Administracinė byla Nr. eA-525-575/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02860-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 21.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Bendrajam pagalbos centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Pretendentų vertinimo komisijoje (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolu Nr. 27L-1630 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo(-ų) konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (konkurso skelbimo numeris: 44640) (toliau – ir protokolinis sprendimas); 2) panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir Centras) viršininko 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 41TE-170 „Dėl skyrimo į pareigas“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 27VK-1282 „Dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“ viešai nepaskelbtas, todėl yra negaliojantis ir negali būti taikomas, o tokiu įsakymu sudaryta Komisija teisės aktų nustatyta tvarka yra neteisėta. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti panaikintas tiek Sprendimas, tiek ir Įsakymas.
3. Teigė, kad protokolinis sprendimas dėl konkurso laimėtojo yra nemotyvuotas, nenurodyti faktiniai duomenys ir teisės aktų normos. Dėl protokolinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo turėtų būti patikrintas atitikimas laimėtojo pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams ir reikalavimams stojant į tarnybą. Pareiškėjas nebuvo informuotas ir jam nėra žinoma, ar visi pretendentai atitiko nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 18 ir 40 p.). Jeigu kiti pretendentai neatitiko nustatytų reikalavimų, o jiems buvo leista dalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, tai ginčijamas protokolinis sprendimas dėl konkurso laimėtojo, kaip ir priimtas išvestinis Įsakymas, turėtų būti naikintini.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad vertinimo metu buvo taikytas praktinės užduoties metodas, kai komisijos narės nurodė kelias praktines užduotis: prisiminti iš ankstesnio darbo problemines situacijas / dideles užduotis ir paaiškinti kaip jas išsprendė. Todėl pareiškėjas buvo suklaidintas ir apgautas (Aprašo 3.2. papunkčio pažeidimas). Be to, kaip nurodė pareiškėjas, konkurso metu pakeitus konkurso sąlygas, buvo pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai. Konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius, be kita ko, žodinės praktinės užduoties metodą, pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Aprašo 5 ir 32 punktų reikalavimų pažeidimai), todėl buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai, taip pat sudarantys pagrindą protokolinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo, o tuo pačiu ir išvestinį Įsakymą, panaikinti.
5. Pareiškėjas nurodė, kad klausimai: kaip vykdėte / vykdytumėte sudėtingos, didelės apimties veiklos stebėseną / vertinimą, pateikiant konkretų pavyzdį, yra šališki ir neskaidrūs, niekuo nepatikrinti, todėl jų įvertinti neįmanoma. Pareiškėjo vertinimu, tokie klausimai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Kadangi pateiktos užduotys ir klausimai buvo neaiškūs, nekonkretūs ir be galimo teisingo atsakymo (esminis Aprašo 3.2 papunkčio pažeidimas, sąlygojęs nevienodas konkurencines sąlygas visiems pretendentams) ir nesant galimo teisingo atsakymo (kiek pretendentų, kiek vertintojų, tiek ir supratimų), tokiais klausimais bei skirtingomis užduotimis objektyviai, nešališkai ir skaidriai apskritai nieko patikrinti ar įvertinti buvo neįmanoma (Aprašo 3.2 32, 38, 46 ir 47 p.), dėl ko pretendentai buvo nelygiose konkurencinėse sąlygose, todėl protokolinis sprendimas dėl konkurso laimėtojo bei išvestinis Centro Įsakymas turėtų būti naikintini.
6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Nurodė, kad Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 27VK-1282 „Pretendentų vertinimo komisijos sudarymo“, kuriuo sudaryta konkurso į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas pretendentų vertinimo komisija, skirtas tik šiam konkrečiam konkursui ir apibrėžtam asmenų ratui, t. y. tik pretendentų vertinimo komisijos nariams ir pretendentams. Toks Departamento direktoriaus įsakymas dėl pretendentų vertinimo komisijos sudarymo yra individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.
8. Atsakovas pažymėjo, kad konkurso protokolas atitinka Apraše nustatytus reikalavimus ir atkreipė dėmesį, jog konkurso protokolas yra skirtas pretendentų vertinimo komisijos posėdžio eigai ir rezultatams fiksuoti, o ne sprendimui motyvuoti. Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nesusijusi su konkursų protokolais. Atsakovas patvirtino, kad konkurso laimėtojai atitiko bendruosius ir specialiuosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, pretendentų dokumentai buvo vertinami ir tikrinami vadovaujantis Aprašo IV skyriaus nuostatomis, o pareiškėjas per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo informuotas, kad surinko 7,07 balo ir užėmė III vietą.
9. Atsakovas nurodė, kad konkurse buvo taikomas interviu metodas, visiems pretendentams buvo užduoti vienodi klausimai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 213 patvirtinta nauja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, kurioje nurodytos tarnautojams reikalingos kompetencijos. Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 27V-31 patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošiniai ir bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios (vidaus administravimo) veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymai. Vadovaujantis nauja Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika bei pareigybių aprašymų ruošiniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 41V-33 atnaujintas Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, kuriame nurodytos veiklos sritys: teisė, veiklos planavimas, viešieji pirkimai, personalo valdymas, Bendrosios kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: komunikacija – 4 lygis; analizė ir pagrindimas – 4 lygis; patikimumas ir atsakingumas – 4 lygis; organizuotumas – 4 lygis; vertės visuomenei kūrimas – 4 lygis. Vadybinės ir lyderystės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: lyderystė – 4 lygis; veiklos valdymas – 4 lygis; strateginis požiūris – 4 lygis. Specifinės kompetencijos ir jų reikalaujami lygiai: informacijos valdymas – 4 lygis, Profesinė kompetencija: teisės išmanymas – 4 lygis. Pretendentų vertinimo komisijos narių pateikti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, bei tinkamumui eiti pareigas įvertinti.
