Administracinė byla Nr. A556 – 646/2010
Procesinio sprendimo kategorija 9.4.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus
(pranešėjas),
sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo
Ž. Č. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d.
sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą
atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei
mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 25-28) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių
ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2008 m. spalio 29 d.
sprendimą Nr. S-237(7-226/2008), kuriuo patvirtintas Valstybinės mokesčių
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimas Nr.
68-203, Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. birželio
4 d. sprendimą Nr. 5-3-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir priimti naują
sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija
2008 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 5-3-6, kuriuo patvirtino 2008 m.
balandžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. 14-15-11 papildomai apskaičiuotus 334 011
Lt tabako akcizų mokesčio, 43 689 Lt tabako akcizų mokesčio delspinigių, taip
pat skyrė 100 203 Lt tabako akcizų mokesčio baudą. VMI prie FM šį sprendimą
patvirtino. Mokestinių ginčų komisija 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. S-237(7-226/2008)
patvirtino VMI prie FM 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 68-203. Pareiškėjas
nesutinka su teritorinio bei centrinio mokesčių administratorių sprendimų bei Mokestinių
ginčų komisijos sprendimo išvadomis, nes Inspekcija, surašydama patikrinimo
aktą, rėmėsi 2007 m.
rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo baudžiamajame įsakyme, priimtame
baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis bei
išvadomis, taip pat Muitinės laboratorijos 2007 m. gegužės 25 d. specialisto
išvada Nr. 7C 0037 ir Kauno teritorinės muitinės 2007 m. birželio 19 d. raštu
Nr. 113-19.5/12-8829. Minėtų dokumentų išvados kelia abejonių, todėl mokesčių
administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 72 straipsnio 1, 2, 3
dalimis, privalėjo patikrinti, ar mokestis apskaičiuotas, deklaruotas ir
sumokėtas teisingai. Teigė, jog mokestinėje byloje negalima nevertinant remtis
baudžiamojoje byloje atliktų tyrimų rezultatais. Muitinės laboratorijoje
atliekant tyrimus naudoti įrenginiai - dujų chromatografas HP6890, nėra
metrologiškai sertifikuoti, kuo yra pažeisti Metrologijos įstatymo 15
straipsnio 1 dalies 2, 4, 5 punktai. Atkreipė dėmesį, kad 2007 m. gegužės 25 d.
specialisto išvadoje Nr. 7C 0037 nurodyta, jog susmulkinto tabako rūšies ir
kokybės nustatymas nėra Muitinės laboratorijos kompetencija. Be to, Tabako
kontrolės įstatymo 5 straipsnis reikalauja, kad tabako gaminių atitikimą teisės
aktų reikalavimams, įskaitant reikalavimus dėl dervų, nikotino ir anglies
monoksido kiekio cigaretėse, turi būti patvirtinta Europos ekonominės erdvės
valstybių ar Turkijos kompetentingų institucijų, ko mokesčių administratorius
neįvykdė. Tabako skirstymas į sodininkystės, rūkomąjį, perdirbtą (apdorotą),
yra laikomas skirstymu pagal rūšį, ar tabako drėgnumas turi įtakos jo svoriui,
kokius rūšinius požymius turi sodininkystėje naudojamas tabakas. Remiantis 1995
m. lapkričio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 95/95/EB 11
straipsnio a punktu, denatūruotas apdorotas tabakas, naudojamas pramonėje ar
sodininkystėje, yra neapmokestinamas akcizu. Pareiškėjo
nuomone, mokesčių administratorius nepagrįstai nustatė, jog visuose pareiškėjo
automobilyje rastuose maišuose buvo tabakas. 2007 m. rugpjūčio 20 d. Kauno
apygardos teismo baudžiamajame įsakyme paminėtame 2007 m. gegužės 23 d. įvykio
vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota, jog visuose 145-iuose maišuose yra
tabakas, kai 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje Nr. 7C 0037
konstatuota, jog tyrimui pateiktuose dviejuose 260 g ir 305 g svorio
maišeliuose esanti medžiaga yra tabakas. Akcizo mokestis apskaičiuotas
neteisingai, nes neteisingai nustatytas tabako svoris. 2007 m. gegužės 24 d. daiktų
apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 145 dvigubi polietileniniai
tamsiai žalios spalvos maišai, kuriuose supilta rudos spalvos smulkinta
augalinės kilmės medžiaga (bendras svoris 3049,5 kg), 290 polietileninių juodos
spalvos maišų, kurių masė 81,78 kg. Todėl iš bendro svorio atėmus maišų svorį,
rudos spalvos augalinės medžiagos realiai gali būti ne daugiau nei 2967,72 kg.
