, A. Š. pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 187 str. 2 d., turi nusikaltimo, numatyto BK 290 str., požymių, todėl medžiaga toje dalyje perduotina prokurorui.  

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. Š. 2012-09-28 apie 18 val. 40 min. Kupiškio rajone Šimonių kaime Šimonėlių gatvėje atsisakė lipti į tarnybinį automobilį, rankomis ir kojomis laikėsi už automobilio durelių. 19 val.  45 min., A. Š. pristačius į Panevėžio AVPK Kupiškio rajono PK, šis atsisakė eiti į laikinojo sulaikymo kamerą, atsigulė ant žemės, dėl ko policijos pareigūnams reikėjo jį nunešti; policijos pareigūnus R. Subatą, A. Begonį ir R. Pupelį vadino įžeidžiamais žodžiais, grasino atleisti iš darbo, taip įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. Begonis ir R. Subata sulaikė A. Š. kaip asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą – galimai vairavusį esant neblaiviam, nors vėlesnio tyrimo metu ši aplinkybė nepasitvirtino. Policijos veiklos įstatymas ( 18-20 str.) policijos pareigūnams suteikia plačius įgaliojimus, kurie naudojami įgyvendinant policijos uždavinius. Teismo nuomone, A. Š. negalėjo nuolat ilgą laiką plūsti policijos pareigūnus,  nevykdyti jų nurodymų, nors jis ir buvo įsitikinęs savo teisumu, nes nevairavo automobilio būdamas neblaivus. Juk policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas apie netinkamą vairuotojo, važiavusio panašiu kaip A. Š. automobiliu, elgesį. Teismo nuomone, A. Š. pirmiausia turėjo paklusti policijos pareigūnų nurodymams ir nevartoti necenzūrinių žodžių, o vėliau, paaiškėjus neteisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, reikalauti atlyginti padarytą žalą ( LR Policijos veiklos įstatymas, 22 str.).

A. Š. savo elgesį su policijos pareigūnais apibūdino lakoniškai - po dujų purškimo galėjo kažką pasakyti negero Begoniui, Pupeliui ir Subatai. Tačiau A. Begonis ir  R. Subata  nuosekliai išdėstė, kad A. Š. juos pradėjo plūsti iš karto atvykus  - apie 18 val.  40 min.- ir necenzūriniais žodžiais plūdo bei įžeidinėjo ilgą laiką  - kol bandė patikrinti dokumentus, kol laukė pastiprinimo, vežant į policijos komisariatą, policijos komisariate, ligoninėje nustatinėjant neblaivumą, sulaikymo kameroje. Nuolatinį keiksmažodžių vartojimą pareigūnų atžvilgiu patvirtino nukentėjusieji A. Begonis, R. Subata, R. Pupelis, liudytojai G. Šilžytė, S. Grižas, liudytojai ne policijos pareigūnai – V. P. M.,  P. K.. Jei vertintume policijos pareigūnų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus kaip suinteresuotų asmenų, atkreiptinas dėmesys į V. P. M. parodymus apie A. Š. elgesį – „A. Š. bjaurojo policininkus visokiais žodžiais, plūdo pareigūnus visokiais žodžiais, necenzūriniais  žodžiais, buvo grasinimai, necenzūriniai žodžiai kokius tik išmano“.      

Teismo nuomone, A. Š. veiksmai neturėtų būti  vertinami kaip atitinkantys LR ATPK 187 str.  2 d. numatytą administracinį  teisės pažeidimą.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ir kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu kibimu ar kitokiu elgesiu. Matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.      

  Iš ištirtų įrodymų matyti, kad A. Š. policijos pareigūnus A. Begonį, R. Subatą, R. Pupelį plūdo nuolat, kai tik pastarieji būdavo prie A. Š.. A. Š. plūdo necenzūriniais žodžiais ne tik nukentėjusiuosius, bet ir policijos pareigūnus liudytojus, kai pastarieji buvo prie A. Š.. R. Subata ir R. Pupelis nurodė, kad A. Š. apsiramino tik apie 4-5 valandą ryto- vadinasi, necenzūrinių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu  truko ilgą laiką. Todėl A. Š. veiksmai – nuolatinis plūdimasis ir įžeidinėjimai – dėl intensyvumo ir trukmės laikytini pavojingesniais nei administracinis teisės pažeidimas.       

              ATPK 251 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta ir tada, kai medžiaga perduodama prokurorui.

              Nagrinėjamu atveju, perduodant prokurorui medžiagą dėl A. Š., jo atžvilgiu pradėta teisės pažeidimo pagal ATPK 187 str. 2 d. teisena nutrauktina.

              Dėl nuobaudos A. Š. pagal ATPK 1241 str. 7 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra dirbantis (ūkininkaujantis), neteistas ( b. l. 37), baustas administracine tvarka, tačiau  nuobaudų galiojimai išnykę. A. Š. veikoje nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tai, kad A. Š. buvo neblaivus ( b. l. 31), nagrinėjamu atveju nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe. 

Minėto straipsnio 7 d. sankcijoje numatyta bauda nuo 20 iki 40 Lt.

            Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujamasi LR ATPK 302 str. nuostatomis, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR ATPK 302 str., 250 str., 251 str., 258 str., 287 str.1 d. 1 ir 2 punktais, teisėjas                                                                    

nutaria:

                     A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto LR ATPK 1241 str. 7 dalyje, padarymą, nubausti 30,00 (trisdešimties  ) Lt bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą  A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dalyje  pagal LR ATPK 126 str. 4 d. nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo medžiagą  A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu dalyje pagal LR ATPK 187 str. 2 d. perduoti prokurorui ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti. 

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.

              Teisėjas                                                                                                                  Saulius Vanagas 

              Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų  į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM  sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

              Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali – turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.