10. Pažymėjo, jog pareiškėjo kritikuojamas klausimas: „Pateikite pavyzdį iš savo patirties (arba įsivaizduokite situaciją), kai įtraukėte sau pavaldžius asmenis į naują veiklą (į ką atsižvelgsit, procesas, rezultatas)? Pateikite pavyzdį iš savo patirties, kai davus neplanuotą skubią užduotį, reikėjo organizuoti skyriaus veiklą (jūsų veiksmai šioje situacijoje, procesas, rezultatas)?“ yra susiję su esminėmis vedėjo funkcijomis – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus. Iš garso įrašo girdėti, jog pareiškėjui šis klausimas buvo užduotas suprantamai ir korektiškai. Atsakovas vertino, jog toks pareiškėjo elgesys Departamento atstovės atžvilgiu yra provokuojantis ir nekorektiškas.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą, laiką, jog vertinimas vyks nuotoliniu būdu, bus taikomas interviu metodas. Taip pat buvo informuotas, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pagal Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintą Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento 7.4 punktą – sudaro / aptaria pretendentų vertinimo organizavimo planą pagal Aprašo 32 punktą: nustato vertinimo etapų skaičių, atsižvelgiant į pretendentų skaičių. Paprastai 2 vertinimo etapai vykdomi, kai ateina 7 ir daugiau pretendentų; pasirenka vertinimo metodą(us): interviu, praktinė užduotis, esė, testas, namų darbų užduotis ir jos pristatymas. Paprastai vykdomas interviu. Pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai yra nustatyti Aprašo 38 punkte, kur nurodyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, pretendentų vertinimo komisija negali nuspręsti pakeisti pretendentų vertinimo kriterijų. Atsakovas nurodė, kad vertinimo planas buvo aptartas pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu.
12. Atsakovas Centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
13. Atsiliepime nurodė, kad Centras 2020 m. gegužės 29 d. per Valstybės tarnautojų registrą ir Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą pateikė Departamentui duomenis apie karjeros valstybės tarnautojo – Organizacinio skyriaus vedėjo – konkurso pareigoms užimti organizavimo poreikį bei šios pareigybės aprašymą. Departamentas, gavęs pareigybės aprašymą, patikrino pareigybės aprašymo atitiktį Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimams ir 2020 m. birželio 15 d. paskelbė šį konkursą Departamento interneto svetainėje. Konkursui vykdyti Departamentas sudarė komisiją iš 3 narių, kurios vienu iš narių, laikantis teisės aktų, paskirtas Centro viršininkas. 2020 m. rugpjūčio 7 d., įvykus pretendentų atrankai, buvo surašytas atrankos komisijos Pretendentų vertinimo protokolas Nr. 27L-1630. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 12 d. Centrui pateikė informaciją apie du atrinktus finalinius pretendentus, surinkusius daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip 6 balus. Gavus informaciją apie du geriausiai pasirodžiusius kandidatus, Centras organizavo papildomus pokalbius su šiais kandidatais ir po papildomų susitikimų su abiem pretendentais Centro viršininkas 2020 m. rugpjūčio 14 d. nusprendė pasirinkti konkurso laimėtoją.
14. Nurodė, kad Centro veikla organizuojama pagal Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymą, kuriame numatyta pagrindinė jo funkcija – užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus, o veikla grindžiama nenutrūkstamo paslaugų teikimo, operatyvumo ir profesionalumo principais.
15. Atsižvelgiant į Centro veiklos svarbą šalies gyventojams ir valstybės paslaugų nepertraukiamo teikimo užtikrinimą Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybė (vienintelė teisininko pareigybė Centre) yra labai svarbi ir būtina, nes jos funkcijos yra užtikrinti Centro veiklos teisėtumą ir ginti teisėtus interesus su trečiaisiais asmenimis. Tuo metu Centras turėjo nemažai teisminių ginčų, kurie siejami su gyvybiškai svarbiomis Centro funkcijomis ir buvo būtina tinkamai ginti įstaigos interesus, kad užtikrinti sklandų centro darbą, todėl konkurso į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas laimėtojas, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, į pareigas buvo paskirtas 2020 m. rugsėjo 15 d.
16. Trečiasis suinteresuotas R. S. atsiliepime į skundą nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog visus konkursinius reikalavimus ir sąlygas užimti Centro organizacinio skyriaus vedėjo pareigas įvykdė pagal atrankos komisijos nurodymus ir sąžiningai laimėjo atrankoje, teismo prašė nepanaikinti Įsakymo.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas, remiantis į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad:
18.1. Departamentas 2020 m. birželio 15 d. savo internetinėje svetainėje paskelbė viešą konkursą užimti Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 44640).
18.2. Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 27VK-1282 buvo sudaryta konkurso vertinimo komisija.
18.3. 2020 m. liepos 29 d. per VATIS sistemą pareiškėjui buvo išsiųsta informacija, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Buvo nurodyta, kad posėdžio metu bus taikomas interviu metodas, kurio metu turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus.
18.4. Pareiškėjas dalyvavo Departamente organizuotame viešame konkurse į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas, kuris vyko Komisijos posėdyje 2020 m. rugpjūčio 7 d. 9.05 val.
18.5. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 7 d. 14.44 val. per VATIS buvo informuotas, kad vykusiame konkurse į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas surinko 7,07 balo ir užėmė III vietą.
18.6. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu kreipėsi į Departamentą, prašydamas pateikti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. posėdžio protokolą ir visą šio posėdžio skaitmeninį garso ir vaizdo įrašą. Departamentas 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 27D-1881 pareiškėjui pateikė Komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolo Nr. 27L-1630 išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo rezultatas yra 7,07 balo ir užimta III vieta.
18.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su konkurso rezultatais, t. y. protokoliniu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta dėl jo konkurso rezultato, kreipėsi į teismą. Patikslinęs skundą, pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos protokolinį sprendimą ir Įsakymą.
19. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sudarymas įsakymu yra tik vienas iš priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas proceso elementų, kuris atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas (konkurso būdu) procedūroje. Teismas taip pat padarė išvadą, kad įsakymas, kuriuo nustatyta konkretaus konkurso Komisijos sudėtis, nepripažintinas norminiu teisės aktu, nes jo požymiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos. Taigi Departamento direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo nustatyta konkurso užimti Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas sudėtis, neprivalėjo būti skelbiamas Teisės aktų registre.
20. Vadovaudamasis Aprašo 18 ir 58 punktais, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Apraše nėra nustatytos atskiros išimtys, kuriomis vadovaujantis būtų galima pareiškėjui suteikti ne tik Departamento tvarkomus pareiškėjo duomenis, bet ir kitų pretendentų duomenis, pareiškėjo skundo argumentus, jog jam nežinoma, ar kiti pretendentai atitiko reikalavimus ir, ar tai nėra savarankiškas pagrindas sprendimo panaikinimui, atmetė kaip nepagrįstus.
21. Pareiškėjo iškeltos abstrakčios abejonės dėl pretendentų atitikties reikalavimams nesuteikė teismui pagrindo vertinti visų konkurse dalyvavusių pretendentų atitiktį reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Departamentas į bylą pateikė trečio suinteresuoto asmens R. S. duomenis, iš kurių matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.
22. Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas protokolinis sprendimas yra nemotyvuotas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Teismas nustatė, kad iš protokolinio sprendimo matyti, jog konkursas į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas vyko komisijos posėdyje, Departamente, 2020 m. rugpjūčio 7 d., konkurse dalyvavo 4 pretendentai, konkursui taikytas interviu metodas. Komisijos protokoliniu sprendimu konkurso laimėtojais išrinkti Ž. D, surinkęs 8,37 balus ir užėmęs I vietą, bei R. S., surinkęs 8 balus ir užėmęs II vietą. Pareiškėjas surinko 7,07 balus ir užėmė III vietą. Komisijos posėdis prasidėjo 9 val. 5 min., baigėsi 16 val. 45 min. Teismas sutiko su pareiškėjo skundo argumentu, kad protokoliniame sprendime nėra nurodyta konkurso apskundimo tvarka, tačiau, įvertinęs tai, kad pareiškėjas teismui sėkmingai apskundė protokolinį sprendimą, šio trūkumo nelaikė esminiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, t. y. sutrukdžiusiu pareiškėjui savo teises ginti kreipiantis teisminės gynybos.
23. Teismas padarė išvadą, kad protokolinis sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus dėl motyvavimo. Jame nurodyti konkurso laimėtojai, tokio sprendimo motyvas yra aiškus – jie surinko daugiausiai balų iš visų pretendentų (nurodomi konkretūs balai). Teismas pabrėžė, kad nepasisako dėl Komisijos narių vertinimų, nes teismas veikia ne kaip „apeliacinė egzaminų komisija“, o tik patikrina, ar nebuvo pažeista konkurso tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, – susipažinęs su garso įrašu, tokių pažeidimų nenustatė. Išklausęs garso įrašą, teismas padarė išvadą, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pareiškėjas ir konkursą laimėję asmenys turėjo lygias galimybes stoti į valstybės tarnybą.
24. Teismas iš byloje esančių įrodymų (VATIS duomenų ir garso įrašo) nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. per VATIS sistemą buvo informuotas, jog Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Nurodyta, kad bus vykdomas interviu, kurio metu pareiškėjas turės pateikti atsakymus į Komisijos narių užduodamus klausimus. Teismas, išklausęs konkurso garso įrašą, pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos, dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai, tuo pažeidžiant skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principus, atmetė kaip nepagrįstus. Apžvelgęs Aprašo 43 ir 46 punktus, Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 (toliau – ir Reglamentas), 7 ir 7.4.2 punktus, Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. patvirtintas rekomendacijas Nr. 27L-1472 ir išklausęs konkurso garso įrašą, teismas nustatė, kad pretendentai buvo supažindinti su Komisijos sudėtimi, vertinimo metodu (interviu), vertinimo kriterijais – gebėjimai ir kompetencija bei motyvacija, prieš pradedant vertinimą Komisijoje. Pretendentams Komisijos pirmininkė paaiškino, kad jie turės į klausimus atsakyti žodžiu, bus vertinami jų atsakymai žodžiu. Nurodė, kad pretendentui skiriama iki 40 min., paaiškino, jog kiekvienas Komisijos narys pretendentą vertina individualiai nuo 1 iki 10 balų, visų Komisijos narių balai sumuojami ir išvedamas vidurkis. Iš konkurso garso įrašo teismas taip pat nustatė, kad pretendentams konkurso metu buvo sudaryta galimybė prisistatyti, akcentuojant gebėjimus / patirtį, kurie būtų aktualiausi pareigybei, į kurią pretenduojama. Prisistatymo metu buvo užduodami klausimai: asmeninės savybės svarbios būsimoms pareigoms?; Kuo patrauklios būsimos pareigos?; Kuo jūs galėtumėt būti naudingas Centrui?; Kas jums darbe yra apskritai svarbu?; Su kokiais iššūkiais susidurtumėte? Šie klausimai teismo vertinimu buvo svarbūs, siekiant įvertinti pretendentų motyvaciją, siekiant užimti pareigas.