Nėra duomenų apie tai, kiek procentų drėgmės yra medžiagoje, todėl nepagrįstai
nustatyta, jog sulaikytos medžiagos svoris yra 3009,11 kg. Tai, kad maišuose
buvusi medžiaga buvo sudrėkusi, užfiksuota ir 2007 m. gegužės 24 d. perdavimo
akte Nr. 16T-7.37/6-653. Abejonių kelia ir tai, ar tyrimui buvo pateikta būtent
ta medžiaga, kuri rasta pareiškėjo vairuojamame automobilyje, kadangi skiriasi
rastų maišų aprašymas 2007 m. gegužės 23 d. ir 2007 m. gegužės 24 d. apžiūros
protokoluose. Pareiškėjo teigimu, jis nėra subjektas, kuriam kyla prievolė
mokėti akcizo mokestį. Jis tabako nelaikė, nebuvo įgijęs ir nedisponavo juo
kaip savininkas. Tabaką gabeno trečiųjų asmenų pavedimu ir jų lėšomis,
nežinodamas apie krovinio turinį. Teritorinis ir centrinis mokesčių
administratoriai sprendimuose nepasisakė dėl delspinigių skaičiavimo, todėl
nėra aiškus delspinigių skaičiavimo terminas, delspinigių dydis. Remiantis MAĮ
98 straipsnio 2 dalies, 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2
dalies, 81 straipsnio 2 dalies nuostatomis, mokesčių administratorius negalėjo
skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Priešingai
aiškinant minėtas nuostatas, mokesčių administratorius galėtų piktnaudžiauti,
mokestinį patikrinimą pradėdamas ne tuoj pat, kai paaiškėjo pažeidimas, bet po
metų laiko ir visą šį laiką būtų skaičiuojami delspinigiai. Delspinigių
skaičiavimas net ir padavus skundą dėl patikrinimo akto ir priimtų sprendimų pažeidžia
asmens teisę į gynybą.
Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu
į skundą (b. l. 51-54) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog pagal
MAĮ 72 straipsnį mokesčių administratorius turėjo teisę surašyti pareiškėjui
patikrinimo aktą ir apskaičiuoti mokesčius, vadovaudamasis Kauno apygardos
teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.
1-181-114/07, kuriame pareiškėjas pripažintas kaltu padarius Baudžiamojo
kodekso 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pareiškėjo
automobilyje rastas tabakas pagrįstai buvo apmokestintas remiantis Akcizų
įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1
ir 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi. Šios Akcizų įstatymo nuostatos
apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais
apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu
Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu
baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 9 dalies
nuostata nekonkretizuoja nepaženklintų prekių laikymo sąlygų, todėl taikytina
asmeniui, laikančiam šias prekes tiek stacionariai, tiek nestacionariai, t. y.
gabenant. Laikantis prekes asmuo yra tas, kuris prekes turi savo žinioje. Pažymėjo,
kad Baudžiamojo kodekso sankcijų įvykdymas negali pakeisti Akcizų įstatyme
numatytų mokestinių prievolių valstybei. Pareiga mokėti mokesčius, atleidimo
nuo jų pagrindai bei su juo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės
aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai
šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius bei pareiga atsakyti už
padarytą nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl to paties veiksmo ar
jo rezultato. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad akcizai negali
būti skaičiuojami už 3009,11 kg perdirbto tabako, o tyrimo metu nenustatyta,
jog visuose 145 maišuose buvo tabakas. Tai, kad pareiškėjas neteisėtai laikė ir
gabeno 3009,11 kg apdoroto tabako, nustatyta Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame
įsakyme. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjęs teismo
nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam
administracines bylas dėl asmens, kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis,
veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Atsakovas taip pat nesutiko su
pareiškėjo teiginiu, jog mokesčių administratorius nepagrįstai akcizo
delspinigius apskaičiavo už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Delspinigiai buvo
skaičiuojami nepažeidžiant MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2
dalies, 81 straipsnio 2 dalies, 97 straipsnio, 98 straipsnio nuostatų. Šiuo
atveju mokesčių administratorius dar neturi teisės priverstinai išieškoti
patikrinimo metu nustatytą mokestinę nepriemoką, nes vyksta mokestinis ginčas.
