Civilinė byla Nr. e2S-1043-264/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07590-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4;

3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo  V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 20 d. priėmė teismo sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo V. J. ieškovei UAB „Kauno švara“ priteisė 32,62 Eur skolą ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Atsakovas V. J. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno švara“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

3.       2018 m. liepos 30 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas 7 dienų terminas trūkumams pašalinti, kadangi už pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo nebuvo sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis.

4.       2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį paliko nepakeistą ir įpareigojo atsakovą per 10 dienų pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartyje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 27 d. (1 t., b. l. 167–168) nutartimi atsakovo V. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas V. J. 2018 m. liepos 30 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino ir netgi nesiekė jų šalinti.

7.       Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. teismo nutartis išsiųsta atsakovui, tačiau iki šios dienos nustatyti pareiškimo trūkumai nėra pašalinti, bylos eiga atsakovas nepasidomėjo, o jam nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas dėl sprendimo už akių laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu apeliantas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.        Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kurių pareiškimo trūkumų apeliantas V. J. nepašalino.

8.2.        Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties apeliantas negavo, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties pirmosios instancijos teismas apeliantui neatsiuntė.

8.3.        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad apeliantas V. J. pirmosios instancijos teismui sumokėjo žyminį mokestį, nes jis civilinėse bylose Nr. 2-14584-615-2017, Nr.2S-1663-436-2017, Nr.2-14171-528/2017 ir kitose jam negrąžintas (pirmosios instancijos teismas jį gali naudoti žyminio mokesčio užskaitymui).

8.4.        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą atnaujinti laiką 2018 m. birželio 22 d. pateiktam atsiliepimui pateikti bei priimti CPK 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 78 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 30 straipsnio, pagrindais.

8.5.        Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 80 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendimą už akių Kauno apylinkės teismas priėmė 2018 m. birželio 20 d., nes atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą (e. bylos 1 t., b. l. 24-25). Atsakovas pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė 2018 m. liepos 9 d. (DOK-77024), kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties įteikimo dienos, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti – sumokėti  38 Eur žyminį mokestį už pateiktą pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo (e. bylos 1 t. b. l. 139). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir paliko galioti 2018 m. liepos 30 d. nutartį. Kauno apygardos  teismo 2018 m. lapkričio 8 d.  nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka ( CPK 287 straipsnio 5 dalis), kad nagrinėjamu atveju kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateiktu elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių 38 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, bei įpareigojo atsakovą per 10 dienų pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartyje.

13.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pašalinus trūkumus per teismo nustatytą terminą, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi,  konstatavęs, kad atsakovas nepašalino pareiškimo trūkumų, pareiškimą dėl sprendimo už akių laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis neturi pagrindo nesutikti su apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei išvada, jog atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog už pateiktą pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo jis sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (CPK 178 str.). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad apeliantas nepašalino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartimi, kuri palikta galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi,  pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų, t.y. sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį (1 t. e. b. l. 139).

15.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad apeliantas V. J. pirmosios instancijos teismui yra  sumokėjęs žyminį mokestį, nes žyminis mokestis civilinėse bylose Nr. 2-14584-615-2017, Nr.2S-1663-436-2017, Nr.2-14171-528/2017 ir kitose jam negrąžintas ir jį teismas gali naudoti žyminio mokesčio užskaitymui.

16.        Pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje Kauno apygardos teismas jau yra pasisakęs ir atmetęs apelianto argumentus dėl žyminio mokesčio įskaitymo. Minėtoje Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje teismas apeliantui V. J. išaiškino, jog apeliantui manant, kad yra pagrindas byloje užskaityti kitoje civilinėje byloje atsakovui grąžintiną žyminį mokestį, jis turi teisę, šalinant nustatytus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, suformuluoti teismui atitinkamą prašymą dėl žyminio mokesčio įskaitymo (e. bylos 1 t. b. l. 161-163). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenimis nenustatė, jog apeliantas byloje po minėtos nutarties priėmimo būtų pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą dėl žyminio mokesčio įskaitymo, ar įvykdęs Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje nustatytą įpareigojimą per 10 dienų pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus nurodytus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartyje, todėl atsakovo argumentas dėl žyminio mokesčio įskaitymo laikytinas nepagrįstu.

17.       Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties negavo, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties pirmosios instancijos teismas apeliantui neatsiuntė. Apeliacinės instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, jog apeliantui V. J. 2018 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo nutarties kopija buvo išsiųsta 2018 m. liepos 30 d. registruotu paštu apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 117). Į bylą negrįžo laiškas kaip neįteiktas, be to, apeliantas 2018 m. rugpjūčio 7 d. į bylą pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties, todėl  laikytina, jog apeliantas minėtos nutarties kopiją yra gavęs ir su ja susipažinęs (e. bylos 1 t., b. l. 127-128). Taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties kopija civilinėje byloje Nr. e2S-2039-254/2018 apeliantui V. J. išsiųsta 2018 m. lapkričio 9 d. registruotu paštu  apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t.b.l. 164), į bylą negrįžo laiškas kaip neįteiktas, todėl laikytina, jog laiškas su 2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopija atsakovui įteiktas tinkamai.

18.       Bylos duomenimis nenustatyta, jog apeliantas būtų informavęs teismą apie pasikeitusį jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, apeliantui visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir iš bylos duomenų matyti, jog būdavo įteikiami jam  asmeniškai, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad minėtos nutartys buvo neišsiųstos ar atsakovas jų negavo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui apie apeliacinės instancijos 2018 m. lapkričio 8 d. teismo posėdį dėl apelianto atskirojo skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, paskelbta  interneto tinklapyje įstatymų nustatyta tvarka, todėl apie posėdį buvo žinoma, apeliantas kaip proceso šalis turėjo pareigą domėtis bylos eiga (CPK 7, 42 str.), o apeliacinės instancijos teismas registruotu paštu išsiuntęs apeliantui 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties kopiją deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, apie priimtą nutartį pranešė įstatymų nustatyta tvarka (CPK 325 straipsnio 5 dalis, 338 str.).

19.       Kaip jau minėta, apelianto skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, jog apeliantas nepašalino 2018 m. liepos 30 d. nutartyje nurodyto pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo trūkumo - nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio per  2018 m. lapkričio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytą 10 dienų  terminą (e. bylos 1 t. b. l. 167-168). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurių pareiškimo trūkumų apeliantas V. J. nepašalino, laikytini nepagrįstais.

20.       Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą atnaujinti laiką 2018 m. birželio 22 d. pateiktam atsiliepimui pateikti bei priimti CPK 5 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 78 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 30 straipsnio, pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog šioje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsakovo V. J. prašymas atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti netenkintas, ir kuria teismas atsisakė priimti atsakovo V. J. atsiliepimą dėl ieškovės pateikto ieškinio ir grąžino jį padavusiam asmeniui, atsakovas buvo pateikęs atskirąjį skundą. 2018 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi atsakovo atskirasis skundas buvo atmestas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovas nurodo argumentą, nesusijusį su skundžiamos nutarties turiniu, bei pažymi, jog dėl atsakovo nurodomo argumento jau buvo pasisakyta 2018 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartyje, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti (e. bylos 1 t., b. l. 149-152). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl minėto apelianto argumento nepasisako, kadangi jis nesusijęs su skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.

21.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.

22.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 80 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apylinkės teismui priėmus 2018 m. liepos 30 d. nutartį, kuria atsakovas buvo įpareigotas pašalinti pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumus – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį, apeliantas atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarties buvo pateikęs prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą (e. bylos 1 t., b. l. 142-146), kurį Kauno apygardos teismas išsprendė priimdamas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti (e. bylos 1 t. b. l. 161-163). Bylos duomenimis nenustatyta, jog apeliantas V. J. šioje byloje būtų teikęs prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė CPK 80 straipsnio 3 dalį, 84 straipsnį.

23.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą 2019 m. vasario 27 d. teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24.       LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi apeliacinės instancijos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 2,38 Eur, todėl į valstybės biudžetą nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

                Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                Aušra Baubienė