25. Teismas nustatė, kad konkurso metu pretendentams buvo užduotas klausimas, prašant pateikti pavyzdį iš savo patirties (arba įsivaizduojamos situacijos), kai įtraukė sau pavaldžius asmenis į naują veiklą (į ką atsižvelgsit, procesas, rezultatas)? Pateikti pavyzdį iš savo patirties, kai davus neplanuotą skubią užduotį reikėjo organizuoti skyriaus veiklą (jūsų veiksmai šioje situacijoje, procesas, rezultatas)? Prisiminti konfliktinę situaciją ir kada konfliktas buvo labiau naudingas nei žalingas (kada konfliktas suteikia labiau naudos, kaip jūs elgėtės šioje situacijoje)? Kokių sąlygų reikia, kad konfliktas būtų išspręstas teigiamai, t. y. būtų naudingas? Kuo konfliktai gali būti naudingi? Koks buvo sudėtingiausias dokumentas, kurį reikėjo parengti? Pagrindiniai proceso skirtumai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą ir ABTĮ? Sutartis dėl paslaugų teikimo dėl programinės įrangos sukūrimo – sumokėtas tarpinis mokėjimas, tačiau įmonė jau nebesugeba pabaigti darbų, ar galima nutraukti sutartį ir susigražinti pinigus?
26. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo skundo argumentus, kad užduodami klausimai, kuriais siekiama pareiškėjui prisiminti darbo problemines situacijas / dideles užduotis ir paaiškinti kaip jas išsprendė, pateikiant konkretų pavyzdį, yra šališki ir neskaidrūs, nes minėtų klausimų patikrinti ir įvertinti neįmanoma bei, tokie klausimai nesusiję su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Teismas pažymėjo, kad kiekvienai valstybės tarnautojo pareigybei nustatomos kompetencijos, būtinos įstaigos tikslams pasiekti ir funkcijoms atlikti. Galimai nuspėjamas pareiškėjo elgesio modelis bei veiksmų pobūdis leidžia Departamentui numatyti, ar asmuo tinkamas valstybės tarnybai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užduoti, be kita ko, elgesio tipo klausimai. Elgesio tipo klausimai grindžiami prielaida, kad asmens elgesį ateityje (naujame darbe) geriausiai prognozuoja jo elgesys praeityje (ankstesniame darbe).
27. Teismas įvertino, kad pareiškėjui užduoti klausimai yra susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybei užimti. Centro Organizacinio skyriaus vedėjo esminėmis funkcijos – organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti skyriaus darbus, tinkamai paskirstyti darbus, motyvuoti darbuotojus.
28. Skunde pareiškėjas nurodė, kad Komisijos narė A. Š. nesugebėjo suformuoti užduočių, išreiškė nepasitenkinimą. Tačiau teismas, įvertinęs garso įrašą, neturėjo pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Teismas pažymėjo, kad Komisijos narių klausimai buvo užduodami suprantamai ir korektiškai, nebuvo juntamas susierzinimas ar nepasitenkinimas. Priešingai, pareiškėjui nesugalvojus situacijos, jam buvo pasiūlyta pateikti hipotetinę situaciją ir ją įvertinti, paklausta, ar pareiškėjas sutiktų, jog Komisijos narė pati pateiktų hipotetinę situaciją, kurią pareiškėjas turėtų įvertinti. Teismas nenustatė, kad Komisijos narė būtų išreiškusi išankstinį nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu, ar kad jos vertinimas būtų neobjektyvus. Teismas dar kartą akcentavo, kad minėti klausimai yra elgesio tipo klausimai, kurie padeda įvertinti pareiškėjo elgesį tam tikroje situacijoje, jo taikomus sprendimo būdus, kas iš esmės padeda suformuoti viziją, kaip pretendentas elgsis ateityje. Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad visi pretendentai suprato užduodamus klausimus ir pateikė atitinkamas situacijas.
29. Teismo įsitikinimu, Departamento siekis išsiaiškinti galimą pareiškėjo elgesio modelį ar veiksmų pobūdį yra galimas įgyvendinti taikant, be kita ko, interviu metodą. Tai, kad pareiškėjui pokalbio metu buvo pasiūlyta pateikti praktinių situacijų, su kuriomis jis susidūrė, pavyzdžių, nereiškia, kad Komisija pritaikė kitą metodą – praktinės užduoties metodą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visiems pretendentams buvo užduoti bendri ir vienodi klausimai, o priklausomai nuo jų atsakymų skyrėsi patikslinantys klausimai.
30. Iš pateiktų pranešimų per VATIS teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pretendentų vertinimą Komisijoje datą, laiką, kad bus taikomas interviu metodas, taip pat informuota, kad Komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, jog Komisijos vertinimo planus sudarytų raštu. Teismas įvertino aplinkybę, kad Departamentas turi organizuoti konkursus visoms valstybės pareigybėms užimti, kurių kiekis yra didelis. Todėl, teismo vertinimu, kada konkurse dalyvauja nedidelis kiekis pretendentų bei naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju, interviu, yra tinkama situacija, kad Komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų teismas priėjo prie išvados, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi, kaip nurodė teismas, formalaus plano neužfiksavimo raštu teismas nelaiko esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.
31. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas neinformavo jo apie tai kokie pretendentai (kas) dalyvavo vertinimo komisijoje bei kokie buvo kitų pretendentų vertinimo rezultatai ir jų užimta vieta, nors privalėjo. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad garso įrašas patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė stebėti rezultatų paskelbimą ir pageidavo, kad apie konkurso rezultatus jam būtų pranešta per VATIS. Taigi, teismas konstatavo, kad Aprašo 48 punktas nebuvo pažeistas, pareiškėjas pats atsisakė stebėti rezultatų skaičiavimą ir paskelbimą, jis buvo tinkamai informuotas per VATIS.
32. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį sprendimą. Skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai. Teismas, susipažinęs su tiesioginiu konkurso įrodymu garso įrašu, nurodė, kad konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Teisinio pagrindo panaikinti protokolinį sprendimą, remiantis pareiškėjo skundo argumentais, teismo vertinimu, nėra, todėl atmetė prašymą panaikinti protokolinį sprendimą ir Įsakymą.