Tretysis suinteresuotas
asmuo Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 56-57) prašė skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas
asmuo nurodė, kad Mokestinių ginčų komisija
sprendime pagrįstai rėmėsi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3
straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 ir 9 dalimis, 9 straipsnio 8 dalimi. Pagal
minėtas Akcizų įstatymo nuostatas, apmokestinimas akcizais siejamas su
banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymu. Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo faktas bei prekių kiekis yra nustatyti Kauno
apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.
1-181-114/07, įvertinus Muitinės laboratorijos 2007 m. gegužės 25 d. specialisto
išvadą Nr. 7C 0037. Šis teismo baudžiamasis įsakymas teisės aktų nustatyta
tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo. Inspekcija nesutiko su pareiškėjo
teiginiais dėl prekių svorio. Nurodė, jog maišų, kuriuose buvo supiltas
apdorotas rūkomasis tabakas, svoris buvo atimtas iš bendro akcizais
apmokestinamų prekių svorio. Muitinės laboratorija nurodytą prekę suklasifikavo
kaip akcizų objektą nepriklausomai nuo drėgmės buvimo, todėl pagrįstai akcizas
buvo apskaičiuotas nuo bendro svorio. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone,
pareiškėjas neteisingai aiškina MAĮ 98 straipsnio 2 dalies turinį ir
nepagrįstai teigia, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180
kalendorinių dienų nuo mokesčio įstatymo pažeidimo padarymo dienos. Minėtas 180
dienų terminas siejamas su teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką
atsiradimo diena. Skundo padavimas mokestiniame ginče stabdo mokesčių ir su
jais susijusių sumų priverstinį išieškojimą, todėl 180 dienų delspinigių
skaičiavimo terminas dar neprasidėjo.
II.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2009 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 94-101) pareiškėjo
skundą atmetė.
Teismas konstatavo,
kad ginčas šioje byloje kilo dėl apdoroto tabako apmokestinimo akcizais
pagrįstumo bei dėl prievolės mokėti akcizo delspinigius ir baudą. Teismas,
spręsdamas ginčą, vadovavosi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3
straipsnio 7 dalimi, 3 straipsnio 25 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 9
straipsnio 8 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, Fiziniams asmenims
taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos
Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2004 m. gegužės 26
d. įsakymu Nr. 4-200, 1, 2 punktais, MAĮ 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Metrologijos
įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad Akcizų įstatymo
nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų akcizais
apmokestinamų prekių laikymo faktu, o toks faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu
Kauno apygardos teismo 2007
m. rugpjūčio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr.
1-181-114/07. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai
neturi būti įrodinėjami iš naujo (ABTĮ 58 str. 4 d.). Turėjimo savo žinioje,
medžiagos atitikimo akcizais apmokestinamų prekių kategorijai bei masės faktai
neturi būti įrodinėjami administracinėje byloje, o taip pat vykdant mokesčių
administravimo procedūrą. Faktų pripažinimas neįrodinėtinais reiškia, kad esant
įstatyme nustatytoms aplinkybėms ar priimtiems dokumentams teismas faktus
nustato remdamasis tomis aplinkybėmis bei dokumentais, o ne tirdamas įrodymus.
Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi būti tikrinami papildomai, t. y. jų
atžvilgiu neturi būti taikoma MAĮ 72 straipsnio 3 dalis. Teismas pažymėjo, kad
medžiagos drėgnumo procentas nėra nustatytas teisės aktais, todėl ši aplinkybė
negali turėti teisinės reikšmės nustatant akcizais apmokestinamos prekės svorį.
Teismas nurodė, kad Valstybinė metrologijos tarnyba 2006 m. gruodžio 1 d. įsakymu
Nr. V-178 patvirtino Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių
sąrašą ir laiko intervalus tarp patikrų. Dujų chromatografai nėra įtraukti į šį
sąrašą. Tuo remiantis teismas padarė išvadą, kad jų metrologinė patikra neturi
būti vykdoma. Teismas pažymėjo, kad medžiagos priskyrimo apmokestinamai akcizu
bei jos kokybės nustatymo klausimai nustatyti teismo baudžiamuoju įsakymu. Specialisto
išvadoje pažymėta, kad susmulkinto tabako rūšies ir kokybės nustatymas nėra
Muitinės laboratorijos kompetencija. Kartu specialisto išvadoje duoti tikslūs
atsakymai dėl medžiagos priskyrimo kombinuotosios nomenklatūros kategorijai bei
medžiaga įvardinta kaip perdirbtas rūkomasis tabakas. Tyrimo aprašyme taip pat
nėra nurodyta kokių nors kliūčių, galinčių trukdyti klasifikuoti medžiagą pagal
Kombinuotosios nomenklatūros pozicijas. Todėl minėtas sakinys specialisto
išvadoje gali būti vertinamas tik kaip tabako neklasifikavimas pagal kitas
savybes – kilmės šalį, paruošimo metodus ir panašias ypatybes. Baudžiamojo
proceso kodekso taisyklių dėl specialisto dalyvavimo tiriant nusikaltimo
atskleidimui reikšmingus objektus pažeidimų nenustatyta. Muitinės pareigūnai
taip pat turi teisę administruoti akcizų mokesčius, kombinuotosios
nomenklatūros kodų nustatymas yra jų įprasta veikla. Remiantis Muitinės
departamento direktoriaus 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1B-469 patvirtintų
Prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje savo
veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės
atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, tikrinimo metu
taisyklių 4 punktu, prekių mėginiai imami vadovaujantis Muitinės departamento
direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-415 patvirtinta Prekių mėginių
(pavyzdžių) ėmimo muitiniam tikrinimui instrukcija, Naftos ir naftos produktų
mėginių ėmimo instrukcija, Žemės ūkio produktų mėginių ėmimo instrukcija,
kitais Muitinės departamento teisės aktais. Nustatant prekės priklausymą tam
tikrai Kombinuotosios nomenklatūros pozicijai imami mėginiai, o ne tiriama visa
medžiaga. Sulaikytas medžiagas ikiteisminiam tyrime apžiūrėjo, svėrė daug
asmenų, tačiau visuose dokumentuose prekės visuose maišuose apibūdinamos
vienodai, neišskiriant kurio nors maišo turinio. Pats pareiškėjas taip pat
nekėlė medžiagos skirtingumo problemos. Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje
numatyta, jog apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų, jeigu jis sunaikintas
prižiūrint kompetentingai institucijai. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju
įsakymu tabakas iš pareiškėjo buvo konfiskuotas ir pripažintas sunaikintinu.
Panevėžio teritorinė muitinė 2009-03-18 raštu Nr. A3-84-1958
pranešė, jog tabakas yra įtrauktas į naikinamų prekių sąrašą ir bus sunaikintas
eilės tvarka, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116
„Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo
tvarkos patvirtinimo“. Šiuo metu tabakas dar nėra sunaikintas, todėl ši
taisyklė negali būti taikoma. Akcizų mokesčius taiko muitinės (kai prekės
importuojamos) bei mokesčių inspekcijos (kitais atvejais). Teismas atkreipė
dėmesį, kad Europos Teisingumo Teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendime byloje
C-459/07 Veli Elshani prieš Hauptzollamt Linz aiškindamas analogiškas Tarybos
reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Muitinės kodeksą, 233 straipsnio 1
pastraipos d punkto nuostatas, yra nurodęs, jog ne kiekvienu atveju, kai prekės
sulaikomos ir konfiskuojamos, išnyksta mokesčių skola, bet tik tada, kai prekės
sulaikomos prieš prekių išvežimą iš pirmosios muitinės įstaigos. Tokia išvada
padaryta atsižvelgiant į riziką, kurią kelia prekių patekimas į rinką bei maža
tikimybė patikrinti ir surasti nelegalias prekes. Vertinant pareiškėjo elgesį
sulaikymo metu, kai jis pabėgo ir pasislėpė, negalima daryti net prielaidos,
kad jis būtų ketinęs prekes įteisinti, prekių įsigijimo aplinkybės taip pat
nėra nustatytos. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui apskaičiuoto akcizo
sumokėjimo terminas buvo 2007 m. gegužės
24 d., o Inspekcijos patikrinimo aktas Nr. 14-15-11 buvo surašytas 2008 m. balandžio 15 d.
Mokesčių administratorius teisingai apskaičiavo 43 689 Lt akcizo mokesčio
delspinigius už laikotarpį nuo 2007-05-25 iki 2008-04-15 taikydamas 0,04 proc.
delspinigių dydį (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 2 d., LR finansų ministro 2004
m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos Delspinigių už ne laiku
sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklės, LR finansų
ministro 2007 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 1K-077, 2007 m. birželio 7 d. įsakymas
Nr. 1K-209, 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. 1K-250, 2007 m. gruodžio 10 d. įsakymas
Nr. 1K-359 ir 2008 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. 090). Teismas atmetė pareiškėjo
argumentą, kad mokesčių administratorius negalėjo skaičiuoti delspinigių
daugiau kaip už 180 kalendorinių dienų (MAĮ 98 str. 2 d., MAĮ 105 str. 1 d. 2 p.).
Teismas padarė išvadą, kad 180 kalendorinių dienų terminas dar nėra prasidėjęs,
nes skundo padavimas mokestiniame ginče sustabdo mokesčių ir su jais susijusių
sumų priverstinį išieškojimą (MAĮ 110 str. 1 d.). Teismas taip pat nenustatė
aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakeisti pareiškėjui skiriamos baudos
dydį, todėl konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai paskyrė 30 procentų
patikrinimo metu priskaičiuoto mokesčio dydžio baudą – 100 203 Lt (MAĮ 139 str.
1 d.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 105-109) prašo panaikinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą ir
priimti naują, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš
naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų argumentų
bei įrodymų, rėmėsi teismo baudžiamuoju įsakymu (ne nuosprendžiu), išvadas grindė
prielaidomis ir prieštaringais duomenimis.
2. Teismas priimdamas baudžiamąjį įsakymą tik perrašė
prokuroro pareiškimo turinį, jokio įrodymų vertinimo neatliko, įrodymų netyrė. Atsižvelgiant
į tai, teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio
4 dalimi, nuosprendį tapatino su teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl ko
nepagrįstai konstatavo, jog teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi
būti įrodinėjami. ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies nuostata buvo įtvirtinta daug
anksčiau nei įsigaliojo naujasis Baudžiamojo proceso kodeksas (2003-05-01),
numatantis bylų supaprastintą procesą bei baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą,
todėl darytina išvada, jog įstatymų leidėjas ABTĮ kalbėdamas apie nuosprendį
negalėjo tapatinti jo su teismo baudžiamuoju įsakymu ir laikyti šių procesinių
dokumentų tapačiais ABTĮ 58 straipsnio 4 dalies prasme.
3. Teismas surašydamas baudžiamąjį įsakymą nesiaiškino
nei nusikaltimo objektyviosios pusės, nei atliko kokius tai tikrinimo veiksmus.
Todėl teismo išvados apie šio procesinio dokumento įgijimą MAĮ 72 straipsnio 2
dalyje ypatybių yra nepagrįstos.
4. Pareiškėjas ginčija ir nesutinka su tuo, kad jis
gabeno rūkomąjį tabaką. Rūkomasis tabakas - tai tabakas tinkamas rūkyti jo
papildomai neapdorojus pramoniniu būdu (Akcizų įstatymo 3 str. 25 d.). Ši
nuostata (tinkamas rūkyti) suponuoja pareigą atlikti kompetentingą tyrimą, kad
nustatyti tabako tinkamumą žmonių vartojimui (rūkymui). Tabako kontrolės
įstatymo 5 straipsnis nustato, kokios laboratorijos gali tai nustatyti.
Muitinės laboratorija, kuri surašė 2007 m. gegužės 25 d. specialisto išvadą Nr.
7C 0037, tokios laboratorijos statuso neturi.
5. Tyrimams naudota įranga - dujų chromatografas HP 6890
su selektyviu masių detektoriumi, nėra metrologiškai sertifikuotas. Teismas
netinkamai taikė ir aiškino įstatymą, t. y. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio
1 ir 2 dalis. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog dujų chromatografai nėra
įtraukti į matavimo priemonių grupių sąrašą, todėl jų patikra neturi būti
vykdoma. Tuo teismas nepaisė Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4,
5 punktuose nustatytų imperatyvų ir prioritetą teikė to paties įstatymo straipsnio
2 dalies nuostatai. Pažymi, jog nepriklausomai nuo to, yra sąraše įtrauktas
įrenginys, ar ne, metrologinės patikros privalomumas turi būti sietinas su 15
straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis.
6. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad medžiagos drėgnumo
procentas nėra nustatytas teisės aktais, todėl ši aplinkybė negali turėti
teisinės reikšmės nustatant akcizais apmokestinamosios prekės svorį. Pirma,
esant medžiagos drėgnumui, turėjo ir galėjo būti nustatytas drėgmės procentas
medžiagoje; antra, drėgmė suprantama, kaip vandens koncentracija medžiagoje;
trečia, tabakas, o ne vanduo, apmokestinamas akcizo mokesčiu; ketvirta, drėgmė
(vandens kiekis) daro įtaką bendram drėgnos medžiagos svoriui; penkta, akcizais
apmokestinamos prekės keikis (svoris) tiesiogiai daro įtaką akcizo mokesčio dydžiui
(sumai). Rūkomajam tabakui taikomas 111 Lt už kilogramą produkto akcizo tarifas
(Akcizų įstatymo 29 str.), todėl svoris turi esminę reikšmę nustatant akcizo
mokesčio dydį.
7. Denatūruotas apdorotas tabakas, naudojamas pramonėje
arba sodininkystėje, yra neapmokestinamas akcizu (1995 m. lapkričio 27 d.
Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 95/95/EB 11 str. a punktas).
Akivaizdu, jog nebuvo aiškinamasi, ar pareiškėjo vairuojamame automobilyje
rasta medžiaga nėra tabakas naudojamas pramonėje arba sodininkystėje.
Nustatytos aplinkybės - drėgna augalinės kilmės medžiaga, aitrus kvapas,
drėgni, skylėti, purvini maišai, duoda pagrindo teigti apie tabaką, kuris nėra
skirtas rūkymui (žmonių vartojimui), o naudojama pramonėje arba sodininkystėje.
8. Pareiškėjas pagrįstai laiko, jog yra įvykusi klaida
skaičiuojant medžiagos svorį: nėra teisingai atimtas maišų svoris (290 kg), iš
bendro krovinio svorio (3049,5 kg), dėl ko neteisingai nustatytas akcizais
apmokestinamos prekės svoris (3009,11 kg). Be to, neįvertintas medžiagos
drėgnumas (vandens kiekis medžiagoje) apskaičiuojant grynąjį medžiagos svorį.
9. Pareiškėjas - fizinis asmuo. Už analogiškus veiksmus pareiškėjui
(tam pačiam subjektui) sankcija taikoma antrą kartą. Tokiu būdu tam pačiam
subjektui už tuos pačius neteisėtus veiksmus taikomos dvi sankcijos, kas
prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam principui, jog už tą pačią veiką asmuo
negali būti traukiamas atsakomybėn antrą kartą.
10. Mokesčių administratorius nenurodė absoliučiai jokių
priežasčių, dėl ko mokestinis patikrinimas buvo pradėtas po metų, kodėl
pretenzijos dėl akcizų mokesčių sumokėjimo nebuvo pareikštos baudžiamajame
procese. Tai duoda pagrindo teigti apie mokesčių administratoriaus nepagrįstą vilkinimą
priimti sprendimą ir piktnaudžiavimą teise. Delspinigių skaičiavimo aiškinimas,
kai padavus skundą dėl patikrinimo akto bei priimtų sprendimų tęsiamas
delspinigių skaičiavimas, pažeidžia asmens teisę ginti savo pažeistas teises -
ginčijant valstybės pareigūnų priimtus sprendimus, nes už tai iš esmės asmeniui
taikoma sankcija - netesybos (delspinigiai).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinės
bylos nagrinėjimo dalykas - papildomai apskaičiuoti tabako
akcizų mokestis, tabako akcizų mokesčio delspinigiai, taip pat tabako akcizų
mokesčio bauda.
Administracinių
bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo
nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines
bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių
teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai
skundžiamame sprendime, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 4 dalimi, nuosprendį
tapatino su teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog
teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyti faktai neturi būti įrodinėjami.
Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnyje yra pateiktas
baudžiamojo įsakymo apibrėžimas, kur nurodoma, jog teismo baudžiamasis įsakymas
yra nuosprendis, kurį teismas priima
nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme. Taigi akivaizdu, kad baudžiamojo įsakymo
sąvoka pagal savo prasmę atitinka nuosprendžio definiciją, o tai reiškia, kad
apeliacija dėl draudimo remtis baudžiamuoju įsakymu visiškai nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl
nesiaiškinimo nusikaltimo objektyviosios pusės, tyrimams naudotos įrangos, nėra
nagrinėtini administracinėje byloje, kadangi tai susieta su baudžiamuoju
procesu bei jo išdavoje priimtinu baigiamuoju teisės aktu – baudžiamuoju
įsakymu. Pastarasis yra įsiteisėjęs, todėl jokios interpretacijos dėl jo neturi
teisinės reikšmės nagrinėjant šią bylą.
