Administracinė byla Nr. I-2854-121/2009
Bylos proceso Nr. 3-61-3-01717-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija 11.5.1, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius 2010 m. gegužės 6 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Arūno Kaminsko, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui bei pareiškėjų atstovui J. J., atsakovių atstovėms Linai Mikuckienei bei Daivai Brazauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. J., F. J., R. M., T. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškotvarkos tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys- Šiaulių apskrities viršininko administracija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjai prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau-Ministerija), Ministerijos Valstybinę miškotvarkos tarnybą (toliau-Tarnyba) pareiškėjų senelei J. D. priklausiusios žemės- Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 sklypų- nepriskirti miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau-Schema), kaip neatitinkančius miškui keliamų reikalavimų.
Paaiškina, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) gatvė). Su analogišku prašymu 2009-04-28 kreipėsi į Ministeriją ir Tarnybą. Ministerija 2009-05-15 raštu Nr. (12-2)-D-8-4293, o Tarnyba 2009-05-25 raštu Nr. 575 atsakė, kad Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 sklypai atitinka Miškų įstatymo (toliau- MĮ) 2 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl siūlo juos priskirti valstybinės reikšmės miškams. Prašydami išspręsti kilusį ginčą, pareiškėjai 2009-07-02 kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją (AVA), kuri 2009-07-24 rašte Nr. S-3-473-J(122) nurodė, kad negali įtakoti kitų institucijų, kurios dalyvauja rengiant patikslintą Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemą, sprendinių. Nesutikdami su pastaruoju raštu, pareiškėjai kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (toliau-VAAI), kuri prašymą persiuntė Tarnybai, o pastaroji 2009-09-21 raštu Nr. 1008 informavo, kad ginčo teritorija pagal MĮ atitinka miškams keliamus reikalavimus ir siūlo ją priskirti valstybinės reikšmės miškams. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes MĮ apibrėžia, kas yra nelaikoma mišku. Gi ginčo teritorijoje niekada neaugo miškas, nutiesus (duomenys neskelbtini) gatvę ir sutvarkius aplinką, sklypo teritorijoje buvo pasodinti medžiai ir įkurtas Hidro parkas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1996-11-04 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad savininkės J. D. 1939-04-05 Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), turėtoje 6,67 ha žemėje miško nebuvo. Pareiškėjai žeme naudojosi iki 1958 metų (sėjo, pjovė, ganė gyvulius, kasė durpes), vėliau buvo pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, per sklypą nutiesta magistralinė (duomenys neskelbtini) gatvė, gruntu užpiltas durpynas, kuris buvo vieno hektaro dydžio kūdra, nutiesta palei (duomenys neskelbtini) gatvę. Ginčo sklypas liko laisvas, neužstatytas, nes netiko statyboms dėl durpingo grunto. Apie 1990 metus dalyje sklypo buvo pasodinta medžių, įveistas parkas. Šiaulių miesto 1987 ir 1995 metų žemėlapiuose ginčo teritorijoje jokių želdinių nėra pažymėta, tik 2002 metų žemėlapyje pažymėti maži žali želdinių trikampiai (panašiai matyti ir aeronuotraukose). Panašų vaizdą galima matyti apie 1996 metus darytoje aeronuotraukoje. Šiaulių miesto interneto svetainėje yra aprašyti visi 16 miesto parkų, tame tarpe Hidroparkas. Hidroparkas (8 ha) įkurtas 1960-1970 