III.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde visų pirma nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeidęs proceso normas, pareiškėjui ir jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad: nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama nuotoliniu; byloje būtina ne tik išklausyti garso įrašus, bet ir peržiūrėti vaizdo įrašus; pareiškėjas turi klausimų atsakovui. Pareiškėjas prašė šios bylos nagrinėjimą atidėti, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėjui ir jo atstovui dalyvaujant teisme, tačiau iš teismo 2021 m. gegužės 17 d. informacinės pažymos matyti, kad teismas ignoravo pareiškėjo prašymą. Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės be motyvų nusprendė pareiškėjo prašymo netenkinti ir nagrinėti bylą teismo posėdyje. Taigi, teismas nukrypo nuo prašyme nurodytos administracinių teismų praktikos ir bylą išnagrinėjo iš esmės pažeidęs proceso normas pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad teismo šaukimas į 2021 m. gegužės 17 d., 10:30 val. teismo posėdį pareiškėjui nebuvo išsiųstas ir neįteiktas, nors pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde teismo prašė patikslinto skundo nagrinėjimui teismo šaukimą siųsti el. paštu. Taigi, buvo pažeista pareiškėjo pamatinė teisė būti išklausytam teismo, pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, teikti savo argumentus, pateikti prašymus, užduoti klausimus, prieštarauti atsakovų argumentams, turėti teisme atstovą ir naudotis kitomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis. Todėl, iš esmės pažeidus pareiškėjo teisę į teisingą procesą, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.
35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, be kita ko, iš esmės pažeidė ir atstovavimo teisinį reguliavimą, nes Centras į bylą nepateikė jokio įgaliojimo, kas Centrą gali atstovauti teisme. Be to, teismas atstovauti Centrui leido ne tik Centro viršininkui A. Č. (įrodymų byloje, kad jis yra viršininkas taip pat nėra), bet ir jokio įgaliojimo neturinčiam trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. (teismo posėdžio garso įrašas 34:58 – 35:15 min.), kurio ir atsakovų pozicijos skiriasi iš esmės. Todėl ir šie esminiai proceso pažeidimai taip pat sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.
36. Pažymi, kad teismo sprendimas šioje byloje su nežymiomis korekcijomis nukopijuotas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-1518-1047/2021. Paaiškina, kad proceso dalyvių teismo posėdžio metu pateikti prašymai ir duoti paaiškinimai bei nurodyti argumentai nevertinti visai ir dėl jų teismo sprendime nepasisakyta iš viso
37. Nagrinėjamojoje byloje 2021 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina ir įrodo, kad teismo posėdyje nei vienas iš Departamento pateiktų konkurso garso įrašų (toliau – Įrašas) teismo posėdyje ištirtas bei išklausytas nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas 51:55 – 52:30 min.). Taigi, kadangi teismas šių įrodymų (Įrašo) teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės netyrė, todėl ir sprendimas juo negali būti grindžiamas. Atsižvelgiant į tai, visos teismo išvados (beje, padarytos a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų)) ir visi teismo argumentai bei vertinimai padaryti teismo posėdyje neištirto ir neišklausyto Įrašo pagrindu, yra neteisėti (ABTĮ 10 str. 1, 3 ir 5 dalys).
38. Nagrinėjamojoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. ne tik raštu 2020 m. kovo 30 d. atsiliepime į patikslintą skundą, bet ir teismo posėdžio metu net du kartus gana plačiai ir išsamiai argumentavo, jog pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai, jo nurodyta situacija apie tarptautinę diplomatinę misiją Singapūre Komisijos nariams buvo nesuprantama, todėl Komisijos narės, ar jis toje situacijoje elgėsi (ne)teisingai, neturėjo kompetencijos ir negalėjo įvertinti, nesilaikė Reglamento tvarkos, o tai lėmė Komisijos narių subjektyvų vertinimą, įskaitant ir be jokių kriterijų subjektyviai rašant balus po kablelio, kurie taip pat lemia subjektyvų vertinimą ir neskaidrų pretendento laimėjimą konkurse (įrodo teismo posėdžio garso įrašas 41:45 – 47:30 ir 49:40 – 50:20 min.).
39. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę Komisijos darbo plano sudarymą byloje turėjo įrodyti atsakovai. Komisijos narių diskrecijos teisė vertinti pretendentus nėra beribė, privalo atitikti tai reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus, visų pirma, savo pačių sudarytą Planą. Teismas sprendime vadovavosi netinkama administracinių teismų praktika, nes nurodomose bylose 2011 ir 2012 metais konkursai vyko pagal visai kitą teisinį reguliavimą, kai Departamentas dar nebuvo įsteigtas, kaip nebuvo sukurtas ir teisinis reguliavimas, pagal kurį vyko konkursas nagrinėjamojoje byloje. Remiantis VATIS sistemos duomenimis, garso įrašu ir užduotais klausimais, kurie jokio Plano nepatvirtina, teismo padaryta išvada, kad Planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu, prieštarauja A. Č. paaiškinimams teismo posėdyje, ir nustatytam, kad to neįmanoma patikrinti objektyviais bylos įrodymais, nes jų nėra, dėl ko ir ši teismo išvada padaryta netinkamai iš esmės pažeidus įrodymų vertinimą (proceso normas). Pareiškėjas pažymi ir tai, kad teismui nėra pateikta jokių įrodymų (garso įrašų, protokolų, susirašinėjimo elektroniniu paštu ir pan.), kad Komisijos nariai organizavo parengiamąjį posėdį / pasitarimą ir (ar) tarėsi dėl esminių su vertinimu susijusių aspektų ir kitų Plane privalomų klausimų. Nesant jokio Plano, Komisijos nariai neužtikrino pretendentų nešališko ir objektyvaus vertinimo ir pažeidė konkurso skaidrumo principą, o tuo pačiu ir kitus Aprašo, Reglamento, Rekomendacijų ir kitų teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
40. Pareiškėjas teigia, kad byloje įrodyta, jog Komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, kas jau iš esmės pažeidžia skaidraus vertinimo procedūrą. Teismas byloje nepatikrino ir nevertino, pagal kokius vertinimo kriterijus Komisija nusistatė vertinimo balų skaičiavimo procedūrą ir atsakymų į konkrečius klausimus įvertinimą pagal rekomenduojamą skalę, nepatikrino bei nevertino ir to, ar buvo parengtos (aptartos) atsakymų vertinimo gairės. Taip pat nepatikrino ir nevertino, kaip atsakymų į klausimus vertinimas buvo proporcingai paskirstytas, koks vertinimo svoris balais buvo skiriamas kiekvienam Apraše numatytam kriterijui ir klausimui, kaip Komisijos nariai vertino pretendentų, įskaitant ir pareiškėjo, atsakymus į konkrečius klausimus, kaip buvo vertinama pretendentų, įskaitant ir pareiškėją, motyvacija, koks svoris buvo suteiktas motyvacijos vertinimui, kaip tai atsispindėjo galutiniame kiekvieno Komisijos nario pateiktame konkretaus pretendento vertinimo rezultate. Be to, teismas nepatikrino ir nevertino, kokie pretendentams užduoti klausimai priskirtini kiekvienam iš Aprašo 38 punkte nurodytų kriterijų įvertinti, o be to, ir tai, kaip pretendentai, įskaitant ir pareiškėją, buvo įvertinti pagal atskirus kriterijus.
41. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas visiškai nepasisakė, ar į bylą yra pateiktos individualios pretendentų vertinimo lentelės. Nevertino ir to, ar konkurso metu užduodami klausimai buvo susieti su pretendento kompetencijomis ir gebėjimais bei jo tinkamumu eiti atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, ir ar tai atsispindi Plane ir individualiose pretendentų vertinimo lentelėse. Teismas netikrino bei nevertino ir to, kaip buvo įvertintas konkretus pareiškėjo atsakymas į klausimus, ar visi Komisijos nariai naudojo vienodą vertinimo metodiką, vertindami pareiškėjo atsakymą į konkretų klausimą, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įvertintas pagal skirtingus kriterijus ir skirtingus jam užduotus klausimus.
42. Dėl nemotyvuoto protokolinio sprendimas teismas pasisakė tik dėl jame nenurodytos apskundimo tvarkos, tačiau nevertino Departamento atstovo patvirtinimo teisme, kad protokolinis sprendimas nemotyvuojamas, o yra skirtas tik konkurso eigai ir rezultatams fiksuoti (įrodo teismo posėdžio garso įrašas 26:35 – 27:07 min.). Taigi, teismas visiškai nevertinęs Departamento atstovo parodymų teisme, ir dėl protokolinio sprendimo motyvavimo padarė netinkamas išvadas. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir šiais motyvais, vadovaujantis ir suformuota administracinių teismų praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1970-442/2019).
43. Teigia, kad nors teisme Įrašas ir nebuvo ištirtas, bet, kaip teisme patvirtino konkurse dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo R. S., Komisijos narėms reikalavus prisiminti ir nurodyti iš ankstesnio darbo situacijas, kiekvienas pretendentas nurodė skirtingas. Taigi, teismas padarė netinkamas išvadas, kad visiems klausimai buvo vienodi, ar kad nebuvo taikytos žodinės praktinės užduotys. Nagrinėjamu atveju konkurso sąlygose, ir prieš pradedant vertinimą Komisijoje, pareiškėjas buvo informuotas, kad bus taikomas tik interviu (pokalbis žodžiu) metodas, ką nustatė ir teismas. Tuo tarpu bylos duomenys įrodo, kad konkurso metu pretendentams, įskaitant ir pareiškėjui, buvo taikytas dar ir kitas, žodinės praktinės užduoties metodas (Aprašo 46.2 p.), kai Komisijos narės žodžiu nurodė kelias (ne vieną) praktines užduotis, reikalavo pareiškėjo prisiminti iš ankstesnio darbo problemines situacijas ir paaiškinti kaip jas išsprendė. Taigi, pakeitus konkurso sąlygas ir pritaikius žodinės praktinės užduoties metodą, pareiškėjas buvo suklaidintas (Aprašo 3.2. p. pažeidimas). Be to, konkurso metu, iš esmės pakeitus konkurso sąlygas, buvo iš esmės pažeisti ir Aprašo 5 ir 32 punkto reikalavimai.
44. Taigi, konkurso eigoje pakeitus konkurso sąlygas bei taikius žodinės praktinės užduoties metodą, konkurso pareiškėjui iš anksto nebuvo žinomos, dėl ko pagal deklaruotas konkurso sąlygas sprendimai tapo nenuspėjami, nes tuo pačiu pasikeitė ir vertinimo kriterijai (esminiai Aprašo 5 ir 32 p. reikalavimų pažeidimai), kuo iš esmės buvo pažeisti ir Aprašo 46 bei 47 punktų imperatyvūs reikalavimai, skaidrumo, objektyvumo ir nešališkumo principai.
45. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (teismo posėdyje pateiktų nevertino visai), netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ir padarė nepagrįstas išvadas, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikintinas, o byloje priimtas naujas sprendimas pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti.
46. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas taip pat prašo netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
47. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 7 dalimi, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Pareiškėjas ir jo atstovas buvo tinkamai informuoti apie posėdžio vietą, laiką ir datą, atitinkamai turėjo visas galimybes dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, dėl ko nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje.