Tabako rūšis, svoris, tabako gabenimas/laikymas yra
konstatuoti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamajame
įsakyme. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4
dalimi, pastarosios juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės dar kartą
neįrodinėtinos. Kadangi pareiškėjas
neteisėtai laikė ir gabeno rūkomąjį tabaką, jis pagrįstai buvo apmokestintas remiantis
Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 7 dalimi, 8
straipsnio 1 ir 9 dalimi, 9 straipsnio 8 dalimi. Ką tik paminėtos Akcizų
įstatymo nuostatos apmokestinimą akcizais sieja su banderolėmis nepaženklintų
akcizais apmokestinamų prekių laikymo faktu, kuris nustatytas turinčiu teisinę
galią Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu
baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07.
Administracinėje
byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas už analogiškus veiksmus yra
baudžiamas antrą kartą, todėl ir šis apeliacinio skundo motyvas pripažintinas
nepagrįstu.
Tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose
įtvirtinamas draudimas tam pačiam asmeniui taikyti tą pačią teisinę atsakomybę
antrą kartą arba galimai ir skirtingas teisinės atsakomybės rūšis, kurių
pagrindinė paskirtis baudimas, už tą patį pažeidimą. Tačiau draudžiant dvigubą baudimą, nei Europos žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nei Lietuvos įstatymai
nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo
23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005; procesinio
sprendimo kategorija 20). Iš bylos
faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas iš pradžių buvo patrauktas
baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu už teisei priešingą kriminalinio
pobūdžio veiką. Tuo tarpu šioje byloje keliamas jo, kaip mokesčių mokėtojo,
mokestinės atsakomybės klausimas, o tai nėra baudimas už tą pačią veiką antrą
kartą. Tai dvi skirtingos teisinės atsakomybės rūšys, iš kurių viena siekiama
ne nubausti, o įpareigoti sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, kas
turėjo būti padaryta pagal mokesčių teisę reglamentuojančius teisės aktus
vykdant ūkinę-komercinę veiklą.
Pagal Mokesčių
administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių
mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu
mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar
neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Delspinigių paskirtis - užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 str. 1
d. 1 p.), kurie paprastai skaičiuojami visada. Įstatymų leidėjas nenumato
galimybės atleisti nuo delspinigių neskaičiavimo ir jų pateikimo mokesčių
mokėtojui, išskyrus tuos atvejus, kurie išvardinti MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje,
tačiau pareiškėjas niekaip nepatenka į MAĮ 96 straipsnio 2 dalyje reguliuojamą
sritį. Delspinigių skaičiavimas nepažeidžia asmens teisės kreiptis į teismą.
Reikalavimus besikreipusio teisminės gynybos pripažinus pagrįstais apskaičiuoti
delspinigiai bus panaikinti, o esant priešingam sprendimui, toks asmuo turės
sumokėti delspinigius. Neskaičiuojant delspinigių būtų paneigta delspinigių
paskirtis, nepaisyta teisių ir pareigų vienovės principo. Aptariamas
apeliacinio skundo argumentas atmestinas.
Mokesčių
administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus,
nustato tikrinimo mastą ir laiką (Mokesčių administravimo įstatymo 114
straipsnis). Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo
senaties terminas yra 5 metai, o mokesčio
priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo
teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo
dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 1-2 d.). Teisė priverstinai
išieškoti mokestį atsirado 2007 m. gegužės 23 d. Mokestinis patikrinimas
pradėtas po šios datos, todėl nėra pagrindo tvirtinimui apie mokesčių administratoriaus
nepagrįstą vilkinimą priimti sprendimą ir piktnaudžiavimą teise.
Dėl išdėstytų priežasčių Vyriausiojo administracinio
teismo kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti tinkamai,
teisinė kvalifikacija abejonių nekelia, o tai lemia skundžiamo sprendimo
pripažinimą teisėtu bei pagrįstu.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Ž. Č. apeliacinį
skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Laimė
Baltrūnaitė
Arūnas
Sutkevičius