metais melioratorių pastangomis, Parke yra gausi tvenkinių sistema, kuri nebuvo galutinai įrengta. Medynus sudaro savaiminės kilmės įvairių rūšių medžiai ir krūmai. Taip pat yra sodintos liepų, ąžuolų, uosių, kaštonų, beržų, juodalksnių grupės. Pagal Tarnybos 2009-11-05 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 sklypuose auga beržai, uosiai, liepos, juodalksniai, kurie buvo pasodinti. Likusi parko dalis- 6 ha buvo nenaudojamas buvęs durpynas, pelkės, į kurias vaikystėje pareiškėjai eidavo uogauti. Tuo metu jau augo krūmai ir medžiai, kasant prūdus, dalis medžių buvo sunaikinta, todėl buvo pasodinti nauji medžiai. Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 patvirtintame sąraše ginčo teritorijos nebuvo. Nors vėliau buvo priimta visa eilė minėto Vyriausybės nutarimo pakeitimų, tačiau ginčo sklypai į sąrašą nebuvo įtraukti. Jie ir negalėjo būti įtraukti, nes tai ne miškai. Į Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtintą sąrašą ginčo teritorija nebuvo įtraukta, tačiau buvo pažymėta schemoje Nr. 8 kaip ,,kiti miškai“. Į Vyriausybės 2005-07-14 nutarimu paskelbtas visas Lietuvos valstybinės reikšmės miškų plotų schemas ginčo teritorija įtraukta nebuvo. Tarnybos 2009-11-05 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo žemiau išvardintuose sklypuose auga miško parkai: sklype Nr.1- 0,2 ha, Nr. 4- 0,7 ha, Nr. 5- 0,5 ha, Nr. 7- 0,7 ha, kas sudaro 2,1 ha iš 3,68 ha, likusi sklypo dalis neapaugusi medžiais sudaro 1,58 ha. Pagal pažymą daugumos medžių amžius 20 metų, nedidelė dalis- 15, 25 metai, t.y. dauguma medžių atsirado vienu metu, labiausiai tikėtina, kad medžiai buvo pasodinti, ką patvirtina ir tai, kad medžiai auga fiksuotoje teritorijoje. Jei medžiai būtų savaiminukai, jie būtų augę viename sklype ir jų amžius būtų skirtingas. Minėtoje pažymoje prie sklypų 1 ir 5 grafoje ,,kilmė“ įrašyta raidė ,,K“- kultūrinė, tai pasodinti medžiai. Nors sklypai 4,7 niekuo nesiskiria nuo 1,5 sklypų, toks pat vienso rūšies medžių amžius konkrečiame plote, tačiau jie neturi raidės ,,K“, nors visi parametrai rodo, kad medžiai pasodinti. Tarnyba, medžių grupes pavadindama miško parkais, nusižengė MĮ 2 str. 6 punkto ir Vyriausybės 2001-09-26 nutarimo Nr. 1171 ,,Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirinimo“ 6 punkto reikalavimams. Nei vieno teisės aktuose nurodyto reikalavimo ginčo sklypai neatitinka. Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje (Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija) kaip ,,kiti miškai“ buvo pažymėta 17 sklypų. Į naują Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kaip valstybinės reikšmės miškai, įtraukti tik 7 sklypai. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl 10 sklypų penkerius metus buvo pažymėti kaip ,,kiti miškai“ ir staiga nebeįtraukiami į minėtą schemą ir kokiais argumentais bei įstatymais remiantis, minėti 10 sklypų nebeįtraukti į schemą. Mano, kad tokiais veiksmais nesilaikoma MĮ reikalavimų, ignoruojamos KT 2007-09-06 nutarimo nuostatos. Šiaulių miesto valdybos 1999-11-08 sprendimu Nr. 432 buvo patvirtintas supaprastinta tvarka parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės užstatymo koregavimo detalusis planas, pagal kurį suformuoti 12 žemės sklypų nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį turtą atkurti, kurių bendras plotas 0,8 ha. Šiaulių miesto valdybos 2000-01-24 sprendimu Nr. 27, kuris galioja ir dabar, pakeitus 1999-11-08 sprendimą Nr. 432, paliekant tik 4 sklypus po 0,2 ha, bendras sklypų plotas liko toks pats 0,8 ha. (t.1,b.l.3-5, t.2,b.l.71-72).
Atsakovė Tarnyba skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčo teritorija yra Vyriausybės 2003-10-09 nutarimo Nr. 1255 nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau- Kadastras), nes atitinka MĮ 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Valstybės įmonei Valstybinis miškotvarkos institutas (toliau-Institutas) 2005-2006 metais atlikus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančių miškų inventorizaciją, Kadastro duomenys nepakito. Atlikus minėtą inventorizaciją ir vadovaujantis MĮ 4 str., Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau- Aprašas) 13.1 punkto nuostatomis, buvo būtina patikslinti Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, priskiriant visus miesto miškus valstybinės reikšmės miškams. Ginčo teritorija priskirtina valstybinės reikšmės miškams remiantis Konstitucijos 47 straipsniu, MĮ 4 straipsniu, Konstitucinio Teismo (KT) 2007-09-06 nutarimu, Žemės įstatymo (ŽĮ) 6 straipsniu, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymas) 13 straipsniu. Be to, ginčo teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškams Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1305. Parengtas Schemos projektas buvo apsvarstytas 2008-09-23 viešo susirinkimo metu, bet pareiškėjai jo svarstyme nedalyvavo ir prašymų tikslinti Schemos projektą per visą jo rengimo laikotarpį nepateikė. Su prašymu neįtraukti ginčo teritorijos į naujai sudaromą Schemą pareiškėjų vardu J. J. pateikė tik 2009-04-28, t.y., užbaigus Schemos derinimo procedūrą. Taigi, pareiškėjai Apraše nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė su prašymu tikslinti Schemos projektą. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjai kreipėsi 2009-10-16, jau Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1305 patvirtinus Schemą. Apie Schemos parengimą Tarnyba raštu pranešė pareiškėjams 2009-05-25, todėl pareiškėjų skundas teismui paduotas praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 33 str. 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio apskundimo terminą (t.1,b.l.19-21). Atsikirsdama į patikslintą skundą dėl jame minimos 2009-11-05 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad Tarnyba tik patvirtino, kad Šiaulių miesto miškų (duomenys neskelbtini) kvartalo 1, 4, 5, 7 taksaciniai sklypai yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka MĮ 2 straispnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Šiuose sklypuose iš viso yra 2,1 ha miesto teritorijoje esančio miško, kuris, vadovaujantis MĮ 4 str. 4 dalies nuostatomis, priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Priešingai, nei nurodyta patikslintame skunde, Tarnyba nerengė miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų projekto. Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2001-09-26 nutarimu Nr. 1171, nustatyta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka. Nurodytos miškų inventorizacijos duomenys naudojami rengiant Šiaulių apskrities miškų tvarkymo schemą, kurios sprendiniuose turės būti pateikti siūlymai dėl miškų priskyrimo miškų grupėms (t.2,b.l.89-90).
Atsakovė Ministerija atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, kad į pareiškėjų 2009-04-28 prašymą ginčo teritorijos neįtraukti į sudaromą Schemą, Ministerija atsakė 2009-05-15 raštu Nr. (12-2)-D8-4293, kuriuo informavo pareiškėjus, kad jų prašymas netenkinamas, todėl pareiškėjai praleido ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatytą terminą skundui teismui paduoti. Be to, nors pareiškėjai skunde teigia, tačiau į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjai dėl ginčo kreipėsi į išankstinio ginčo nagrinėjimo institucijas. ABTĮ 5 straipsnio ir 22 str. 1 dalies nuostata reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą 88 str. 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) adm. bylos Nr.A143-898/2008, A502-910/2009). Ginčo teritorija Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1305 priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, todėl, net ir patenkinus pareiškėjų skundą, tai nesukeltų jiems teisinių pasekmių, todėl pareiškėjų skundas atmestinas (t.1,b.l.35-36, t.2,b.l.79-80).
Pareiškėjas ir kitų pareiškėjų atstovas J. J., bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo papildymus palaikė.
Atsakovių atstovės skundą prašė atmesti atsiliepimų argumentais.
Skundas netenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Pareiškėjai 1991-12-19 bei 2003-03-26 Šiaulių miesto savivaldybei pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į J. D. (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 10,9 ha žemės sklypą ir 6,67 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Šiaulių mieste (1t., b.l.111,115, 117,139,148,156).
Tuometinės Šiaulių miesto valdybos potvarkiu (t.1,b.l.114) bei Šiaulių AV sprendimais (1t., b.l.106,107,130,144,145,151,152,159,108,132,146,154,2t.,b.l.11-12,1t.,b.l.109,131,142,153) pareiškėjams grąžinta ir perduota neatlygintinai Šiaulių mieste 2,4841 ha žemės.
Į bylą pateikta Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro archyvinė medžiaga Miškotvarka 1994m. (patikslinta 2000m.) tvirtina, jog pagal to meto kadastro duomenis Šiaulių miesto miškų 8 kvartale (viso 4 ha) buvo 1,7 ha miško parkų (t.1,b.l.31), tačiau nėra aišku, ar čia minimas 8 kvartalas ir ginčo kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) yra tie patys miškai, juolab, kad neaišku, ar ginčo objektas- taksaciniai sklypai pagal dabartinę numeraciją- iš viso pateko į archyvinėje pažymoje minimą 8-jį kvartalą.
Iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2009-10-30 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra sudaryta iš dabartinio miškų valstybės kadastro duomenų ir yra valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas, matyti, jog pagal dabar galiojantį valstybės kadastrą ginčo (duomenys neskelbtini) kvartalas inter alia jo 1,4,5,7 taksaciniai sklypai yra ne miško parkas, o Šiaulių miesto miškai (t.1, b.l. 28-29).
J. J., R. M., F. J., T. J. su 2009-04-28 prašymu kreipėsi į Ministerijos Miškų departamento direktorių ir Ministerijos Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktorių su prašymu jų senelės J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies (schemoje (duomenys neskelbtini) kvartalo, 1,4,5,7 skaičiais pažymėtų plotų) neįtraukti į naujai sudaromą Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemą (b.l.6-7).
Į šį pareiškėjų prašymą Ministerija atsakė 2009-05-15 raštu Nr. (12-2)-D8-4293, kuriuo informavo pareiškėjus, kad MĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o miestų miškai priskirtini valstybinės reikšmės miškams. Kadangi Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 sklypai atitinka MĮ 2 straispnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, parengtoje Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemoje jie siūlomi priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (b.l.8).
Tarnyba į 2009-04-28 pareiškėjų prašymą atsakė 2009-05-25 raštu Nr. 575, kuriuo informavo pareiškėjus, kad MĮ 4 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o miestų miškai priskirti valstybinės reikšmės miškams. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 taksaciniai sklypai yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka MĮ 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vadovaujantis MĮ 4 straipsniu, parengtoje Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemoje šie miško plotai siūlomi priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (b.l.9).
Nesutikdami su atsakymais, pareiškėjai su 2009-07-02 prašymu kreipėsi į Šiaulių AVA, kuri 2009-07-24 raštu Nr. S3-473-J(1.22) paaiškino, kad, nors ginčo teritorija nepatenka į Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651 patvirtintus inter alia Šiaulių miesto miškų prikyrimo miškų grupėms sąrašus, tačiau pagal KT 2007-09-06 nutarimą, nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal MĮ yra valstybinės reikšmės miškai. Teisė priimti sprendimus dėl miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams įstatymu yra nustatyta Vyriausybei. Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 patvirtinto priedo Nr. 37 patvirtintoje schemoje ginčo teritorija patenka į šioje schemoje pažymėtą kitų miškų teritoriją. Nurodė, kad Šiaulių AVA negali įtakoti kitų institucijų, kurios dalyvauja rengiant patikslintą Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemą, sprendinių (b.l.13).
Pareiškėjai Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai (toliau-VAAI) 2009-08-20 pateikė prašymą ,,Dėl Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemų“, kurį VAAI pagal kompetenciją persiuntė Tarybai, kuri į minėtą prašymą atsakė 2009-09-21 raštu Nr. 1008, paaiškindama, kad Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 taksaciniai sklypai yra registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, nes atitinka MĮ 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Vadovaujantis MĮ 4 straipsniu, parengtoje Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemoje šie miško plotai siūlomi priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (b.l.15).
Tarnyba jos parengtą, 2008-09-23 viešame susirinkime apsvarstytą (t.1, b.l.24-25), su Šiaulių AVA ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija suderintą Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą 2009-04-27 pateikė Ministerijai (t.1, b.l.26-32). Vyriausybė 2009-10-14 priėmė nutarimą Nr. 1305, pakeičiantį Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kurio 1.1 punktu nutarta patvirtinti 1104,83 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas (1–60 priedai), 1.2.1 punktu nutarta nurodytu nutarimu patvirtintuose valstybinės reikšmės miškų plotuose patvirtinti Šiaulių miesto- 0,45 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą (37 priedas), o 1.3 punktu nutarta pakeisti 37 priedą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, pagal kurį ginčo teritorija, t.y. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 taksaciniai sklypai, patenka į Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotus. Minėtas Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1305 įsigaliojo 2009-10-23.
Dėl skundo padavimo termino praleidimo.
Atsakovė Tarnyba mano, kad pareiškėjai praleido ABTĮ nustatytą terminą su skundu kreiptis į teismą. Bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai su analogišku skundu į teismą kreipėsi 2009-06-12, prašydami įpareigoti Ministeriją ir Tarnybą nepriskirti pareiškėjų senelei J. D. priklausiusios žemės (duomenys neskelbtini) kvartalo 1, 4, 5, 7 sklypų miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemos, kaip neatitinkančius miškui keliamų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-06-19 nutartimi (t.2,b.l.136) pareiškėjų skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (TPĮ) 34 str. 2 d. 4 punktu, miškų tvarkymo schemų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Remiantis Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 3.5 punktu ši institucija yra Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija. TPĮ 34 str. 3 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekantiems apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentams (skyriams), tikrina jų darbą ir patikrinimo išvadas teikia apskričių viršininkams. TPĮ 35 str. 1 d. 4 ir 5 punktuose taip pat nustatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytuose nuostatuose nustatyta tvarka nagrinėja ir sprendžia ginčus dėl teritorijų planavimo procesų ir procedūrų tvarkos pažeidimų, ir kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pagal kompetenciją nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus teritorijų planavimo klausimais, kai jie pagal kompetenciją jau buvo išnagrinėti apskrities viršininko, tačiau jo priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo. Teismas konstatavo, kad remiantis paminėtu reglamentavimu, pareiškėjai, nesutikdami su apskrities viršininko sprendimu (išvada) dėl pareiškėjų nurodytų sklypų priskyrimo valstybinės reikšmės plotams, šį sprendimą gali skųsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai ir tik šios institucijos sprendimas skundžiamas teismui.
Bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai, vykdydami VAAT 2009-06-19 nutartį, 2009-07-02 su prašymu dėl ginčo sklypų priskyrimo valstybinės reikšmės miškams kreipėsi į Šiaulių AVA, kuri į pareiškėjų prašymą atsakė 2009-07-24 raštu Nr. S3-473-J(1.22.) (1t., b.l.13). Nesutikdami su šiuo atsakymu, 2009-08-18 pareiškėjai su prašymu ,,Dėl Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų schemų“ kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, kuri jų prašymą nagrinėti pagal kompetenciją persiuntė Tarnybai (1t., b.l.14). Tarnyba 2009-09-21 raštu Nr.1008 atsakė į pareiškėjų 2009-08-18 prašymą (1t., b.l.15). Minėtą atsakymą pareiškėjai gavo 2009-09-23, skundą teismui padavė 2009-10-16. (1t., b.l.16).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 32 str. 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Vertinant šiuo aspektu, reikėtų laikyti, jog pareiškėjai skundą padavė praleidę 20 dienų terminą, tačiau, kaip jau buvo minėta, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija- Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija- pareiškėjų 2009-08-18 skundo neišnagrinėjo, todėl šiai situacijai taikytina ABTĮ 32 str. 2 dalis, jog, tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai skundą (prašymą) dėl pažeistos teisės gali paduoti administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas. Tad skundo padavimo terminas nėra praleistas.
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.
Pareiškėjai skundu prašo įpareigoti atsakoves pareiškėjų senelei J. D. priklausiusios žemės- Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 sklypų- nepriskirti miškų kategorijai ir išbraukti iš rengiamos Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Tokio reikalavimo teisinis pagrindas nurodyta 2001-04-10 Miškų įstatymo Nr. IX-240 2 str.1 dalis, kuria nustatyta, kad miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku (<...>).
2001-04-10 Miškų įstatymo Nr. IX-240 2 str.1 dalyje nustatyta, kad miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. MĮ 2 str. 5 dalyje nustatyta, kad miestų miškai yra miestų teritorijose esantys miškai.
MĮ 4 str. 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai inter alia yra ir miestų miškai (2 p.).
Iš cituoto teisinio reguliavimo matyti, jog miestuose esantys želdynai pagal jų amžių, aukštį, pobūdį, paskirtį ir pan. gali būti priskirti a) miesto miškams; b) miško parkams.
Tačiau, išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypai pagal dabar galiojančio valstybinės reikšmės miškų kadastro duomenis yra ne Šiaulių miesto miško parkas, bet Šiaulių miesto (valstybinis) miškas. Tad tenkinti skundą jo argumentų ribose (t.y. kad ginčo miško sklypai negali būti laikomi miesto miško parku) nėra pagrindo, nes ginčo žemės sklypai ir nėra Šiaulių miesto miško parkas, konkrečiai- Hidroparkas (jo dalis). Kad šiuose sklypuose nėra miesto miško, kuris tuo pačiu yra valstybinės reikšmės miškas, skunde neįrodinėjama. Sistemiškai aiškinant su mišku susijusius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (MĮ 2 str. 3 dalis- miško žemė yra apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami <...> žemė, skirta miškui įveisti; 13 str. 2 dalis- medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka; 15 str. 1 dalis- Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. <...> Kai miškas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas Miškų įstatymas) bei vertinant surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ginčo sklypų pripažinimas miesto mišku (miesto miško žeme) teisės aktams iš esmės neprieštarauja.
1997-07-01 Atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 13 str. 1 d. 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr.VIII-1181, 2001-04-10 įstatymo Nr.IX-242, 2006-11-16 įstatymo Nr.X-907 redakcija) nustatyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Šių miškų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė.
Bylos išnagrinėjimui yra reikšminga, jog Tarnybos parengtas Šiaulių miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas buvo dar 2008-09-23 apsvarstytas viešame susirinkime bei suderintas su Šiaulių AVA ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir 2009-04-27 pateiktas scemos rengimo organizatoriui- Ministerijai. Minėta, kad pareiškėjai pirmąjį prašymą Ministerijos Miškų departamentui bei Ministerijos Valstybinei miškotvarkos tarnybai pateikė 2009-04-28. Galutinai ši schema patvirtinta Vyriausybei 2009-10-14 priėmus nutarimą Nr. 1305, pakeičiantį Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Minėtas Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1305 įsigaliojo 2009-10-23.
Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau-Aprašas) 2 punkte nustatyta, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (toliau–Schemos) yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Pagal schemas Vyriausybė tvirtina valstybinės reikšmės miškų plotus. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau vadinama- rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškotvarkos tarnyba (toliau vadinama- rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad rengėjas, parengęs savivaldybės teritorijos schemos projektą, organizuoja šios schemos projekto viešą svarstymą. Informacija apie viešą svarstymą skelbiama apskrities viršininko administracijos, rengimo organizatoriaus ir rengėjo internetiniuose tinklalapiuose, vietos spaudoje, savivaldybės administracijos ir seniūnijų skelbimų lentose (paskelbimą seniūnijų skelbimų lentose organizuoja savivaldybės administracija). Informuojama apie parengtą savivaldybės teritorijos valstybinės reikšmės miškų schemos projektą: nurodoma vieta ir laikas, kur iki viešo svarstymo (bet ne trumpiau kaip prieš 10 darbo dienų) su juo galima susipažinti, viešo svarstymo vieta ir laikas, rengėjo adresas ir telefonas, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Aprašo 10 punkte nustatyta, kad prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu. Rengėjas privalo registruoti teikiamus prašymus. Apie viešojo svarstymo metu raštu ir žodžiu gautus prašymus įrašoma posėdžio protokole. Raštu ir žodžiu gautus prašymus tikslinti schemos projektą registruoja, nagrinėja ir motyvuotus atsakymus raštu pareiškėjams pateikia rengėjas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu pripažįstama, kad prašymas yra pagrįstas, rengėjas atitinkamai patikslina schemos projektą. Atmesdamas prašymą, rengėjas nurodo prašymo atmetimo motyvus. Bylos įrodymais nusatatyta, kad pareiškėjai su prašymu raštu tikslinti schemos projektą į rengėją nesikreipė per visą schemos rengimo laikotarpį- nei iki viešojo svarstymo, nei jo metu.
