Pranešėjas Algirdas Auruškevičius
Civilinė byla Nr. 2S-553-115/2011
Teisėja
Loreta Braždienė Procesinio
sprendimo kategorijos:
32.5.;110.1; 110.5.; 122.5.;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. balandžio 5
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos
Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo apeliantų (skolininkų) S. A. ir A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo
hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutarties Nr. I-1103/2010 civilinėje
byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjo
(kreditoriaus) ,,Swedbank”, AB pareiškimą ir dėl priverstinio skolos
išieškojimo bei dėl įspėjimo įteikimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
skolininkai S. A. ir A. A.,
užtikrindami iki 2011-11-17 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr.
01120060028706, 2006-12-05 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo
hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui ,,Hansabankas”
(pavadinimas pakeistas į ,,Swedbank”, AB) skolininkams bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - sandėlį,
turintį 1 672,29 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro
duomenimis dab. adr. (duomenys neskelbtini)). To paties skolinio įsipareigojimo
įvykdymui užtikrinti, S. A. ir A. A.,
užtikrindami iki 2011-11-17 gauto kredito grąžinimą, kilnojamojo turto įkeitimo
lakštu Nr. 01220060028762, 2006-12-05 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės
teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė AB bankui
,,Hansabankas” (pavadinimas pakeistas į ,,Swedbank”, AB) skolininkams
nuosavybės teise priklausančias turtines teises - visas nuomos teises į 0,5089
ha bendro ploto turintį žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis
adresas: (duomenys neskelbtini)Vilniaus m.k.v., esantį (duomenys neskelbtini).
(dab. (duomenys neskelbtini)), atsiradimo pagrindas - 2003 01 17 valstybinės
žemės nuomos sutartis Nr. N01/2002-26462, sudaryta tarp Vilniaus apskrities
viršininko administracijos ir įkeitimo objekto savininko, 2007 m. sausio 25 d.
susitarimas Nr. K01/2007-94 dėl 2003 m. sausio 17 d. valstybinės žemės nuomos
sutarties Nr. N01/2002-26462 dalinio pakeitimo.
Vilniaus m. l apylinkės teismo
hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. I-1103/2010 areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą
sandėlį, turintį 1.672,29 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini), bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį S. A. ir A. A., uždraudžiant įkeisto daikto savininkams
juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie
netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti,
kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus
(įkeisto daikto savininkus) S. A. ir A. A.,
kad negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 347.615,62 EUR negrąžintos paskolos,
6998,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 25.493,14 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą
paskolą, 667,05 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 380.774,20
EUR bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą per
vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamas turtas bus
parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Paaiškino
kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties
nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto turto savininkams) dienos negrąžinta,
kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties jiems įteikimo
dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo. Išsiuntė 2010-08-13 įspėjimą dėl priverstinio skolos išieškojimo
,,Swedbank”, AB naudai pagal kilnojamojo turto įkeitimo lakštą Nr.
01220060028762, 2006-12-05 įregistruotą hipotekos registre (b.l.173-174).
Pirmosios instancijos teismas
nustatė, kad skolininkams nevykdant hipoteka užtikrinta prievolės – 2006-11-17
kredito sutarties Nr. 06-091794-FA, - sutartis vienašališkai prieš terminą
nutraukta ir kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Teismas
taip pat nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis LR CK 6.217 str., 6.218 str.
bei kredito sutarties 11.2.1 p., nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, 2010-04-29 registruotu
paštu išsiuntė pranešimus Nr. SR-19597 ir Nr. SR-19598 skolininkams, jog per
nustatytą 15 d. terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai
nutrauks kreditavimo sutartį, kadangi skolininkai nevykdo sąlygų, numatytų
kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Pranešimas siųstas skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini),
nurodytu kredito sutartyje ir lakšte. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktika,
kurioje pažymima, kad „reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš
anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip
asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai
sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo
teisėmis” (2009-06-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-241/2009).
