Baudžiamoji byla Nr. e1-611-224/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16944-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.8.12;

1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13;

1.1.13; 1.2.25.6; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13;

2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2020 m. gegužės 29 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 65 straipsnį, 66 straipsnį, paskirta galutinė 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda;

2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių viešieji darbai ir 12 MGL (451 Eur) dydžio bauda; Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartimi paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 25 MGL (941,50 Eur) dydžio baudą;

3. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis M. P. 2020 m. gegužės 2 d. apie 22 val. 25 min. kelio Tolkūnai – Miroslavas – Buckūnai 8-ame kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo R. S. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 2 d. vakare jis vartojo alkoholinius gėrimus. Po 22.00 val. jis nusprendė nuvažiuoti pas savo draugą. Kadangi pats neturėjo savo automobilio, todėl pasiėmė savo sesers R. S. automobilį „Opel Omega“, kurio valstybinio numerio ženklų jis neprisimena. Jis vienas važiavo keliu Miroslavas – Buckūnai ir Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) kaime jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie įtarė, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnai du kartus alkoholio kiekio matuokliu nustatinėjo jo neblaivumą. Kiek prisimena, abu kartus alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Jo vairuotas automobilis „Opel Omega“ priklauso jo seseriai R. S. Šį automobilį jis pasiėmė neatsiklausęs sesers leidimo, tačiau jis dažnai naudojasi šiuo automobiliu. Jis pats neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio (bylos lapai (toliau – b. l.) 39 – 41).

Be paties kaltinamojo M. P. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji turi automobilį „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį laiko (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi ji pati ir jos broliai V. P. bei M. P. Kiek jai yra žinoma, M. P. turi įgijęs teisę vairuoti transporto priemones ir ji nieko nežino apie tai, ar nėra iš jo atimta ši teisė. Apie tai, kad M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo minėtą jai priklausantį automobilį ji sužinojo tik tada, kai M. P. jai pasakė, kad ji turės atsiimti šį automobilį iš policijos. Ji neturi jokių pretenzijų dėl to, kad M. P. naudojosi šiuo automobiliu (b. l. 22 – 24).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2020 m. gegužės 2 d. apie 22 val. 25 min. kelio Tolkūnai – Miroslavas – Buckūnai 8-ame kilometre Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, sureagavę į pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, sustabdė automobilį „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus M. P., kuriam pirmojo tikrinimo metu 22 val. 33 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0136, buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 22 val. 54 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu M. P. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Automobilis „Opel Omega“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas. Dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties M. P. nebuvo laikinai sulaikytas (b. l. 1 – 3).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 2 d. nuo 22 val. 40 min. iki 22 val. 55 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytaus r. sav., kelio Tolkūnai – Miroslavas – Buckūnai 8-ame kilometre stovintis automobilis „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuota nežymūs šio automobilio kėbulo apgadinimai, atsilupęs lakas bei ant variklio dangčio kyšantis laidas. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 7 – 13).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiosios patrulės I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. gegužės 2 d. ji dirbo policijos ekipaže „Punia 1822“ kartu su vyriausiuoju patruliu D. L. Apie 22.00 val. jie gavo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie tai, kad nuo Alytaus r. sav., esančio (duomenys neskelbtini) kaimo link Alytaus r. sav. esančio (duomenys neskelbtini) kaimo važiuoja žalios spalvos automobilis „Opel“, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. 22 val. 25 min. minėtą automobilį jie sustabdė kelio Tolkūnai – Miroslavas – Buckūnai 8-ame kilometre. Sustabdyto automobilio vairuotojas neturėjo jokio asmens tapatybės dokumento, jis vengė prisistatyti bei vis melavo savo vardą ir pavardę. Vėliau tas vairuotojas prisistatė M. P. Patikrinus duomenų bazėje esančius duomenis, jie įsitikino, kad sustabdytas vairuotojas ir yra M. P., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Nuo M. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, o judesiai – nekoordinuoti. Atsižvelgus į bendrą M. P. būklę, 22 val. 33 min. jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0136, kuriuo jam buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Po šio neblaivumo nustatymo M. P. bandė pabėgti, tačiau jis buvo sulaikytas nubėgęs apie 200 metrų ir jam buvo uždėti antrankiai. 22 val. 54 min. M. P. buvo dar kartą patikrintas tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, kuriuo jam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. M. P. buvo pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Automobilis „Opel Omega“ buvo nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas (b. l. 14).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2020 m. gegužės 2 d. 22 val. 33 min. pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0136, M. P. buvo nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 22 val. 54 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu M. P. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti M. P. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. M. P. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 15).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2020 m. gegužės 3 d. M. P. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas (b. l. 16).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. gegužės 2 d. 23 val. 20 min. automoblis „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš Alytaus r. sav. esančio kelio Tolkūnai – Miroslavas – Buckūnai 8-ojo kilometro į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. S. (b. l. 18).

Iš mokėjimo dokumento Nr. 305628 matyti, jog 2020 m. gegužės 14 d. kaltinamasis M. P. atlygino proceso išlaidas, patirtas dėl automobilio „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo (b. l. 26).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2020 m. gegužės 14 d. automobilis „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas jo savininkei R. S., kuri buvo įpareigota saugoti šį automobilį iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 27 – 29).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. P. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 68 – 69).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis M. P., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis M. P. sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 66 – 67).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. P. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. P. iki šiol Lietuvos Respublikoje teistas jau tris kartus, jis dar nėra atlikęs paskutinės jam paskirtos bausmės ir tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 49 – 53, 54 – 55, 71 – 75, 76 – 79; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). M. P., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje dar yra duomenų ir apie M. P. teistumą užsienio valstybėje (b. l. 49 – 53). Kaltinamasis M. P. yra ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, tarp kurių yra ir transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam, o paskirtų baudų jis nemoka (b. l. 47 – 48, 56 – 60, 61). M. P. yra nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 62, 63). Kaltinamasis yra nevedęs, jis turi du mažamečius vaikus (b. l. 45 – 46). M. P. nėra įrašytas psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose (b. l. 65). Byloje daugiau nėra kitų M. P. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 39 – 41). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 49 – 53, 54 – 55, 71 – 75, 76 – 79).

Už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimus, būtina įvertinti tai, jog kaltinamasis M. P. jau ne pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog praeityje kaltinamasis jau buvo ne vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (b. l. 47 – 48, 56 – 60). Tokia aplinkybė leidžia M. P. charakterizuoti tik neigiamai, kaip nepasimokantį iš ankstesnės savo neigiamos patirties. Todėl, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. P. asmenybę (linkęs daryti teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo M. P. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog kaltinamasis M. P. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas dar neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (b. l. 71 – 75, 76 – 79). Nors dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir įsiteisėjo tik 2020 m. gegužės 27 d., tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220/2008).Todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu M. P. buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri dar nėra pradėta vykdyti, kadangi šis teismo nuosprendis įsiteisėjo tik 2020 m. gegužės 27 d. (b. l. 71 – 75, 76 – 79). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas M. P. galutinę subendrintą bausmę, jam paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie didesnės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalis – 15 parų (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo bei kardomosios priemonės panaikinimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam M. P. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamasis M. P. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias bylos aplinkybes, kaltinamojo M. P. asmenybę (linkęs daryti tokio pobūdžio teisės pažeidimus), padaryto nusikaltimo pobūdį bei kilusias pasekmes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 3 metams.

Kaltinamasis M. P. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, vairuodamas kelių transporto priemonę – R. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Omega“ vertę atitinkančią 513 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo M. P. vairuotas automobilis „Opel Omega“ pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri BK 72 straipsnio 2 dalies prasme laikoma konfiskuotinu turtu. Pažymėtina, jog automobilis „Opel Omega“ nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam (b. l. 18, 22 – 24, 39 – 41). BK 72 straipsnio 4 dalis numato sąlygas, kuomet kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą. Nagrinėjamu atveju BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų nėra, todėl konfiskuotinas turtas – automobilis „Opel Omega“ negali būti paimtas valstybės nuosavybėn. Tačiau baudžiamasis įstatymas numato, jog tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos medžiagoje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje, iš kurios matyti, jog 2020 metų gegužės mėnesį automobilio „Opel Omega“, kurio techninės charakteristikos sutampa su M. P. vairuoto automobilio „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), techninėmis charakteristikomis, vidutinė kaina be PVM Lietuvoje buvo 513 Eur, o kaina su PVM – 620 Eur (b. l. 19). Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, prekės ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestinamos PVM. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nėra PVM mokesčio objektas, todėl tokiais atvejais konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydis turi būti išieškomas be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-219-658/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019 ir kt.). Taigi, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo, sunkumo laipsnį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio, 72 straipsnio nuostatomis, siekiant pilnai įgyvendinti bausmės paskirtį bei tikslus, kaltinamajam M. P. skiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę (be PVM) atitinkančią 513 Eur sumą.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42 – 44). Pradėjus bausmės vykdymą, ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu M. P. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės pridėti dalį – 15 (penkiolika parų) šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės ir nustatyti M. P. galutinę subendrintą 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmę M. P. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo M. P. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam M. P., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam M. P., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Opel Omega“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 513 Eur (penkių šimtų trylikos eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam M. P. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. P.

Teisėjas                                                                                   Jonas Malinauskas