48. Departamentas pažymi, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu proceso dalyviai aiškiai patvirtino teismui, jog su visa bylos medžiaga yra susipažinusios ir nenori, kad pakartotinai būtų pagarsinama byloje esanti medžiaga, taip pat neteikė su įrodymais ir jų tyrimu papildomų prašymų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus.
49. Departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. teismo posėdžio metu net du kartus gana plačiai ir išsamiai argumentavo, jog pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai. Pareiškėjas klaidinančiai interpretuoja trečiojo suinteresuoto asmens pasisakymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. kalbėjo ne apie Komisijos narių užduotus skirtingus klausimus, o apie individualius ir skirtingus pretendentų atsakymus, kas yra logiška ir suprantama, nes kiekvieno pretendento patirtys ir situacijos yra skirtingos. Nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo byloje netvirtino, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai.
50. Teigia, kad, atsižvelgiant į Reglamentą, buvo suformuotas pranešimas per VATIS, o vertinimo planas buvo aptartas Komisijos narių žodžiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad Komisijos vertinimo planus sudarytų raštu. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad Departamentas turi organizuoti konkursus visoms valstybės pareigybėms užimti, kurių kiekis yra didelis. Todėl, teismo vertinimu, kada konkurse dalyvauja nedidelis kiekis pretendentų bei naudojamas vienas vertinimo metodas, kaip šiuo atveju interviu, yra tinkama situacija, kad komisijos nariai vertinimo planą suderina žodžiu. Iš VATIS sistemos duomenų, garso įrašo ir užduotų klausimų matyti, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Konkurso vertinimo kriterijai buvo suformuluoti ir paskelbti pareiškėjui ir kitiems konkurso dalyviams. Taigi formalaus plano neužfiksavimas raštu, pirmos instancijos teismo pagrįstai nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nes garso įrašas patvirtina, kad vertinimo kriterijai buvo aiškūs ir visiems paskelbti.
51. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodo konkrečios teisės normos, kurią Departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Departamentui jokie teisės aktai nesuteikia pareigos ar teisės informuoti visus pretendentus, įskaitant ir pareiškėją, kad visi konkurse dalyvaujantys pretendentai atitinka specialiuosius reikalavimus. Departamentui nustatyta pareiga užtikrinti, kad pretendentai dalyvaujantys konkursuose atitiktų pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Pretendentams, kurie neatitinka pareigybių aprašymuose nustatytų specialiųjų reikalavimų, konkurse dalyvauti neleidžiama ir apie tai jie yra informuojami per VATIS.
52. Departamentas papildomai nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėjas paprastai po kiekvieno įvykusio konkurso pateikia Departamentui prašymą dėl duomenų gavimo apie konkursą, po to atsakymą apskundžia teismui.
53. Atsakovas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jeigu būtų patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas, tuomet atsakovas prašo Centrą byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti iš Centro bylinėjimosi išlaidas.
54. Atsakovas nurodo, kad Centro viršininko asmenybė buvo nustatyta teismo, o jo įgaliojimai yra viešai prieinami tiek iš įmonių registro, tiek iš Centro internetinės svetainės. Atsižvelgiant į tai, teisme dalyvaujant įstaigos vadovui, raštiškas įgaliojimas nėra būtinas. Centras taip pat patvirtina, kad konkurso eiga buvo žodžiu aptarta su visais Komisijos nariais prieš pradedant pretendentų atranką, o visi pretendentų atsakymai įvertinti kiekvieno Komisijos nario individualiai.
55. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tuo atveju, jeigu būtų panaikintas protokolinis sprendimas ir Įsakymas, prašo priteisti iš Departamento piniginę kompensaciją, kurios dydis būtų – 13 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, įskaičiuojant visus gaunamus pareiginius priedus, neatskaičius mokesčių, sumai, kurią tiksliai apskaičiuoti prašo pavesti darbdavio finansininkams.
56. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Komisija turėtų užduoti kiekvienam pretendentui labai konkretų atvejį ir paprašyti papasakoti savo veiksmus ar sprendimo būdus. Taigi, tokiu atveju būtų galima vertinti kiekvieno pretendento profesinius gebėjimus tinkamai reaguoti situacijoje ir priimti sprendimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
57. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pretendentų vertinimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolu Nr. 27L-1630 priimto sprendimo dėl konkurso laimėtojo (-ų) konkurse į Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 41TE-170 „Dėl skyrimo į pareigas“, kuriuo konkurso laimėtojas buvo paskirtas dirbti Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėju.
58. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
59. Apeliantas teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pažeidęs proceso normas pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos seka, kad pareiškėjui ir jo atstovui apie teismo posėdį, vykusį 2021 m. gegužės 17 d., buvo žinoma, ką jie patys nurodė 2021 m. gegužės 14 d. prašyme dėl teismo posėdžio organizavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, esant paskelbtam karantinui dėl Covid-19 ligos, organizavo posėdį naudodamas nuotolinio vaizdo ryšiu. Pareiškėjas J. K. ir atstovas visą techninę informaciją turėjo ir turėjo realią galimybę dalyvauti teismo posėdyje vaizdo konferencinio ryšio būdu. Pareiškėjo ir atstovo atsisakymas naudotis vaizdo konferencinio ryšio pagalba ir primygtinis reikalavimas tiesioginio žodinio proceso yra akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pažeidęs proceso normas pareiškėjui ir jo atstovui nedalyvaujant, kad pareiškėjas J. K. neturėjo galimybės teikti įrodymų, dalyvauti tiriant įrodymus, duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, teikti savo argumentus, pateikti prašymus, užduoti klausimus, prieštarauti atsakovų argumentams, turėti teisme atstovą ir naudotis kitomis jam įstatymo suteiktomis teisėmis.