Sutinkamai su LR CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai
sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo
gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita
sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus
veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3
d.). Teismas nenustatė, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie jų gyvenamosios
vietos pasikeitimą, todėl laikė, kad pranešimas tapo žinomas adresatams tuo
momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166 str.).
Teismas nenustatė, kad skolininkai laiku ir tinkamai būtų įvykdę
įsipareigojimus bankui. Skolą sudaro: 347.615,62 EUR negrąžintos paskolos,
6998,39 EUR nesumokėtų palūkanų, 25493,14 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą
paskolą, 667,05 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 380.774,20
EUR bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 10,00 Lt už įspėjimo įteikimą.
Apeliantai
(skolininkai) S. A. ir A. A. pateikė
atskirąjį skundą (b.l.182-186), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir
klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog
bankas nereaguoja į skolininkų prašymus atnaujinti sutarties galiojimą,
nebendradarbiauja su skolininkais, neteikia jiems informacijos apie kredito
sutarties teisinį statusą. Vienašališkas kreditoriaus teiginys kad skolininkai
tinkamai ir laiku neįvykdė hipotekos lakštais užtikrintos prievolės, yra
nepagrįstas objektyviais dokumentais. Teigia, jog pranešimų iš kreditoriaus
negavo. Pažymi, jog bankas siuntė korespondenciją dėl sutarties nutraukimo tik
skolininkui S. A. adresu (duomenys neskelbtini),tačiau
2009-06-29 susitarime Nr.06-091794 nurodytas A. A. adresas
– (duomenys neskelbtini), o šiuo adresu bankas jokio pranešimo skolininkei nesiuntė.
Bankas 2010-08-13 įspėjime nurodė, kad skolininkai turi teisę per 20 dienų
grąžinti skolą, tačiau bankas į hipotekos skyrių kreipėsi 2010-08-17, t.y. net
nesulaikęs paties nustatyto termino pabaigos. Mano, jog pats bankas pažeidė
prisiimtus įsipareigojimus, todėl išieškojimo iš įkeisto turto procedūra turi
būti nutraukta dėl paties banko kaltės. Teigia jog bankas veikia su itin
aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu. Banko, kaip verslo subjekto, kaltė
pasireiškia pačia mažiausia forma, klaidos padarymu, neatidžiu pareigų vykdymu,
nepakankamu dėmesingumu, neveiklumu banko klientui, vykdant ikisutartines ir
sutartines prievoles, ar netgi atsitiktinumu, su kuriuo banko skolininkas turi
ryšį. Mano, jog bankas nebendradarbiaudamas, vienašališkais bei neteisėtais
veiksmais dirbtinai sukūrė tokią situaciją, kai formaliai yra galimas hipoteka
įkeistų daiktų pardavimas iš varžytinių, tuo nepagrįstai ir neproporcingai
pažeisdamas skolininkų teises ir teisėtus interesus. Mano, jog skolininkų turtinė
padėtis bloginama daugiau, negu yra būtina banko interesams patenkinti. Teigia,
jog hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymas ar netinkamas vykdymas
nepatvirtintas jokiais įrodymais.
Kreditorius ,,Swedbank”,
AB atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.193-194) prašo atskirąjį skundą atmesti.
Nurodo, jog pateikė teismui įrodymus, kad skolininkams tinkamai nevykdant
kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl esminio pažeidimo, atsižvelgiant
į įstatymų reikalavimus, kredito sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2010-05-14,
Mano, jog teismas pagrįstai sprendė, kad hipotekos lakšte nurodytas skolininkų
adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog skolininkai pateikė neteisingą
informaciją, nes kreditorius siuntė skolininkams pranešus trimis žinomais
adresais: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini)3) (duomenys
neskelbtini). Skolininkui 2010-04-29 pranešimas Nr.SR-19598 siųstas ne tik
adresu (duomenys neskelbtini);bet ir (duomenys neskelbtini). Kreditoriui
tinkamai nutraukus Kredito sutartį, suėjo skolininkų prisiimtas įsipareigojimas
grąžinti kreditą, todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi į hipotekos skyrių.
Pažymi, jog hipotekos teisiniai santykiai nagrinėjami ne ginčo teisenos tvarka.
Kadangi apeliantus atstovauja advokatas, todėl laiko, jog apeliantai žino apie
tinkamą teisių gynimo būdą. Teigia, kad hipotekos skyriaus teisėja tinkamai
atliko visas procedūras.
Apeliantų
(skolininkų) S. A. ir A. A. atskirasis
skundas netenkintinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl
apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus,
išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Hipoteka
– esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo
daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str.
1 d.). Hipoteka užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo
atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos
vykdymu, išieškojimą. CPK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius
turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas
neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą
iš įkeisto daikto. Pagal LR CPK 558 str., hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą,
dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir
įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir
įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties
įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas
administruoti kreditoriui. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik
procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.
Apeliantai
(skolininkai) atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, kad pranešimų iš
kreditoriaus dėl vienašalio kreditavimo sutarties nutraukimo negavo; bankas
siuntė korespondenciją dėl sutarties nutraukimo tik skolininkui S.
A. adresu (duomenys neskelbtini)., tačiau 2009-06-29 susitarime
Nr.06-091794 nurodytas A. A. adresas (duomenys
neskelbtini)., o šiuo adresu bankas jokio pranešimo skolininkei nesiuntė; bankas
į hipotekos skyrių kreipėsi net nesulaikęs paties nustatyto termino pabaigos; bankas
pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, todėl išieškojimo iš įkeisto turto
procedūra turi būti nutraukta dėl paties banko kaltės. Kolegija atmeta šiuos
argumentus.
Atsižvelgiant
į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali
sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą
dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla
pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme
nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje
nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą.
Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties
nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme
ginčo teisenos tvarka.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma
hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę
numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę
nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo
nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti
įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis
pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (LAT 2003-12-03
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Lietuvos Aukščiausiais
Teismas yra pabrėžęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas
skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios
procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d.
įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti
pranešta apie sutarties nutraukimą. Taigi, hipotekos teisėjui tenka pareiga
patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė
įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis
įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje
byloje 3K-3-241/2009).
Iš kreditoriaus
pateiktų dokumentų matyti, kad kreditorius 2010-04-29 registruotu paštu
išsiuntė pranešimus Nr. SR-19597 ir Nr. SR-19598 skolininkams (b.l.159;160),
įspėjančius, jog per nustatytą 15 d. terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas
vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį, nes skolininkai nevykdo sąlygų,
numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais
terminais. Pranešimas siųstas skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys
neskelbtini), nurodytu kredito sutartyje ir lakšte, taip pat kitais dviem kreditoriui
žinomais skolininkų adresais – (duomenys neskelbtini). bei (duomenys
neskelbtini) (b.l.161;162).
Kolegija
sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsižvelgiant į LR CK
2.17 str. 3 d. normas, fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio
šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos
pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir
kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje
jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Kolegija
pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad skolininkai būtų pranešę kreditoriui apie
jų gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl konstatuoja, jog pirmosios
instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pranešimas tapo žinomas adresatams
tuo momentu, kai jis pasiekė paskutinę žinomą jų gyvenamąją vietą (CK 6.166
str.).
Kolegija pažymi,
kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos
teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų
dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl
hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio
teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus
reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis
c.b. Nr.3K-3-201/2007). Kolegija pabrėžia, kad hipotekos teisėjas
kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą.
Kiti atskirojo
skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl
kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į
nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju
hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl skundžiama Vilniaus
m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartis Nr.
I-1103/2010 dėl įkeisto turto arešto paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1
p.).
Be to, iš apeliantų
(skolininkų) priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1
d. 3 p., 96 str.) (b.l.199).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p.,
339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus m. l
apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartį Nr.
I-1103/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų
(skolininkų) S. A. ir A. A. po lygiai valstybei
2,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t.y. po 1,40 iš kiekvieno
apelianto.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjai Rasa
Gudžiūnienė
Henrichas Jaglinskis