Aprašo 11 punkte nustatyta, kad viešai apsvarsčius schemos projektą ir atsakius į pateiktus prašymus, rengėjas schemos projektą per 20 darbo dienų pateikia derinti apskrities viršininkui, savivaldybės administracijai, miškų urėdijoms ar kitiems valstybinių miškų valdytojams, kurių teritoriją apima parengtos schemos projektas. Derinančios institucijos per 10 darbo dienų nuo schemos projekto gavimo jį derina arba raštu pateikia motyvuotus atsakymus dėl nederinimo. Rengėjas, gavęs motyvuotą atsakymą dėl nederinimo, per 10 darbo dienų patikslina schemos projektą ir pateikia pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms arba motyvuotai atsisako tikslinti schemos projektą. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad užbaigęs derinimą, rengėjas priima sprendimą dėl schemos rengimo užbaigimo ir jos teikimo rengimo organizatoriui. Šis sprendimas skelbiamas oficialaus leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo internetiniuose tinklalapiuose. Rengėjas pateikia rengimo organizatoriui schemos projektą, derinimo medžiagą, svarstymo metu pateiktų pasiūlymų sąrašą ir jų įvertinimo protokolą, kuriuos gavęs rengimo organizatorius rengia Vyriausybės nutarimo dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo projektą. Taigi, pagal cituotą teisinį reglamentavimą skundžiamos schemos rengimo etapas, per kurį galima buvo teikti pretenzijas dėl jos teisingumo, iš esmės baigėsi 2009-04-27 (pirmasis skundas Ministerijai ir Tarnybai paduotas 2009-04-28). Iš to kolegija daro išvadas, kad atsakovė Tarnyba pagal pirmąjį skundą nebeturėjo prievolės vertinti jo teiginių bei daryti kokius nors pakeitimus.
Jei net laikyti, kad Ministerija iki schemą pateikiant tvirtinti Vyriausybei privalėjo pareiškėjų 2009-04-28 prašymą nagrinėti, kolegija daro išvadą, kad tuo metu pareiškėjai nepateikė argumentų, kad ginčo žemės sklypuose nėra miško, juolab, kad ginčo žemės sklypai mišku buvo pripažinti dar Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo", kuriuo pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas 1 punktu patvirtino 1093,71 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotų, iš jų Šiaulių mieste- 0,26 tūkst. ha, į šį plotą pateko ir ginčo žemės sklypai, tuomet įvardinti kaip „kiti miškai“. Pagal KT 2007-06-06 nutarimo išaiškinimą miestuose esantys miškai turėjo būti laikomi valstybinės reikšmės miškais ir be Vyriausybės priskyrimo.
Minėta, kad pareiškėjai skundą atsakovėms padavė iš esmės pasibaigus pretenzijų pateikimo laikui, ginčijama schema patvirtinta Vyriausybės 2009-10-14 nutarimu Nr. 1305, pakeitusiu Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kurio 1.1 punktu patvirtintas 1104,83 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotas pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas (1–60 priedai), 1.2.1 punktu nutarta nurodytu nutarimu patvirtintuose valstybinės reikšmės miškų plotuose patvirtinti Šiaulių miesto- 0,45 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų plotą (37 priedas), o 1.3 punktu nutarta pakeisti 37 priedą pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas, pagal kurį ginčo teritorija, t.y. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) kvartalo 1,4,5,7 taksaciniai sklypai, patenka į Šiaulių miesto valstybinės reikšmės miškų plotus. Šiam teismui nėra suteikta teisė tirti Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos (ABTĮ 16 str. 2d.), tad kolegija sutinka su atsakovių atsikirtimu, jog skundo patenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, jog skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija
n u s p r e n d ė :
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Violeta Balčytienė
Arūnas Kaminskas
Nijolė Šidagienė