60. Apeliantas teigia, kad teismo posėdyje dalyvavo asmenys be įgaliojimų. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad informacija apie tai, kad Bendrojo pagalbos centro viršininkas ir institucijos vadovas yra A. Č. teismui pateikta procesiniuose dokumentuose, o kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. turi įgaliojimus atstovauti Bendrojo pagalbos centrą teismo posėdyje patvirtino institucijos vadovas. Be to, R. S. teismo procese turėjo teisę dalyvauti ir kaip fizinis asmuo. Todėl teismas nenustatė, kad būtų buvę pažeistos apelianto procesinės teisės šiuo aspektu. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė panaikinti Bendrojo pagalbos centro viršininko įsakymą, tai Centras pagrįstai teismo procese dalyvavo atsakovo teisėmis.
61. Apeliantas teigia, kad teismas Įrašo netyrė, todėl ir teismo sprendimas juo negali būti pagrindžiamas. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad proceso dalyviai aiškiai patvirtino teismui, kad su visa bylos medžiaga šalys yra susipažinusios ir nenori, kad pakartotinai būtų pagarsinama byloje esanti medžiaga, taip pat neteikė su įrodymais ir jų tyrimu papildomų prašymų. Tai, kad proceso dalyviams nepageidaujant teismas teismo posėdyje neišklausė garso įrašo nereiškia, jog teismas aplamai su juo nesusipažino. Pats pareiškėjas dėl Įrašo klausymo teismui prašymų nepateikė ir nepagrįstai atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas esminių procesinių pažeidimų nenustatė.
62. Apeliantas tvirtina, kad pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai, be to, nagrinėjamojoje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. ne tik raštu atsiliepime į patikslintą skundą, bet ir teismo posėdžio metu pasakė, kad pretendentams buvo užduoti skirtingi klausimai. Iš bylos medžiagos seka, kad pats R. S. atsiliepime paneigė šį apeliacinio skundo argumentą. Be to, ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. kalbėjo ne apie komisijos narių užduotus skirtingus klausimus, o apie individualius ir skirtingus pretendentų atsakymus, kas yra suprantama, nes kiekvieno pretendento patirtys ir situacijos yra skirtingos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai ar trečiasis suinteresuotas asmuo būtų tvirtinę, kad pretendentams buvo užduodami skirtingi klausimai.
63. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo argumentus, kad konkurso eigoje buvo pakeistos konkurso sąlygos, dėl ko pasikeitė ir vertinimo kriterijai, tuo pažeidžiant skaidrumo bei objektyvumo ir nešališkumo principus, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas padarė išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursą į Bendro pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigas, priėmė pagrįstą ir teisėtą protokolinį sprendimą; skundžiamas protokolinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo teisingai įforminti skaidraus konkurso rezultatai; konkursas vyko laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atitiko skaidrumo principą ir niekaip nepažeidė pareiškėjo teisių. Apeliantas su šiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad buvo pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad akivaizdu, jog apeliantas kelia klausimą, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus, juos papildo.
64. Teismo nuomone, šioje byloje nėra įrodyta, kad koks nors Komisijos narys buvo nekompetentingas, nesilaikė Reglamento tvarkos, ar priėmimo tvarka buvo neaiški. Pagal Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 47 punktą, pretendentų vertinimo komisijoje metu kiekvienas komisijos narys pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai pagal atskirą (-us) vertinimo metodą (-us), išskyrus testą, – nuo 1 iki 10 balų vadovaudamiesi Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 2 priedu, kuriame nustatyta kompetencijų ir gebėjimų, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, bei tinkamumo eiti valstybės tarnautojo pareigas vertinimo skalė. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 6.6 papunktyje nustatyta, kad, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodomos kompetencijos. Kompetencijų rūšys ir jų turinys yra nustatyti Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 35–39 punktuose. Pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 43 ir 44 punktų nuostatas, valstybės tarnautojų pareigybėms kompetencijos ir jų pakankami lygiai nustatomi, vadovaujantis šios metodikos 2 priedu, o bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymus tvirtina Valstybės tarnybos departamento direktorius pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 4 priedą. Iš Bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymų, patvirtintų Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 27V-31 „Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų ruošinių ir bendrųjų, vadybinių ir lyderystės, specifinių ir bendrosios veiklos srities profesinių kompetencijų aprašymų patvirtinimo“, matyti, kad yra nustatyti indikatoriai (kriterijai), kuriais remiantis vertinamos kompetencijos. Taigi, pretendentų vertinimo kriterijai yra aiškiai reglamentuoti, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent jais ir vadovavosi komisijų nariai, vertindami pretendentų gebėjimus ir kompetencijas.
65. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nėra aišku, kokių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas ir vykdomas konkurso metu. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog teisės aktai įsakmiai nenurodo, kad komisijos vertinimo planus sudarytų raštu. Byloje esantys įrodymai (atsakovo paaiškinimai) įrodo, kad pretendentų vertinimo planas buvo aptartas (sudarytas) pretendentų vertinimo komisijos narių žodžiu, o pareiškėjas tai paneigiančių įrodymų nepateikė.
66. Iš apeliacinio skundo seka, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo tikrinti, ar visi pretendentai atitinka keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai, ar visi nelaimėję konkurso pretendentai atitinka keliamus reikalavimus, nėra susiję su pareiškėjo ginamomis subjektinėmis teisėmis ir su teismo priimtais reikalavimais. Apeliantas nenurodė konkrečios teisės normos, kurią Valstybės tarnybos departamentas pažeidė, neinformuodamas pareiškėjo dėl kitų konkurse pretendentų atitikties specialiesiems reikalavimams. Pažymėtina, kad Departamentas į bylą pateikė trečiojo suinteresuoto asmens R. S. duomenis, iš kurių matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo atitinka Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vedėjo pareigybei keliamus reikalavimus.
67. Apeliantas J. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo administracinių teismų praktika. Teismas atmeta šiuos argumentus, kadangi jo nurodyta teismo praktika nėra susijusi su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis.
68. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
69. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius